Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui, nukentėjusiajai L. R., kaltinamojo gynėjai advokatei Singridai Samoškienei, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, LR pilietis, išsilavinimas vidurinis, vedęs, nedirba, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, teistas: 1) 2006-10-24 Jonavos r. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., bauda 4 MGL (500 Lt); 2) 2006-10-31 Kauno apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., bauda 3 MGL (375 Lt); 3) 2007-04-02 Kaišiadorių r. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. bauda 30 MGL (3900 Lt); 4) 2014-05-30 Kauno apylinkės teimo pagal BK 140 str. 2 ir 145 str. 1 d., laisvės atėmimas 6 mėn., vadovaujanti BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 3 mėn.; 5) 2014-08-14 Kauno apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., bauda 4 MGL (520 Lt),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. kaltinamas tuo, kad jis 2014-08-19 apie 01.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, tarpusavio konflikto metu išplūdo necenzūriniais žodžiais ir rankos kumščiu trenkė savo žmonai L. R. į kairę akį, ir koja spyrė į L. R. dešinę koją, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai L. R. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

L. R. parodymais (b.l. 12-13).

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Dėl bausmės.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

Teismas, skirdamas kaltinamajam G. R. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: G. R. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, smurtavo artimoje aplinkoje, smurtą naudojo prieš moterį - savo sutuoktinę, į tai, kad nukentėjusioji jam neatleido. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę –šį nusikaltimą padarė būdamas anksčiau ne tik, kad jau penkis kartus teistas, tačiau ir neatlikęs paskutiniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nes jos vykdymas buvo atidėtas. Tai reiškia, kad G. R. yra recidyvistas BK 27 straipsnio prasme, kadangi naują nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka (b.l. 52,53), niekur nedirba (b.l. 62), registruotas darbo biržoje (b.l. 63), Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 68), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neregistruotas (b.l. 66), nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, bei atsižvelgiant į BK 55 str. nuostatas, darytina išvada, kad G. R. yra linkęs sistemingai nusikalsti asmuo, 2014-05-30 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad taip pat naudojo smurtą savo sutuoktinės L. R. atžvilgiu, šiuo nuosprendžiu jam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Tai reiškia, kad G. R. yra pagrindas skirti laisvės atėmimo bausmę, kuri yra tipinė bausmė recidyvistui (BK 56 str. 1 d.). Visos nurodytos aplinkybės rodo, kad G. R. yra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, todėl teismas mano, kad švelnesnių bausmės rūšių (viešųjų darbų, laisvės apribojimo, baudos) jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nustatytina atsižvelgiant į virš aptartų faktinių aplinkybių visumą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Teismas konstatuoja, kad G. R. dar kartą atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo, todėl paskirta bausmė turės būti vykdoma realiai. Pažymėtina, kad nors teismų praktikoje ir laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo, kuris G. R. jau buvo pritaikytas 2014-05-30 dienos nuosprendžiu, esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad be realaus bausmės vykdymo bausmei keliami tikslai nebus pasiekti, tai yra G. R. realiai neapribojus galimybės daryti nusikalstamas veikas jį izoliuojant nuo visuomenės, nebus galima jo sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo, o taip pat ir paveikti taip, kad ateityje daugiau nenusikalstų. Tuo pačiu tai reiškia, kad pagal nustatytas aplinkybes dar kartą atidėjus G. R. laisvės atėmimo bausmės vykdymą jis nebūtų teisingai nubaustas, o tai reiškia, kad nebūtų užtikrintas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Todėl pagrindo dar kartą vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 37 str. nusikaltimą padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Tai reiškia, kad pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo, teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo sudėtis straipsnio dispozicijoje nenumatyta. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paprastai mažareikšmėmis nepripažįstamos veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą asmens sveikatai. Be to, pažymėtina, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Ištyrus įrodymus byloje nustatyta, kad G. R. padarė vieną nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį ir taip pasikėsino į BK 140 str. ginamą vertybę – žmogaus sveikatą. Neteisėtus veiksmus prieš savo šeimos narį apeliantas atliko siekdamas atitinkamo rezultato – padaryti fizinę žalą savo sutuoktinei, ir tokius padarinius sukėlė. Nekyla abejonių, jog dėl smūgio rankos kumščiu į akį ir spyrio koja į koją nukentėjusioji L. R. patyrė fizinį skausmą, tuo labiau, kad ant nukentėjusiosios kūno liko sumušimo žymės – kraujosruva. Pažymėtina ir tai, kad už analogiškus ir dar pavojingesnius smurtinius veiksmus prieš savo šeimos narį (tą pačią sutuoktinę) G. R. buvo nuteistas ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu (b.l. 75-78), kuriuo laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau akivaizdu, jog pozityvių išvadų dėl savo ankstesnio elgesio kaltinamasis nepadarė – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vėl naudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad G. R. padaryta nusikalstama veika pagal jos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, kad vertinant ją BK 37 str. nuostatų kontekste negali būti pripažįstama tik formaliai atitinkanti BK 140 str. 2 d. numatytą veiką, taigi negali būti vertinama kaip mažareikšmė. Nurodomos aplinkybės, kad kaltinamasis savo veiksmais nesukėlė liekamųjų pasekmių nukentėjusiajai, nepagrindžia veikos pripažinimo mažareikšme, nes nustatyta, jog BK 140 str. 2 d. numatyti padariniai visgi buvo sukelti. Dėl to kaltinamajam G. R. netaikytinos BK 37 str. nuostatos ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas.

G. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir paskirtos bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Byloje 2014-08-29 dieną buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-2849 (b.l. 83), kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatės Rasa Kalkauskienė ir Singrida Samoškienė teikė antrinę teisinę pagalbą G. R. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui iki 2014-08-29 dienos sudaro 200 litų.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš principo galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto G. R. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2014-05-30 dienos Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies sudedant bausmes, tai yra prie neatliktos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirti subendrintą galutinę bausmę vienerius metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 dalimis, paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2014-08-14 dienos Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 MGL bausme visiškai sudedant bausmes ir skirti subendrintą bausmę vienerius metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose ir 4 MGL (520 Lt) baudą .

Vadovaujantis BK 64¹str., šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose ir 2,67 MGL (347 Lt ir 10 ct) baudą.

Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaityti G. R. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d. 02 val 05 min.

G. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir paskirtos bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti paskirtą bausmę, suėmimą panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš G. R. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.