- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-27
- Bylos Nr.
- 1S-397-348/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00584-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- I. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2023 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam I. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. I. K. (toliau ir – I. K.) Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartimi) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirta subendrinta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas ir bausmės pradžia skaičiuotina nuo suėmimo dienos 2014 m. rugsėjo 17 d. Pagal BK 249 straipsnio 1 dalį I. K. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 253 straipsnio 1 dalį, I. K. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimų padaryme.
2. Bausmės pradžia – 2014 m. rugsėjo 17 d., pabaiga – 2026 m. rugsėjo 17 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2023 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam I. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, motyvuojant tuo, jog nuteistajam nustatyta maža pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, lanko pozityvaus užimtumo priemones, dalyvavo individualioje terapijoje elgesio keitimui, lankosi pas psichologus, siekė įsidarbinti įkalinimo įstaigoje, mokosi, bausmės atlikimo metu skatintas.
4. Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartimi nutarta atsisakyti tvirtinti 2023 m. gegužės 12 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam I. K.. Teismas konstatavo, kad I. K. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui.
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui, nuteistasis I. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 15 d. nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
5.1. Skunde nurodoma, jog Komisijos išvadoje nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, dėl ko sprendė, jog gali būti taisomas ir neizoliuotas nuo visuomenės, juolab įvertinus tai, kad nuteistasis įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane, bei lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones, būdamas laisvėje galėtų lengviau susirasti darbą, dėl ko galėtų greičiau sumokėti turimus įsiskolinimus. Nuteistajam nustatyta mažėjanti nusikalstamo elgesio rizika, yra akivaizdi pažanga mažinant žemą nusikalstamo elgesio riziką.
5.2. Apeliantas nurodo, kad teismas atsisakydamas patvirtinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, savo atsisakymą motyvavo iš esmės netinkamais ir melagingais motyvais, nustatydamas aukštesnius reikalavimus, nei įstatymai. Teismas atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą vertino tai, kad jis anksčiau teistas gal 2 o gal 3 kartus, nors praeityje niekada nebuvo teistas. Be to, apylinkės teismo nurodytos aplinkybės, į kurias atsižvelgiant atsisakyta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, nuteistojo asmenybė, yra statiniai veiksniai, kurių bausmės vykdymo laikotarpiu neįmanoma pakeisti, todėl remiantis vien jais, tuo motyvuojant lygtinio paleidimo netaikymą iš esmės yra kvestionuojama pati lygtinio paleidimo instituto esmė. Kauno apygardos teismas skirdamas nuteistajam bausmę jau atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą, tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Tai, kad teismas netinkamai vertino esminius veiksnius, sprendžiant dėl materialiojo lygtinio paleidimo kriterijaus egzistavimo ir buvo nuoseklus, matyti ir iš pačių teismo motyvų nutarties, kurioje viena vertus, nurodoma, jog pagal teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą ir pažangą ją mažinant. Kita vertus, kaip minėta, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, teismas šį veiksnį vertino visiškai paviršutiniškai ir formaliai, o esminę reikšmę suteikė statiniams veiksniams, kurių jis negali pakeisti.
5.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuo paskutinio nuteistojo kreipimosi į Komisiją dėl lygtinio paleidimo, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo keliais balais. Teismas nevertino šių aplinkybių, tai tik patvirtina teismo formalizuotą požiūrį, atsisakant patvirtinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Rizikos vertinimo balų reikšmingas sumažėjimas, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu rodo akivaizdų siekį keistis ir nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas vertybes. Įvertinus tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema bei įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, spręstina, jog bausmės tikslai bus pasiekti taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.4. Nuteistasis nurodo, jog nors ir buvo bausmės atlikimo metu baustas drausmine tvarka, tačiau nuobauda negalioja, nuo nuobaudos paskyrimo praėjo kiek daugiau nei keturi metai. Per šį laikotarpį aktyviai dalyvavo įvairiose socialinėse reabilitacijos programose, įgijo net kelias specialybes, skatintas už nepriekaištingą elgesį.
5.5. Nuteistasis taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, neįvertino ir faktiškai atliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, kuri yra beveik 9 metai. Skundžiamos teismo nutarties argumentas, jog teismas, skirdamas jam 12 metų laisvės atėmimo bausmę, įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiui padės pasiekti bausmės tikslus, iš esmės paneigia pačią lygtinio paleidimo instituto esmę bei rodo šališką išankstinį apylinkės teismo požiūrį. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, jog prokuroro skundo pagrindinė esmė ir tikslas yra skundimas iš principo ir tokiu būdu išsakoma prokuroro pozicija, kuri aplamai prieštarauja lygtinio paleidimo institutui. Komisijų nutarimai, kuriais buvo priimti sprendimai taikyti jam lygtinį paleidimą, to pačio prokuroro buvo apskųsti. Tokiu būdu prokuroras M. S. asmeniškai kvestionuoja lygtinio paleidimo taikymą jam.
5.6. Nuteistasis skunde nurodo, jog būtina atsižvelgti ir į kitas nemažiau svarbias aplinkybes, kurias įvertino Komisija, tačiau pirmosios instancijos teismas savo nutartyje to nevertino. Teismas neįvertino, jog nuteistasis palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, išėjęs į laisvę planuoja gyventi kartu su savo sutuoktine, ketina įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Priteistų civilinių ieškinių neturi. Turi konkrečius planus ir tikslus, kaip gyvens išėjęs į laisvę, kurie rodo, jog savo gyvenimą ves tinkama linkme.
5.7. Skunde toliau pažymima, jog nuteistojo asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas jo atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas probacijos. Teismas neįvertino, jog nuteistasis prašė taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, kas yra papildomas saugiklis, kuris panaikintų iš esmės bet kokią abejonę, kurią išreiškė pirmosios instancijos teismas, kad būdamas laisvėje nenusikals ir laikysis įstatymų.
5.8. Nuteistasis taip pat savo skunde nurodo teismų praktiką, kuomet nuteistiesiems buvo taikomas lygtinis paleidimas, nors nuteistasis yra labiau teigiamai charakterizuojamas nei asmenys, kurie buvo paleisti atlikti likusią bausmės dalį, laisvėje.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo I. K. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo I. K. skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su skundo argumentais, skundžiama nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis I. K. gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Skundą nagrinėjantis teismas, daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo.
9. Byloje nustatyta, kad I. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, aštuonis kartus skatintas, atlikdamas bausmę įgijo pagrindinį išsilavinimą, šiuo metu mokosi Kaišiadorių suaugusiųjų mokykloje. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, sistemingai lanko pozityvaus užimtumo priemones, lankosi pas psichologus, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau kaip teisingai įvertino ir pirmosios instancijos teismas, įvertinus nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui vis dar nėra pakankami. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo.
10. Nuteistasis skunde nesutinka su priimtu sprendimu netaikyti lygtinio paleidimo ir mano, kad toks sprendimas yra priimtas motyvuojant formaliais argumentais, kurie neatitinka lygtinio paleidimo taikymo instituto bei jo asmenybę charakterizuojančių duomenų. Visgi, skundą nagrinėjantis teismas, neturi pagrindo pritarti tokiai nuteistojo pozicijai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip nuteistasis tikėjosi, savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir, kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo. Apylinkės teismas įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai I. K. charakterizuojančius duomenis, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas.
11. Skunde nuteistasis akcentuoja, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, dėl ko yra pagrindas manyti, kad likusią bausmę nuteistasis gali atlikti būdamas laisvėje, tačiau kaip matyti iš pateiktos socialinio tyrimo išvados, dar 2018 m. vasario 6 d. buvusiuose (duomenys neskelbtini) pataisos namuose nuteistasis atsisakė atlikti nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką. 2019 m. lapkričio 7 d. tuometiniuose (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, ir nustatyta maža rizika. Taigi, nuo pat pirmojo vertinimo, I. K. nustatoma žema rizika, todėl manytina, jog ši aplinkybė nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog stebima nuteistojo I. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo dinamika, tačiau lygtinis paleidimas iš nuteistojo asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteistojo asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.
12. Pritartina skunde išdėstytiems argumentams, jog nuteistasis nors ir buvo baustas drausmine tvarka, tačiau ši nuobauda nebegalioja. Po šios nuobaudos paskyrimo nuteistasis keturis kartus skatintas už gerą elgesį. Visgi, aukštesnysis teismas sprendžia, jog nors jam paskirta nuobauda nebegalioja, ir ji buvo paskirta beveik prieš keturis metus, tačiau šiame kontekste svarbu pažymėti, jog kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kas rodo, kad I. K. bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Šios aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis negeba ilgesnį laiką išlaikyti tinkamo savo elgesio, kas kelia pagrįstų abejonių, jog būdamas laisvėje nuteistasis elgsis nepriekaištingai. Ir nors po šio pažeidimo, kuomet nuteistajam buvo paskirta nuobauda, I. K. buvo skatintas keturis kartus, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog paskutinis paskatinimas skirtas tik 2020 m. liepos 27 d., t. y. prieš tris metus.
13. Vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę yra svarbūs aspektai susiję su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus. Skundą nagrinėjančio teismo manymu, vien šios aplinkybės, nesudaro pagrindo nuteistajam I. K. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog dar yra koreguotinų sričių, kurios aukštesniojo teismo manymu, turi būti taisomos nuteistajam atliekant bausmę pataisos įstaigoje.
14. Asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Nors nuteistasis savo skunde nurodo, jog Komisija tinkamai įvertino jį charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, jog jo tolimesnis elgesio koregavimas gali būti atliekamas ir jam būtent laisvėje, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teismui kelia ir tai, kad atlikus didžiąją paskirtos bausmės dalį, išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai. Skunde nuteistasis nurodo, jog jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra statiniai, kurių jis pakeisti negali. Sutiktina su skunde pateiktu vertinimu, jog statiniai kriminogeniniai veiksniai nesumažės, tačiau šie duomenys vertinami nuteistojo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nustatytas statinis kriminogeninis veiksnys – kriminalinė istorija (2-3 teistumai). Nuteistasis skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, jog jis anksčiau yra teistas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis teistumas, už kurį I. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę, nebuvo pirmasis. I. K. dar 2012 m. kovo 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, už ką jam buvo paskirta 5 MGL (650 litų) dydžio bauda. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog yra nustatomi ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – pasižymi maža motyvacija darbui, neturi profesinės kvalifikacijos, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertini savo elgesio pasekmių, priežiūros/apribojimų pažeidimai, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo.
15. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog buvo įvertintos tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas už kurio padarymą, I. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Sutiktina su skundo argumentais, jog nuosprendį priėmęs teismas I. K. skirdamas bausmę, įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su bausmės individualizavimu. Kaip matyti, nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vien tai, jog nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą, neturi būti besąlyginis pagrindas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Visgi, aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės taip pat yra svarbios, vertinant lygtinio paleidimo instituto taikymo galimybę. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Be to, vertinamuoju aspektu, svarbu pažymėti ne tik tai, kad I. K. padarė labai sunkų nusikaltimą, tačiau jį įvykdė bendrininkų grupėje, turėdamas tikslą pasipelnyti. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog vertinimo metu nuteistasis kaltę pripažino, tačiau nusikalstamą veiką ir jo paties indėlį linkęs sumenkinti. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo gyvenimo stilius laisvėje išskirtinai asocialumu nepasižymėjo, tačiau nuteistojo neatsakingas požiūris į galiojančią tvarką, negebėjimas išvengti rizikingų situacijų, gali būti siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška.
16. Nors nuteistasis ir skunde nurodo, jog lygtinio paleidimo taikymas nėra visiškas atleidimas nuo bausmės, tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kiekvienu atveju sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, privalu vertinti ne tik vien nuteistojo išreikštą norą, bet ir visų aplinkybių visumą, kuri leistų daryti išvadą, jog nuteistasis gali toliau atlikti bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
17. Šiuo atveju kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, likusios neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Nuteistajam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, o Komisijos nutarimo priėmimo dieną neatliktos bausmės dalis buvo – 3 metai 4 mėnesiai 6 dienos. Vienas iš bausmės tikslų yra ir kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Šiuo atveju, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, jog nuteistajam padaryta pakankama įtaka ir ateityje jis daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pasisakyta, jog per trumpas bausmės atlikimas gali tiek nuteistajam asmeniui, tiek visuomenei suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už sunkų nusikaltimą ir tai viena iš prielaidų naujai nusikalsti ateityje, kas nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu. Ir nors skunde nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas vertino tik neatliktos bausmės dydį, tačiau neįvertino to, jog jis šiuo metu yra atlikęs jau beveik 9 metus laisvės atėmimo, tačiau su šiais skundo argumentais aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, jog apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai jį charakterizuojančius duomenis, todėl nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo I. K. šiuo metu atliktą bausmės dalį.
18. Nepagrįstas ir nuteistojo I. K. argumentas, jog skundą pateikęs prokuroras M. S. yra priešiškai nusiteikęs prieš nuteistąjį, kadangi jis nesutiko bendradarbiauti dar ikiteisminio tyrimo metu. Kaip matyti, tuomet kai Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, prokuroras pasinaudodamas savo teise, dėl šio sprendimo pateikė skundą, kuriame išsamiai išdėstė aplinkybes, dėl kurių jo manymu lygtinis paleidimas I. K. dar negali būti taikomas. Nuteistojo nurodytos aplinkybės, jog prokuroras yra priešiškai nusiteikęs, yra tik nuteistojo deklaratyvūs teiginiai, nepagrįsti jokiais duomenimis. Juolab, atkreiptinas dėmesys, kad taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą yra išimtinė teismo kompetencija ir tik teismas sprendžia, ar vertinamu atveju yra pagrindas nuteistąjį paleisti lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Toks teismo sprendimas nėra saistomas ar įtakojamas prokuroro nuomonės.
19. Sutiktina, jog artimi ryšiai su artimaisiais, darbo turėjimas išėjus į laisvę, gali veikti kaip apsauginiai veiksniai, tačiau tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad visos šios aplinkybės, t. y. darbo bei gyvenamosios vietos turėjimas, artimas ryšys su artimaisiais, egzistavo ir nusikalstamų veikų darymo metu, tačiau tai nuteistojo nuo jo netinkamo elgesio nesustabdė. Be to, atkeiptinas dėmesys, jog nors iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis kreipėsi dėl darbo, tačiau jo šiuo metu negavo, kadangi nėra laisvų vietų, tačiau tuo pačiu matyti, jog bausmės atlikimo metu, I. K. atsisakė dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą, dėl ko šiuo metu finansiškai jam padeda artimieji. Taigi nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog nuteistojo motyvacija dirbti yra išimtinai teigiama.
20. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir ateityje daugiau nenusikals, tačiau šiuo atveju, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta. Tai, kad nuteistasis savo pateiktame skunde nurodo teismų praktiką, kuomet nuteistiesiems buvo taikomas lygtinis paleidimas, nagrinėjamu atveju neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą, kadangi kiekvienu atveju, teismas vertina išimtai su nuteistuoju susijusias aplinkybes, jį charakterizuojančius duomenis, bei jo elgesį bausmės atlikimo metu. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis I. K. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo I. K. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo I. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 15 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.