- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-14
- Bylos Nr.
- 2A-2443-611/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01848-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Andrutė Kalinauskienė, Loreta Lipnickienė
- Atsakovas
- J. J., D. J.
- Ieškovas
- V.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. J. (V. L. teisių perėmėjos) apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovėms D. J. ir J. J. (V. L. teisių peremėjai) dėl pripažinimo neteisėtu atsakovių atsisakymą duoti sutikimą namo dalies rekonstrukcijai, tretieji asmenys Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovių kaip gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0.1842 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkių atsisakymą duoti sutikimą daryti ieškovei priklausančios gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją neteisėtu, įpareigoti Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją leisti ieškovei vykdyti rekonstrukcijos projekto derinimo ir statybos leidimo gavimo procedūrą, nereikalaujant aukščiau nurodyto gyvenamojo namo bendrasavininkių sutikimo, priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei 737/1842 d. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės yra šio gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendrasavininkės. 2007-11-06 ieškovė kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją su prašymu išduoti jai statinio projektavimo sąlygų sąvadą, tačiau savivaldybės administracija 2007-12-06 raštu pranešė, kad sąvado išduoti negali, nes nepateiktas gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendraturčių sutikimas. Po šio atsakymo gavimo ieškovė keletą kartų prašė atsakovių duoti sutikimą atlikti ieškovės gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją, tačiau šios atsisakė, motyvuodamos tuo, kad statyba buvo atliekama savavališkai, be teisėto leidimo ir jų sutikimo. Tuo metu be atsakovių sutikimo ir nustatyta tvarka išduoto leidimo ieškovė pradėjo namo dalies rekonstrukcijos darbus, tai yra išbetonavo gyvenamojo namo dalies priestato pamatus, pastatė 25 kv.m. priestatą, apmūrijo sienas, uždengė ir paaukštino apie 1.5 m stogą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2010-11-08 raštu Nr. PRIE-27 pratęsė reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą. Atsakovių siekis maksimaliai patenkinti tik formaliai pažeistas teises neatitinka CK 1.5 str. nuostatų.
Atsiliepimas
Atsakovės prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė, tapusi gyvenamojo namo bendrasavininke, be atsakovių sutikimo ir nesilaikydama Statybos įstatymo reikalavimų, savavališkai pertvarkė namo stogo dalį, ko pasėkoje atsakovių butams buvo padaryta turtinė žala, t.y. ieškovei pakėlus savo stogo dalį susidarė ertmė per kurią į atsakovėms priklausančius butus nuolatos patenka vanduo bei tuo pat metu kaupiasi drėgmė, taip pat sugadinta dalis ir atsakovių namo stogo. Atsakovės kreipėsi su skundais į VAVA Teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros departamentą bei į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, buvo gautas atsakymas, jog ieškovei inicijuota savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra.
Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2010-02-24 ieškovei buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovė savavališkai vykdė statybos rekonstrukcijos darbus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), t.y. vykdė namo rekonstrukciją, statė 25 kv.m. priestatą ir pakeitė stogo konstrukciją, stogą paaukštino 1.5 m. 2010-04-14 reikalavimu Nr. RE-23 nustatytas terminas per 3 mėnesius nuo reikalavimo gavimo likviduoti savavališkos statybos padarinius. Ieškovė 2010-10-19 inspekcijai pateikė prašymą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą, 2010-11-08 buvo pratęstas šis terminas. Ieškovė gali gauti leidimą rekonstruoti nuosavybės teise valdomą gyvenamojo namo dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartimi 2011-04-03 mirusi atsakovė V. L. pakeista jos teisių perėmėja atsakove J. J..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino atsakovių, kaip gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0.1842 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkių atsisakymą duoti sutikimą ieškovei gauti leidimą priklausančios gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijai, neteisėtu bei leido ieškovei vykdyti gyvenamojo namo rekonstravimo darbams atlikti leidimo gavimo procedūrą be bendrasavininkių sutikimo. Teismas atmetė ieškinį dalyje dėl įpareigojimo Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją leisti ieškovei vykdyti rekonstravimo darbus be bendrasavininkių sutikimo. Teismas pažymėjo, jog atsakovės, motyvuodamos atsisakymą duoti sutikimą ieškovei tuo, kad ji pradėjo statybos darbus be jų leidimo ir atliktais statybos darbais padarė žalą jų turtui, t.y. atsirado įtrūkis sienoje bei sugadintas stogas, nepateikė ieškovei pretenzijos dėl žalos atlyginimo ar teisme procesinio dokumento dėl priteisimo tokios žalos ir šią žalą pagrindžiančių įrodymų, kad būtent dėl ieškovės veiksmų ši žala atsirado. Teismas konstatavo, jog būtent institucija, kuriai pagal Statybos įstatymą suteikta teisė spręsti dėl leidimo išdavimo, gavus visus reikalingus dokumentus, turi nuspręsti ar šis projektas atitinka statybos normas ir nepažeidžia visų bendraturčių, t.y. ieškovės ir atsakovių teisių dėl jų valdymo, naudojimosi ir disponavimo bendru turtu ir tuo pačiu, ar yra pagrindas išduoti leidimą statinio rekonstravimo darbams atlikti. Teismas padarė išvadą, jog šiuo metu atsakovių atsisakymas duoti sutikimą ieškovei gauti statinio rekonstravimo darbams atlikti leidimą pagal Statybos įstatymo 23 str. (ieškinyje nepagrįstai nurodyta, kad atlikti rekonstravimo darbus) neteisėtas, nes neparemtas atitinkamais teisės aktais, dėl ko jos neduoda šio sutikimo. Teismas pažymėjo, jog ieškinys dalyje dėl įpareigojimo Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją leisti vykdyti rekonstravimo darbus be bendrasavininkių sutikimo atmestinas, nes šiuo metu ieškovė neginčija savivaldybės administracijos atsisakymo išduoti projektavimo sąlygų sąvado, o ieškinys dalyje dėl rekonstravimo darbams atlikti leidimo gavimo procedūros vykdymo be bendrasavininkių sutikimo patenkintas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė J. J. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti jai visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, prašo skirti ekspertizę atsakovėms priklausančios namo dalies žalos nustatymui. Nurodo, kad teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neatskleidus bylos esmės, klaidingai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl aplinkybių, jog ieškovė atsakovėms vienintelį rašytinį prašymą dėl sutikimo davimo statybos darbams atlikti pateikė 2009-09-19, t.y. po realių statybos darbų atlikimo pradžios. Be to, su minėtu pasiūlymu nebuvo pridėtas nei statinio projektas, nei projektinis pasiūlymas ar kitas dokumentas, nei išvardinti konkretūs darbai, kuriuos ketinama atlikti ir su kurių atlikimu atsakovės turėtų sutikti. Tokiu būdu ieškovė atsakovėms pateikė abstraktų, nekonkretizuotą pasiūlymą, kuris neatitinka Statybos įstatymo reikalavimų. Kadangi ieškovė laiku ir tinkamai, t.y. iki savavališkų statybų pradžios nepateikė įstatymų reikalavimus atitinkančio pareiškimo dėl sutikimo darbams atlikti, pirmos instancijos teismui nebuvo pagrindo atsakovių atsisakymą duoti sutikimą pripažinti neteisėtu.
2. Teismas tinkamai neįvertino tos aplinkybės, kad ieškinio reikalavimai nebuvo tinkamai suformuluoti: ieškovė prašė leisti jai atlikti jos namo dalies rekonstrukciją be atsakovių sutikimo. Tačiau ieškovė nenurodė, kokių konkrečių projektinių pasiūlymų ar projekto, kuriuos atsakovės ar teismas galėtų įvertinti, pagrindu ji prašo tą padaryti. Atsakovėms buvo pateiktas vienintelis 2010-06-17 IĮ „SART“ parengtas projektinis pasiūlymas. Nors atsakovė D. J. buvo nurodžiusi, kad minėtas projektinis pasiūlymas neatitinka įstatymų reikalavimų, teismas šios aplinkybės netyrė. Kadangi statybos darbai buvo atlikti anksčiau nei parengti projektiniai pasiūlymai, o juos atlikus atsakovėms priklausančioje namo dalyje ėmė skilti sienos, per stogą bėgti vanduo, akivaizdu, kad ieškovė negalėjo teisme įrodyti savo reikalavimo, kad, atliekant namo rekonstrukciją, atsakovių teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti, pagrįstumo, nes šie interesai jau dabar yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, jog ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, t.y. kad atliekant namo rekonstrukciją atsakovių teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti, todėl turėjo ieškinį atmesti.
3. Atsakovės nuomone, kadangi byloje yra duomenys, jog statybos darbai jau atlikti, ieškovė turėjo pateikti nebe projektinius pasiūlymus, o statinio projektą.
4. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, kadangi ieškovė, pradėdama statybos darbus ir neturėdama tam teisės, akivaizdžiai pažeidė tiek atsakovių, kaip bendrasavininkių, teises ir interesus, tiek viešosios teisės reikalavimus. Aplinkybę, kad po savavališkos statybos darbų atsakovėms buvo padaryta žala, pripažino ir pati ieškovė teisme duodama paaiškinimus. Tokiu būdu teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog atsakovės nepateikė žalą pagrindžiančių įrodymų.
5. Atsakovė D. J. teismo posėdžio metu prašė skirti ekspertizę žalos nustatymui, tačiau teismas į reikalavimus visiškai neatsižvelgė ir nemotyvuotai ekspertizės nepaskyrė.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo sprendimu iš esmės ieškovei net nepareiškus tokio reikalavimo, teismas suteikė ieškovei teisę legalizuoti savavališkai pastatytą ir iki šios dienos nenugriautą pastatą.
7. Teismas pažeidė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, kadangi teismas turėjo sustabdyti civilinę bylą, kol pasibaigs palikimo priėmimo terminas ir paaiškės asmenys, perėmę buvusios šalies procesines teises. Šiuo atveju paveldėjimo teisės liudijimas J. J. dar nėra išduotas, palikimo priėmimo procedūra dar nėra užbaigta, taigi apeliantė palikėjos materialiųjų subjektinių teisių iki šiol neperėmusi. Pirmosios instancijos teismas apie tai, kad paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, buvo ne kartą informuotas.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. apeliantė laikytina tinkama atsakove, kadangi paveldimą turtą ji valdo, be to, palikimo priėmimo procedūra vyksta.
2. Tam, kad ieškovė vykdytų jai priklausančios namo dalies rekonstrukcijos darbus be atsakovių sutikimo, neprieštaravo ir trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
3. Teismas pagrįstai atmetė prašymą skirti ekspertizę. Apeliantės reikalavimas apeliacinėje instancijoje paskirti ekspertizę nepagrįstas.
Atsakovė D. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat palaikė apeliantės prašymą skirti ekspertizę atsakovėms priklausančios namo dalies žalos nustatymui. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir nurodytos apeliaciniame skunde.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Atsakovė D. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 str. 1 d. nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Žodinio proceso tvarka jis gali būti nagrinėjamas, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas, o šalių prašymas dėl žodinio nagrinėjimo nėra teismui privalomas (CPK 322 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovė J. D., atsiliepimu prašydama apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokį prašymą nepagrindė. Apeliacinės instancijos teismui nėra pateikti nauji įrodymai, o tam, kad patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pakanka byloje esančių įrodymų bei pateiktų proceso dalyvių paaiškinimų. Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegijai nematant pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsakovės D. J. prašymas dėl žodinio proceso atmetamas.
Apeliantė apeliaciniame skunde pateikė prašymą byloje skirti ekspertizę atsakovėms priklausančios namo dalies žalos nustatymui. CPK 314 str. riboja galimybę teikti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme. Tokia suteikiama tik tuomet, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti juos ar kai jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliantė be pateisinamos priežasties nedalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, prašymo dėl ekspertizės skyrimo nebuvo pateikusi. Kaip matyti iš teismo posėdžių protokolų, tokio prašymo, priešingai nei teigia apeliantė, nebuvo pateikusi ir kita atsakovė D. J.. Nors tokį prašymą pirmosios instancijos teisme galėjo pateikti abi atsakovės, bet šia teise nepasinaudojo. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl atsakovėms padarytos žalos atlyginimo, o tam, kad išspręsti atsakovių nesutikimo dėl rekonstrukcijos teisėtumą, tokia ekspertizė nėra reikalinga. Todėl apeliantės prašymas dėl ekspertizės skyrimo, nesant CPK 314 str. nustatytų pagrindų ir nesant teisinio ryšio su nagrinėjama byla, netenkinamas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė nuosavybės teise valdo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 737/1842 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)esančius (duomenys neskelbtini), (b.l. 23-28). Atsakovės yra šio gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendraturtės. Ieškovė kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją su prašymu išduoti jai statinio projektavimo sąlygų sąvadą jai priklausančios namo dalies rekonstrukcijai, tačiau sąvadas nebuvo išduotas, ieškovei nepateikus atsakovių (bendraturčių) sutikimo.
CK 4.75 str. 1 d. įtvirtintas pagrindinis bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo reikalavimas - bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus.
Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovė, atlikusį jai priklausančios gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją (rekonstravo stogą ir pastatė priestatą prie jai priklausančios namo dalies), siekia atliktą savavališką statybą įteisinti. Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 str. nustatyta tvarka. Šio įstatymo 12 str. 3-4 punktuose įtvirtinta statytojo pareiga parengti statybos projektą ir gauti statybos leidimą. Statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas privalo pateikti statinio bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 23 str. 7 d. 4 p.). Tam, kad bendraturtis galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio kito bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jo teisėms, statytojas turi atskleisti jam savo siekius. Pagal įstatymą reikalaujamas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t.y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos statybos (rekonstrukcijos) planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 str. 31 p., t.y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009, 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-571/2009).
Nagrinėjamu atveju ieškovė, kreipdamasi į bendraturtes dėl sutikimo ieškovės atliekamai rekonstrukcijai, nepateikė joms projektinio pasiūlymo, tačiau tokį pateikė į bylą kartu su ieškiniu (I t., b.l.15-19), todėl atsakovės jį galėjo įvertinti bylos nagrinėjimo, be to, atsakovės matė ieškovės atliktus rekonstrukcijos darbus natūroje ir galėjo apsispręsti dėl to, ar tokie darbai nepažeis jų kaip bendraturčių teisių. Kita vertus, bendraturtės savo nesutikimą su minėtais rekonstrukcijos ir statybos darbais grindė tik tuo, kad ieškovė jau atliko šiuos darbus, neturėdama teisėto leidimo ir jų sutikimo, ir tokiu būdu siekia ji siekia įteisinti savavališką statybą. Tik ieškovei pareiškus ieškinį, atsakovės pradėjo savo nesutikimą papildomai grįsti aplinkybe, kad joms priklausančiai namo daliai atliktais stogo rekonstrukcijos darbais daroma žala, tačiau neatsikirtinėjo projektinio pasiūlymo nepateikimu bei kad jos negalėjo įvertinti ieškovės ketinamų atlikti (atliktų) darbų jų teisių pažeidimo prasme. Tačiau vien ta aplinkybė, kad ieškovė savavališkai atliko rekonstrukcijos darbus, nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos atsakovių teisės ir teisėti interesai, nes ieškovės teisė atlikti šiuos darbus kaip tokia, kaip jau minėta aukščiau, negali būti atsakovių ginčijama, atitinkamai nėra pagrindo atsakovių nesutikimą šiuo pagrindu laikyti teisėtu ir pagrįstu. Tuo labiau, kad savavališkos statybos įteisinimą, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija iš esmės yra galima, numato ir Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai (Statybos įstatymo 23 str., 28 str.), o kad tokia galima nagrinėjamu atveju, pripažino tretieji asmenys. Statinio projektas negali būti parengtas, iki nebus išduotos ieškovei projektavimo sąlygos, o pastarosios negali būti išduotos iki atsakovės neduoda sutikimo rekonstrukcijai, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė, prašydama atsakovių sutikimo, turėjo pateikti statinio projektą. Dėl to rekonstrukcijos darbų atlikimas ginčo esmės nekeičia. Apeliantė, teigdama, kad dėl ieškovės atliktų savavališkos statybos darbų atsakovės patyrė žalą, nepateikė įrodymų, kad dėl stogo virš ieškovei priklausančios gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos ir priestato statybos patyrė žalą, kad būtent dėl to drėgmė patenką į atsakovėms priklausančią namo dalį ar įtrūko namo siena, taip pat neįrodė pakankamais ir leistinais įrodymais ir šių nurodomų faktų (pateiktos nuotraukos nėra pakankamas įrodymas). Kita vertus, nekokybiškų darbų trūkumai gali būti pašalinami, todėl vien galimas netinkamas darbų negali būti pagrindas atsisakyti duoti sutikimą rekonstrukcijai. Pagal projektinį siūlymą ir pagal faktą ieškovė rekonstravo stogo dalį virš jai priklausančios namo dalies, priestatą jungė prie jai priklausančios namo dalies, byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl to atsakovėms būtų apsunkintas naudojimasis joms priklausančiomis gyvenamojo namo dalimis ar sumažėtų jų valdomos žemės sklypų dalys, ar sumažėtų jų turto vertė, todėl nėra pagrindo ieškovės ginčijamą jų nesutikimą laikyti pagrįstu ir teisėtu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovų nesutikimą neteisėtu, o apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovei gavus projektavimo sąlygas ir parengus rekonstrukcijos projektą, gavus statybos leidimą, šių procedūrų metu teisės aktų nustatyta tvarka bus patikrinti ketinami įteisinti darbai, jų atitikimas teisės aktų reikalavimams. Be to, CPK 306 str. 2 d. draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju atsakovės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neatsikirtinėjo projektinio pasiūlymo joms nepateikimu ir dėl to negalėjimu įvertinti rekonstrukciją ir statybą, todėl tokiomis aplinkybėmis negali būti grindžiamas ir apeliacinis skundas, todėl teisėjų kolegija dėl šių skundo argumentų nepasisako.
Apeliantės argumentai, kad teismas turėjo sustabdyti civilinę bylą, kol pasibaigs palikimo priėmimo terminas ir paaiškės asmenys, perėmę buvusios šalies V. L. procesines teises bei kad apeliantė iki šiol neperėmė palikėjos materialiųjų subjektinių teisių, nepagrįsti. Pagal CK 5.50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusius palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Be to, palikimo negalima priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Kaip matyti iš Šalčininkų rajono pirmo notarų biuro raštų (I t., b.l.89, 109), apeliantė padavė pareiškimą notarei apie mirusios V. L. palikimo priėmimą, tokiu būdu išreikšdama valią dėl palikimo priėmimo, todėl ji laikytina priėmusia V. L. palikimą. Terminas V. L. palikimui priimti pasibaigė, niekas kitas pagal bylos duomenis dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pakeitė V. L. jos procesinių teisių perėmėja J. J. (apeliante). Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas tėra palikimo priėmimo fakto įforminimas, neįtakojantis palikimo priėmimo ir materialinių ir procesinių teisių ir pareigų perėjimo momento.
Kiti apeliacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į aukščiau minėtus motyvus ir nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas, neturi teisinės reikšmės ginčui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas ir įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, padarė pagrįstas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.