Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. R. W. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Teisme gautas pareiškėjos A. R. W. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriame prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelis V. Š. (vėliau žinomas kaip W. S.; W. P. S.), gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis.

2. Nurodė, kad Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Pažymėjo, jog pareiškėjos senelis V. Š. (vėliau žinomas kaip W. S.; W. P. S.), gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Migracijos departamentas 2023-10-16 priėmė sprendimą, kuriuo konstatuota, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonė.

3. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikti nenagrinėtu arba jo netenkinti.

4. Nurodė, kad Migracijos departamentas 2023 m. spalio 15 d. sprendime konstatavo, kad V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, prašomas nustatyti juridinis faktas neturės juridinės reikšmės (pareiškėja neprašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę, buvo pareiškėjos senelis).

5. Pažymėjo, kad pareiškėja savo pareiškime nenurodo, kodėl ne teismo tvarka negali gauti tinkamai patvirtintų dokumentų, nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į kompetentingas Pietų Afrikos Respublikos institucijas dėl minėtų dokumentų tvirtinimo pažyma (Apostille), susirašinėjimo su Pietų Afrikos Respublikos kompetentingomis institucijomis, kuris patvirtintų, kad dėl objektyvių priežasčių jų neįmanoma patvirtinti pažyma (Apostille), todėl pareiškėjos pareiškimas neatitinka (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatų.

6. Pareiškėja A. R. W. pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad į šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyką įeina ir Migracijos departamento nurodytų aplinkybių vertinimas bei nustatymas, t. y., kad pareiškėjos senelis yra W. P. S. (W. S.) ir jis yra tas pats V. Š., iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę.

7. Pažymėjo, kad dokumentai (notaro patvirtintos kopijos) yra patvirtinti pažyma (Apostille) tiksliai laikantis Hagos konvencijos (1 str. c ir d dalys). Vadinasi, nėra jokio pagrindo abejoti aptariamų rašytinių įrodymų autentiškumu ir tikrumu (CPK 202 straipsnis), o atsiliepime nurodomos aplinkybės, neva pareiškėja pareiškimo reikalavimą grindžia dokumentais, kurie nėra legalizuoti ar tinkamai patvirtinti, yra nepagrįsti.

8. Nurodė, kad pareiškėjos skundo administracinėje byloje Nr. eI2-9050-473/2023 atsisakymas buvo nulemtas teismui pasiūlius ir šalims sutikus bylą išspręsti taikiu būdu, pareiškėjai pateikiant Migracijos departamentui papildomą prašymą1, kurio pagrindu Migracijos departamentas atnaujino pareiškėjos prašymo nagrinėjimą administracinės procedūros tvarka bei 2023-10-16 priėmė galutinį administracinį sprendimą.

Pareiškimas netenkintinas.

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai.

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateiktu pareiškimu siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelis V. Š. (vėliau žinomas kaip W. S.; W. P. S.), gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis.

11. Pareiškėja į bylą pateikė A. R. B. gimimo liudijimo, kuriame nurodyta, kad ji gimė (duomenys neskelbtini) Pietų Afrikoje, jos motina – S. R. S., gim. (duomenys neskelbtini) Pietų Afrikoje, kopiją bei S. R. P. gimimo liudijimo, kuriame nurodyta, kad ji gimė (duomenys neskelbtini) Pietų Afrikoje, jos tėvas – W. P. S., 28 metų, gim. Lietuvoje, kopiją. Pietų Afrikos teismo 2014-10-10 sprendimo, kuriame nurodyta, kad santuoka tarp W. A. (taip dokumente) R. (gimusios B.) ir W. J. nutraukiama, kopiją.

12. Į bylą pateiktas Migracijos departamento teikimas, iš kurio nustatyta, kad pareiškėjos motinai S. R. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta 2017-06-02 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-415, konstatavus, kad pareiškėjos motina S. R. P. yra V. Š. (taip pat žinomo kaip W. S.; W. P. S.), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., duktė.

13. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2006-06-20 pažymą Nr. P2-6818, kurioje nurodyta, kad Kauno žydų bendruomenės gimimo aktų įrašų knygoje įrašyta, kad 1924-01-25 Kaune gimė P. ir M. iki santuokos G. Š. sūnus vardu V..

14. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018-09-28 pažymą Nr. R4-2543, kurioje nurodyta, kad žinių, patvirtinančių, kad V. (W. P.) Š. (S., S.), P. ir M., gim. 1924 m. Kaune, gyveno Lietuvoje, dokumentų, patvirtinančių, kad jis buvo Lietuvos Respublikos pilietis bei dokumentų, patvirtinančių, kad jis iki 1940-06-15 neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, archyve saugomuose fonduose nerasta; prie pažymos pridėta „R. M. Lines, Limited“ emigracijos biuro Kaune archyviniame fonde, laivakorčių – kontraktų byloje esančio 1928-03-16 laivakortės – kontrakto, kuriame nurodyta, kad M. S., 30 metų, ir V., 3 metų, vyksta iš Kauno į Pietų Afriką.

15. Pietų Afrikos sąjungos natūralizacijos pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad P. S. (anksčiau P. S.), gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos pilietis, vedęs M. G., turintis sūnų W., gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, 1934-02-04 įgijo Britanijos pilietybę.

16. Pietų Afrikos Respublikos Vidaus reikalų departamento 2008-12-02 pažymą, kurioje nurodyta, kad W. P. S., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, vardas gimimų registre buvo pakeistas iš „W.“ į „W. P.“ 1977-08-01.

17. Pietų Afrikos Respublikos Vidaus reikalų departamento 2009-05-11 pažymą, kurioje nurodyta, kad “nors pono S. asmens byla buvo paimta iš Vidaus reikalų departamento archyvų, atsižvelgiant į tai, kad pavardės keitimas iš S. į S. įvyko apytikriai 1934 – 1935 metais, neįmanoma atsekti jokių tai patvirtinančių dokumentų ar atitinkamų įrašų, tokių kaip gimimo liudijimas ir pan., kurie neabejotinai patvirtintų pavardės keitimo faktą”.

18. CPK 444 str. 2 d. numatyta, kad teismas nagrinėja bylas: 1) dėl giminystės santykių nustatymo; 2) dėl asmens išlaikymo fakto nustatymo; 3) dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, partnerystės, mirties įregistravimo fakto nustatymo ar kitų civilinės būklės aktų; 4) dėl fakto, kad teisę nustatantys dokumentai, išskyrus asmens dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus, priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymo; 5) dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo; 6) dėl nelaimingo atsitikimo fakto nustatymo; 7) dėl asmens mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis fakto nustatymo, jeigu civilinės metrikacijos įstaigos atsisako įregistruoti mirtį; 8) dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo; 9) dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.

19. Pareiškėja Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Įvertinęs pareiškėjos pateiktus dokumentus, Migracijos departamentas 2023-10-16 priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonė. Migracijos departamentas nurodė, kad pateikti dokumentai patvirtina, kad V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, iki 1940-06-15 turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Tačiau pareiškėja nepateikė Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų dokumentų, atitinkančių Aprašo 5 punkto reikalavimus, patvirtinančių, kad ji yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonė, t. y. jos ir W. P. S. giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų bei W. S. vardo ir pavardės keitimą patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjos motinos gimimo ir santuokos liudijimai bei dokumentai, patvirtinantys, kad V. Š. ir W. P. S. yra vienas ir tas pats asmuo, neatitinka Apraše nustatytos dokumentų pateikimo tvarkos, t. y. užsienio valstybėje išduoti dokumentai nėra patvirtinti pažyma (Apostille), dėl to negali būti laikomi tinkamais dokumentais, įrodančiais, kad pareiškėja yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonė.

20. Teismas pažymi, kad faktą, kad V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, iki 1940-06-15 turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtino Migracijos departamentas 2023-10-16 priimtame sprendime. Migracijos departamentas pripažįsta, kad toks faktas egzistuoja, nes jis jau nustatytas, t. y. migracijos departamentas to fakto neginčija, pripažįsta. Darytina išvada, kad toksai reikalavimas teisme yra perteklinis ir negali būti nustatinėjamu juridiniu faktu, nes jis nesukurs jokių teisinių pasekmių ir yra perteklinis.

21. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas 2023 m. sausio 31 d. pranešimu informavo pareiškėją, kad ji papildomai turi pateikti dokumentus, patvirtinančius senelio W. P. S. ir (ar) jo tėvų (vieno iš jų) iki 1940-06-15 turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę; S. R. P. gimimo ir santuokos liudijimus bei W. S. vardo ir pavardės keitimą patvirtinančius dokumentus, patvirtintus pažyma (Apostille).

22. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja kreipėsi į kompetentingas Pietų Afrikos Respublikos institucijas dėl minėtų dokumentų tvirtinimo pažyma (Apostille) ir, kad dėl objektyvių priežasčių jų neįmanoma patvirtinti pažyma (Apostille). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja savo pareiškime nenurodo, kodėl ne teismo tvarka negali gauti tinkamai patvirtintų dokumentų, nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į kompetentingas Pietų Afrikos Respublikos institucijas dėl minėtų dokumentų tvirtinimo pažyma (Apostille), susirašinėjimo su Pietų Afrikos Respublikos kompetentingomis institucijomis, kuris patvirtintų, kad dėl objektyvių priežasčių jų neįmanoma patvirtinti pažyma (Apostille).

23. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nurodė, kad S. R. P. gimimo ir santuokos liudijimų bei W. S. vardo ir pavardės keitimą patvirtinančių dokumentų kopijos, paliudytos užsienio valstybės notaro, buvo patvirtintos pažyma (Apostille), tačiau toks tvirtinimas neatitiko Aprašo 5 punkto reikalavimų, nes šių dokumentų originalai, patvirtinti pažyma (Apostille) nebuvo, t. y. pažyma (Apostille) nebuvo patvirtinti dokumentus išdavusių institucijų įgaliotų asmenų parašai, pareigos ir antspaudai.

24. Iš aukščiau paminėto darytina išvada, kad pareiškėja nesilaikė išankstinės ikiteisminės tvarkos rinkti reikalingus įrodymus.

25. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja taip suformuluodama savo pareiškimo reikalavimą matomai siekia, nepateikiant ir nerenkant įrodymų išankstine privaloma neteismine tvarka, apeiti dar du norimus nustatyti privalomus faktus ir juos nusistatyti tik teismine tvarka (be pateikiamų dokumentų), t. y. kad : 1) pareiškėją sieja giminystės ryšiai su V. Š. ir jis yra pareiškėjos senelis bei kad 2) senelis yra vienas ir tas pats asmuo trijuose asmenyse : V. Š., vėliau žinomas kaip - W. S. bei W. P. S..

26. Tačiau darytina išvada, jog tokiems dviem juridiniams faktams nustatyti teismine tvarka turi būti pilnai išnaudota išankstinė neteisminė tvarka, t. y. pareiškėja pirmiausia turi kreiptis į atitinkamas institucijas dėl reikalingų dokumentų gavimo ir tik tada, jeigu tokių dokumentų nėra randama, tik tada pareiškėja gali kreiptis į teismą dėl minėtų juridinių faktų nustatymo teismine tvarka.

27. Tačiau kaip matyti iš visos bylos medžiagos, pareiškėja šių ikiteisminių dokumentų gavimo veiksmų pilnai neatliko, t. y. pareiškėja pilnai neišnaudojo išankstinės neteisminės tvarkos dokumentų gavimo prasme.

28. CPK 197 straipsnio 1 dalis numato, kad rašytiniai įrodymai – tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Rašytiniai įrodymai skirstomi į oficialius ir privačius. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams.

29. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamento 2023-10-16 priimtas sprendimas yra laikytinas oficialiu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią.

30. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas atmestinas, kaip nepagrįstas CPK 167 - 178 straipsnių pagrindu. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas yra perteklinis ir nėra juridinis faktas, nes jis jau yra nustatytas neteismine tvarka, todėl yra atmestinas. Be to, Migracijos departamento 2023-10-16 priimtas sprendimas yra oficialus įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią, todėl ši aplinkybė yra pilnai įrodyta ir nenuginčyta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atmesti pareiškėjos A. R. W. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.