Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas, eI3-7909-386/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-11-10
Bylos Nr.: eI3-7909-386/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-01064-2021-1
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Laimutė Jokubauskaitė (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas
Pareiškėjas: R. P.
Atsakovas: Valstybės įmonė Registrų centras
Trečiasis asmuo: S. P., V. M.

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-7909-386/2021Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01064-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.4; 51.4; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 10 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei,

2021 m. spalio 13 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centras, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. P., V. M. – M., R. P. ir M. N. dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundo prašo:

1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centras (toliau – ir atsakovė, ir VĮ Registrų centras, ir Teritorinis registratorius) Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. SPR4-4250 (14.5E), kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas (toliau – ir VĮ Registrų centras sprendimas, ir Teritorinio registratoriaus sprendimas);

2) panaikinti VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. CSPR-186 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ (toliau – ir Komisijos sprendimas);

3) įpareigoti atsakovę VĮ Registrų centras pakeisti Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras) registro duomenis, įregistruoti mirusiojo J. P., gim. (duomenys neskelbtini), vardu nuosavybės teises į 3/5 dalis ginčo pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2I1p (toliau – ir Ūkinis pastatas) ir 3/5 dalis ginčo pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 3I1p (toliau – ir Viralinė);

4) atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Teritorinio registratoriaus sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymu (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas, ir NTRĮ) 29 straipsnio 2 punktu, netenkintas pareiškėjo 2021 m. kovo 2 d. prašymas įregistruoti mirusio J. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) vardu nuosavybės teises į 3/5 dalis Ūkinio pastato ir 3/5 dalis Viralinės, esančių (duomenys neskelbtini) (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Sprendimas motyvuotas tuo, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikti dokumentai, patvirtinantys mirusiojo J. P. nuosavybės teisių atsiradimą į 3/5 dalis Ūkinio pastato ir 3/5 dalis Viralinės, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą. Komisijos sprendimu netenkintas pareiškėjo 2021 m. gegužės 12 d. skundas ir paliktas galioti Teritorinio registratoriaus sprendimas. Komisijos sprendime nurodyta, kad pareiškėjas Teritoriniam registratoriui nepateikė dokumentų, vienareikšmiškai patvirtinančių nuosavybės teisių į 3/5 dalis Ūkinio pastato ir 3/5 dalis Viralinės atsiradimą, todėl Teritorinis registratorius pagrįstai ir teisėtai atsisakė Nekilnojamojo turto registre įregistruoti J. P. nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas mano, kad skundžiami sprendimai neteisėti ir nepagrįsti.

Paaiškina, kad 2016 m. rugsėjo 23 d. mirus J. P., pagal 2008 m. spalio 3 d. oficialų testamentą pareiškėjui atsirado palikimas: 5/7 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,4060 ha; 1/2 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A2p, bendras plotas 284,80 kv. m (toliau – ir Gyvenamasis namas); 3/5 dalis Ūkinio pastato, užstatytas plotas 46 kv. m; 3/5 dalis Viralinės, užstatytas plotas 21 kv. m; pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1p, užstatytas plotas 85 kv. m; pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 5I1p; 1/2 dalis kitų inžinerinių statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane k. Visi šie nekilnojamieji daiktai yra (duomenys neskelbtini). K. rajono 1-asis notarų biuras, į kurį jis kreipėsi su prašymu priimti palikimą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nustatė, kad pagal VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą pareiškėjo vardu nėra tinkamai įregistruotos nuosavybės teisės į 3/5 dalį Ūkinio pastato ir 3/5 dalį Viralinės.

Paaiškina, kad A. B. ir J. P. 1981 m. spalio 8 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir 1981 m. spalio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 17240), kuria J. B. pardavė, o testatorius nupirko (duomenys neskelbtini) esančią nekilnojamojo turto dalį: 1/2 gyvenamojo namo ir tai daliai priklausančius kiemo įrengimus. Šioje sutartyje nenurodyta, kad testatorius kartu su 1/2 dalimi gyvenamojo namo nuosavybės teise įgijo ir 3/5 Ūkinio pastato bei 3/5 Viralinės, tik paminėta, kad testatorius perka 1/2 gyvenamojo namo priklausančius kiemo įrengimus, bei tai, jog pardavėjas pareiškė, kad parduodamas namas ir ūkiniai pastatai niekam neparduoti, neįkeisti, neareštuoti, jiems neuždėtas draudimas, teisme ginčų dėl jų nėra.

Paaiškina, kad I. P. (likusios 1/2 gyvenamojo namo dalies savininkas) ir Z. E. T. 1985 m. lapkričio 26 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir 1985 m. lapkričio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-7935), kurios pagrindu I. P. pardavė, o Z. E. T. nupirko (duomenys neskelbtini) esančią nekilnojamojo turto dalį: 1/2 gyvenamojo namo ir 2/5 mūrinio tvarto, mūrinės daržinės, mūrinės vasarinės virtuvės, kurie visi yra po vienu stogu. Šioje sutartyje nurodyta, kad kita dalis pastatų priklauso J. P..

Teigia, kad, vadovaujantis 1985 m. lapkričio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties (kuri sudaryta vėliau nei 1981 m. spalio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartis) pažodiniu turiniu, darytina pagrįsta išvada, kad likusios dalies – 3/5 Ūkinio pastato ir 3/5 Viralinės – nuosavybės teisės nuo 1981 m. spalio 8 d. priklausė J. P., tačiau tiek pareiškėjui, tiek jo seserims (suinteresuotiems asmenims) S. P., V. M. – M., R. P. šių J. P. priklausiusių turto dalių nuosavybės teisė tinkamai įregistruota nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismas (į kurį kreipėsi pareiškėjas su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P. pagal 1981 m. spalio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį nupirko iš A. B. 3/5 Ūkinio pastato ir 3/5 Viralinės ir įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą nuo sandorio sudarymo dienos) 2021 m. vasario 24 d. nutartimi jo prašymą atsisakė priimti ir pasiūlė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka.

Šalies argumentai

Vertinant šią Klaipėdos apylinkės teismo nutartį, pareiškėjas 2021 m. kovo 2 d. prašymu kreipėsi į Teritorinį registratorių, prie jo pridėdamas dokumentus, o po to su 2021 m. gegužės 12 d. skundu į Komisiją. Ginčijamais sprendimais šie jo prašymas ir skundas buvo atmesti. Komisija sprendime pažymėjo, be kita ko, kad tais atvejais, kai asmenys neturi NTRĮ nuostatas atitinkančių dokumentų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų nuosavybės teisių atsiradimą į konkrečius nekilnojamuosius daiktus, yra galimybė ginti savo teises teisme; NTRĮ 22 straipsnio 2 punktas numato, kad teismo sprendimas yra dokumentas, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruojamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą.

Pareiškėjas teigia, jog Lietuvos A. T. nurodė, kad teisiškai reikšmingų faktų nustatymas – sudėtinė institucijos ginčijimo (skundimo) proceso dalis. Po tokių faktų konstatavimo, sprendžiama dėl apskųsto institucijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo (2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Pareiškėjas teigia, kad jo nurodytos faktinės aplinkybės, grindžiamos su skundu teikiamas rašytiniais įrodymais, pagrindžia faktą, kad J. P. pagal 1981 m. spalio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį nusipirko 3/5 dalis Ūkinio pastato ir 3/5 dalis Viralinės bei įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą nuo sandorio sudarymo dienos, įskaitant ir į ginčo Ūkinį pastatą ir Viralinę. Šie teisiškai reikšmingi faktai ir jų nustatymas teisme laikytini sudėtine institucijos sprendimo ginčijimo (skundimo) proceso dalimi. Po šių pareiškėjo faktų konstatavimo teisme, ginčijami sprendimai laikytini nepagrįstais, neteisėtais, todėl naikintini.

Atsiliepimas

Atsakovė VĮ Registrų centras atsiliepimu į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atkreipia dėmesį, jog Komisija sprendime pažymėjo, kad nei 1981 m. spalio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, nei 2007 m. spalio 30 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymėjime Nr. (9.7)10V-239 (toliau – ir 2007 m. spalio 30 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas), kurių pagrindu jau yra įregistruotos J. P. nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre, esantys duomenys nepatvirtina J. P. nuosavybės teisių atsiradimo į 3/5 dalis Ūkinio pastato ir 3/5 dalis Viralinės, kadangi juose jokių duomenų apie šiuos ginčo pastatus nėra nurodyta. 1981 m. spalio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartyje žodžiai „ūkiniai pastatai“ yra išbraukti, o 2007 m. spalio 30 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymėjime tarp išvardintų ūkinių pastatų nei ginčo Ūkinio pastato, nei ginčo Viralinės nėra nurodyta. 1985 m. lapkričio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartis, kuria kitas asmuo įgijo 2/5 dalis ginčo pastatų, taip pat negali būti teisėtu pagrindu J. P. nuosavybės teisių įregistravimui, kadangi jis nėra šio sandorio šalis ir tai nėra jo nuosavybės teisių atsiradimo (įgijimo) dokumentas. Minėtas 2007 m. spalio 30 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278, patvirtinto Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo (toliau – ir Sąrašas) 3.2 papunkčiu kartu su notariniu sandoriu yra privalomas dokumentas nuosavybės teisių į statinius, įgytus iki 1991 m. liepos 25 d., įregistravimui.

Paaiškina, kad pareiškėjas klaidingai interpretavo tai, kas buvo pažymėta Komisijos sprendime dėl savo teisių gynimo teisme. Komisija aiškiai nurodė, kad tais atvejais, kai asmenys neturi NTRĮ nuostatas atitinkančių dokumentų, kurie vienareikšmiškai patvirtina nuosavybės teisių atsiradimą į konkrečius nekilnojamuosius daiktus, yra galimybė ginti savo teises bendrosios kompetencijos teisme dėl nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus pripažinimo. Atsakovė papildomai paaiškina, kad vadovaujantis NTRĮ 22 straipsnio 2 punkto nuostata, bendrosios kompetencijos teismo sprendimas, kuriuo būtų pripažinta, kad J. P. įgijo nuosavybės teisę į 3/5 dalis ginčo Ūkinio pastato ir 3/5 dalis ginčo Viralinės, būtų pakankamas teisinis pagrindas įregistruoti mirusiojo J. P. nuosavybės teises į minėtą nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė teigia, kad spręsti, ar J. P. įgijo nuosavybės teises į minėtą nekilnojamąjį turtą, galima tik įvertinus visumą susiklosčiusių civilinių teisinių santykių, susijusių su daiktinėmis teisėmis į ginčo turtą, išnagrinėjus klausimą, ar kiti asmenys neturi teisių į jį ir kt., o tai yra civilinio teisinio pobūdžio klausimas. Todėl, atsakovės nuomone, tokio pobūdžio ginčo nagrinėjimas yra bendrosios kompetencijos teismo, o ne administracinio teismo, kompetencija.

Pažymi, kad pareiškėjas nenurodo nei vieno teisės akto, kurį galimai pažeidė Teritorinis registratorius ir Komisija, priimdami skundžiamus sprendimus. Skunde nėra nei vieno teisės normomis ir faktine medžiaga pagrįsto argumento, įrodančio skundžiamų sprendimų neteisėtumą, todėl skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad atsiliepime išdėstytos aplinkybės bei teisiniai argumentai patvirtina, jog nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti skundžiamus sprendimus bei įpareigoti Registrų centrą įregistruoti mirusiojo J. P. vardu nuosavybės teises į 3/5 dalis Ūkinio pastato ir 3/5 dalis Viralinės, esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys S. P., V. M. – M., R. P. ir M. N. iki teismo posėdžio atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.

Ši byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas R. P. kelia ginčą dėl VĮ Registrų centras Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus 2021 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. SPR4-4250 (14.5E), kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas įregistruoti mirusio J. P. vardu nuosavybės teises į 3/5 dalis Ūkinio pastato ir 3/5 dalis Viralinės, esančių (duomenys neskelbtini), ir dėl VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2021 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. CSPR-186 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl šio prašymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

2016 m. rugsėjo 23 d. mirties įrašo Nr. 380 išrašo duomenimis, J. P., gimęs (duomenys neskelbtini)., mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2019 m. birželio 13 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad J. P. 2008 m. spalio 3 d. buvo sudaręs oficialų testamentą. Pareiškėjas R. P. Klaipėdos rajono 1-ajam notaro biurui 2016 m. spalio 27 d. pateikė prašymą (pareiškimą), pareikšdamas, kad priima palikimą, atsiradusį 2016 m. rugsėjo 23 d. po tėvo J. P. mirties, palikimo atsiradimo vieta – (duomenys neskelbtini), ir prašydamas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

Testamentų registre yra užregistruotas palikimo priėmimo faktas apie tai, kad palikėjo J. P. palikimą priėmė pareiškėjas, pateikdamas minėtą pareiškimą.

2020 m. spalio 5 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) J. P. įregistruota nuosavybės teisė: nuo 2012 m. kovo 22 d. į 5/7 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Registro išrašo 2.1, 4.2 punktai); nuo 2007 m. lapkričio 8 d.: į pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1p, užstatytas plotas 85 kv. m, įregistravimo pagrindas – 2007 m. spalio 30 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas Nr. (9.7)10V-239; į pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 5I1p, įregistravimo pagrindas tas pats; į 1/2 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. 5597-9010-3016, žymėjimas plane 1A2p, bendras plotas 284,80 kv. m, įregistravimo pagrindas – 1981 m. spalio 8 d. pirkimo pardavimo sutartis Nr. 17240, 2007 m. spalio 30 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas Nr. (9.7)10V-239; į 1/2 kitų inžinerinių statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane k., įregistravimo pagrindas tas pats. Visi šie nekilnojamieji daiktai yra adresu (duomenys neskelbtini).

To paties 2020 m. spalio 5 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, Z. E. T. buvo įregistruota nuosavybės teisė: nuo 2012 m. kovo 22 d.: į 2/7 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuo 2008 m. kovo 12 d.: į 1/2 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A2p, bendras plotas 284,80 kv. m, įregistravimo pagrindas – 1985 m. lapkričio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-7935; į 2/5 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2I1p, įregistravimo pagrindas tas pats; į 2/5 viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 3I1p, įregistravimo pagrindas tas pats. Visi šie daiktai yra adresu (duomenys neskelbtini).

2021 m. lapkričio 8 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenys (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl J. P. vardu įregistruotų nuosavybės teisių atitinka pirmiau nurodytus duomenis, užfiksuotus 2020 m. spalio 5 d. Registro išraše.

To paties 2021 m. lapkričio 8 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, M. N. nuo 2021 m. balandžio 29 d. įregistruota nuosavybės teisė: į 5/7 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A2p, bendras plotas 284,80 kv. m; į 2/5 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2I1p; į 2/5 viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 3I1p; į 1/2 kitų inžinerinių statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane k. Nuosavybės teisė į visus šiuos daiktus įregistruota 2021 m. balandžio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 1718 pagrindu. Visi šie daiktai yra adresu (duomenys neskelbtini).

Tad Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė į 2/5 dalis Ūkinio pastato ir į 2/5 dalis Viralinės iki 2021 m. balandžio 29 d. buvo įregistruota Z. E. T., o po šios datos įregistruota M. N.. Teritoriniam registratoriui priimant skundžiamą sprendimą, jam buvo aktualūs Nekilnojamojo turto registro duomenys iki 2021 m. balandžio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 1718 pateikimo ir užregistravimo, kadangi jo sprendimas priimtas iki šių datų. Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, atsižvelgė į Nekilnojamo turto registro duomenis po 2021 m. balandžio 29 d., t. y. po šio liudijimo užregistravimo, kadangi jos sprendimas priimtas po šios datos. Iš minėtų Registro išrašų duomenų matyti, kad duomenys Registre dėl nuosavybės teisės į kitas minėtų daiktų dalis (po 3/5) nepasikeitė – nuosavybės teisė į jas nėra įregistruota. Pareiškėjas administracinėje byloje kelia ginčą dėl nuosavybės teisės į šias dalis (po 3/5) įregistravimo mirusio J. P. vardu.

Pareiškėjas 2021 m. kovo 2 d. prašymu kreipėsi į Teritorinį registratorių, prašydamas įregistruoti mirusio J. P. (gim. (duomenys neskelbtini).) vardu nuosavybės teisę į 3/5 dalis Ūkinio pastato ir 3/5 dalis Viralinės. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė: 2020 m. rugsėjo 28 d. atstovavimo sutartį, pasirašytą advokatės ir pareiškėjo; 1981 m. spalio 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 17240 kopiją; 1985 m. lapkričio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-7935 kopiją; 1987 m. balandžio 13 d. inventorinės bylos Nr. 50/131505 kopiją; notarės 2016 m. spalio 27 d. patvirtintą pareiškimą priimti palikimą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (notarinio registro Nr. NGP-3017); 2016 m. rugsėjo 23 d. J. P. mirties įrašo Nr. 380 išrašą. Papildomai 2021 m. balandžio 7 d. pareiškėjas pateikė: Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vėžaičių seniūnijos 2021 m. kovo 30 d. raštą Nr. (4.12) V4-92 „Dėl prašomos informacijos pateikimo“; Klaipėdos regioninio valstybės archyvo 2021 m. kovo 24 d. raštą Nr. (2.3.6) 6R-127 „Dėl duomenų pateikimo“ su priedais.

Teritorinis registratorius, vadovaudamasis NTRĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 29 straipsnio 2 punktu, sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė. Sprendime nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikti dokumentai, patvirtinantys mirusiojo J. P. nuosavybės teisių atsiradimą į 3/5 dalis Ūkinio pastato ir 3/5 dalis Viralinės, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Teritorinio registratoriaus sprendimu, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pateikė 2021 m. gegužės 12 d. skundą Komisijai.

Komisija, vadovaudamasi NTRĮ 31 ir 32 straipsniais, sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Sprendime nurodė, be kita ko, kad pareiškėjas Teritoriniam registratoriui nepateikė dokumentų, vienareikšmiškai patvirtinančių jo nuosavybės teisių į 3/5 Ūkinio pastato ir 3/5 dalis Viralinės atsiradimą, todėl Teritorinis šis pagrįstai ir teisėtai atsisakė Nekilnojamojo turto registre įregistruoti J. P. nuosavybės teises į 3/5 dalis Ūkinio pastato ir 3/5 dalis Viralinės.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.62 straipsnio 4 dalį, NTRĮ 5 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 8 punktą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas yra VĮ Registrų centras. NTRĮ 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą; Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Pagal NTRĮ 11 straipsnio 1 dalį, nekilnojamojo turto registre registruojamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, be kita ko, nuosavybės teisė (1 punktas). Pagal Nuostatų 13 punktą, Registro objektai yra, be kita ko, Nekilnojamojo turto registro įstatyme nurodyti nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos.

Pagal Nuostatų 17 punktą, Registro objekto įregistravimas, išregistravimas ar Registro objekto duomenų pakeitimas susideda iš: pateiktų prašymų ir Registro objekto duomenų įvertinimo (17.1 papunktis); sprendimo dėl Registro objekto įregistravimo, išregistravimo ar jo duomenų pakeitimo priėmimo (17.2 papunktis); Registro objekto duomenų įrašymo Registro duomenų bazėje (17.3 papunktis); pateiktų Registro objekto duomenų perkėlimo į Registro duomenų bazės archyvą ir dokumentų skaitmeninių kopijų archyvą (17.4 papunktis). NTRĮ 23 straipsnis nustato: prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu (1 dalis); kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą (2 dalis); dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys (3 dalis).

Nuostatų 25 punktas nustato, be kita ko, kad pateikti prašymą mirusiojo asmens vardu įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į jį gali asmuo, turintis teisę paveldėti mirusiojo turtą. NTRĮ 22 straipsnis nustato, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: valstybės institucijos sprendimas (1 punktas); teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis (2 punktas); įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai (3 punktas); nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas (4 punktas); paveldėjimo teisės liudijimas (5 punktas); teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą (6 punktas); rašytiniai sandoriai (7 punktas); nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas) (8 punktas); kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai (9 punktas); kiti įstatymų nustatyti dokumentai (10 punktas).

Pagal NTRĮ 26 straipsnio 3 dalį, išnagrinėjęs prašymą, teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas gali priimti sprendimą prašymą atmesti – atsisakyti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti nekilnojamojo turto registre.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintame Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąraše nurodyti dokumentai, teiktini Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant iki šiol Registre neįregistruotus statinius, įsigytus ar pastatytus iki Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, įsigaliojimo (toliau – seni statiniai) (Sąrašo 1 punktas), t. y. iki 1991 m. liepos 25 d. Sąrašo 3 punktas nustato: įsigyti seni statiniai Registre registruojami šio sąrašo 2 punkte nurodytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir šiuos dokumentus: [...]; 3.2. notariškai patvirtintą sandorį, kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė, ir savivaldybės arba seniūno išduotą pažymą apie šio sandorio arba paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimą arba, neturint notariškai patvirtinto sandorio, – savivaldybės arba seniūno išduotą pažymą apie šio sandorio ar paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimą vykdomojo komiteto ūkinėse knygose, jeigu statiniai įgyti nuo 1949 m. balandžio 14 d. iki 1991 m. liepos 25 d. įskaitytinai.

Pagal NTRĮ 29 straipsnio 2 punktą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų.

Teismas , susipažinęs su 1981 m. spalio 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 17240 ir 2007 m. spalio 30 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymos (pažymėjimo) Nr. (9.7)10V-239 (šia sutartimi J. P. nusipirko iš A. B. 1/2 dalį Gyvenamojo namo, ir abiejų šių dokumentų pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruota J. P. nuosavybės teisė į 1/2 Gyvenamojo namo) turiniu, sprendžia, kad šiuose dokumentuose esantys duomenys nepatvirtina J. P. nuosavybės teisės atsiradimo į 3/5 dalis Ūkinio pastato ir 3/5 dalis Viralinės, kadangi juose jokių duomenų apie šiuos ginčo pastatus nėra nurodyta. Be to, šioje sutartyje 1 punkte, frazėje „Šis namas ir ūkiniai pastatai priklauso B. A. asmeninės nuosavybės teise“ žodžiai „ūkiniai pastatai“ yra išbraukti, o 3 punkte, frazėje „Pardavėjas pareiškė, kad parduodamas namas ir ūkiniai pastatai niekam neparduoti, neįkeisti, neareštuoti, jiems neuždėtas draudimas. Teisme ginčų dėl jų nėra“ žodžiai „ūkiniai pastatai“ taip pat yra išbraukti.

1985 m. lapkričio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-7935, kurioje nurodyta, kad Z. E. T. nusipirko iš I. P. 1/2 mūrinio gyvenamojo namo, 2/5 mūrinio tvarto, mūrinės daržinės, mūrinės vasarinės virtuvės, jie visi yra po vienu stogu (šios sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruota Z. E. T. nuosavybės teisė į kitą 1/2 dalį Gyvenamojo namo, 2/5 dalis Ūkinio pastato ir į 2/5 dalis Viralinės), teismo vertinimu, taip pat negali būti teisėtu pagrindu J. P. nuosavybės teisės įregistravimui į ginčo pastatus dėl toliau nurodytų priežasčių. Nors šios sutarties 1 punkte ir yra teigiama, kad „Kita dalis pastatų priklauso J. P.“, tačiau nėra detalizuojama, kokie tai pastatai, nėra jokių duomenų apie ginčo pastatus, J. P. nėra šio sandorio šalis ir tai nėra jo nuosavybės teisių įgijimo dokumentas.

Pagal Sąrašo 3.2 papunktį, 2007 m. spalio 30 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas kartu su notariniu sandoriu yra privalomas dokumentas nuosavybės teisių į statinius, įgytus iki 1991 m. liepos 25 d., įregistravimui, o šiame pažymėjime, kaip jau rašyta, nėra duomenų apie ginčo pastatus. Šiame pažymėjime taip pat nėra duomenų apie 1985 m. lapkričio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį.

Iš nurodytų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų duomenų matyti, kad namų valdoje yra 4 pagalbinio ūkio pastatai, iš kurių į 2 jau yra registruota J. P. nuosavybės teisė. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vėžaičių seniūnijos 2021 m. kovo 30 d. raštas Nr. (4.12) V4-92 „Dėl prašomos informacijos pateikimo“ ir prie jo pridėtas Klaipėdos regioninio valstybės archyvo 2021 m. kovo 24 d. raštą Nr. (2.3.6) 6R-127 „Dėl duomenų pateikimo“ su priedais, teismo vertinimu, taip pat nepatvirtina J. P. nuosavybės teisės į 3/5 dalis Ūkinio pastato ir 3/5 dalis Viralinės, nes negalima vienareikšmiškai nustatyti, kad juose yra užfiksuoti duomenys būtent apie minėtus ginčo pastatus (kurie nėra įregistruoti J. P. vardu).

Teismas , nustatęs byloje šias faktines aplinkybes ir atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad atsakovei nepakako dokumentų, kurių pagrindu būtų galima įregistruoti J. P. vardu nuosavybės teisę į 3/5 dalį Ūkinio pastato ir 3/5 dalį Viralinės. Todėl atsakovės VĮ Registrų centras sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas įregistruoti mirusio J. P. vardu nuosavybės teises į 3/5 dalis Ūkinio pastato ir 3/5 dalis Viralinės, ir Komisijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus ginčą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, yra teisėti ir pagrįsti. Teismas nenustatė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nurodytų administracinių aktų panaikinimo pagrindų. Todėl naikinti ginčijamą Teritorinio registratoriaus sprendimą ir Komisijos sprendimą nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas dėl reikalavimų panaikinti skundžiamus sprendimus atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus minėtų reikalavimų, netenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus.

Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, jis neįgyja teisės reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjui išaiškinama, kad jis turi teisę kreiptis į bendros kompetencijos teismą ginčo teisenos tvarka, jeigu jis siekia įrodyti, kad J. P. yra įgijęs nuosavybės teisę į ginčo turtą.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo R. P. skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centras, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. P., V. M. – M, R. P. ir M. N. dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Atmesti pareiškėjo R. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasLaimutė JokubauskaitėAušrelė Mažrimienė