- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-01-13
- Bylos Nr.
- 1A-17-134/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- D. B.
- Civilinis ieškovas
- žemės ūkio bendrovei ,,Ž“
- Advokatai
- Lidija Blinkevičienė
- Kategorijos
Baudž.byla Nr. 1A-17-134/2015Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.2 (S) Teisminio sprendimo Nr. 1-76-1-00140-2014-7
2015 m. sausio 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. nuteistas :
–pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams;
–pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;
–pagal BK 187 str. 3 d. areštu 30 parų.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d., 6 d., šias bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, D. B. skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 ir 8 p,, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą bei neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Civiliniam ieškovui žemės ūkio bendrovei ,,Ž“ pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B. 2014 m., laikotarpiu nuo kovo 6 d. 16 val. iki kovo 12 d. 10 val., nenustatytą dieną ir valandą, ... k., išlaužęs duris ir išgriovęs vidinę mūro sieną 300 litų vertės, įsibrovė į žemės ūkio bendrovės „Ž“ nenaudojamas kiaulių fermos patalpas, iš kur pagrobė svetimą, žemės ūkio bendrovės „Ž“ turtą : 4 vnt. plastikinių durų bendros 2800 litų vertės, 75 vnt. paršavedžių gardų ne mažesnės kaip 75 litų vertės, iš viso pagrobė svetimo turto ne mažesnės kaip 2875 litų vertės ir sugadino turto 300 litų vertės.
2014 m. kovo 31 d. apie 23 val., ...k., iš žemės ūkio bendrovės „Ž“ sandėlio, įsibrovęs pro duris, pagrobė svetimą žemės ūkio bendrovės „Ž“ turtą, 800 kilogramus metalo laužo bendros 536 litų vertės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. B. prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. dėl durų ir gardų vagystės iš ŽŪB ,,Ž“ fermos ir jį išteisinti, neįrodžius dalyvavimo šių nusikalstamų veikų padaryme.
Skunde nurodo, kad 2014 m., laikotarpiu nuo kovo 6 d. iki 12 d. iš ŽŪB ,,Ž“ nepagrobė jokio turto. Jo namuose rastus daiktus : 19 plokščių ir 7 vamzdžius – jis pagrobė iš nenaudojamos fermos dar 2012 m., kai fermoje dar nebuvo už mūryta siena.
Apeliantas teigia, kad teismas jo kaltę grindė trasologinių tyrimo specialisto išvada, kuria nustatyta, kad fermoje rasti jo batų pėdsakai. Teismas taip pat rėmėsi įvykio vietą apžiūrėjusio specialisto A. M. parodymais, kad jis įvykio vietoje paėmė tik ,,šviežiausius“ batų pėdsakus, o batų pėdsakas nuo 2012 m. ,,šviežias“ išsilaikyti negalėjo. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad specialistas galėjo suklysti ir vietoje ,,šviežaus“ avalynės pėdsako paimti senesnį. Byloje neatlikta ekspertizė dėl pėdsako ,,šviežumo“. Įvykio vietos apžiūros protokolą surašiusi tyrėja O. B. pati batų pėdsakų neapžiūrinėjo, protokolą surašė, remdamasi specialisto A. M. paaiškinimais, o teismo posėdyje negalėjo patvirtinti, kad įvykio vietoje užfiksuoti ,,šviežūs“ pėdsakai. Be to, teismo posėdyje specialistai A. M. ir R. D. nurodė, kad pėdsakai įvykio vietoje gali išsilaikyti iki metų ir ilgiau. Įvykio vietoje rasti ir du avalynės pėdsakai, kurie nėra identifikuoti.
Apeliantas nurodo, kad liudytojai A. V. ir R. M. parodė, kad bendrovės ferma buvo apvaginėjama ir anksčiau. Šių liudytojų parodymai patvirtina jo parodymus, kad jis jo namuose rastą ŽŪB ,,Ž“ turtą pagrobė ne nuosprendyje nurodytu metu, o 2012 m. rudenį, iki mūrinės fermos sienos pastatymo. Apeliantas teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad jis pagrobė visus jam inkriminuotus 75 gardus. Jo namuose rastos tik atskiros gardų sudedamosios dalys, o ne pilni gardai. Jis pagrobė ik 19 plokščių ir 7 vamzdžius, kurie ir rasti jo namuose. Byloje nėra jokių duomenų (inventorizacijos aktų ir kt.), kiek gardų bendrovėje buvo 2014-03-06. Remiantis A. V., R. M. parodymais, vagystės iš fermos vyko nuolat, todėl jam inkriminuoti gardai galėjo būti pavogti ir anksčiau. Apeliantas nurodo, kad jis nepagrobė 4 plastikinių fermos durų ir neišgriovė mūrinės fermos sienos, nes jo namuose nerastos nei durys, nei įrankiai joms išimti ar sienai išgriauti. Apibendrindamas apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas jį nepagrįstai nuteisė dėl pirmosios vagystės ir turto sugadinimo, todėl jis dėl šių nusikalstamų veikų turi būti išteisintas.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Apeliantas skunde ginčija savo nuteisimą dėl 2014 m. kovo 6-12 d. vagystės iš ŽŪB ,,Ž“, pakartodamas teismo posėdyje dėstytą versiją, kad jis pagrobė ne visus jam inkriminuotus, o tik tuos daiktus, kurie rasti jo namuose 2014-04-01 įvykio vietos apžiūros metu (19 plokščių ir 7 metalinius vamzdžius), ir tai padarė ne 2014 m. kovo mėn., o 2012 m. rudenį. Pirmosios instancijos teismas šią apelianto versiją išsamiai išnagrinėjo ir motyvuotai paneigė. Liudytojų bendrovės darbuotojų D. R., D. V. parodymais nustatyta, kad jiems lankantis fermoje likus kelioms dienoms iki vagystės, joje nebuvo jokių vagystės pėdsakų. Įvertinęs šių parodymų turinį, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad iki 2014-03-06 ferma nebuvo apvogta. Trasologinių tyrimų specialisto kategoriška išvada nustatyta, kad fermoje rasti du apelianto avalynės pėdsakai. Specialistas A. M., įvykio vietos apžiūros metu fermoje paėmęs šiuos pėdsakus, teismo posėdyje nurodė, kad paėmė pačius šviežiausius avalynės pėdsakus, kuriuose nebuvo dulkių. Specialistas nurodė, kad avalynės pėdsakai gali išsilaikyti iki vienerių metų. Šie specialisto paaiškinimai paneigia apelianto versiją, kad jis vagystę padarė maždaug prieš pusantrų metų, t.y. 2012 m. rudenį, nes jo batų pėdsakai fermoje tiek laiko nebūtų išsilaikę. Teismo posėdyje apklausta įvykio vietos apžiūros protokolą surašiusi liudytoja O. B. nurodė, kad ji pati batų pėdsakų neapžiūrinėjo ir nefiksavo, nes tai darė specialistas A. M., todėl šie apelianto skunde minimi parodymai niekaip neprieštarauja ir nepaneigia specialisto A. M. nurodytų aplinkybių apie paimtų pėdsakų šviežumą. Liudytoja D. R. patvirtino, kad apelianto sodyboje rastos plokštės yra iš tų gardų, kurių bendrovės darbuotojai pasigedo po 2014-03-12. Įvertinęs šių netiesioginių įrodymų visumą, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būtent apeliantas, inkriminuojamu laikotarpiu išlaužęs duris ir išgriovęs mūro sieną, iš ŽŪB ,,Ž“ fermos pagrobė 4 plastikines duris ir 75 gardus.
Teismas, teisingai kvalifikavęs apelianto veiką pagal BK 178 str. 2 d. kaip padarytą įsibrovus į patalpą, neteisingai įvertino jo pirmame nusikaltime ŽŪB ,,Ž“ padarytos turtinės žalos dydį. Šios bendrovės direktorius A. K. teisme paaiškino, kad bendrovė apeliantui inkriminuotus 75 vienetus paršavedžių gardų įsigijo prieš 11 metų, buhalteriškai šis turtas yra nusidėvėjęs ir jo likutinė vertė 1 litas, Realiai šie gardai turėjo vertę, tačiau kokia šiuo metu reali kaina, jis nežino, dalį nuostolių atlygino draudimo bendrovė, tačiau kurią dalį, taip pat nežino. Liudytoja Z. B., ŽŪB ,,Ž” buhalterė, teisme paaiškino, kad pagal pirminius dokumentus 150 vienetų gardų buvo įsigyti už 52 482 Lt, todėl šią sumą padalijus iš 150, gaunama, kad vieno gardo vertė 349,88 Lt. Įrengimai buhalteriškai nusidėvi per 8 metus, todėl gardų likutinė vertė 1 Lt, bet realiai jie dar galėjo būti naudojami 10-20 metų.
Esant tokiems duomenims, kolegija sprendžia, kad tiksli apelianto pagrobtų 75 vienetų gardų vertė tiksliai nenustatyta. Atsižvelgus į tai, kad nuosprendžiu civiliniam ieškovui ŽŪB ,,Ž“ pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl tikslaus civilinio ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, keistina nuosprendžio nustatomoje dalyje nurodyta pagrobtų 75 paršavedžių gardų vertė (26250 Lt), nurodant, kad apeliantas pagrobė tiksliai nenustatytos vertės, bet ne mažesnės kaip 75 Lt vertės paršavedžių gardų. Tai nekeičia apelianto nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau žymiai sumažinta jam inkriminuoto iš ŽŪB ,,Ž“ pagrobto turto vertė rodo ir mažesnį jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, todėl jam pagal BK 178 str. 2 d. už 2014 m., laikotarpiu nuo kovo 6 iki kovo 12 d. įvykdytą vagystę iš ŽŪB ,,Ž“ paskirta laisvės atėmimo bausmė ir, atitinkamai, galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė švelnintinos. Nuosprendžio dalis dėl bausmės vykdymo atidėjimo paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nuosprendį pakeisti.
D. B. pagal BK 178 str. 2 d. (2014 m. kovo 6-12 d. vagystė) skirtą bausmę sušvelninti iki laisvės atėmimo 1 metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., šią bausmę apėmimo būdu subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 187 str. 3 d., skirti laisvės atėmimą 1 metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., prie bausmės, paskirtos pagal BK 178 str. 2 d. (2014 m. kovo 31 d. vagystė), pridėjus dalį subendrintos bausmės, D. B. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą bei neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.