Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Švedienės,

sekretoriaujant J.Romančikienei, D.Sutkaitienei, M.Frejeriui, I.Ablačinskaitei, E.Lubiui, L.Gruodienei, V.Semaškienei, J.Černobrovkinai, D.Narkuvienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, neteista, deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 250 str. 5 d., 21 str. 1 d., 250 str. 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji E. K. rengėsi įvykdyti teroro aktą sprogdinant save strateginės reikšmės objekte, taip sukeliant pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai bei siekiant, kad dėl to atsirastų sunkių padarinių – susisprogdinimo metu būtų nužudyta kiek galima daugiau žmonių ir šiais veiksmais įbauginti žmonės, o būtent:

būdama Lietuvos Respublikoje, Klaipėdoje, veikdama tiesiogine tyčia, turėdama tikslą įvykdyti teroro aktą kitos valstybės - Rusijos Federacijos bet kokiame strateginiame objekte sprogdinant save ir taip kartu nužudant kiek galima daugiau žmonių arba kiek galima daugiau žmonių padarant bet kokio sunkumo sveikatos sutrikdymą ir šiais veiksmais įbauginti žmonės bei norėdama taip veikti, nuo 2006 m. pabaigos - 2007 m. pradžios iki 2009 m. rugpjūčio 12d. interneto tinklapiuose www.amina.com, www.amina.ucoz.ru, www.blesk.ucoz.ru, www.kavkazchat.com esančiuose pokalbių forumuose bei socialiniame tinkle www.facebook.com, o taip pat asmeninių pasisakymų metu viešai skelbė, kad dėl asmeninių motyvų ir religinių įsitikinimų – keršydama už Rusijos Federacijos valdžios veiksmus Čečėnijos Respublikoje gyvenančių musulmonų atžvilgiu turi tikslą kaip savižudė sprogdintoja įvykdyti teroro aktą bet kokiuose Rusijos Federacijos teritorijoje esančiuose strateginiuose objektuose.

Teroro akto sprogdinant save Rusijos Federacijos teritorijoje esančiuose strateginiuose objektuose įvykdymo tikslu E. K., būdama Lietuvos Respublikoje, Klaipėdoje, 2008 m. pavasarį, laikotarpiu iki 2008m. balandžio 28d., suieškojo nusikaltimo padarymo priemones - iš interneto tinklapio www.kavkazchat.com į naudojamą kompiuterį atsisiuntė internetines knygas „Inžinernyje boeprypasy. O vzryvčiatych veščestvach“ („Inžinieriniai šaudmenys. Apie sprogstamąsias medžiagas“) bei „Inžinernyje boeprypasy. Sredstva vzryvanija“ („Inžinieriniai šaudmenys. Sprogdinimo priemonės“) su jose esančia būtina darant šį nusikaltimą informacija apie sprogmenis, jų gamybos bei sprogdinimo būdus.

E. K. nuo 2006 m. pabaigos – 2007 m. pradžios iki 2009 m. rugpjūčio 12 d. internete skelbiant, kad nori surengti teroro aktą bet kokiuose Rusijos Federacijos teritorijoje esančiuose strateginiuose objektuose, nuo 2009 m. rugpjūčio 12 d. iki 2009 m. spalio 24 d. mobiliojo ryšio telefono abonentais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) bei internetinių pokalbių programa „MSN“ su Rusijos Federacijos piliečiais A. M. bei A. M. palaikomų kontaktų metu E. K. iš šių gavo pasiūlymą atvykti į Rusijos Federaciją ir šioje šalyje esančiame strateginės reikšmės objekte – Rusijos Federacijos karinėje bazėje įvykdyti teroro aktą sprogdinant save, taip sukeliant pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai bei sukeliant kitus sunkius padarinius – sprogimo metu nužudant kiek galima daugiau žmonių ir šiais veiksmais įbauginti žmones.

Nuo 2009 m. rugpjūčio 12 d. iki 2009 m. spalio 24 d. E. K. rengėsi įvykdyti teroro aktą strateginiame objekte - Rusijos Federacijos karinėje bazėje susisprogindama, taip sukeliant pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai bei sukeliant sunkias pasekmes – nužudant kiek galima daugiau žmonių bei sukeliant žmonių paniką, ir tuo tikslu su Rusijos Federacijos teritorijoje gyvenančiais A. M. ir A. M. mobiliojo ryšio telefono abonentais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), per internetinių pokalbių programą „MSN“ bei naudodama elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) suderino savo veikimo darant šį nusikaltimą planą, jog A. M. ir A. M. finansuos jos atvykimą iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją; ji už atvykimui daryti teroro aktą gautas lėšas įsigis Lietuvos Respublikos pilietės pasą, gaus Rusijos Federacijos vizą, nusipirks kelionės bilietą ir 2009-10-25 atvyks į Rusijos Federacijos Maskvos miestą, kur A. M. ją pasitiks ir organizuos jos pervežimą į Rusijos Federacijos Čečėnijos Respubliką, ten perduos apmokymams teroro aktui susisprogdinant vykdyti šioje vietovėje veikusiems tarptautinės teroristinės grupuotės „Emirat Kavkaz“ („Kaukazo Emiratas“) nariams, kurie po apmokymų konkrečią teroro akto panaudojant E. K. vykdymo vietą - Rusijos Federacijos strateginį objektą - Rusijos Federacijos karinę bazę ir teroro akto įvykdymo laiką E. K. nurodys papildomai.

Su Rusijos Federacijos teritorijoje gyvenančiais A. M. ir A. M. rengimosi padaryti šį nusikaltimą stadijoje aptarusi nusikaltimo eigą, E. K. nuo 2009 m. rugpjūčio14 d. iki 2009 m. spalio 24 d. Lietuvos Respublikoje, Klaipėdoje, veikdama tiesiogine tyčia, žinodama, kad savo veiksmais sudaro sąlygas palengvinti planuojamam teroro aktui jai susisprogdinant Rusijos Federacijos strateginiame objekte – Rusijos Federacijos karinėje bazėje vykdyti ir to norėdama, atliko parengiamuosius veiksmus šio labai sunkaus nusikaltimo padarymui, apie kuriuos mobiliojo ryšio telefonais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), per internetinių pokalbių programą „MSN“ bei naudodama elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) informavo A. M. ir A. M.:

2009 m. rugpjūčio 14 d. per „Western Union“ greitojo pašto sistemą iš Rusijos Federacijoje gyvenančio A. M. gavusi 500 JAV dolerių (1212 litų ir 35 centų pagal Lietuvos Banko 2009-08-14 nustatytą valiutų kursą) perlaidą kelionei į Rusijos Federaciją teroro aktui vykdyti, už šiuos pinigus 2009 m. rugpjūčio 19 d. apmokėjo kelionei į Rusijos Federaciją reikalingo 2009 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos apskrities VPK Migracijos tarnyboje išduoto Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) E. K. vardu pagaminimą ir šį pasą 2009 m. rugsėjo 21 d. atsiėmė;

laikydamasi konspiracijos 2009 m. rugpjūčio mėnesio antros pusės – 2009 m. rugsėjo 23 d. laikotarpiu panaudodama elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) per socialinį tinklą www.facebook.com bei mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijoje gyvenančios pažįstamos R. K. paprašė, kad jai padarytų iškvietimą į Rusijos Federaciją, reikalingą šios šalies vizai gauti, o šiai atsisakius, 2009 m. spalio 16 d. kreipėsi į Klaipėdoje esančią IĮ „K. I. P.“, pateikė Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) E. K. vardu ir iš A. M. gautų teroro akto finansavimui lėšų apmokėjo Rusijos Federacijos turistinės vizos Rusijos Federacijos generaliniame konsulate Klaipėdos mieste išdavimo bei draudimo ir autobuso bilieto į Maskvą išlaidas;

2009 m. spalio 20 d. gavusi Rusijos Federacijos vizą suderino su A. M., kad šis ją 2010 m. spalio 25 d. pasitiks Maskvoje, „Rygos“ autobusų stotyje, ir organizuos jos pergabenimą į Rusijos Federacijos Čečėnijos Respubliką, ir 2009 m. spalio 24 d. iš Klaipėdos autobusu išvyko į Rusijos Federaciją teroro akto sprogdinant save strateginės reikšmės objekte - Rusijos Federacijos karinėje bazėje, taip sukeliant pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai bei siekiant, kad dėl to atsirastų sunkių padarinių – susisprogdinimo metu būtų nužudyta kiek galima daugiau žmonių ir šiais veiksmais įbauginti žmonės vykdymui, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento pareigūnų 2009 m. spalio 24 d., 16 val. 15 min., Kauno autobusų stotyje buvo sulaikyta, užkardant kelią nusikaltimo padarymui.

Kaltinamoji E. K. kalta neprisipažino ir parodė, kad ikiteisminiame tyrime jos prisipažinimas buvo išgautas naudojant grasinimus, psichotropinius vaistus, psichologinį bei fizinį smurtą. Ji nuo 13 m. amžiaus pradėjo domėtis islamu, bendravo su čečėnų tautybės A. ir T. S. bei jų dėde A. B., kuris, kaltinamosios manymu, buvo musulmonu apsimetęs su Valstybės saugumo departamentu susijęs asmuo. Jis ketino ją išvežti į užsienį, rodė paruoštą pasą kito asmens vardu. 2004 m. A. S. išvyko į Čečėniją ir ten žuvo. A. B. pradėjo raginti ją keršyti už jo mirtį, parūpino internetinių draugų, supažindino su Vokietijoje gyvenusia čečėne A. B. ir 2007 m. suorganizavo kelionę pas ją. Be to, A. B. duodavo jai tablečių „Relanium“ ir uostyti baltos spalvos miltelių. A. B., kaltinamosios manymu, nebuvo čečėnė, ji buvo itin radikalių pažiūrų, tokias pažiūras formavo ir kaltinamajai, vėliau kažkur dingo. Kaltinamoji sugrįžo iš Vokietijos 2007 m. gruodžio 25 d., ir nuo to laiko Klaipėdos VSD pareigūno D. N. pastangomis buvo nuolat apsupta šios tarnybos agentų, kurių pastangomis buvo apgyvendinta bute (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nuo vasario iki liepos mėn. pilnai išlaikoma, veikiama kalbomis, įtaiga bei psichotropiniais vaistais. Iš radikaliaisiais musulmonais apsimetusių saugumiečių aktyviausi buvo A. – J. B.- K., A.-H. (A.), L. A. S.. A. provokavo kalbas apie džihadą, siūlė vykti į Egiptą vykdyti teroro aktą, kalbėjo apie savo svajonę susisprogdinti ginant islamą, įkalbinėjo priimti gyventi „vargšę našlaitę“, o tikrumoje saugumietę L. A. S.. Be to, K. 2008 m. supažindino ją su A. H. – musulmonu apsimetusiu saugumiečiu, kuris propagavo radikalųjį islamą, ragino kovoti prieš kitatikius, gyrėsi turįs draugą Čečėnijoje, kuris yra įkūręs modžahedų bazę, žavėjosi teroristiniais išpuoliais, nuolat ragino vykti sprogdintis, be to, prašė atsiųsti knygą apie sprogmenis. Jis buvo gavęs užduotį užmegzti su ja kontaktus jai grįžus iš Vokietijos, ir jų bendravima tęsėsi nuo 2008m. sausio mėn. iki pat 2009 m. spalio 24 d. Byloje A. H. yra liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2., L. A. S. byloje yra liudytoja, kuriai taikomas anonimiškumas, Nr. 1. Ją (duomenys neskelbtini) gatvės bute 2008 m. vasario pabaigoje apgyvendino J. K. A. H. leidimu. Ji buvo pristatyta kaip nestabilios psichikos vargšė mergina, pusiau čečėnė, o tikrumoje turėjo užduotį provokuoti kaltinamąją savo kalbomis, be to, gamindavo maistą, kurio pavalgius kaltinamoji jausdavo silpnumą, pablogėjo sveikata. Su S. bute gyveno apie keturis mėnesius, vėliau susitikdavo epizodiškai. 2008-2009 m. musulmonų bendruomenės susitikimuose lankydavosi ir kiti saugumiečiai: V. U. S. (islamiškas vardas A.), N. (islamiškas vardas D.), kurį ji vėliau atpažino kaip ją tardžiusį saugumo pareigūną S. S.. V. U. S. skaitydavo paskaitas apie džihadą, o N. prieš pamaldas sėdėdavo prie kompiuterio. Saugumiečių įtakoje kaltinamoji teigia buvusi nuo 2003 m. iki 2009 m., jie sugadino jos santykius su artimaisiais, darė žalą brukdami netinkamas idėjas, kad galėtų paruošti teroristę. Būtent ją pasirinko dėl to, kad augo nepilnoje šeimoje, konfliktavo su motina, vėliau buvo „permesta“ į Vokietiją I. B.. VSD pateisindama gaunamą iš užsienio finansavimą kovai su terorizmu yra suinteresuota veikti taip, lyg sukliudytų natūraliai atrodančių išpuolių grėsmei. Tuo tikslu siekia paveikti žmones įtaiga, hipnoze, psichotropiniais vaistais. Per sulaikymą ir vėliau, areštinėje, buvo taikomas moralinis – psichologinis smurtas: filmuojama, apžiūrinėjami daiktai, laikoma antisanitarinėmis sąlygomis. Po musulmonais apsimetusių saugumiečių A. P. ir S. S. apsilankymo pablogėjo savijauta, mano, kad jų atneštas saldainis buvo užnuodytas. Kitą dieną atėję tie patys VSD pareigūnai grasino ir vertė prisipažinti, neatlaikiusi jų spaudimo 2009 m. spalio 26 d. prisipažino kalta. Buvo apklausta 17 kartų, jautėsi lyg paveikta psichotropiniais vaistais, neprisimindavo ką perskaičiusi ar pasirašiusi, taip atsirado prisipažinimai. Prokuroras grasino uždaryti į psichiatrinę ligoninę, suteikė du kartus teko patirti fizinį smurtą: pirmą kartą sumušė atėję į kamerą du neprisistatę pareigūnai suėmimo dieną, antrą kartą sumušė Rusijos FTB pareigūnai 2010 m. balandžio 8 d. Apie tai ji rašė laiškuose artimiesiems. Dėl panaudotų neprocesinių metodų ji apkalbėjo save. V. K. 2007-12-03 ir 2008-01-14 kreipėsi su pareiškimais į VSD, kad būtų įvertintas A. B. ir I. B. vaidmuo, tačiau šie pareiškimai pagrįsti tik spėlionėmis, teisme V. K. davė naujus parodymus, kurie yra patikimi. I. J. 2007-12-03 rašytas raštas VSD Klaipėdos skyriui taip pat neatitinka tikrovės, nes surašytas remiantis pareigūnų D. N. ir R. B. patarimu pateikiant kuo aštresnį kaltinamosios pažiūrų vertinimą. Šiais pranešimais VSD buvo siekiama, kad būtų įvertinta A. B. ir I. B. įtaka ir nustatyta, tačiau vietoje to buvo sufabrikuota byla. Ji nebuvo iškviesta į VSD pokalbiui, negavo įspėjimo. J. K. maisto bei vaistų pagalba darė jai poveikį, įrašydavo pokalbius, tačiau ji stengėsi įtikti H. ir A. (J. K.), nes buvo nuo jų priklausoma, be to, norėjo pasirodyti drąsesnė už pastarąją, nors jokių realių planų dėl susisprogdinimo neturėjo. S. nuo 2009-08-31 iki 2009-11-30 turėjo leidimą siuntinėti už kaltinamąją SMS žinutes, elektroninius laiškus bei atsiliepti telefonu, ir dėl to yra parašiusi provokuojančio turinio el. laiškų M. aiškindama, kad kaltinamoji ruošiasi atvykti susisprogdinimui, be to, mamos vardu skambino M., liepė palikti dukrą ramybėje. Mano, kad pokalbių su S. garso įrašai galėjo būti sumontuoti, liudytoja yra suinteresuota, jos parodymai nepatikimi. Kaltinamąją su S., kurios pilnas vardas buvo L. A. S., supažindino saugumo agentė A. – J. B.-K., o tikrumoje saugumo agentės buvo abi. Gyveno su S. viename kambaryje, naudojosi vienu kompiuteriu, kuriuo naudojosi ir kiti saugumiečiai „musulmonai“. S. įkyrėdavo savo kalbomis apie šachidus, provokuodavo klausimais, ir nenorėdama jos skaudinti, kaltinamoji jai pritardavo. Į radikalumo pusę kaltinamąją patraukė ne A. S., kaip teigia S., o A. B., kuris ją supažindino ir su A. B. nurodydamas jos internetinį niką. VSD buvo suinteresuota ją įkalinti, dėl to taikė operatyvinius veiklos metodus, provokacijas ir poveikį psichotropiniais vaistais. Liudytojos S. parodymai apie kaltinamosios ketinimus susisprogdinti yra išgalvoti, liudytoja pati kaltinamosios vardu susirašinėjo su A. M.. S. nemėgino jos atkalbėti nuo vykimo į Maskvą, kaip teigia, o pokalbiai yra sumontuoti iš skirtingų laikotarpių, ji pati parūpino SIM korteles, kad kaltinamoji galėtų rašyti ir skambinti M.. A.-H. parodymai yra melagingi, informaciją jis gavo iš VSD pareigūnų. Jis bei J. B.-K. draudė bendrauti su artimaisiais, ragino susisprogdinti už islamą, jis melagingai teigia, kad ji priklausė gotų, emo judėjimams ir planavo savižudybę. Apie sprogmenų gamybą bei šachidės diržą ji išgirdo iš A. B. ir A.-H., pastarasis jos prašė atsiųsti knygą apie sprogmenų gamybą, pats kurstė ją vykti į Rusiją. Ji nekūrė organizuotos grupės teroro aktui vykdyti, radikalias kalbas provokavo A. B., A.(I.)B., A.-H., A. (J.B. K.), L. S. ir kiti musulmonais apsimetę saugumiečiai. Knygas apie sprogmenis atsisiuntė internetu A. H. prašymu, pati jų neskaitė, bendrininkų neieškojo, teroro akto neplanavo, su M. apie tai nekalbėjo. 500 JAV dolerių iš A. M. gavo kelionei, kurios tikslas buvo susitikti su A. M., L. G. ir N. K. neverbavo, tikslo jas panaudoti kaip savižudes mirtininkes neturėjo, apie Čečėniją kalbėjo su A. M. tik kaip apie jos gimtinę. VSD žinojo apie planuojamą kelionę į Maskvą, tačiau vykti neuždraudė, ir tuo provokavo nusikalsti. Per apklausą ji negalėjo parodyti kaip dedamas „šachidės diržas“, nes nėra mačiusi, tik girdėjusi iš A. B. ir A. H.. Šeimoje santykiai buvo geri, narkotikų ji nevartojo, gyvenant markeze A.-H. atnešdavo raminamųjų vaistų „Relanium“. Minčių nusižudyti niekada neturėjo, juolab dėl A. S. žūties, nes buvo praėję daug laiko. Jos kalbas apie radikalųjį islamą provokavo musulmonais apsimetę saugumo agentai A.-H., J. K. ir S.. Po pokalbio Rusijos konsulate žinutės A. M. nesiuntė, jeigu tokia yra, ją galbūt parašė S.. 2010 m. birželio 11 d. apklausoje neteisėtai dalyvavo Rusijos FTB pareigūnai; laiko, kad 2010 m. balandžio 8 d. apklausos nebuvo, ją nuvežė į kitą pastatą, kur buvo sumušta rusų saugumiečių, dėl to galėjo pasirašyti bet ką. 2011m. liepos 22 d. pas teisėją apklausta liudytoja M. byloje, tačiau neprisaikdinta. 2009 m. spalio 24-26 d. apklausta saugumo pareigūnų nedalyvaujant gynėjui, padarytas psichologinis spaudimas, dėl to davė prieštaringus parodymus. Advokatas A. L. netinkamai vykdė savo pareigas, įkalbinėjo prisipažinti. Narkotinių medžiagų savo noru niekada nevartojo, buvo veikiama psichotropiniais vaistais iš saugumiečių pusės. Kai kurie kaltinime minimi SMS pranešimai A.i ir A. M., Lalei iš jos telefono nebuvo siųsti arba buvo siųsti ne jos, o kitų asmenų. Motina ir teta kreipėsi su pareiškimais į VSD, tačiau juose pateikti neteisingi faktai. Kaltinamoji kritikuoja kaltinamajame akte nurodytus smulkius neatitikimus, kap antai, kad su ingušų šeima ji susipažino internetu, kai iš tiesų supažindino A. B., Islamu susidomėjo nuo 14-15 metų amžiaus ir kt., kurie sprendžiant kaltės klausimą esminės reikšmės neturi, be to, kritikuoja prokuratūros bendradarbiavimą su Rusijos Federacijos teisėsaugos organais ir prašo visas apklausas, kuriose ji prisipažįsta kalta, laikyti negaliojančiomis.

Nors E. K. kalta neprisipažino, jos kaltė įrodyta liudytojų parodymais ir bylos medžiaga.

Liudytoja J. K. parodė, kad su kaltinamąja susipažino VSD Klaipėdos skyriaus patalpose, musulmoniškas jos vardas yra „A.“, šiuo vardu ją pažinojo ir E. K., prisistačiusi musulmonišku „A.“ vardu. Su E. K. bendravo nuo 2008 m. sausio iki 2008 m. vasaros pabaigos islamo religijos pažinimo temomis. E. K. jai pasakojo, kad sirgo depresija, anoreksija, norėjo nusižudyti, nesutaria su motina ir teta, dėl to buvo pabėgusi į Vokietiją, kur priėmė islamą, buvo ištekėjusi už musulmono, bet atvykusi teta ją parsivežė atgal. E. K. jai sudarė psichiškai nesveiko žmogaus įspūdį, kalbėjo, kad ją persekioja, išimdavo mobilaus telefono bateriją, sakė, kad turi „tikros musulmonės svajonę“, padrikai kalbėdavo apie norą susisprogdinti ir dalyvavimą „džihade“. E. K. niekur nesimokė, neturėjo pinigų, draugų, buvo vieniša ir reikalavo dėmesio. 2008 m. kovo – balandžio mėn. supažindino E. K. su musulmone M. L., kad pamokytų islamo tiesų. Kaltinamoji darė liudytojai psichiškai nesveikos įspūdį, ir 2008m. vasaros pabaigoje santykius su ja nutraukė.

Liudytoja N. K. parodė, kad su E. K. susipažino 2009 m. birželio mėnesį Klaipėdoje per M. L.. E. K. jai prisistatydavo A.. Kad A. vardu prisitatydavo būtent E. K. sužinojo tik 2009 m. spalio 23 d., prieš jai išvykstant į Rusiją. Naktį prieš kelionę ši nakvojo pas ją ir jos pavardę pamatė kelionės dokumentuose. Su E. K. bendravo nuo 2009 m. birželio mėnesio iki 2009 m. spalio 24 d., santykiai buvo geri, bet ne artimi, daugiausia bendravo religinėmis temomis. Ji pasakodavo apie musulmonų papročius, religijos atšakas, aiškino, kad yra ramūs ir nuosaikūs musulmonai – sunitai, kurių bendruomenė yra Klaipėdoje, ir kovingi – remiantys ginkluotos kovos su kitatikiais idėją ir teroristinius aktus, klausdavo jos nuomonės apie teroro aktus. Liudytojai atsakius, kad terorizmą vertina neigiamai, E. K. šių temų nevystė. 2009 m. rugpjūčio viduryje E. K. klausė kur Klaipėdoje yra greitosios pinigų pervedimo paslaugos „Western Union“ skyrius, liudytoja paaiškino, kad tokia paslauga yra visuose „Swedbanko“ filialuose bei „Lietuvos pašte“. E. K. paprašė nuvežti į “Western Union“ skyrių pasiimti perlaidą. Ją nuvežė į prekybos centrą „Akropolis“, pati kartu nėjo, laukė automobilyje. E. K. sakė, kad pinigus atsiuntė iš Rusijos jos tikėjimo „sesuo“ kelionei į Maskvą, ji turi pasidaryti pasą, gauti vizą, įsigyti bilietą į Maskvą, sakė, kad vyks studijuoti islamo, nesakė nei kiek laiko žada būti Rusijoje, nei kokią sumą jai pervedė. Iš pradžių E. K. bandė atkalbėti nuo šios kelionės – sakė, kad baisu važiuoti pas nepažįstamus žmones, tačiau ji neklausė. Nuo tada E. K. gyveno vien išvažiavimo idėja. Jokių šios „sesės“ duomenų - kada, kur, kokiomis aplinkybėmis su ja susipažino, ji nesuteikė. E. K. pasakojo apie pasirengimą kelionei – kad už atsiųstus pinigus įsigijo Lietuvos Respublikos pasą, kreipėsi į Rusijos konsulatą dėl vizos išdavimo. Liudytojai tuo metu pradėjo stigti lėšų pragyvenimui, ji apie tai prasitarė E. K., ir ši pradėjo ją įkalbinėti vykti kartu su ja į Maskvą, sakė, kad Rusijoje ji galėtų studijuoti islamo religiją ir ten „atsiversti“, apie tai užsimindavo nuolat, tokius pasiūlymus nuo 2009 m. rugpjūčio iki spalio mėnesio pateikė penkis - šešis kartus. Iš pradžių ji E. K. sakydavo, kad dėl važiavimo į Maskvą pagalvos, nors neketino ten važiuoti. Tada E. K. užsiminė, kad siūlo kartu važiuoti dar vienai draugei vardu L.. E. K. pakartotinai siūlant vykti kartu į Maskvą pasakė, kad ten vykti neketina. Su mergina islamišku vardu „S.“ E. K. susitiko jos akivaizdoje 2009 m. rugsėjo pradžioje Klaipėdos pajūryje. Susitikusi „S.“, E. K. apsidžiaugė ir papasakojo, kad tai jos sena gera draugė musulmonė, kurį laiką buvo dingusi. Antrą kartą E. K. su „S.“ lankėsi jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2009 m. rugsėjo pabaigoje. E. K. su „S.“ atvykus liudytoja turėjo skubiai išvykti su reikalais, jas savo namuose palikusi vienas. 2009 m. spalio pabaigoje, kelios dienos iki išvykimo, E. K. paprašė naktį prieš išvažiuojant priimti pernakvoti, nes motina gali jos neišleisti važiuoti. Ji sutiko. 2009-10-23, prieš išvykdama į Maskvą, E. K. jai paskambino, paprašė, kad ją paimtų su daiktais nuo namų. E. K. paėmė apie 20 val., ji buvo tyli, sakė, kad jaudinasi prieš kelionę, anksti nuėjo miegoti. 2009 m. spalio 24 d., apie 8 val., E. K. nuvežė į Klaipėdos autobusų stotį, kur įsodino į Maskvą vykstantį autobusą, po to SMS žinute klausė kaip sekasi kelionė ir gavo vieną ar dvi SMS žinutes, kuriose ši rašė, kad kelionė sekasi gerai. Po to ji dingo, žinučių ar elektroninių laiškų nuo jos nebegavo.

Liudytoja V. K. parodė, kad paauglystėje E. K. susipažino su čečėnų tautybės moksleiviais T. ir A. S., gražiai bendravo, tačiau 2004 m. gavo laišką, kuriame A. pranešė apie savo išvykimą į Čečėniją ir padėkojo, kad E. priėmė musulmonų tikėjimą. Nuo to laiko su saugumu susijęs A. B. pradėjo daryti E. K. blogą įtaką aiškindamas, kad ji kaip musulmonė turi atsiriboti nuo šeimos, piršo jai radikalias pažiūras, supažindino su A. B. ir 2007 m. organizavo E. K. kelionę į Vokietiją, nuodijo ją psichotropiniais vaistais. E. K. išvyko į Vokietiją be artimųjų žinios, dėl to liudytoja kreipėsi į policiją. Siekdama pagreitinti dukters paiešką liudytoja 2007 m. gruodžio 3 d. oficialiai kreipėsi į VSD Klaipėdos skyrių. Pareigūnas D. N. patarė parašyti pareiškimą kuo aštriau, ji taip ir padarė, o vėliau tai buvo panaudota prieš E. K.. Pareigūnai nesiėmė veiksmų, dėl to I. J. pati išvyko į Auricho miestą parsivežti E. K., tačiau sugrįžo viena. E. K. buvo sugrąžinta į Lietuvą po dviejų mėnesių. 2006 m. buvo įsigytas kompiuteris, ir E. K. daug laiko praleisdavo naršydama internete. Ji neslėpė susirašinėjimo su A. M., kuri patarė dukrai gerai mokytis. Saugumo darbuotojai A.- D. N. ir A. – B.-K. ruošė E. užsienio pasą ir ketino ją išsiųsti į Maskvą pas A. M.. Gavus vizą iškilo problemos, E. buvo iškviesta pokalbiui į ambasadą. Naktį prieš kelionę E. nakvojo pas N. K., rytą paskambino atsisveikinti, o vėliau jos telefonas buvo išjungtas. Su A. B. bendrauti betarpiškai pačiai liudytojai neteko, apie jį žino tik iš E. pasakojimų. Nuo 13 m. amžiaus E. darė blogą įtaką musulmonais apsimetę saugumo darbuotojai. Būdama suimta E. K. laiškuose užsiminė apie ikiteisminio tyrimo metu patirtą smurtą. 2008 m. sauio 14 d. liudytoja pareiškimu kreipėsi į VSD prašydama išaiškinti nusikalstamą grupuotę, į kurią ją traukė A. B. ir kiti, E. K. buvo apgyvendinta saugumo specialiai tam tikslui išnuomotame bute (duomenys neskelbtini). Liudytojai nieko nežinoma apie tai, kad E. K. būtų rengusi teroristinį aktą, gaminusi sprogmenis ar studijavusi specialią literatūrą, knygą apie sprogmenų gamybą internetu atsisiuntė A. prašymu. Musulmonais apsimetę saugumo darbuotojai kurstė E. vykti į Maskvą. Tai, kad E. norėjo atkeršyti už nužudytą draugą, yra gynėjo pateikta versija. Kai liudytoja kreipėsi į Valstybės saugumo departamento Klaipėdos skyrių, pareigūnas D. N. jos apklausos protokolą surašė savaip, nes planavo pradėti ikiteisminį tyrimą. E. K. paieškos metu (jai išvykus į Vokietiją) kreipėsi į policiją raštu, kuriame nurodė, kad dukra galimai įtraukta į teroristinės organizacijos veiklą ir ruošiama nusikalstamai veiklai, tačiau dabar mano, kad tokiu būdu E. buvo VSD sistemingai verbuojama „į tą sistemą“. E. parsivežti iš Vokietijos vyko I. J., nuvykus A. B. jai pristatė savo vyrą kaip brolį, su kuriuo E. K. turėjo susituokti. Grįžusi iš Vokietijos E. K. apsigyveno pas tėvą, tačiau netrukus saugumiečiai apgyvendino E. išnuomotame bute tam, kad ją dar labiau atskirtų nuo šeimos ir darytų savo įtaką, tuo pačiu tikslu jie išsiuntė ją į Vokietiją, ir neleido pranešti kur ji yra, dėl to viskas atrodė kaip pabėgimas. Grįžusi iš Vokietijos E. atrodė labai paveikta, psichologė nustatė, kad ji gyvena nerealiam gyvenime. A. B. bendravo su E. nuo 2003m., nuo tada, kai ji susipažino su S., o pastarasis buvo jų globėjas. Išnuomotame bute E. gyveno apie keturis mėnesius kartu su L. A. S.. H. ir B. įkalbinėjo E. atlikti misiją – susisprogdinti minioje, o kai ji nesutiko, atsakė butą. Baigusi 12 klasių E. pradėjo mokytis sekretorės specialybės, tačiau mokslo nebaigė, nes A. ją išvežė į Vokietiją. Grįžusi iš Vokietijos dirbo „C.“, jokiems jaunimo judėjimams nepriklausė.

Liudytoja I. J. parodė, kad padėjo auginti E. nuo mažens. Nuo 2003 m. E. pateko saugumiečių įtakon, tai prasidėjo po pažinties su A. S. ir A. B., kurio liudytoja asmeniškai nepažinojo. E. buvo įtraukta į VSD tinklą tam, kad pateisinti antiteroristinio skyriaus egzistavimą. E. atrodė lyg paveikta psichotropinėmis medžiagomis. Kai E. buvo 16 m., namuose atsirado kompiuteris. Ji rodė kuo domisi, išskyrus tai, ką slėpti liepė saugumas. 2007 m. E. buvo stipriai apnuodyta psichotropinėmis medžiagomis, ir tai padarė A. tam, kad išsiųsti ją į Vokietiją pas B.. Apie kelionę namiškiai sužinojo tik po dviejų savaičių, kai paskambino A. B. ir leido E. pakalbėti. E. supo vien radikaliais musulmonais apsimetę VSD darbuotojai, be kurių nebūtų ir šios bylos. VSD pagal operatyvinę medžiagą nustatė, kad E. nuo 14 m. amžiaus bendravo su čečėnų tautybės A. ir T. S., ir nuo tada ją provokavo, veikė medikamentais, dar labiau paveikta ji grįžo iš Vokietijos. E. patraukta baudžiamojon atsakomybėn dėl VSD kaltės. Radikaliu musulmonu apsimetęs saugumo darbuotojas A. B. svaigindavo E. psichotropiniais preparatais, apie tai buvo pranešta policijai ir saugumui, tačiau tarnybos A. neieškojo. Jis 2007 m. spalio 24 d. išsiuntė E. į Vokietiją. Liudytoja pati buvo nuvykusi į Auricho miestą E. parsivežti, tačiau ši atsisakė vykti kartu, tuomet liudytoja kreipėsi į VSD Klaipėdos skyrių, kad ištirtų B. ir A. veiklą, tačiau tai atsigręžė prieš E.. Gyvendama saugumiečių išnuomotame bute E. naudojosi tuo pačiu kompiuteriu kaip ir musulmonais apsimetę saugumiečiai A. J. B.–K., L. A. S., V. U. S., H., N. D. – S. S., į kurio kompiuterį E. H. prašymu atsiuntė knygą apie sprogmenų gamybą. Ten pat buvo apgyvendinta saugumo agentė L. A. S., kurios užduotis buvo toliau nuodyti E. psichotropiniais vaistais. Suėmime E. aplankė saugumo pareigūnai A. P. ir S. S., nuo kurių perduoto rankšluosčio ir saldainių E. pablogėjo sveikata. E. buvo ruošiama teroristiniam aktui. Ikiteisminio tytimo metu liudytoja davė tokius parodymus, kokie jai tuo metu atrodė teisingi (t. 5, b. l. 84-87), šiuo metu mano, kad E. buvo taikomas poveikis medikamentais. Apie E. K. kelionę į Maskvą jai žinoma tiek, kad ji ketino pasisvečiuoti pas A. M.. Apie įvykius (duomenys neskelbtini) bute liudytojai yra žinoma tik iš E. K. pasakojimų, pačiai bendrauti su parodymuose minėtais asmenimis neteko.

Liudytoja J. V. parodė, kad 2009 m. spalio viduryje į jų firmą kreipėsi turistinė firma „K. I. P.“ su prašymu tarpininkauti išduodant E. K. turistinę vienkartinę vizą į Rusijos Federaciją. Paruoštus dokumentus 2009-10-19 jų firma perdavė Klaipėdoje esančiam Rusijos Federacijos generaliniam konsulatui, kuris 2009-10-22 grąžino dokumentus ir E. K. vardu išduotą vizą. Šiuos dokumentus perdavė turistinei firmai „K. I. P.“. 2009-10-23 liudytojai paskambino Rusijos Federacijos generalinio konsulato Klaipėdoje pavaduotojas A. K., kuris pasidomėjo, ar E. K. jau atiduota viza. Atsakius, kad dokumentai jau perduoti agentuojančiai firmai „K. I. P.“, šis paprašė E. K. iškviesti pokalbiui į Rusijos Federacijos generalinį konsulatą Klaipėdoje. Liudytoja paskambino kaltinamajai ir paprašė su pasu atvykti į Rusijos Federacijos generalinį konsulatą, kur su E. K. bendravo Rusijos Federacijos konsulas A. K. ir jo pavaduotojas A. K., liudytoja dalyvavo kaip vertėja. Apie 30 minučių trukusio pokalbio metu E. K. nurodė, kad išpažįsta islamą ir dėl to pykstasi su tėvais, buvo pabėgusi pas draugę į Vokietiją, todėl motina jos nenori niekur išleisti. E. K. buvo pasiūlyta važiuoti į Rusijos Federaciją ne 2009 m. spalio mėnesį, o 2010 m. vasarą, tačiau ši verkdama prašė leisti važiuoti iš karto, aiškino, kad jos svajonė yra pamatyti Maskvą. Minėjo, kad turi pas ką apsistoti, bet šių asmenų duomenų neminėjo. Pokalbio pabaigoje buvo pasakyta palaukti kol konsulai pasitars. Maždaug po 15 minučių konsulai informavo, kad E. K. galinti vykti. E. K. apsidžiaugė ir padėkojo.

Liudytoja L. G. parodė, kad su E. K. mokėsi vakarinės mokyklos dvyliktoje klasėje. Žinojo, kad E. K. yra priėmusi islamą, dėvėjo musulmoniškus rūbus, aiškino, kad islamas yra geresnė religija negu kitos, tačiau apie norą dalyvauti musulmonų šventajame kare, teroro aktus, šachides nepasakojo. 2009 m. rudenį, rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje, E. K. papasakojo, kad ruošiasi išvykti į Rusijos Federaciją, į Maskvą, planuoja ten studijuoti, tačiau pas ką ketina apsistoti nenurodė, pasiūlė kartu vykti ir jai, tačiau neagitavo, liudytoja pasiūlymu nesusidomėjo. Kaltinamoji iš kelionės atsiuntė liudytojai atsisveikinimo žinutę.

Liudytoja R. K. parodė, kad E. K. pažįsta nuo vaikystės, pastaruosius keletą metų nebendravo, o 2009 m. gavo iš jos pranešimą el. paštu, kuriame rašė, kad yra priėmusi islamą, ištekėjusi už musulmono ir kad ėmė gerėti santykiai su motina. Į šį pranešimą ji atsakė. Po antro ar trečio laiško, 2009 m. rugpjūčio antroje pusėje ji davė E. K. savo mobilaus telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini),ir E. K. pradėjo siųsti SMS žinutes. 2009 m. rugpjūčio antroje pusėje E. K. į jos „Facebook“ profilį atsiuntė žinutę, kurioje parašė, kad ją čečėnai kviečia į Maskvą, nurodė jų vardus, kad tai „jos sesuo islame „A.“ ir jos brolis vardu A., vykimui į Maskvą atsiuntė jai pinigų, už kuriuos ji pasidarė pasą, dalį pinigų išleido savo reikmėms ir gali nebeužtekti bilietui į Maskvą, klausė, kiek kainuoja bilietas. Liudytoja atrašiusi, kad bilietas iš Lietuvos į Maskvą kainuoja apie 200 litų. E. K. taip pat rašė, kad nori Maskvoje mokytis islamo religijos, nurodė, kad nori pasivažinėti po Rusiją, ir „turi pas ką nuvažiuoti“. Žinia, kad E. K. priėmusi islamą, ją šokiravo, todėl daugiau jos žinučių ji neskaitė ir stengėsi su ja nebebendrauti. 2009 m. rugsėjo mėnesio antroje pusėje E. K. SMS žinutėmis prašė padaryti jai iškvietimą į Rusiją, nes žmonės, pas kuriuos ji vyksta, yra čečėnų tautybės, susiję su islamu, ir pagal jų iškvietimą jos gali neišleisti, nes turi problemų su teisėsauga. Sužinojusi, kad E. K. turi problemų, yra susijusi su islamu, bendrauja su čečėnais, nusprendė su ja nesusidėti ir atsakė, kad iškvietimo neatsiųs. E. K. padėkojo už atsakymą ir nurodė, kad jos “tik prašė apie tai paklausti“. Tai, kad iškvietimas į Rusiją reikalingas net ne jai, o kažkokiems su Islamu susijusiems čečėnams, sukėlė dar daugiau nerimo, ir daugiau su E. K. nebebendravo.

Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.2 parodė, kad 2007 – 2008 m. gyveno Klaipėdoje, bendravo su Klaipėdos musulmonų bendruomenės nariais, jo musulmoniškas vardas A., šiuo vardu jį pažinojo ir E. K.. 2008 m. sausio pradžioje į jį kreipėsi Valstybės saugumo departamento Klaipėdos valdybos pareigūnai dėl E. K., kuri, pagal VSD turimą informaciją, yra itin radikalių pažiūrų, išpažįsta vahabizmą - agresyvią islamo religijos atšaką, nepripažįstančią pasaulietiškos valdžios, tik dievo valdžią, propaguojančią smurtą ir „džihadą“ – šventąjį karą su kitatikiais, nori tapti „šachide“ – moterimi mirtininke ir įvykdyti teroro aktą susisprogdinant. Jis gavo užduotį susipažinti su E. K., išsiaiškinti jos pažiūras, įvertinti, ar ji yra pavojinga ir gali savo ketinimus įvykdyti, pabandyti E. K. radikalius įsitikinimus pakeisti, nukreipti ją į taikaus islamo išpažinimą ir integruoti į Klaipėdos musulmonų bendruomenę. Su E. K., kuri jam prisistatė musulmonišku A. vardu, susipažino 2008 m. sausio mėnesį ir bendravo iki 2008 m. birželio mėnesio. Iš Klaipėdos musulmonų sužinojo, kad nuo 2008 m. sausio pradžios Klaipėdos benamių prieglaudoje gyvena musulmonė A., kurią dėl islamo tikėjimo motina išvarė išvarė iš namų. Buvo paprašytas padėti jai pinigais ir maistu. 2008 m. sausio mėn. susirado E. K., prisistatė A. vardu, pasiūlė pagalbą. E. K. papasakojo, kad motina ir teta išvarė ją iš namų, grasina nužudyti, puolė ją su peiliu, o tėvas gyventi nepriima. Liudytojas ją įtikino, kad su tėvais reikia taikytis, musulmonei nedera gyventi prieglaudoje ir vienai. Po to E. K. kurį laiką gyveno pas tėvą. Liudytojas įgijo E. K. pasitikėjimą, ji laikė jį savo dvasiniu mokytoju. Iš jos pasakojimų sužinojo, kad paauglystėje ji dalyvavo jaunimo „gotų“ ir „emo“ judėjimuose, propaguojančiuose savižudybės idėją, nuo to laiko pastoviai galvoja apie savižudybę. Motina ir teta iš jos tyčiojosi, vadino idiote, žemino, kaltino, kad ji “joms sugadino gyvenimą“. Mokslai nesisekė, draugų neturėjo, vartojo alkoholį. Islamą priėmė būdama maždaug 14 – 15 metų, kai Klaipėdoje susipažino su čečėnų tautybės vaikinu vardu S., kuris ją „atvertė“ į islamą, ir būtent iš jo sužinojo apie musulmonų vykdomo „šventojo karo“ su kitatikiais - „džihado“ idėją. Ji pasakojo, kad S. kariavo Čečėnijoje prieš rusus ir ten žuvo, sakė, kad tai buvo jos pirmoji meilė, todėl ji ėmė neapkęsti netikinčiųjų į islamą – „kufarų“, pradėjo galvoti apie savižudybę susisprogdinant, pasakojo, kad 2007 m. buvo išvykusi į Vokietiją, kur pagal musulmonų papročius susituokė su čečėnu vardu B., kuris išpažino vahabizmą, tapo jo antrąja žmona. Gyvendama su juo įtikėjo „džihado“ - šventojo karo idėja, tikros musulmonės pareiga tapti „šachide“ –moterimi mirtininke ir susisprogdinti priešų teritorijoje, išmoko arabiškų terminų, vartojamų tarp džihado šalininkų, pvz. “siekti fisabililliah“ – „eiti šahidžių keliu, susisprogdinti“, pasakojo, kad B. mokė ją konstruoti „šachidės diržą“, iš jo gavo prisijungimo prie slaptų modžahedų internetinių forumų slaptažodžius, dalyvaudavo šiuose forumuose. E. K. religinės žinios buvo menkos, ji skaitė tik vahabistinio pobūdžio brošiūras apie islamą ir dalyvavimą kovoje su kitatikiais, nežinojo pagrindinių maldų, tačiau žinios apie „šachides“, jų vykdomus sprogdinimus, „šventojo karo prieš kitatikius“ idėją buvo gilios. E. K. ne kartą minėjo, kad jos gyvenimo tikslas nusižudyti vardan islamo, tapti „šachide“, kuri susisprogdintų, su savimi susprogdindama kiek galima daugiau „kufarų“, ir jai nesvarbu, kur sprogdintis – minėjo ir Rusiją, Maskvą, kur norėjo sprogdintis prie „FSB“, „Lubiankos“, „Rusijos dūmos“, „kad padėtų čečėnams jų kovoje su rusais“, o kartais sakydavo, kad gali susisprogdinti ir didžiausioje Klaipėdos parduotuvėje „Akropolyje“, kad kartu su savimi nužudytų kiek galima daugiau „kufarų“ – netikinčiųjų. Į klausimą, ar ji gali pagaminti sprogmenis E. K. atsakė, kad internetu atsisiuntė knygas apie sprogmenų gaminimą, ir jas parodė – tai buvo knygos rusų kalba apie sprogmenis, jų gamybą namų sąlygomis ir sprogmenų detonavimą, sakė, kad Vokietijoje išmoko gaminti sprogmenis. Aiškino kaltinamajai, kad dalyvauti džihade moterys ir vaikai neturi teisės, jų panaudojimas sprogdinimams prieštarauja islamo mokymui ir pagrindiniams musulmonų religijos principams. E. K. daug kalbėjo apie Čečėnijos karą, žavėjosi Čečėnijoje paskelbto „Kaukazo Emyrato“ emiro D. U. veikla, jo organizuojamais išpuoliais ir „šahidžių bataliono“ – moterų mirtininkių veikla, sakė, kad svajoja vykti į Čečėniją dalyvauti „džihade“ ir susisprogdinti jo nurodymu kaip šachidė. Kadangi E. K. neturėjo kur gyventi, nuo 2008 metų kovo iki birželio mėnesio apgyvendino ją (duomenys neskelbtini) išnuomotame bute, kuris buvo naudojamas musulmonų bendruomenės tikslams. Tai buvo „merkezas“ – musulmonų religinis centras, kuriame penktadieniais vykdavo pamaldos. E. K. buvo pavesta šį butą prižiūrėti, pasiūlė jai studijuoti Koraną, kitą taikaus, sunitų krypties islamo religinę literatūrą, tačiau E. K. knygų neskaitė, tik pastoviai bendraudavo internetu su radikaliuose musulmoniškuose tinklapiuose džihado tema pasisakančiais musulmonais, kalbėjo, kad ketina įgyvendinti savo „gyvenimo svajonę“ - tapti šachide ir susisprogdinti, prašė padaryti netikrus dokumentus, pasiųsti mokytis į šachidžių mokyklą. „Merkezą“ penktadieniais lankydavo Klaipėdoje gyvenantys musulmonai arabai, vienas jų pasiūlė E. K. vykti į Egiptą mokytis religiniame universitete tradicinio islamo, E. K. pasidomėjo, ar tai ne „šahidžių“ mokykla, ir ne kartą prašė pasiųsti ją mokytis į šią mokyklą, minėjo kad jau keletą metų internetu bendrauja su Maskvoje gyvenančia čečėne vardu A., kuri palaiko jos idėją tapti „šachide“ ir susprogdinti Rusijoje, kviečia atvykti, tačiau liudytojas bandė ją nuo šios kelionės atkalbėti. E. K. pradėjo jam rodyti dėmesį kaip moteris, davė suprasti, kad nori tapti antrąja žmona. Kadangi tai buvo nepriimtina, liudytojas informavo VSD darbuotojus ir buvo nuspręsta bendravimą nutraukti.

Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1 parodė, kad 2008 m. sausio mėn. gavo tarnybinę užduotį užmegzti ryšius su E. K., apie kurios ketinimą įvykdyti teroro aktą susisprogdinant VSD turėjo informacijos – V. K. ir I. J. pranešimus. Stebėdama E. K. nustatė, kad ji dalyvauja www.kavkazcenter.net – radikalaus islamistų tinklapio pokalbių forume pasivadinusi „I.“ slapyvardžiu. Ji nuolat pasisakydavo apie džihadą – šventąjį musulmonų karą su kitatikiais, sakydavo, kad kitatikius – „kufarus“ - reikia be jokio gailesčio žudyti. Nuo 2008 m. vasario mėn. interneto tinklapių www.kavkazcenter.net ir www.musulmonai.lt pokalbių forume pradėjo bendrauti su E. K., kuri prisistatė arabišku vardu A.. E. K. savo iniciatyva 2008 m. kovo mėnesio pradžioje pakvietė liudytoją atvykti į Klaipėdą, pažinojo arabišku „S.“ arba „L.“ vardu. 2008 m. kovo 19 d. liudytoja atvyko į Klaipėdą ir nuomojamame bute apsigyveno su E. K.. Ši nurodė, kad butas yra „merkezas“ – vieta, kurioje renkasi musulmonai, paaiškino, kad gyvena atskirai, nes mama neleidžia jai gyventi kaip musulmonei. Liudytoja su E. K. kartu gyveno iki 2008 m. birželio mėn. E. K. pasakojo, kad apie islamą sužinojo 2002 metais per televiziją, kuomet čečėnai Maskvoje užgrobė „Nord-Ost“ teatrą, vėliau susipažino su čečėnais T. ir A., kuris po metų laiko išvyko į Čečėniją ir galimai ten žuvo. Nuo tada svajojo apie „šachidės likimą“ ir pradėjo internete ieškoti informacijos ir bendraminčių, tokiu būdu susipažino su Maskvoje gyvenančia čečėne A. (A. M.), su kuria jungė vienas tikslas – tapti „šahidėmis“ – mirtininkėmis, kurios susisprogdintų „kufarų“ – minioje. E. K. pasakojo, kad buvo ištekėjusi už musulmono: viename forume susipažino su musulmone A., kurios kvietimu nuvyko į Vokietiją, apsigyveno jų šeimoje, priėmė islamą, o netrukus ištekėjo už B. – tapo antrąja žmona. E. K. teko išvykti iš Vokietijos, nes ją susirado teta. B. norėjo apsaugoti ją nuo policijos dėmesio, ir išsiuntė į Lietuvą. E. K. pasakojo, kad jos tikslas – mokytis „šachidžių“ - moterų mirtininkių, mokykloje, nuvykti į Rusijos Federaciją, Maskvą, patekti į Rusijos karinę bazę ir susisprogdinant nužudyti daug „kufarų“ – kitatikių, ir liudytoją įkalbinėjo tapti šachide. Rodė filmus apie „kufarų“ žudynes, ketino vykti į Azerbaidžaną mokytis šachidžių mokykloje, internetu supažindino liudytoją su L., kuri esą dirba psichologe slaptojoje mokykloje kur ruošiamos šachidės. E. K. rodė liudytojai internetinę knygą apie sprogmenis ir savižudžių diržus. Liudytoja įrašė šią knygą į kompiuterinę laikmeną. E. K. ne kartą minėjo, kad ieškos būdų išvykti į Kaukazą ir patekti į šachidžių mokyklą, kad įgyvendintų savo gyvenimo tikslą - susisprogdintų dėl islamo tikėjimo. 2009 m. vasarą liudytoja gavo tarnybinę užduotį atnaujinti santykius su E. K. ir išsiaiškinti jos vykimo į Rusijos Federaciją tikslą, planuojamo teroro akto laiką ir vietą bei užfiksuoti gautą informaciją, jai buvo išaiškintas draudimas provokuoti asmenį atlikti nusikalstamą veiką. Tad prieš susitikdama su E. K. teismo leistas savo veiksmų ribas žinojo ir jų laikėsi. Kadangi jų kontaktai buvo nutrūkę 2008-06-12, buvo organizuotas neva tai atsitiktinis jų susitikimas. Pirmas susitikimas su E. K. įvyko 2009 m. rugsėjo 8 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), E. K. buvo su N. K.. Sutikusi ją E. K. labai apsidžiaugė ir jos sutarė susitikti kitą dieną. E. K. padiktavo savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pasiklausymas ir informacijos fiksavimas buvo sankcionuotas. Antrą kartą su E. K. susitiko 2009 m. rugsėjo 9 d., apie pietus, Ąžuolų giraitės parke, darė pokalbio garso įrašą. E. K. pasakojo, kad žada išvykti į Maskvą, kelionę organizuoja jos draugė čečėnė vardu „A.“ su savo broliu, kuri gyvena tiek Maskvoje, tiek Čečėnijoje, Grozne, kur dirba. Kelionei atsiųsta 500 JAV dolerių, už kuriuos darosi Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir ketina išvykti artimiausiu metu, kai tik gaus pasą ir pasidarys Rusijos Federacijos vizą. Pasakojo, kad nuvykus į Maskvą bus ištekinta už mulato ar tamsiaodžio arabo „modžahedo“. Jokių šio arabo, už kurio ji turėjo būti ištekinta, duomenų E. K. nenurodė, sakė, kad jo nėra mačiusi, apie jį žino iš „A.“. E. K. taip pat minėjo, kad po to ji „gyvens su broliais modžahedais Kaukazo miškuose“. E. K. taip pat užuominomis nurodė, kad po to „išsipildys tai, ko ji norėjo ir svajojo“. 2008 metais E. K. ne kartą pasakojo, kad jos svajonė yra tapti „šachide“ – moterimi mirtininke ir susisprogdinti Rusijoje, kad „parodytų pasauliui, kaip rusai engia čečėnus ir musulmonus“ bei taip „kovoti su „kufarais“ - netikinčiaisiais“, aiškino, kad susisprogdinimas kartu sunaikinant kuo daugiau ne musulmonų yra greičiausias kelias patekti į rojų. Liudytojai žinoma, kad pagal radikalių musulmonų papročius prieš moteriai tampant šachide ji turi būti ištekinta už musulmono. „Mochadžedas “ – tai kovotojas už islamą, o pokalbio su E. K. kontekste – tai čečėnų kovotojas prieš Rusijos valdžią. Iš šių faktų liudytoja padarė išvadą, kad E. K. vyksta į Maskvą įvykdyti teroro aktą – susisprogdinti, ji bus nugabenta į Čečėniją, kur bus ištekinta už jai nežinomo tamsiaodžio kovotojo arabo ir bus panaudota teroristiniam aktui – pasiųsta sprogdintis. E. K. rodė mobiliojo ryšio telefone Rusijos kalėjimuose sėdinčių „seserų islame nuotraukas, nurodydama, kad „čia tos, kurios irgi ėjo, bet joms nepavyko su tikslu Alacho kelyje pasiaukoti“, sakė, kad Rusijos kalėjimo ji bijo labiau, negu „to‘“. E. K. susisprogdinimą įvardino užuominomis žodžiais - „tas“, „to“, „ šitas“. E. K. aiškino, kad „tai“ (pagal kontekstą - susisprogdinimas) ji darys ne dėl garbės, o dėl „tikrojo tikslo“. 2008 metais E. K. buvo minėjusi, kad „tikrasis jos tikslas“ – kovoti už islamą, išnaikinti „kufarus“ – netikinčiuosius, padėti čečėnams kovoti už savo laisvę ir už šiuos tikslus susisprogdinant patekti į rojų, pasakojo, kad „ji dabar nebijo šito“, bet nežino, ar nesupanikuos, kai jai bus pasakyta „eiti“ - sprogdintis. Be to, E. K. pasakojo, kad kartu su savimi į Rusiją ketino vežtis ir draugę N. K., tačiau „A.“ ir jo brolis pasakė, kad jie turi problemų ir nurodė draugės nesivežti. Kokiu tikslu E. K. žadėjo su savimi vežtis savo draugę į Maskvą nenurodė. Liudytoja E. K. bandė atkalbėti nuo vykimo susprogdinti Rusijoje, tačiau ši neklausė. Ir toliau su E. K. palaikė ryšį telefonu, bandė atkalbėti nuo ketinimų vykti į Rusiją sprogdintis, tačiau ši dėl to pyko ir nurodė, kad „ji žino, ką daro ir kas bus“ ir grasino su ja nutraukti ryšius, jei ją vis spaus atsisakyti „savo tikslo“ - sprogdinimo. Trečias susitikimas su E. K. įvyko 2009 m. rugsėjo 23 d., apie 17 val., Klaipėdoje, “Akropolio“ prekybos centre, po to kartu nuvyko pas N. K. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), o šiai išėjus bute pasiliko dviese. E. K. dar kartą nurodė, kad į Rusiją vyksta tam, kad įvykdyti susisprogdinimą ir paaiškino, kaip tai ketina daryti: atvykus į Rusiją ją „broliai“ išveš į Čečėniją, kur gyvens miške su „modžahedais“, bus pagal musulmonų papročius ištekinta už juodaodžio arabo „modžahedo“, mokysis islamo, o vėliau bus pasiųsta sprogdintis „prieš tuos, kurie kovoja prieš islamą“. Pasiteiravus apie ankstesnį jos ketinimą susisprogdinti Rusijos Federacijos Valstybės Dūmoje atsakė, kad „pasikeitė prezidentas ir valdo nebe V.Putinas“, todėl susisprogdinti nori Rusijos karinėse bazėse ar kareivinėse, konkrečių nenurodė, tačiau paminėjo, kad norėtų susisprogdinti ten, kur yra „vadovaujantys karininkai“, nes „paprastas kareivis įsakymus tik vykdo“. Paaiškino ir tokio savo poelgio motyvaciją – esą dabar šachidžių yra mažai ir ji tikisi savo pavyzdžiu užkrėsti kitas musulmones ryžtis susisprogdinimui, nurodė, kad šiuos veiksmus ji atliks su A. ir jos brolio pagalba - jai svarbiausia nuvykti į Rusiją, o ten šie „viską organizuos“. Minėjo, kad prieš susisprogdinimą ji gali kurį laiką mokytis ir baigti psichologijos kursus, kad pasiruoštų susisprogdinimui, nurodė, kad nors su A. broliu telefonu apie tai nediskutuoja, nes bijo pasiklausymų, bet jis žino jos tikslą susisprogdinti iš savo sesers A. ir būtent dėl to ją kviečia. Nurodė, kad A. yra jos „likimo sesė“ ir kartu su ja svajoja numirti kaip šachidė kankinė. Liudytoja padovanojo kaltinamajai „Bitė GSM“ tinkle veikiančios išankstinės apmokėjimo paslaugos „Labas“ SIM kortelę, kurios abonento Nr.(duomenys neskelbtini), o pasiklausymas ir informacijos kontrolė bei kaupimas buvo sankcionuotas teisėjo. E. K. iš karto jos akivaizdoje iš šios kortelės parašė SMS žinutę A. (10 t., b. l. 114-117).

Liudytojas D. N. parodė, kad 2008 m. sausio 9 d. E. K. buvo iškviesta pokalbiui į VSD Klaipėdos skyrių pokalbiui dėl jos išvykos į Vokietiją 2007 m. spalio – gruodžio mėn., tai buvo paradyta tikrinant kaltinamosios motinos bei tetos pranešimuose nurodytas aplinkybes. Buvo kreiptasi raštais į atitinkamas Vokietijos instancijas siekiant E. K. sugrąžinti. Liudytojas, dirbdamas VSD Klaipėdos skyriaus viršininku, neturėjo nurodymų iš Vilniaus VSD persekioti kaltinamąją, su tėvais jos nekiršino, nesiekė sutrukdyti jai gyventi pas tėvą, liudytojui nežinoma apie kaltinamosios bendravimą su čečėnais, A. B. nepažįsta, nėra sakęs L., kad kaltinamoji norėjo ją išvežti ir susprogdinti Čečėnijoje, informaciją apie kaltinamosios ankstyvų susidomėjimą islamu gavo iš kaltinamosios motinos bei tetos, iki 2007 m. VSD Klaipėdos skyriui iš viso nebuvo žinoma apie kaltinamąją. P.krinus operatyvinę informaciją apie E. K. veiksmus buvo pradėtas operatyvinis tyrimas, visi veiksmai buvo sankcionuoti teisėjo. Kaltinamąją sugrąžinus iš Vokietijos buvo pravestas pokalbis VSD Klaipėdos skyriuje profilaktiniais tikslais, psichotropinės medžiagos kaltinamosios atžvilgiu nebuvo naudojamos.

Liudytojas A. G. parodė, kad dirbdamas VSD Klaipėdos skyriaus vadovu apie E. K. sužinojo tada, kai kreipėsi kaltinamosios motina. Jam pagal pareigas priklausė savo parašu patvirtinti operatyvinio tyrimo pradžią, vėliau tyrimą perėmė kovos su terorizmu valdyba. E. K. motina kreipėsi dėl dukters dingimo, tyrimas buvo pavestas D. N. ir nustatyta, kad kaltinamoji yra Vokietijoje ir pareigūnams buvo pavesta padėti ją sugrąžinti.

Liudytojas A. A. parodė, kad atlikus tarnybinį patikrinimą dėl vidinės kontrolės mechanizmo buvo nustatyta trūkumų, tačiau tyrimo išvados yra slapta informacija. Kaukazo Emyratas buvo įtrauktas į Europos Sąjungos teroristinių grupuočių sąrašą gal metais laiko vėliau negu tai padaryta Rusijos Federacijoje.

Ikiteisminio tyrimo metu E. K. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad maždaug 2006 metais internete susipažino su islamo religijos išpažinėjais, tarp jų ir čečėne A. M., kuri palaikė ginkluotos čečėnų pasipriešinimo kovos su Rusijos karinėmis pajėgomis idėją. Ji ne kartą pasakojo A. M., kad žavisi moterimis mirtininkėmis – „šachidėmis“, kurios vardan islamo ir Čečėnijos laisvės susisprogdina įvairiose Rusijos vietose, kartu su savimi nužudydamos daugybę civilių. Bendraudama su A. M. internetu išreiškė savo pritarimą moterų mirtininkų veiklai ir „šachidžių“ veiksmus laikė ne teroristiniais, o kariniais veiksmais prieš agresorių. Iš A. M. pareiškimų ir pozicijos ji suprato, kad ši palaiko čečėnų kovotojus prieš Rusiją, o nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio bendraudama su jos broliu A. M. suprato, kad jis susijęs su čečėnų kovotojais prieš Rusiją. 2008 - 2009 metais ji niekur nedirbo, draugų ratas buvo ribotas, dėl nesutarimų šeimoje jautė įtampą, kamavo mintys apie savižudybę, buvo priklausoma nuo raminamųjų vaistų, išgyveno dėl A. S. žūties, pradėjo vartoti narkotikus - „extazy“ ir LSD tabletes, uostė kokainą, ir visa tai nulėmė jos apsisprendimą nusižudyti. Kadangi buvo radikalių pažiūrų musulmonė, palaikė čečėnų kovą už nepriklausomybę, nusprendė, kad geriausias būdas nusižudyti būtų susisprogdinimas Rusijos Federacijoje ir taip atkeršyti už A. S. žūtį bei prisidėti prie čečėnų kovos už nepriklausomybę. Apie tai 2009 m. internetu pranešė A. M., manydama, kad A. M. ar jo pažįstami, susiję su čečėnų kovotojais prieš Rusijos Federacijos valdžią Čečėnijoje, padės įgyvendinti šią idėją. 2009 m. spalio 24 d. į Maskvą vyko A. M. ir jos brolio A. M. kvietimu. Prieš tai pasidarė Rusijos Federacijos vizą, įsigijo bilietą, aptarė su A. M. veiksmus dėl teroro akto. Atvykusi ji turėjo būti perduota panaudojimui Rusijos Federacijoje teroro aktui. Teroro aktą turėjo atlikti „šachidės“ diržo pagalba susisprogdindama Rusijos karinėje bazėje. „Šachidės“ diržas yra įrenginys iš plastito, dedamas juosmens srityje, jo paskirtis - sprogimui sukelti. Sprogdinama detonatoriaus pagalba. Sprogimas sukeliamas nuotoliniu būdu arba pačiam asmeniui sujungus laidus. Apie „šachidės“ diržą ji yra girdėjusi iš savo draugo A. S., apie tai ieškojo informacijos ir internete. 2008 m. pavasarį kai gyveno musulmonų bendruomenės išnuomotame bute, jos internetiniai draugai internetu jai atsiuntė informaciją apie „šachidės“ diržą. Tai buvo knyga apie „šachidės“ diržo gaminimą, pati gaminti nebandė, nes turi nepakankamai chemijos žinių. Norą tokiu būdu nusižudyti įtakojo prasti santykiai šeimoje, dėl to nuo 2004 m. pradėjo vartoti narkotines medžiagas: „žolę“, „LSD“, kokainą, raminamuosius vaistus. 2005 m. žuvo jos draugas A. S., dėl to jai kilo noras nusižudyti susisprogdinant Rusijos Federacijoje keršijant už veiksmus Čečėnijoje ir taip prisidėti prie musulmonų išsilaisvinimo kovų Kaukazo respublikose. P. išpažįsta islamo atšaką – vahabizmą, dėl to norėjo dalyvauti džihade – šventajame kare. Susisprogdinti buvo jos pačios iniciatyva, tai padaryti ketino Rusijos karinėse bazėse, ne civilių gyventojų lankomose vietose, nes būtent kariai yra atsakingi už kovas Kaukaze ir Čečėnijos Respublikoje. Suprato, kad jai susisprogdinant žus žmonės, ir tai buvo jos tikslas. Taip pat suprato, kad tokiu veiksmu įbaugins žmones, tačiau tai būtų kovotojų prieš Rusijos Federaciją palaikymo akcija. A. M. apie ketinimą susisprogdinti papasakojo 2007 metais bendraujant internetu, nurodė ir priežastį - kerštą už draugą, kuris kovojo prieš rusų „federalus“ ir žuvo. 2009 m. birželio mėnesį A. M. SMS žinute pakvietė ją atvykti į Rusiją, oficialiai – pasisvečiuoti, o realiai – teroro aktui susisprogdinant įvykdyti. Tuo tikslu A. M. brolis A. M. 2009 m. rugpjūčio mėnesį jai atsiuntė 500 JAV dolerių perlaidą. Pinigai buvo skirti pasidaryti vizai, Lietuvos Respublikos piliečio pasui, bilietų įsigijimui. Susitvarkiusi reikiamus dokumentus apie išvykimo laiką informavo A. M., kuris 2009 m. spalio 25 d., 10 val., turėjo pasitikti ją Maskvoje, Rygos stotyje. Jai buvo žinoma, kad Rusijoje veikia „šachidžių“ batalionas, vadovaujamas D. U., kuris ir duoda užduotis susisprogdinti. Tačiau jos vykimas į Maskvą ir ketinimas susisprogdinti su „šachidžių“ batalionu neturi nieko bendro, ji yra susijusi tik su A. M. ir A. M.. Parodymus davė laisva valia. Internete ji domėjosi „šachidėmis“ – moterimis, kurios susisprogdindamos įvykdė teroro aktus ar siekė susisprogdinti viešoje vietoje. Susirašinėdama internete maždaug 2005m. pokalbių svetainėje „amina.ucos.ru“, ar „amina.com“ susipažino su Maskvoje gyvenančia musulmone A. M., kuri taip pat palaikė musulmonų kovą prieš okupantus. Apie tapimą „šachide“ ji yra bendravusi su draugėmis L. ir J. K.. A. M. jai patarė saugumo sumetimais dažniau keisti mobiliojo ryšio SIM korteles. Pripažįsta, kad bendravo su musulmonais, kurie išpažįsta radikalų tikėjimą, ir jų kvietimu vyko į Rusijos Federaciją, kad ten susisprogdintų. Sprogdinimo objektas buvo rusų karinė bazė, kurios vieta jai nežinoma. Suvokia, kad tai bandymas užsiimti terorizmu, o jos veikla nuvykus į Rusiją būtų susijusi su sprogdinimais. Iš pradžių sakė, kad važiuoja mokytis islamo, nes visa tai susiję. Nesutinka su tuo, kad vykdė parengiamuosius darbus, nesimokė gaminti sprogmenų, tik internete skaitė knygą apie sprogmenų gamybą. Islamo religijos radikalią atšaką – vahabizmą (salafizmą) išpažįsta nuo 2003 m. Vahabitų atšaka moko, kad kiekvieno musulmono pareiga įstoti į šventąjį karą „dzihad fard – ain“, kiekvienas vahabitas užpuolus tikėjimo brolius turi kovoti su kitatikiais net ir paaukojant gyvybę, po ko siela patenka į rojų. Nuo maždaug 2003 metų domisi musulmonių moterų kova su užpuolikais, jai žinoma apie šachides – moteris savižudes, kurios susisprogdina užpuolikų karinėse bazėse su savimi susprogdindamos daug okupantų karių. Tapti šachide svajoja nuo 14 metų amžiaus, tai yra jos gyvenimo tikslas. Tapti šachide jos niekas nevertė, neverbavo, ji pati pradėjo ieškoti kontaktų su žmonėmis, organizuojančiais sprogdinimus. Susisprogdinti norėjo Rusijos Federacijoje dėl to, kad Čečėnijos Respublikoje žuvo jos draugas čečėnas, norėjo padėti Kaukazo musulmonams. Kontaktų ieškojo tiek per pažįstamus Lietuvoje, tiek internetu – dalyvaudama pokalbių forumuose, esančiuose musulmoniškuose tinklapiuose www.amina.com, www.amina.ucoz.ru, www.kavkazchat.com, o taip pat dalindamasi idėjomis socialiniame tinklapyje www.facebook.com. Tinklapyje www.kavkazchat.com pokalbių svetainėje jos prisijungimo vardas buvo „I.“. Domėjosi ir sprogmenų gamyba. Tuo tikslu 2008 metų pavasarį iš vienos interneto tinklapio www.kavkazchat.com lankytojos atsisiuntė internetinę knygą rusų kalba apie sprogmenų gamybą, tačiau pati pasigaminti sprogmenų nesugebėtų, nes trūksta chemijos žinių, todėl nesutinka, kad mokėsi gaminti sprogmenis ir juos detonuoti. Jai yra žinoma, kad Kaukazo emyras D. U. 2009 m. atnaujino taip vadinamo „šachidžių bataliono“ - moterų mirtininkių veiklą. Iš žiniasklaidos žino, kad 2009 m. įvykdyta eilė teroro aktų susisprogdinus moterims mirtininkėmis Kaukaze. Į šachidžių batalioną renkamos europietiškos išvaizdos moterys, siekiant jas panaudoti sprogdinimams įvairiuose Rusijos objektuose. A. ir A. M. kvietimu į Rusijos Federaciją vyko tam, kad šioje šalyje susisprogdintų. Suprato, kad A. M. atsiųsti 500 JAV dolerių yra paskirti būtent tam reikalui – kad galėtų atvykti į Rusijos Federaciją ir ten susisprogdintų vardan to, kad visam pasauliui parodytų, kad ir kitų šalių musulmonai padeda čečėnams kovoti už nepriklausomybę. Galvojo, kad bus pasiųsta susisprogdinti į vieną iš Rusijos Federacijos karinių bazių, kurioje gyvena su čečėnais kovoję kareiviai. Tikslios vietos, kur turės susisprogdinti, nežinojo, tai priklausė nuo A. M. ir su juo susijusių jai nežinomų asmenų. A. M. minėjo, kad atvykusi gali būti pagal musulmonų papročius apvesdinta su „broliu arabu“, kurio duomenų nenurodė, tačiau iš užuominų suprato, kad šis jis kariauja Čečėnijoje. Kartu su A. M. žavėjosi pirmosiomis šachidėmis C. B. ir mergina vardu L., kurios 1998 m. susisprogdino Rusijos Federacijoje, Čečėnijoje, Alchankala kaime esančioje rusų karinėje bazėje ir kartu susprogdino daug kareivių. Buvo įsitikinusi, kad 2009 m. spalio 24 d. vyksta į Maskvą sprogdintis Rusijos karinėse bazėse. Mano, kad tam, jog galėtų pasilikti Rusijoje, būtų buvusi ištekinta pagal musulmoniškus papročius už musulmono, ir būtų pasilikusi Rusijos Federacijoje ilgesniam laikui, nes norėjo pasimokyti vienoje iš Maskvoje veikiančių nelegalių moterų savižudžių – šachidžių mokyklų. Jai žinoma, kad „šachidžių“ mokyklos veikia griežtos konspiracijos sąlygomis, butuose. Šiose mokyklose moko islamo tiesų, rengia susisprogdinti pasiryžusias moteris psichologiškai ir fiziškai, kad lemiamu momentu neatsisakytų nuo ketinimo susisprogdinti. Kelionei į Rusijos Federaciją 2009 m. rugsėjį iš kviečiančiųjų gavo 500 JAV dolerių perlaidą, vykdydama nurodymus išsiėmė Lietuvos Respublikos pasą, kreipėsi į Rusijos Federacijos konsulatą Klaipėdoje ir gavo Rusijos Federacijos vizą. Visa tai darė tam, kad išvyktų į Rusiją susprogdinti, ir suvokė, kad daro nusikaltimą (3 t., b.l. 11-14). 2009 m. spalio 23 d. kelionių agentūroje, per kurią gavo Rusijos Federacijos turistinę vizą vienam mėnesiui, atsisiėmė pasą. Dieną prieš tai SMS žinute, kad rytojaus dieną (2009-10-24) gauna vizą, informavo A. M., ši atsakė, kad lauks. Tą pačią dieną kai atgavo pasą sulaukė skambučio iš agentūros darbuotojos J. V., kuri nurodė, kad Rusijos Federacijos konsulate Klaipėdoje iškilo neaiškumų dėl vizos. Apie tai pranešė A. M.. Su kelionių agentūros darbuotoja J. V. 2009 m. spalio 23 d. vakare nuvyko į Rusijos Federacijos konsulatą Klaipėdoje. Su ja kalbėjosi du rusakalbiai vyriškiai, kurie pasakė, kad ji yra „juoduosiuose“ sąrašuose asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Rusiją, klausinėjo pas ką važiuoja. Ji nurodė, kad yra musulmonė ir dėl to yra turėjusi problemų su Lietuvos saugumu ir kad keliauja į Maskvą kaip turistė. A. ir A. M. nenurodė, nes suvokė, kad tokiu atveju jai gali anuliuoti vizą. Ją įspėjo, kad Maskvoje bus stebima ir turi apsigyventi viešbutyje „Saliut“. Apie šį pokalbį SMS žinute pranešė A. M.. 2009 m. spalio 24 d., apie 10 val. 30 min., paskambino A. M. ir pranešė, kad pasitiks ją Maskvoje, Rygos stotyje, kitą dieną 10-11 val. ryto vietos laiku. Į Maskvą vyko maršrutiniu autobusu “Klaipėda - Marijampolė - Kaunas - Ryga - Maskva“, bilietą nusipirko iš 2009 m. rugpjūčio mėnesį per „Western Union“ A. M. atsiųstų 500 JAV dolerių, iš jų sumokėjo 106 litus už Lietuvos Respublikos piliečio pasą savo vardu bei už Rusijos Federacijos vizą. Apie sulaikymą A. M. ir A. M. pranešti nesuspėjo, nes iš jos buvo paimti telefonai. Nors atvykti į Rusiją ją kvietė tiek A. M., tiek A. M., tačiau nurodymus dėl konspiracijos davė pastarasis, o būtent, dėl vizos patarė kreiptis ne į Rusijos Federacijos konsulatą Klaipėdoje, o į kelionių agentūrą, ir vykti kaip turistei, kad keltų mažiau įtarimo, nuolat keisti mobiliojo ryšio telefonų numerius ir pats juos nuolat keitė. M. sakė, kad yra stebima Lietuvos saugumo pareigūnų, nes yra įtraukta į prijaučiančių teroristams musulmonų sąrašus, dėl to ėmėsi atsargumo priemonių – jeigu būtų sulaikyta Rusijoje, kiek galima mažiau duomenų suteiktų pareigūnams apie A. ir A. M..

Apie savo norą tapti šachide yra kalbėjusi su „S.“, „A.“ – J. K., ir su tikėjimo broliu vardu A..

Kartu su ja vykti į Maskvą ji siūlė ir savo draugėms L. G. bei N. K., kad jos būtų panaudotos sprogdinimams. Tai buvo jos iniciatyva, galvojo už jas iš čečėnų kovotojų gauti po 20000 JAV dolerių, viso 40000 JAV dolerių. Kad būtent už tiek čečėnai kovotojai perka moteris savižudes sprogdintojas žinojo dar iš savo žuvusio draugo S. S.. Apie tai, kad ketina jas parduoti čečėnams, nei L. G., nei N. K. nesakė. A. M. ir A. M. nurodžius, kad iš pradžių atvyktų viena, šios minties atsisakė. Palaikė čečėnų kovą už nepriklausomybę nuo Rusijos Federacijos ir raginimus vykdyti „džihadą“ - šventąjį karą prieš kitatikius - „kufarus“ ir žudyti kitatikius. Žavėjosi savižudžių moterų - „šachidžių“ vykdomais sprogdinimais Rusijoje. Sektinas pavyzdys jai buvo 1999 m. Čečėnijoje, Alchankalos kaime, Rusijos Federacijos karinėje bazėje susisprogdinusios ir taip daug kariškių nužudžiusios čečėnės C. B. ir L. M., todėl ir nusprendė nusižudyti būtent susisprogdindama, nusinešti kuo daugiau kareivių gyvybių. Manė, kad susisprogdins įprastu moterims mirtininkėmis būdu – panaudojant sprogstamąjį įrenginį, dedamą ant pilvo – taip vadinamą „šahidės diržą“, tačiau ar pati jį detonuos, ar kitas asmuo nuotoliniu būdu, kaip ir kas jį pagamins, nei su A. M., nei su A. M. neaptarinėjo. Susirašinėjime ir pokalbiuose planuojamą susisprogdinimą įvardindavo žodžiu „fisabilillah“, arabiškai reiškiantį pasipriešinimą, kovą, stengimąsi, šventąjį karą, bei raide „d“,“dj“, reiškiančia „džihadą“. Į A. M. tuo klausimu kreipėsi dėl to, kad sutapo jų pažiūros, ir ji A. ilgą laiką to primygtinai prašė, pastaroji jos neverbavo, vykti į Rusiją ir ten susisprogdinti buvo jos pačios iniciatyva. 2009 m. vasarą A. M. atsiuntė SMS žinutę, kad atsirado galimybė atvykti, ir brolis perves pinigų kelionei, dėl atvykimo į Rusijos Federaciją nuo 2009 m. rugpjūčio iki spalio mėnesio bendravo telefonu ir internetu su A. M. broliu A. M. prisistačiusiu asmeniu ir dar su vienu ar dviem rusiškai kalbėjusiais vyriškiais, kurie prisistatydavo „broliais“. Bendravimo metu vykimo tikslo – kad važiuoja į Rusiją sprogdintis - tiesiogiai su pašnekovais neįvardijo, tačiau iš užuominų, abiejų pusių vartojamų išsireiškimų tiek jai, tiek jos kelionę organizuojantiems “broliams“ buvo aišku, kokiu tikslu bus vykstama į Rusiją. Kadangi suprato, kad susisprogdinimu galėjo pakenkti kitų žmonių gyvybei ir sveikatai, sutinka, kad jos veiksmas gali būti įvardinamas teroro aktu. Kadangi su A. M. internetu svarstė galimybę susisprogdinti Rusijos karinėse bazėse, kur gyvena su čečėnų sukilėliais kovoję kareiviai veteranai, buvo įsitikinusi, kad bus pasiųsta sprogdintis būtent į karinį objektą – Rusijos karines bazes. Konkrečių žmonių, kurie jai būnant Rusijoje turėjo ją pasiųsti sprogdintis ji nežino, tai turėjo būti su A. ir A. M. susiję asmenys. Be to, E. K. parodė, kad domėjosi sprogmenų gamyba ir tuo tikslu 2008 m. pavasarį iš interneto tinklapio www.kavkazchat.com, kuriame buvo aptariami tiek islamo, tiek kovos su Rusijos Federacijos karinėmis pajėgomis temos, lankytojo, kurio slapyvardis „S.“, į savo naudojamą kompiuterį atsisiuntė kompiuterinę knygą rusų kalba apie sprogmenų gamybą. Ši knyga buvo apie tai, kaip namų sąlygomis pačiam pasigaminti sprogmenis. Tuo metu, kai atsisiuntė šią knygą, ją buvo užvaldžiusi mintis nusižudyti, susisprogdinant kaip „šachidei“ – moteriai mirtininkei Rusijos Federacijoje. Todėl šią knygą atsisiuntė tam, kad susipažintų kaip pačiai pasigaminti sprogmenis ir taip vadinamą „šachidės diržą“ – sprogstamąjį įrenginį, tvirtinamą ant juosmens, kuriuo būtų galima pačiam susisprogdinti ir kuris yra populiarus vykdant susisprogdinimus moterims musulmonėms. Tačiau perskaičiusi šią knygą ir susipažinusi su tuo, kaip gaminami sprogmenys namudiniu būdu, kaip konstruojamas ir gaminamas „šachidės diržas“, suprato, kad jos žinių chemijos srityje nepakanka pačiai pasigaminti sprogmenis ar taip vadinamąjį „šachidės diržą“. Todėl realiai jokių veiksmų, kad pasigamintų sprogmenis, neatliko, nors ir pripažįsta, kad tokia galimybe, kad galėtų nusižudyti susisprogdindama, aktyviai domėjosi. E. K. parodė, kad susirašinėjime ir pokalbiuose su A. M. planuojamą susisprogdinimą įvardindavo žodžiu “fi“,“ fis“, „fisabilllah“, arabiškai reiškiantį pasipriešinimą, kovą, stengimasį, šventąjį karą (t. 2, b. l. 8-17, 24-27, 38, 41-43, 46-53, 55-57, 59, 62-65, 72-74, 77, 82-83, 87, t. 3, b. l. 10-11, 46-47, 89-94).

Liudytoja V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. K., būdama 14 metų (2003 m.), susidraugavo su čečėnų tautybės vaikinu, vardu „S.“ ir mergina. Pradėjusi su jais bendrauti bėgo iš namų, norėdama patekti į Čečėniją. Nuo 10 klasės daug laiko praleisdavo naršydama internete, čečėnų puslapiuose, pradėjo dėvėti musulmoniškus drabužius, 2007 m. pasidarė agresyvi, dingdavo iš namų, aiškindavo, kad išvyks gyventi pas „tikėjimo brolius“, o tų pačių metų spalio mėnesį dingo, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po poros savaičių sužinojo, kad E. K. gyvena Vokietijoje, čečėnų musulmonų šeimoje. Ėmusis priemonių ją grąžinti buvo agresyvi, kalbėjo, kad kitatikiai („kaferais“ arba „kufarai“) yra blogi, “prastesnės rasės“, pradėjo kalbėti apie teroro aktus, reikalavo, kad namiškiai gyventų pagal islamą, grasino I. J., kad jeigu ši jai trukdys, „bus kas ją pašalins“, po to išėjo gyventi atskirai. 2009 m. rugpjūčio mėnesį E. K. jai pasakė, kad planuoja vykti į Maskvą pas draugę vardu A., rodė jai banko kvitą 500JAV dolerių sumai bei kupiūras ir sakė, kad tai A. brolio kelionei atsiųsti pinigai, spalio viduryje parodė ir bilietą kelionei autobusu į Maskvą, sakė, kad laukia Rusijos vizos, žadėjo duoti A. adresą. 2009 m. spalio 23 d., po 19 val., E. K. su daiktais išėjo iš namų, sakė, kad nakvos pas draugę, nes bijo, kad gali sutrukdyti jai išvažiuoti, vakare parašė žinutę, kitą rytą paskambino ir parašė SMS žinutę, pranešė, kad išvažiuoja, kada grįš - neminėjo (t. 4, b. l.2-5).

Iš liudytojos M. L. parodymų matyti, kad su E. K., prisistačiusia musulmonišku A.“ vardu, susipažino 2008 m. kovo mėn. (duomenys neskelbtini) bute, kuriame musulmonai rinkdavosi penktadieninei maldai, jas supažindino J. K., kurią pažinojo musulmonišku A. vardu. Jos artimai bendravo nuo 2008 m. kovo iki 2009 m. birželio, ji E. K. mokė islamo religijos tiesų, rėmė materialiai, nes ši už išpažįstamą islamo religiją motinos buvo išvaryta iš namų. E. K. slapukaudavo, nesakė savo tikrojo vardo ir vieto kur gyvena, aiškino, kad „jos praeitis išskirtinė“, ji gali „pridaryti problemų“, apie save stengėsi nepasakoti, nes kažkokie „broliai jai sakė apie savo praeitį nepasakoti“, nes jos niekas nesupras“. Iš jos sužinojo, kad nesutaria su motina, kuri jai draudžia išpažinti islamą, būdama nepilnametė buvo pabėgusi iš namų, nuvykusi į Vokietiją, kur pagal musulmoniškas tradicijas buvo ištekėjusi už dvigubai vyresnio čečėnų tautybės vyro, tačiau teta su motina paskelbė jos paiešką ir ji turėjo grįžti į Lietuvą. Rašydavo SMS žinutes „tikėjimo seserims“ iš užsienio, plačiau nieko nepasakojo. E. K. 2009 m. birželio pradžioje apie dešimt dienų gyveno jos šeimoje, vėliau išėjo gyventi pas ką tik išsiskyrusį musulmoną. Liudytoja nepritarė E. K. elgesiui, ir daugiau su ja nebebendravo. 2009 m. spalio mėnesį N. K. jai pasakojo, kad E. K. ruošiasi išvažiuoti iš Lietuvos, kažkokie musulmonai iš užsienio atsiuntė pinigų kelionei, ji pasidariusi pasą, vizą. N. K. pasakojo, kad bandė E. K. atkalbinėti nuo išvykos, tačiau ši neklausė, nurodė, kad yra griežtai nusprendusi vykti. Kokiu tikslu ir į kokią šalį E. K. ketino važiuoti N. K. neminėjo, tik nurodė, kad ją įsodino į autobusą (4 t., b. l. 124-126, 146-146).

Iš liudytojo C. A. parodymų matyti, kad su A. M. kartu mokėsi mokykloje, yra draugai, pažįsta ir jo seserį M. A. S., bendravo su jos broliais A. ir A. M.. 2009 m. liepą A. M. jam papasakojo, kad 2009 m. birželį jo broliai A. ir A. įstojo į D. U. vadovaujamą ginkluotą formuotę, J. vadovaujamą grupę. J. – juodaodis arabų samdinys, dalyvavęs kovose prieš Federalines pajėgas Šiaurės Kaukazo regiono teritorijoje ir yra vienas iš Čečėnijos Respublikos Vedenskij rajone veikiančios ginkluotos formuotės vadų. J. nuotraukas A. M. 2009 m. lapkritį rodė savo telefone. Šios nuotraukos buvo padarytos A. M. būnant ginkluotų formuočių bazėje, kartu su J. ir M. buvo pavaizduoti ir jo broliai A. ir A.. A. M. J. vadovaujamoje ginkluotoje formuotėje gavo „Faruko“ pravardę ir į ten tiekdavo produktus, drabužius, radijo priemones ir kitus daiktus, kuriuos jam įsakydavo atvežti. Ryšį su šia grupuote palaikė internetinėmis pokalbių programomis “airway“ ir „dolaley“. Paskutinį kartą A. M. ten buvo nuvykęs 2009 m. lapkričio mėnesį, kad perduotų J. grupuotei radijo stotis, drabužius ir kitus daiktus, tačiau, kaip jam vėliau pasakojo A. M., ėję jo pasitikit J. grupės žmonės pateko ir pasalą ir keturi iš jų buvo sunaikinti. A. M. 2009 m. rugsėjo pabaigoje jam pasiūlė nuvykt į Turkiją, į Maskvą atgabenti 100.000 eurų ir juos pervežti į Čečėniją, kur perduotų šios ginkluotos formuotės poreikiams tenkinti. Nors pats E. K. nepažįsta, tačiau A. M. prašymu ir jo vardu iš skirtingų telefono numerių du ar tris kartus jai skambino, kalbėjosi apie Rusijos vizos ir paso gavimą, dalyvavo A. M. siunčiant E. K. 500 JAV dolerių per apmokėjimo sistemą „Western Union“ iš Maskvoje, Schodnenskaja gatvėje esančio banko. Pinigai buvo skirti tam, kad E. K. pasidarytų pasą. Šiuos 500 JAV dolerių A. M. davė J. vadovaujamos ginkluotos formuotės bazėje (Čečėnijos Respublikos) Vedeno (Vedenskij) rajone, tam, kad jis persiųstų juos E. K., turint tikslą išspręsti jos atvykimo į Rusiją problemas. Anot A. M., su E. K. internetu susipažino jo sesuo A. M. ir ši turėjo atvykti sesers kvietimu. Liudytojas 2009 metais naudojosi elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) 2009 metais elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini) taip pat naudojosi ir A. M., kuriam buvo perdavęs prisijungimo duomenis. Iš šio elektroninio pašto adreso A. M. rašė elektroninius laiškus E. K.. Savo laiškuose E. K. A. M. vadino „A. broliu“. Susirašinėjimo ir telefoninių pokalbių su A. M. metu E. K. šiam sakė, kad nori pradėti „džihadą“ - šventąjį karą prieš federalines pajėgas Šiaurės Kaukazo teritorijoje. Jam yra žinoma, kad E. K. buvo labai fanatiška musulmonė ir labai norėjo atvykti į Čečėnijos Respubliką. A. M. šiai atsakydavo, kad kai ateis laikas, jis šiai pasakys, kad atvažiuotų. 2009 m. spalio mėnesį A. M. jam pasakė, kad ši mergina atvažiuos į Rusiją, kad vyktų į neteisėtų ginkluotų formuočių bazę, tam, kad pradėtų „džihadą“ prieš federalines pajėgas Šiaurės Kaukazo teritorijoje J. vadovaujamos neteisėtos ginkluotos formuotės grupės sudėtyje. E. K. turėjo atvykti į Maskvą 2009 m. lapkritį, o po to iškart išvažiuoti į Vedeno (Vedenskij) rajoną (Čečėnijos Respublikoje), pas J.. A. M. prašė, kad jis palydėtų E. K. iš Maskvos į Čečėnijos Respublikos teritoriją. Grozne juos turėjo pasitikti jam nežinomi žmonės ir palydėti E. K. į J. vadovaujamą smogikų bazę Čečėnijos Respublikoje, Vedeno (Vedenskij) rajone. Be to, liudytojas parodė, kad iš A. M. jam yra žinoma, jog E. K. iš pradžių susipažino su jo seserimi A. M.. Sužinojęs apie tai, A. M. taip pat internetu ir mobiliuoju ryšiu pradėjo palaikyti ryšį su E., kuri, kaip nurodė A. M., buvo fanatiška musulmonė, pamišusi dėl „džihado“ idėjos, t.y. dėl šventojo karo su „netikinčiaisiais“ – federalinių pajėgų pareigūnais Šiaurės Kaukaze, simpatizavo smogikams, norėjo tapti ginkluotos formuotės nare ir norėjo visokeriopai padėti ginkluotoms formuotėms, veikiančioms Rusijos Federacijos Šiaurės Kaukazo regiono teritorijoje. Tam A. M. norėjo ją palydėti į Čečėnijos Respublikos Vedeno (Vedenskij) rajoną, į ginkluotos formuotės bazę. Šioje bazėje ginkluotos formuotės sudėtyje yra du tikri jo broliai A. ir A. M.. Ten E. K. turėjo „ištekėti“ už vieno iš šios formuotės vadovų, tamsiaodžio arabo J.. Anot A. M., būdamas šios ginkluotos formuotės bazėje, jis gavo J. nurodymą asmeniškai palydėti E. K. į šią bazę. E. K. pristatyti į bazę grupuotės vadas J. davė ir 500 JAV dolerių. Kokiu būdu A. M. buvo pristatyti šie pinigai jam nežinoma, M. juos persiuntė E. K. bilietams nusipirkti ir Rusijos vizai gauti. E. K. pati įtikinėjo A. M. organizuoti jos atvykimą į Rusiją, prašė atsiųsti jai 500 JAV dolerių bilietams nusipirkti ir vizai pasidaryti. E. K. atvykus į Rusiją A. M. turėjo pristatyti ją į neteisėtos ginkluotos formuotės bazę pas J. ir „M. “. A. M. pasakojo, kad atvykusi į Rusiją E. K. ruošėsi pradėti „džihadą“, t.y. „šventąjį karą (ginkluotą kovą) prieš „netikinčiuosius“, „grobikus“ – Rusijos Federacijos Federalinių pajėgų ir teisėsaugos institucijų pareigūnus. E. K. ruošėsi likti smogikų stovykloje Čečėnijos Respublikoje, nes buvo fanatiška musulmonė. Jam žinoma, kad po to, kai perkelta į neteisėtos ginkluotos formuotės stovyklą moteris „išteka“ už smogiko, ją smogikai greičiausiai panaudoja kaip teroristę – mirtininkę. Tačiau kur E. K. turėjo įvykdyti teroro aktą susisprogdindama, jis nežino, nes jos atvykimą į Rusijos Federaciją ir pristatymą į Čečėnijos Respublikos teritoriją organizavo A. M.. Šis jam ir pasakojo, kad turėjo išsiųsti E. į ginkluotos formuotės bazę, kur ji turėjo ištekėti už tamsiaodžio arabo J. ir vykdyti „džihadą“ Šiaurės Kaukazo teritorijoje. Būdamas Maskvoje du ar tris kartus A. M. vardu skambino E. K. iš skirtingų telefono numerių, kurių jau nepamena. Su ja kalbėjosi apie jos kelionę į Rusiją, vizos gavimą. Susiskambinti su E. K. jo paprašė A. M., manydamas, kad šių pokalbių gali klausytis teisėsaugos institucijos. Visą pokalbių su E. K. turinį jis perduodavo A. M.. A. M. 2009 m. spalio mėnesį prašė jo pristatyti E. K. į Čečėniją jeigu pats to negalės padaryti. Jis pažadėjo A. M. šį prašymą įvykdyti, tačiau vėliau iš A. M. sužinojo, kad E. K. į Maskvą neatvyks, nes ją išlaipino iš autobuso pasienyje su Rusijos Federacija (14 t., b. l. 85-95,11 t., b. l. 145-155).

Iš liudytojos A. M. parodymų matyti, kad su E. K. susipažino 2006 ar 2007 metų pavasarį ar vasarą interneto puslapyje „blesk.uzk“. Susipažinimo iniciatorė buvo E. K.. Bendravo su E. K. ne tik internetu, bet ir mobiliojo ryšio telefonu įvairiausiom temom, daugiausia buitinėm. Ji tuo metu naudojosi mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). E. K. jai pasakojo, kad yra Lietuvos Respublikos pilietė, pažįstamo įtakota priėmė islamą, išreiškė pageidavimą nuvykti į Čečėniją. Ji nutarė E. K. padėti ir paprašė savo brolio A. M. nusiųsti jai 500 JAV dolerių, kurių, pasak E. K., reikėjo gaunant Rusijos vizą ir nusipirkti vykstančio iki Maskvos autobuso bilietą. Todėl ji perdavė turimą E. K. mobiliojo ryšio telefono numerį, kad jis smulkiai aptartų pinigų persiuntimą. Aiškaus E. K. atvykimo tikslo nebuvo. Su E. K. asmeniškai niekada susitikusi nebuvo, su ja bendravo tik internetu – „belsc.ucoz.u“ puslapyje, taip pat „MSN“ interneto puslapyje. E. K. jai iš savo elektorinio adreso (duomenys neskelbtini) jai siųsdavo savo fotonuotraukas. Su ja bendravo tik buitinėmis temomis. Niekada nekalbėjo apie valdžią, karo veiksmus Čečėnijos Respublikoje. Vos pradėjus bendrauti, sužinojo, kad E. K. yra priėmusi islamo tikėjimą, nori atvykti į Rusiją, kur norėjo įsidarbinti ir ištekėti, gyventi musulmonų terpėje, prašė padėti jai atvykti į Rusiją. Tuo tikslu ji kreipėsi į savo brolį A. M., paprašė, kad šis atsiųstų E. K. piniginių lėšų, kad ji atvažiuotų į Rusiją. Šis sutiko. Jos brolis A. M. asmeniškai E. K. nepažįsta, su ja kalbėjosi tik telefonu dėl E. K. duomenų, kad galėtų persiųsti 500 JAV dolerių atvykimui į Rusijos Federaciją. Apie E. K. planus ji nieko nežinojo. Nežino, ar jos brolis A. M. bendravo su E. K. susirašinėdamas elektroniniu paštu ar kitais būdais. Jos broliai A. ir A. M. šiuo metu yra neteisėtos ginkluotos grupuotės dalyviai Šiaurės Kaukaze. Su E. K. bendravo internetu ir panaudodamos web.kameras, viena kitai siųsdavo savo nuotraukas. Ryšį su E. K. ji palaikė ir mobiliojo ryšio telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini). E. K. 2009 m. rugpjūčio mėnesį sakė, kad nori atvykti į Rusijos Federaciją ir nuolat apsigyventi Maskvoje. E. K. taip pat minėjo, kad atvykti ir apsigyventi Maskvoje nori ir Lietuvoje gyvenanti jos draugė, kurios kitų duomenų ji neminėjo, konkretaus atvykimo tikslo nenurodė. Klausimo, kur ji gyvens, kai atvyks į Maskvą, jos nesvarstė. Ji nežino, ar E. K. Maskvoje turėjo kitų pažįstamų. Gali būti, kad su E. K. buvo pokalbis, kad kai ji vyks į Čečėniją, ją pasiims kartu, o gal tokio pokalbio ir nebuvo. Jeigu būtų vykusi į Grozną, būtų ją pasiėmusi kartu. Susirašinėjant SMS žinutėmis 2009 m. rudenį E. K. jai pranešė, kad lankėsi teisėsaugos institucijose dėl leidimo išvykti, nes „yra turėjusi problemų“, po to SMS žinutėmis pranešė, kad gavo Rusijos Federacijos vizą, dieną prieš atvykstant į Maskvą pranešė, kad atvyks. Maskvoje E. K. turėjo pasitikti ji, arba jos brolis A. M.. Ar šis buvo nuvykęs pasiimti E. K., ji nepamena. Kas dar be A. M. bendravo su E. K., ji nežino. E. K. minėjo, kad nori ištekėti už musulmono, bet konkretaus žmogaus, už kurio norėtų ištekėti, ji neturėjo. Ji nežino, ar A. M. žinojo, kad E. K. norėjo ištekėti už musulmono P. ji išpažįsta islamo religiją. „Džihadui“- šventajam karui prieš kitatikius nepritaria. Ta tema su E. K. jos nekalbėdavo ir galimybės tapti „šahidėmis“, įvykdyti teroro aktą susisprogdinant jos neaptarinėjo, E. K. įvykdyti teroro aktą Rusijos Federacijoje ji nesiūlė (12 t., b.l. 155- 161, 164-169, 186-197).

Iš liudytojo A. M. parodymų matyti, kad 2009 m. rugpjūčio pradžioje iš savo sesers A. M. išgirdo, kad ji internetu susipažino su Lietuvoje gyvenančia E. K., kuri tapo musulmone. Sesuo papasakojo, kad ši nori išeiti iš savo motinos namų. Gavęs iš sesers E. K. telefono numerį, su šia pradėjo bendrauti. Susiskambinus, E. K. nurodė, kad ji priėmė islamą, buvo ištekėjusi už čečėno, minėjo turinti problemų su motina dėl Islamo. Jis nusprendė padėti: atvežti į Maskvą, išsiskirti su žmona ir sudaryti su E. K. fiktyvią santuoką, kad gautų Europos pilietybę. Apie šiuos planus E. K. nežinojo. 2009-08-14 iš Maskvoje esančio banko per „Western Union“ sistemą E. K. išsiuntė 500 JAV dolerių išlaidoms, kad ji pasidarytų užsienio pasą ir nusipirktų bilietą į Maskvą. 2009 m. spalio pabaigoje E. K. jam paskambino ir pasakė, kad atvažiuoja autobusu į Maskvą ir paprašė, kad ją pasitiktų Maskvoje esančioje Rygos stotyje („Ryžskij vokzal“). Nuvykęs į stotį, laukė E. K., bet ši neatvyko, bandant jai prisiskambinti telefonas buvo išjungtas. Apie ką su E. K. telefonu kalbėjosi ir susirašinėjo internetu jo sesuo jam nežinoma. Apie tai, kad E. K. norėjo įvykdyti teroro aktą Maskvoje ar kitoje Rusijos Federacijos teritorijoje, jam nežinoma. 2009 m. rugsėjo ir spalio mėnesį internetu suderinęs susitikimo laiką ir vietą susitiko su neteisėtoje ginkluotoje formuotėje esančiais savo broliais A. ir A. M.. Susitikimų vietas ir datas derino panaudodami šifrą, kuris rastas jo mobiliojo ryšio telefone. Susitikus broliai nuvedė į savo bazę, esančią Čečėnijos Respublikoje, Šali (Šalinskij) rajone Seržen - Jurto kaimo apylinkėse. Broliai pasakė, kad jų būrio karo vadai yra arabai „M.“ ir „J.“, su jais jis bendravo, bet šie jam jokių pavedimų nedavė. Bazėje buvo apie 40 vilkinčių kamufliažinę formą ir ginkluotų šaunamaisiais ginklais – „Kalašnikovo“ sistemos automatais žmonių. Paskutinį kartą į susitikimą buvo atvykęs 2009-11-11, tačiau nuvykęs į Grozną, sužinojo, kad toje vietovėje vykdoma speciali operacija, todėl su broliais nesusitiko. 500 JAV dolerių perlaidą E. K. „Western Union“ sistema siuntė kartu su savo draugu C. A.. Šis žinojo, kad šie pinigai skirti E. K.. Ch. A. jis sakė, kad nori E. K. vesti pats arba už ko nors ją ištekinti, nes ši norėjo ištekėti už musulmono, o jis norėjo jai kaip musulmonei padėti. Konkretaus žmogaus, kuris ją vestų, jis neturėjo. Po to, kai E. K. pervedė pinigus, jis 2009 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais prašė C. A., kad jis kelis kartus telefonu susisiektų su E. K. sužinoti, kaip jai sekasi tvarkyti dokumentus. Tam jis C. A. davė E. K. telefono numerį ir jis jai skambindavo. Po to Ch. A. jam perduodavo, kad E. K. tvarkosi dokumentus, aptarinėja su juo išvykimo datą. Ar bendraudamas su E. K. naudojo elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), nepamena. Tuo metu buvo stipriai „įklimpęs į narkotikus“, vartojo marihuaną ir heroiną, juos tiek rūkė, tiek naudojo susišvirkšdamas į veną, todėl visų aplinkybių nepamena. Su E. K. bendravo ir internetu, pasinaudodamas sesers A. M. vartotojo vardu, skambino jai telefonu, kurio numerį davė sesuo. Su E. K. telefonu ir trumposiomis žinutėmis bendravo nuo 2009 m. rugpjūčio iki spalio mėnesio naudodamas skirtingus telefono abonentus, pokalbių metu savo vardo ir pavardės E. K. nesakė, ši jį vadino „broliu“. E. K. atakavo jį SMS žinutėmis prašydama padėti išvykti iš namų, jis pažadėjo, kad padės jai atvykti į Maskvą ir ištekėti už musulmono, nors konkretaus žmogaus tam tikslui nebuvo numatęs. Norėjo padėti E. K. vien iš religinių paskatų. Organizuojant E. K. kelionę į Maskvą nebuvo jokio slapumo, nurodymų keisti telefono numerių, įspėjimų kalbant telefonu būti atsargiai nedavė. 500 JAV dolerių kelionei E. K. per „Western Union“ pervedė 2009 m. rugpjūčio 14 d., kartu buvo Ch. A., prieš tai iš E. K. SMS žinute gavęs jos asmens duomenis. Organizuoti E. K. atvykimą padėjo Ch. A., kuris jo vardu skambino E. K., jis pats tuo metu buvo išvykęs į Čečėniją. Apie „džihadą“ - šventąjį karą su E. K. nekalbėjo, įvykdyti teroro aktą Rusijoje nesiūlė (12 t., b. l. 31-54, 63-82, 117-131).

Iš liudytojo M. M. parodymų matyti, kad 2009 m. vasarą ir tų pačių metų rugsėjo mėnesį iš jo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) keletą kartų skambino pas jį Maskvoje laikinai apsigyvenę pažįstami C. A. ir A. M. į Lietuvą kažkokiai moteriai (11t., b. l. 156-165).

Iš liudytojo A. Š. parodymų matyti, kad 2009 m. balandžio mėnesį įstojo į Čečėnijos Respublikos Vedeno (Vedenskij) ir Šali (Šalinskij) rajonuose veikiančią ir prieš Rusijos Federacijos federalines pajėgas kovojančią arabų kilmės asmenų „M.“ ir „J.“ vadovaujamą ginkluotą formuotę. Šioje grupuotėje buvo apie 30 žmonių, visi ginkluoti šaunamaisiais ginklais. Be kitų kovotojų nuo 2009 m. gegužės mėnesio šioje grupėje buvo broliai, kuriuos vadino „A.“ ir „M.“, pas kuriuos lankydavosi jų brolis „A.“ – A. M., stovykloje turėjęs „F.“ arba „R.“ pravardę. Atvykęs į jų stovyklą, šis praleisdavo stovykloje 3-4 dienas. A. M. gyveno Maskvoje, rūpinosi grupuotei reikalingos amunicijos ir įrangos pirkimu. Nurodymus dėl pirkinių jam duodavo „M.“, kuris reikalingiems daiktams nupirkti persiųsdavo pinigų. 2009 metais A. - A. M. organizavo žmonos J. atvykimą. Tam J. davė šiam pinigų – 500 eurų. Žino, jog būsima J. žmona musulmonė, bet ne iš Kaukazo. Atvykus šiais moteriai, ją A. (M. ) turėjo pristatyti J. ir ši turėjo tapti šio žmona bei likti su juo žiemoti. Po to ji turėjo susisprogdinti Maskvoje. 2010 m. pradžioje, maždaug sausio pabaigoje iš M. išgirdo, kad jo brolį „A.“ (M.) ir jo seserį sulaikė teisėsaugos institucijos (14 t., b. l. 96-103).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos m. VPK paieškos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl E. K. dingimo 2007 m. spalio 24 d., tyrimas nutrauktas 2008 m. balandžio 4 d. nustačius, kad E. K. 2007 m. gruodžio 25 d. sugrįžo. Iš V. K. pranešimo matyti, kad E. K. dingo, nes yra įtraukta į teroristų tinklą arba į religinę islamo sektą (5 t., b. l. 13-15, 133-135).

Minėtame ikiteisminiame tyrime liudytoja I. J. parodė, kad nuo 2004 m. E. K. “nepaliko ramybėje čečėnai“, jos verbavimas prasidėjo nuo 14 metų, ji su čečėnais slapta susitikinėjo ir susirašinėjo internetu. 2007 m. spalio 24 d. išėjo iš namų ir dingo. Nustačius E. K. buvimo vietą 2007 m. lapkričio 23 d. nuvyko jos parsivežti. E. K. gyveno Auricho mieste, B. šeimoje, pasivadinusi A., rengėsi musulmoniškai, meldėsi penkis kartus per dieną, jai buvo aiškinama, kad pasaulį reikia „išvalyti“ nuo katalikiško tikėjimo žmonių, nes šie yra „kiaulės“, kovoti su katalikais - kiekvieno musulmono pareiga, žavėjosi „šachidėmis“, jos svajonė – tapti „šachide“ ir tokiu būdu išgarsėti. Jai pažadėjo padaryti suklastotą pasą kitu vardu ir pavarde ir „kai ji žus, niekas apie tai nesužinos“, elgėsi tarsi „užburta ir nieko negirdi ir nemato“, galimai yra paruošta teroristiniam išpuoliui, jos psichika pažeista, būtinas gydymas. 2007 m. gruodžio 25 d. grįžusi iš Vokietijos kaltinamoji buvo agresyvi, daug meldėsi, ketino išvykti į Čečėniją, „modžahedų“ stovyklą, o gruodžio 31 d. pradėjo šaukti, mėtyti daiktus, bandant ją suvaldyti kreipėsi į policijos komisariatą su pareiškimu, kad yra mušama (5 t., b. l. 84-87).

Iš liudytojos V. K. pranešimo Valstybės saugumo departamentui matyti, kad E. K. bendrauja su čečėnų tautybės asmenimis, susijusiais su teroristine veikla, nuo 2004 m. ją bandoma įtraukti į teroristinę grupuotę, jai skiepijama neapykanta kitatikiams, ji kalba apie „kovą ir kerštą“, palaiko teroristų pusę. E. K. verbavimas teroristinei veiklai suaktyvėjo įsigijus kompiuterį. Pranešime nurodyta, kad E. K. psichika paveikta, galimai ji įtraukta į nusikalstamą grupuotę, yra priklausoma ir padarys viską, ką jai lieps. 2007m. pabaigoje grįžusi iš VFR, kur gyveno čečėnų šeimoje, teroristinių minčių neatsisakė, aiškina, kad „išsiims pasą, gaus vizą į Rusiją“ ir išvyks į Čečėnijos kalnus, „modžahedų“ stovyklą, jos tikslas – vykti į Čečėniją įvykdyti „savo misiją“, ir prašoma imtis priemonių sutrukdyti E. K. išvykti iš Lietuvos (9 t., b.l. 2-5).

Iš liudytojos I. J. pranešimo Valstybės saugumo departamentui matyti, kad E. K. internetu buvo verbuojama nuo 14 metų. 2007 m. lapkričio 23 d. lankydamasi VFR nustatė, kad E. K. gyvena itin radikalių čečėnų kilmės musulmonų šeimoje, kalba apie Alacho kerštą, kalbose vyrauja neapykanta kitatikiams, aiškinama, kad su jais reikia kovoti, nes tai šventa kiekvieno musulmono pareiga, kad visas pasaulis kuo greičiau taptų musulmoniškas. Kitos tikybos žmonės vadinami kiaulėmis, nelaikomi žmonėmis, nurodoma, kad juos reikia naikinti, žavimasi teroristiniais išpuoliais, yra įsitikinusi, kad greitai liks tik išpažįstantys islamą, todėl reikia kovoti, tam ji ir išvyko iš Lietuvos. Žavisi šachidėmis, jos svajonė - tapti šachide ir taip išgarsėti. E. K. „dvasiškai jau sunaikinta“ ir psichologiškai paruošta teroristiniam išpuoliui, jai žadama padaryti pasą svetimu vardu ir pavarde, pasakoja, kad „kada ji žus, jos išgirs, bet nesupras, kad tai buvo ji“, yra pasivadinusi A. ir baigia nutraukti visus ryšius su artimaisiais, „nieko nebenori, tik mirti už Alachą“, „beliko paskutinis etapas – susisprogdinti kokioje nors žmonių gausiai lankomoje vietoje. Tai – tik laiko klausimas“ (9 t., b.l. 6-7).

Iš operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2008-04-24, nuo 18 val. 15 min. iki 19 val. 00 min., slapta patekus į gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), atlikta patalpų, dokumentų bei stacionaraus kompiuterio HP apžiūra, kietajame CD diske rasti du failai pavadinimais „priloz.1. doc“ ir „priloz.2.doc“; failas „priloz.1.doc“ prasideda antrašte rusų kalba „Inžinernyje boeprypasy. O vzryvčiatych veščestvach“ („Inžineriniai šaudmenys. Apie sprogstamąsias medžiagas (SM)“); failas „priloz.2.doc“ prasideda antrašte rusų kalba „Inžinernyje bojeprypasy. Sredstva vzryvanija“ („Inžinieriniai šaudmenys. Sprogdinimo priemonės“). Panaudojant USB atminties raktą padarytos šių failų kopijos. Šiuose failuose esančią informaciją sudaro dvi elektroninės knygos rusų kalbą apie sprogstamųjų įtaisų gamybą ir jų panaudojimą. Knygoje rusų kalba „Inžinernyje boeprypasy. O vzryvčiatych veščestvach“ („Inžineriniai šaudmenys. Apie sprogstamąsias medžiagas (SM)“ pateikiami duomenys apie sprogstamąsias medžiagas, apibūdinamos atskirų sprogstamųjų medžiagų - trotilo, plastito, elastito, amonio nitrato, heksogeno, dinamito savybės, charakteristikos, aiškinamos saugumo taisyklės laikant, konstruojant ir naudojant šiuos sprogmenis. Knygoje rusų kalba „ Inžinernyje boeprypasy. Sredstva vzryvanija“ („Inžinieriniai šaudmenys. Sprogdinimo priemonės“) pateikiami duomenys apie sprogdinimo priemones ugniniu būdu: detonuojamąją kapsulę Nr.8, „DŠ-A“, „DŠ-B“, „DŠ-V“ markių detonuojamąsias virvutes, sprogdinimo priemones OŠP“, „OŠA“, „OŠDA“, „ZTP-50“, „(duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) markės padegamuosius vamzdelius, nurodomos jų techninės charakteristikos, pateikiama informacija apie sprogstamųjų medžiagų sprogdinimo priemones elektriniu būdu: panaudojant elektrinius detonatorius, elektrinius degiklius, laidus, kondensacines sprogdinimo mašinėles „KPM-1“, „KPM-2“, „ PM-1“, smūginiu būdu: panaudojant degtuvus „MD-2“ ir „M-5M“, MUV serijos sprogdiklius, sprogdiklius „VPF“, „PB-2“, „ČMV-16“, „ČMV-60“, duodami paaiškinimai ir pateikiamos schemos kaip sukonstruoti savadarbį elektrinį sprogdiklį, elektrinį detonatorių namų sąlygomis iš buityje naudojamų medžiagų ir elektrinį detonatorių elektroninio žadintuvo pagrindu, pateikiamos jų sukonstravimo schemos (6 t., b. l .1-81).

Iš protokolo dėl savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo užfiksuota, kad 2009 m. rugsėjo 23 d., nuo 18 val. 00 min. iki 21 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), pokalbyje su Valstybės saugumo departamento darbuotoju (liudytoju Nr. 1) E. K. nurodo, kad mokėsi gaminti sprogmenis: „skaičiau tas knygas, kaip ten viską pasigaminti, dar tau rodžiau“. Į liudytojo pastebėjimą, kad „ten abi mes pasižiūrėjom ir supratom, kad nieko ten mes nesuprantam“, nurodė „aš tai nesuprantu, bet „broliai“, kurie yra studijavę, tai puikiai supranta. Aš tai technikoj nesusigaudau, nes man iš chemijos buvo 4 ar 5“ (10 t., b. l. 83).

Susipažinusi su operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu E. K. nurodė, kad šias knygas atsisiųsti liepė jos draugas musulmonas vardu A. (2 t., b. l.72-74).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad M. L. atpažino E. K. kaip merginą vardu A. (4 t., b. l. 127-128).

Iš kratos ir apžiūros protokolų matyti, kad (duomenys neskelbtini), rastas kompiuterio sisteminis blokas „BMS Express“, iš jo išimtas 160 GB talpos kietasis diskas „Maxtor“, modelio Nr. 6L16OM, ir jame esanti informacija nukopijuota į 250 GB talpos kietąjį diską „Western Digital“, S/N WCANK3722910 (6 t., b. l.172-175, 199-209). Atlikus paslėptų, ištrintų ar kitaip sunaikintų duomenų atkūrimą matyti, kad C/Documents and Settings/Owner Local Settings/Temp/ kataloge rasti šie internetinio susirašinėjimo rusų kalba tarp siuntėjo vardu „S.“ ir kitų pašnekovų fragmentai:

2007-05-25, 17 val. 21 min. 43 sek. – 17 val. 30 min. (priedas Nr.1): „S.“ pašnekovui “S.“ nurodo: „aš taip pat noriu tapti šachide“, „aš noriu į Čečėniją ir mirti noriu tik ten“, „(...) mano patys geriausi (draugai) tu ir A.“, „aš visada prisimenu apie Alachą ir apie rojų, kuris mums pažadėtas“, „ aš noriu gauti rojų Alacho kely“, klausia pašnekovo „ broli, o jei aš važiuosiu į Čečėniją kada nors, ir mes ten būsim su A., tu dar pasiruošęs mums padėti?“, atsakydamas pašnekovas nurodo, kad pokalbio metu jis yra Čečėnijoje.

2007-07-02, 22 val. 39 min. 17 sek. (priedas Nr.2): „S.“ pašnekovui nurodo, kad pykstasi su motina ir teta, nes šios nepritaria ir tyčiojasi iš islamo religijos. Pašnekovas nurodo, kad ji nesakytų motinai, kad nori vykti į Čečėniją.

2007-07-09, 22 val. 14 min. 25 sek. (priedas Nr.3): „S.“ pašnekovui nurodo, jog motina nori atjungti internetą, nes „sako, kad atneš pavojų“, aiškina, kad motinai nepatinka „mano pažintys... Ji žino, kad aš čia daug bendrauju su musulmonais ir bijo, kad... na, tu supranti, kad išvažiuosiu, ir kad jie padarys iš manęs šachidę... išsigalvoja ji... o aš iš tiesų norėčiau šachido dalios“. Pašnekovas pažada ją įregistruoti „tame forume tik apie džihadą“, nes „tai tau būtų naudinga“, „ten daug naudingų žinių“, duoda nuorodas, iš kur parsisiųsti knygas apie karinį pasirengimą, Kaukazo žemėlapius, paskaitas, knygas apie džihadą (Fisabililliach), knygas „Kaip tapti teroristu?“, „Džiugi žinia vergams apie džihado privalumus“, „Laišką dvejojantiems“. „S.“ nurodo „ne mes teroristai jiems, jie teroristai mums“, nes „(...) kiek žmonių kitatikiai nužudė“, “ bet Alachas su mumis“ ir „ tegul mūsų bijo“, pritaria pašnekovo minčiai, kad „turime būti atsargūs, ypač šiuo metu“, nes aplinkui „tiek išdavikų“.

2007-07-11, 13 val. 17 min. 41 sek. (priedas Nr.4): „S.“ su pašnekovu kalbasi apie karą Čečėnijoje, smerkia iš ten pabėgusius ir „ palikusius tėvynę bėdoje“, „manydami, kad jei išvengs mirties“ čečėnus, nes šie yra „išdavikai“. S.“ pašnekovui taip pat nurodo, kad „aš paliksiu šį gyvenimą“, nes „ nepatinka šis gyvenimas, tarp kafirų“, „(...) net mirtis būtų geriau, negu gyvenimas tarp paklydėlių“, nurodo, kad nori išvykti į Čečėniją, bet dar neturi paso, aiškina „ (...) ir noriu mirti dėl Alacho, man auksinio narvo nereikia. Ar supranti, čia, tarp kafirų ( ne musulmonų) nieko nėra tikro, jie ne gyvena, o egzistuoja dėl savo aistrų. Visi svajoja, kaip mokytis, daugiau pinigų gauti, man to nereikia. Jeigu turėčiau pinigų, atiduočiau juos modžahedams. Iki paskutinio. Juk džihadui reikia pinigų.“

2007-07-23, 22 val. 57 min. 1 sek. (priedas Nr.5): pašnekovė „S.“ nurodo, jog yra kilusi iš Dišni -Vedeno kaimo Čečėnijoje, pokalbio metu abu sutaria, kad „islamas - geriausia, kas įvyko jų gyvenime“. „S.“ nurodo: „aš tų rusų taip nekenčiu!“, nurodo, kad norėtų atvažiuoti į Čečėniją mokytis islamo. Pašnekovė nurodo, kad „praktikuoti islamą Čečėnijoje šiuo metu labai sunku, net su hidžabu pavojinga vaikščioti“, į tai „S.“ atsako „kas dėl hidžabo, tai aš nebijau munafikų, jeigu užmuš, tai bus Alacho valia“.

2007-08-16, 17 val. 34 min. 08 sek. (priedas Nr.6): pašnekovas „S.“ nurodo, kad Čečėnijoje esantis asmuo, vardu “S.“, su kuriuo ji ankščiau šiuo adresu susirašinėjo, yra sužeistas ir už jį reikia daryti „dua“.

2007-08-13, 00 val. 12 min. 53 sek. (priedas Nr.7): „S.“ nurodo, kad ji jau pilnametė, su pašnekovu svarsto galimybę išvykti į šalį, kurioje gyvena musulmonai – Rusijos Federaciją, Egiptą, aiškina, kad gyvendama tarp „kafirų“ (ne musulmonų) praranda savo „imaną“, nurodo, kad išskyrus motinos „kitų kafirų nekenčiu, dėl jų prasideda visi karai“. Pašnekovas teiraujasi kiek kainuotų paso ir vizos padarymas, siūlo atsiųsti jai pinigų pasui ir vizai pasidaryti. „S.“ nurodo, kad jos elektroninis paštas (duomenys neskelbtini).

C/Documents and Settings/Owner Local Settings/Temporary/ Internet Files/ Conten.IE5/49SZ4BOZ/ kataloge rasti šie žiūrėtų interneto puslapių rusų kalba fragmentai:

2007-03-19, 21 val. 04 min. 48 sek., žiūrėto puslapio fragmente (priedas Nr.14) yra vartotojo vardu „I.“ iš tinklapio „Kavkazchat“ pagal paieškos žodį „D. U.“ gautas 2007-01-27 straipsnis „D. U.: Džihadas tęsiasi“, kuriame D. U. interviu metu nurodo, jog ginkluotas „džihadas“ prieš Rusijos Federaciją Čečėnijoje ir Kaukaze bus tęsiamas, islamo religijos motyvais pateisinami „šachidų“ išpuoliai ir gyventojų žudymas.

2007-03-24, 8 val. 34 min. 27 sek., žiūrėto puslapio fragmente (priedas Nr.11) yra „Google paieškos“ pagal žodį „Džihadas “ rezultatai – internetinės nuorodos į straipsnius, kuriuose pateikiamas šios sąvokos išaiškinimas, straipsnius apie islamistines organizacijas („Palestinietiškas islamiškas džihadas“, „Egiptietiškas islamiškas džihadas“) bei straipsnius apie džihado metu islamistinių organizacijų įvykdytus nužudymus.

2007-03-30, 21 val. 42 min. 34 sek., žiūrėto puslapio fragmente (priedas Nr.12) yra vartotojo vardu „I.“ gauti straipsniai iš tinklapio „Kavkazchat“ pagal paieškos žodį „D. U.“: Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Prezidento D. U. 2007-03-07 įsakai, nuorodos į 2005-05-11 straipsnį “D. U.: „Pradedame karą Rusijos teritorijoje“.

2007-04-02, 9 val. 30 min. 40 sek., žiūrėto puslapio fragmentas (priedas Nr.19), kuriame yra „Google paieškos“ pagal žodį „Moterims džihadas - hadžas“ rezultatai – internetinės nuorodos į straipsnius.

2007-04-03, 14 val. 31 min. 03 sek., žiūrėto puslapio fragmentas (priedas Nr.13), kuriame yra vartotojo vardu „I.“ iš tinklapio „Kavkazchat“ pagal paieškos žodį „Šahidai“, gauti straipsniai, kuriuose aprašomi atskirtų „šachidų“ ir „modžahedų“ kovos ir jų sunaikinimo Čečėnijoje, Dagestane ir kitos Rusijos Federacijos vietovėse operacijos.

2007-04-12, 17 val. 16 min. 34 sek. žiūrėto puslapio fragmentas (priedas Nr.22), kuriame yra vartotojo, vardu „I.“ iš tinklapio „Kavkazchat“ gautos nuorodos į straipsnius: “Savybės, kurios turi būti būdingos modžahedui“, „Šachidai“, „Laisvė ar mirtis“, „Modžahedoo pamąstymai“, „Šiuolaikinio karo ginklas“, „Apsiprausimo ir maldos taisyklės“, „Komsomolskoje kaimo sunaikinimas“, „Apie džihadą“, „Kas teisus: smogikas ar „taikusis gyventojas?“ ir kitus straipsnius.

2007-04-14, 21 val. 54 min. 42 min. žiūrėto puslapio fragmentas (priedas Nr.18), kuriame yra „Google paieškos“ pagal žodį „Eilės apie džihadą“ rezultatai – internetinės nuorodos į straipsnius, kuriuose pateikiami „džihado“ sąvokos apibūdinimai.

2007-05-02, 18 val. 05 min. 54 sek., žiūrėto puslapio fragmentas (priedas Nr.8), kuriame yra nuorodos į 2005-10-25 - 2007-04-26 laikotarpio straipsnius apie čečėnų teroristų ir savižudžių mirtininkių - „šachidžių“ 2002-10-23 - 2002-10-26 Maskvoje, Dubrovkoje, „Moskovskij podšipnik“ teatro pastate įvykdytą spektaklio „Nord-Ost“ žiūrovų užgrobimą ir jų išlaisvinimo operaciją.

2007-05-02, 18 val. 09 min. 23 sek., žiūrėto puslapio fragmentas (priedas Nr.9) kuriame yra nuorodos į 2004-09-10 - 2007-04-26 laikotarpio straipsnius apie čečėnų teroristų ir savižudžių mirtininkių - „šachidžių“ 2002-10-23 - 2002-10-26 Maskvoje, Dubrovkoje, „Moskovskij podšipnik“ teatro pastate įvykdytą spektaklio „Nord-Ost“ žiūrovų užgrobimą ir jų išlaisvinimo operaciją, šio įvykio tyrimo eigą.

2007-05-16, 11 val. 35 min. 36 sek., žiūrėto puslapio fragmentas (priedas Nr.16), kuriame yra „Google paieškos“ pagal žodį „Šachidas“ rezultatai – internetinės nuorodos į straipsnius, kuriuose pateikiamas šios sąvokos išaiškinimas, nurodoma, kad “šachidas“ - be galo tikintis savižudis mirtininkas Islame, islamo teroristas, aprašomi šachidų įvykdyti susisprogdinimai Irake ir Palestinoje.

2007-05-21, 15 val. 37 min. 15 sek. žiūrėto puslapio fragmentas (priedas Nr.15). kuriame yra vartotojo, vardu „I.“, iš tinklapio „KavkazChat“ pagal paieškos žodį „D. U.“ gauti straipsniai.

2007-05-31, 16 val. 05 min. 59 sek. žiūrėto puslapio fragmentas (priedas Nr.20), kuriame yra „Google paieškos“ pagal žodį „Džihado“ rezultatai – internetinės nuorodos į straipsnius, kuriose rašoma apie „Islamo džihado“ kovotojų nužudymus, paruoštus mirtininkų būrius, „virtualųjį džihadą internete“.

2007-06-24, 15 val. 02 min. 15 sek., žiūrėto puslapio fragmentas (priedas Nr.23), kuriame yra vartojo, vardu „I.“, 2004-09-22-2004-09-23 susirašinėjimas tinklapio „KavkazChat“ forume, kuriame remiantis Korano tekstais teisinami teroro aktai, kitatikių, ne musulmonų, ėmimas įkaitais ir žudymas.

2007-08-08, 22 val. 03 min. 27 sek., žiūrėto puslapio fragmentas (priedas Nr.10), kuriame yra 2007-08-06 straipsnis apie Rusijos Federacijos karinių pajėgų ir prieš federalinę valdžią kovojančių Čečėnijos kovotojų susidūrimus, taip pat nuorodos į straipsnius „Teroras“ ir „Karas Čečėnijoje“.

2007-08-11, 11 val. 04 min. 46 sek. žiūrėto puslapio fragmentas (priedas Nr.21) kuriame yra „Google paieškos“ pagal žodį „Džihado“ rezultatai – internetinės nuorodos į straipsnius, kuriuose apibūdinama „džihado“ samprata, kad tai – „šventasis karas“, ginkluota musulmonų kovas prieš ne musulmonus, nurodomos kitos džihado rūšys (8 t., b. l. 1-231).

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti šie kaltinamosios E. K. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktai su liudytojos R. K. naudojamu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini):

2009-09-19, 11:09:50, E. K. SMS žinute teiraujasi kiek kainuotų bilietas iki Maskvos traukiniu, ar užtektų bilietui 200 litų.

2009-09-23, 12:24:46, E. K. SMS žinute teiraujasi „R.“, ar ši jai nepadarytų iškvietimo į Rusijos Federaciją, nes iš Lietuvos negalinti išvykti, nes ją tikrino, o “ bėda yra ta, kad važiuoja pas seserį, kuri irgi yra čečėnė. Todėl su jos iškvietimu jos gali nepraleisti per sieną ir žmonėms, pas kuruos ji iš tikrųjų važiuoja, gali kilti problemų“, ir toliau „pagalvojau, o jei jūs man padarytumėte tą iškvietimą, jums jokių problemų nebūtų, nes neturit jokiu sąsajų su Islamu. Jei jis mokamas - jeigu ką, atiduočiau pinigus... Ir jums tikrai nekiltų dėl manęs jokių problemų, aš niekur neprapulčiau, gyvenčiau su draugais, todėl galėtumėt bet kada susisiekti, o atsakomybės už mane nešti nereikėtų. Atvykusi informuočiau Liet. ambasadą, kad pakeičiau gyv. vietą ir viskas“;

2009-09-23, 12:26:09, E. K. SMS žinute R. K. prašo pakalbėti su tėvais, „ji dėl to būtų labai dėkinga“;

2009-09-23, 12:28:26, E. K. SMS žinute R. K. nurodo, kad prašo ne ją „priimti, o tik padaryti jai iškvietimą“;

2009-09-23, 12:28:58, R. K. SMS žinutė: „Sorry, bet negalėsiu padėt“;

2009-09-23, 12:31:16, E. K. SMS žinute R. K. nurodo, kad „nieko tokio“, „jos tik paprašė paklausti“ ir 2009-09-23, 12:41:01, „puikiai tave suprantu“ (9 t., b.l. 50-51).

Susipažinusi su šiuo protokolu E. K. paaiškino, kad 2009 m. rugpjūčio mėnesį mobiliojo ryšio telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi ji, protokole užfiksuotas SMS žinutes siuntė ir gavo ji, protokole nurodytas abonentas vardu „R.“ - jos vaikystės draugė R. K., kuri gyvena Maskvoje. SMS žinutėmis šios prašė, kad padarytų vizą į Rusijos Federaciją, kad nebūtų jokių sąsajų su islamu ir jai šią vizą išduotų, o ji galėtų A. ir A. M. kvietimu įvažiuoti į Rusiją (2 t., b.l. 26-27).

Iš „Swedbank“ rašto matyti, kad 2009-08-14, 16 val. 20 min., E. K. buvo išmokėta 500 JAV dolerių. Pinigus „Western Union“ pinigine perlaida Nr. (duomenys neskelbtini) atsiuntė A. M. iš Rusijos Federacijos (10 t., b. l.3, 4-5).

Iš poėmio protokolo matyti, kad Maskvoje, Pokrovkos g. 45, esančioje „OTP banko“ būstinėje paimti šie dokumentai: 2009-08-14, 7:42:00, pateiktas M. A. S. pareiškimas dėl 500 JAV dolerių išsiuntimo „Western Union“ pinigine perlaida Nr. (duomenys neskelbtini) E. K. į Lietuvos Respubliką, 2009-08-14 M. A. S. mokėjimo pavedimas (kasos pajamų orderis) Nr. 25264 pervesti 500 JAV dolerių, 2009-08-14 „Western Union“ išrašas, kad 2009-08-14 pinigine perlaida Nr. (duomenys neskelbtini) E. K. buvo pervesta 500 JAV dolerių (11 t., b. l.87-110).

Iš Klaipėdos apskrities VPK migracijos skyriaus pasų poskyrio rašto matyti, kad gautas E. K. prašymas išduoti Lietuvos Respublikos piliečio pasą, pareiškėjos asmens tapatybė ir parašas patvirtintas, 100 litų valstybės rinkliava už paso pagaminimą sumokėta 2009-08-19. Lietuvos Respublikos piliečio pasas E. K. vardu išrašytas 2009-08-26, pasą E. K. gavo 2009 m. rugsėjo 21 d.(2 t., b. l.1-2).

Iš protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo užfiksuoti šie E. K. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktai rusų kalba ir su Rusijos Federacijoje veikiančiais mobiliojo ryšio telefono abonentais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini):

2009-08-12, 20:16:21, A. M. SMS žinute informuoja, kad „rytoj (2009-08-13) tau mano brolis paskambins, susitars, kad tave čia atvežtų, tikiuosi, nepersigalvojai?“

2009-08-12, 20:18:48, E. K. SMS žinutė A. M.: „A., tu ką, žinoma, nepersigalvojau“, informuoja „tik aš pinigų dokumentams nė cento neturiu, aš „bomžė“.

2009-08-12, 20:22:14, A. M. SMS žinutė E. K. „žinau, pinigai bus. Pasakyk jam, ko ir kiek reikia, jis atsiųs, tikiuosi, pavyks, ir aš tave pamatysiu“.

2009-08-13, 19:36:44, 19:49:04, 15:52:06, 19-54-36 su pertrūkiais vykę keturi E. K. ir rusakalbio vyro pokalbiai, kurių metu skambinęs vyriškis nurodo „aš dėl to, kad nuvažiuotum namo, sakė?“, klausia, ar ji sutinka. E. K. nurodo, kad sutinka, „kad tik pavyktų“. Vyras klausia „pasą turi, kad atvažiuotum?“. E. K. nurodo „turiu tik kortelę, su kuria po Europą galima keliauti, paso dar nepadarė. Yra tik raudonas pasas štai, su šituo į Rusiją taip pat galima“. Į vyro klausimą “juk jį galima pasidaryti?“, E. K. atsako „galima. Jis čia turėtų kainuoti apie 100 dolerių, rubliais -1000“. Vyras nurodo „aš tau, žodžiu, atsiųsiu pinigų rytoj. 500 dolerių tau užteks, pasidarysi už tiek?“, o ši - „užteks, man taip gėda“, vyras sako, kad ji jam „nieko neskolinga“. E. K. aiškina „man reikės iš sostinės važiuoti, šis miestas (Klaipėda) toli nuo sostinės. Nieko, užteks. Paskui pasakysiu“. Vyriškis nurodo „ jeigu neužteks, iš karto pasakyk. Žinai, mes žodžiu, ne šiaip sau viską darom, žodžiu. Ten neturi būti, žinai, tokių...?“, klausia „per „Western Union“ juk galima persiųsti?“, nurodo E. K. „atsiųsk telefonu, šiuo numeriu.... duomenis. SMS - savo pavardę, vardą, tėvavardį“, „ir pasižiūrėk savo mieste, kur yra „Western Union“, dar kartą tikslinasi „man tiksliai pasakyk, tau 500 Jav dolerių užteks pasidaryti?“ E. K. atsako, kad sužinos, kur yra „Western Union“ ir į pašnekovo nurodytą mobilijo ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) atsiųs savo vardą, pavardę ir adresą, nes “pas mus (Klaipėdoje) trys tokios kaip aš, su tokiu vardu ir pavarde yra“. Vyriškis nurodo, kad „tai ne problema. Tu turėsi numerį, kurį tau duosiu“, nurodo „dar rytoj (2009-08-14) paskambinsiu, A., tik tu savo duomenis atsiųsk. Prieš išsiųsdamas pinigus aš tau dar kartą viską paaiškinsiu“, nurodo, kad „paskambins iš kito“, klausia „A., o kiek laiko maždaug tu savo pasą gaminsies?“ .E. K. nurodo „nežinau, gal mėnesį, gal greičiau“, „čia nuo sumos priklauso, matyt, nežinau“. Vyriškis nurodo “tu man viską paskaičiuok. Jei neužteks, iš anksto man pasakyk. Aš tau rytoj prieš išsiųsdamas dar kartą paaiškinsiu“, nurodo, kad ir „miesto man reikia, kur pasiimsi pinigus. Miesto taip pat reikia. Tu man parašyk miestą, pavardę ir vardą“.

2009-08-13, 20:40:45 ir 21:22:04, dvi E. K. SMS žinutės į vyriškio nurodytą Nr.(duomenys neskelbtini), kuriose ji pateikia savo duomenis „E. K., gyvenanti Klaipėdoje, gimusi (duomenys neskelbtini) metais“, nurodo, kad pinigų eis pasiimti ryt (2009-08-14), skyrius dirba iki 19 valandų, aiškina „broliai, tik bijau, kad pinigai nepasimestų, tokių kaip aš Klaipėdoje - trys“.

2009-08-14, 11:14:32 ir 11:47:11, dvi E. K. SMS žinutės į Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodo, jog eis į „tą Western Union“, jai „sesuo, ne A.“ pasakė „kai ten nueisiu, reikės pasą parodyti ir kažkokį specialų numerį pasakyti, kad pinigus perduotų“.

2009-08-14, 11:49:49 SMS žinutė E. K. iš Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad jis sms atsiųs, kada ji turi nueiti į „Western Union“ ir numerį.

2009-08-14, 11:44:55, SMS žinutė E. K. iš Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti siuntėjo duomenys “M. A. S., suma 500 dolerių iš Maskvos numeris (duomenys neskelbtini)“, prašoma pranešti kai pasiims pinigus.

2009-08-14, 15:00:08, 16:06:39 ir 16:24:08 trys E. K. SMS žinutės Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose ji informuoja, kad labai jaudinasi, atvyko pinigų pasiimti ir pinigus gavo.

2009-08-14, 16:43:35,16:47:13, 22:59:15 E. K. ir A. M. SMS žinutės, kuriose E. K. informuoja, kad ji pirmadienį (2009-08-17) eis „tvarkytis dokumentų“, aptarinėja paso įsigijimo formalumus, nurodo, kad reikės vizos.

2009-08-18, 14:02:08, 16:05:07, 18:27:30, 19:48:42, 21:37:13, 21:46:56, E. K. siųstos ir gautos SMS žinutės A. M. ir telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi su ja kalbėję vyriškiai, kuriose ji nurodo, kad „pamažu darosi pasą“, „ bus po mėnesio“, o „ vizos paskui“, informuoja A. M., kad mama prašo, jog ji važiuotų pavasarį, jai šiek tiek papasakojo apie A. M., kad neatrodytų, kad ją vėl „verbuoja“.

2009-08-18, 21:55:05 SMS žinutėje E. K. A. M. informuoja „tu tik nepagalvok, kad aš ką nors apie svajones pasakiau. Aš kvaila, bet ne tiek. Dabar iš viso daug atsargesnė“.

2009-08-20, 11:53:34 SMS žinutėje E. K. A. M. informuoja „O dėl Fi... Alachas pakeliui, tai tu žinok aš pasiruošusi. Galiu tau užtikrintai pasakyt. Žinoma, jaudinuosi dėl mamos, bet pati nors rytoj pasiruošusi, dėl to problemų nėra“.

2009-08-23, 15:55:40 SMS žinutė iš mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) E. K., kurioje nurodoma “pasikeisk telefono numerį ir man skambink tik šituo numeriu, nes gali būti problemų. Kol kas tvarkykis dokumentus, paskui pasakysim ką daryti“;

2009-08-23, 15:59:43 ir 20:56:14 dvi E. K. SMS žinutės į mobiliojo ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose ji informuoja, kad taip ir padarys, nes „nenoriu, kad turėtumėt problemų“, informuoja, kad „ pasą po mėnesio padarys, tada vizos“.

2009-08-27, 20:56:14, E. K. SMS žinutės į mobiliojo ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ji informuoja, kad kol kas nepasikeitė numerio, bet greitai turės tą seną telefoną ir tada naudosis dviem numeriais, ir kad „iškilo klausimų dėl mamos ir dėl draugės, ji nusprendė priimti islamą“, prašo “jeigu gali, duok man savo el. paštą, rytoj viską parašysiu“.

2009-08-27, 21:01:58, iš mobiliojo ryšio telefono abonento Nr.(duomenys neskelbtini) E. K. atsiųsta SMS žinutė, kurioje nurodytas elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini) (9 t., b.l. 14-33).

Susipažinusi su protokolu E. K. paaiškino, kad mobiliojo ryšio telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai ir būtent ji naudojosi juo 2009 m. rugpjūčio mėnesį, tai yra jos siųstos ir gautos SMS žinutės bei telefoniniai pokalbiai, abonentiniai numeriai priklauso A. M. ir A. M., užfiksuoti jos pokalbiai su , jos manymu, A. M. broliu A. M. (2 t., b. l.26).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad E. K. asmeninio profilio socialiniame tinklapyje www.facebook.com įvedus jos nurodytus prisijungimo duomenis šiame puslapyje esančiame susirašinėjime vartotojas „L. S.“ 2009-08-14, 23:18, ir 2009-08-15, 1:27, informuoja pašnekovus, kad ketina išvykti į Čečėniją, bet „kol kas jos dokumentai nepadaryti“ (12 t. ,b. l .12, 13 t., b. l.1-10).

E. K. parodė, kad iki 2009-08-25 socialiniame tinklapyje “Facebook“ kaip savo asmeninius duomenis vartojo žodžių junginį „L. S.“ (2 t., b. l. 47).

Iš poėmio ir apžiūros protokolų matyti, kad elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) kataloge „išsiųstieji“ yra išsaugoti šie rusų kalba rašyti elektroniniai laiškai:

2009-07-20, 17:18:55 adresatui „(duomenys neskelbtini)“ išsiųstas elektroninis laiškas pavadinimu „Atsidavimas ir neprisidėjimas (AL-UALIA, UAL-BARA)“, pasirašytas A. S., kuriame musulmonai kviečiami dalyvauti „džihade“ – šventajame kare su „kafirais“ – kitatikiais ir argumentuojama tokios kovos būtinybė, aiškinami šios kovos būdai ir motyvai, skatinama religinė netolerancija, pateisinamas nemusulmonų žudymas ir pritariama čečėnų kovotojų Rusijos Federacijoje įvykdytiems teroro aktams – 2004 m. rugsėjo 01 – 03 d. Šiaurės Osetijoje, Beslane, mokykloje įvykdytam įkaitų paėmimui ir išžudymui (atsakomybę už šį išpuolį prisiėmė čečėnų karo lauko vadas Š. B. ir čečėnų teroristų grupuotė „Rijadu as – Salichyn“) (1 t., b. l. 35-26, 13 t., b. l. 15-18).

2009-08-28, 21:01:44, į elektroninio pašto adresą “(duomenys neskelbtini)“ išsiųstas elektroninis laiškas, kuriame rašoma: „ (...) ačiū už elektroninį laišką, manau, kad taip pigiau (...), nes aš noriu daug pasakyti, o skambinti yra labai brangu ir nenoriu išleisti pinigų, broli, nenoriu, kad turėtumėte problemų dėl mano mamos, kartais ji net pavojinga. Dėl musulmonų reikalo (...), jeigu išvažiuosiu nieko nepasakiusi, vėl turėsiu problemų su policija ir manęs ieškos. Broli, manau, kad kelyje į Alachą reikia veikti kruopščiai ir neskubant. Nesu prieš ištekėti už žmogaus, kurį parinksite jūs, tada jums neteks prisiimti atsakomybės, jeigu aš padarysiu ką nors dėl Alacho. Kai tik atvažiuosiu, darysiu viską, ką tik pasakysite, žinau, kad tu ir A. teisingieji žmonės (...), bet reikia (veikti) kruopščiai, o važiuoti noriu, jei tik pavyks greičiau. Broli, ir dar norėjau pasakyti. Ankščiau su manimi norėjo važiuoti L., ji kol kas tiksliai nieko nežino. Sako, kad ieško savo kelio... bet aš abejoju, kad ji priims Islamą, todėl, kad ji labai mane nuvylė savo poelgiu su savimi. Čia yra sesuo N. (...) ji jau nemažai žino apie islamą, išskyrus fisabilillach, broli, kai ji sužinojo, kad išvyksiu iš Lietuvos, ji paprašė (...) paklausti žmonių, ar ji gali važiuoti su manimi dėl Alacho (...)“.

2009-09-01, 15:30:38, į elektroninio pašto adresą “(duomenys neskelbtini)“ išsiųstas elektroninis laiškas, kuriame rašoma: „broli (...) dabar tada čia rašysime. OK, viską darysiu taip kaip sakai. (...). Suprantu, kad jums patiems nelengva, atvažiuosiu (..) viena. (...) noriu davat ten daryti. Reikia, kad žmonių Alacho kelyje būtų daug. Viskas bus gerai ( ...).Aš visa širdim už muslim (musulmonus) ir už nochči (čečėnus), A. žino. (....) Būsiu laiminga, jeigu kuo galėsiu ir jums padėti. Ir pinigus kaip nors atiduosiu“.

2009-09-06, 00:52:04, į elektroninio pašto adresą “(duomenys neskelbtini)“ išsiųstas elektroninis laiškas, kuriame rašoma: “(...) nenoriu, kad tu ir A. apie mane galvotumėte, jog aš nedėkinga. Ten, kur aš ankščiau rašiau apie savo draugę, aš tikrai norėjau, kad ji pati atliktų musulmonų pareigą. Tačiau tai buvo bloga idėja. Nenoriu jumis rizikuoti. Davat tai mano svajonė. Bet aš pati pirmiausia turiu daug ko išmokti. (...) Aš tokia laiminga. Ateis laikas, išauš mūsų valanda, svarbiausia tikėti. Ir pinigus aš kaip nors atiduosiu. (...) Kai tu man paskambinai, norėjau daug ką pasakyti, tačiau nepasakiau. Nedrįsau. Galbūt papasakosiu, kai atvažiuosiu. (...) Aš dėl Alacho viskam pasirengusi. Jis davė mums gyvybę ir galimybę užsitarnauti rojų gerais darbais. (...)“.

2009-09-06, 1:03:03, į elektroninio pašto adresą “(duomenys neskelbtini)“ išsiųstas elektroninis laiškas, kuriame rašoma: „Ir aš nežinau, man būtinai reikia pažymos apie tai, kad nesu ištekėjusi (...) ar ne. Kokius būtinus dokumentus turiu pasidaryti, ar užteks tam, kad pravažiuočiau, paso ir vizos. Viską darau neskubėdama. Su mama kol kas nieko neaptarinėju. Broli, neprisimenu, ar esu jums davusi. Štai mano msn (duomenys neskelbtini), galime joje rašyti.“

2009-09-06, 10:47:33, į elektroninio pašto adresą “(duomenys neskelbtini)“ išsiųstas elektroninis laiškas, kuriame rašoma: „(...) Svajoju apie tą dieną, kai realiai susitiksime ir negaliu sulaukti. Aš visko, ko anksčiau norėjau, tai tik dėl fis., tačiau tu tikriausiai pagal SMS ir taip supratai, kad aš nesu tokia kvailė, jog tiesiog taip vežčiau kokią nors merginą. Tačiau tai kvaila mintis. Juk jūs laukėte tik manęs. (...) darysime ten dua (melsimės), kad seserų fis. būtų kuo daugiau. Barkalla už tavo pasitikėjimą, už viską (...). Tik būk ten atsargi. Tu man labai reikalinga. Gaila, kad dokumentus daro taip ilgai. (...)“.

2009-09-06, 12:21:51, į elektroninio pašto adresą “(duomenys neskelbtini)“ išsiųstas elektroninis laiškas pavadinimu „Bratu“, kuriame rašoma: „broli, tas laiškas, kurį šiandien ryte išsiunčiau, buvo skirtas A. (...) išsiunčiau, po to žiūriu - toks pats kaip ir tavo. Jūsų vienas elektroninis paštas? (...) ar viską ji tau papasakojo apie mane, ar ne? Todėl pagalvojau, kad per internetą visko nesakysiu, kai atvažiuosiu, papasakosiu. Vis dėl to čia kufarai taip pat žiūri (...).

2009-09-08, 02:18:03, į elektroninio pašto adresą “(duomenys neskelbtini)“ išsiųstas elektroninis laiškas pavadinimu „S. A.“, kuriame rašoma: „Sese mano, mano visos mintys su tavimi Čečėnijoje, vilkų šalyje. Tepadeda Alachas mūsų broliams. Aš norėčiau dar vieno paprašyti. Padarykite dua už vieną brolį. (...) Jis su reikalais Alacho vardan vyko į agan. Dabar jis turi problemų ir jam labai reikia tikinčiųjų dua. (...)“.

2009-09-15, 20:11:27, į elektroninio pašto adresą “(duomenys neskelbtini)“ išsiųstas elektroninis laiškas, kuriame rašoma: „ broli, man pasakė, kad pirmadienį (2009-09-21) jau galėsiu atsiimti savo pasą ( migracijoje), jis jau bus padarytas (...) man dar reikia išsiaiškinti, kur tos Rusijos ambasados, tik Vilniuje ar arčiau ir tada važiuosiu dėl vizos, jeigu galima. Nežinau, man jau galima bus kreiptis dėl vizos ar kol kas laukti. Tikiuosi, jūs nepersigalvojot, kad atvažiuočiau. Tada ankščiau A. man pasakojo apie vedybas ir kad brolis arabas. Tautybė ar odos spalva man nesvarbu, svarbu, kas sieloje. Islamas, I.as (tikėjimas) ir saberas... aš sutinku, bet gal niekas nepanorės manęs vesti... nes jau 2 kartus buvau ištekėjusi. Mano sveikata nekokia. Labiausia norėčiau mokytis to, ko reikalauja Islamas. Bijau, kad iš tiesų mano imanas silpsta. (...) dar atvažiavo sesuo, su kuria seniai matėmės. Bet apie mano planus ji nežino... Aš (....) rašysiu...arba paskambinsiu kada nors iš kito aparato ar kortelės po to (...)“.

2009-10-06, 16:58:02, į elektroninio pašto adresą “(duomenys neskelbtini)“ išsiųstas elektroninis laiškas, kuriame rašoma: „(...) kaip ten jūsų reikalai? Aš jau galiu važiuoti, tik pasakyk, kada, kada jūs jau turėsit galimybę mane pasitikti. Su A. šiek tiek MSN kalbėjau, ji pasakė, kad dėl visų klausimų kreipčiausi į brolį. Skambinau, bet telefonas atjungtas. Reikalas tas, kad per 3 dienas reikia ten užsiregistruoti, t.y. milicijoje arba migracijos tarnyboje, pasakyti , kur ir pas ką gyvensiu ar nuomosiu butą, nes priešingu atveju neleis ten gyventi, išsiųs atgal... Ar jums pavyktų? (....) kai bus galimybė, paskambink (...) ir jeigu jau galima, tai iš karto nusipirksiu bilietą ir važiuosiu (...) Turistinę vizą duos mėnesiui, man pasakė (...) gal ten pratęsim“. Be to, apžiūros metu nustatyta, kad elektroninės pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) naudotojas naudojosi ir slapyvardžiu „R. S.“ (6 t., b. l. 86-88, 91-125, 13 t., b. l. 26-72).

E. K. parodė, kad iki sulaikymo naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), šiuo elektroninio pašto vardu ji prisijungdavo į socialinį tinklapį www. facebook.com. Šioje elektroninio pašto dėžutėje yra išlikę jos laiškai ir kontaktai, kuriuose išsakė norą tapti šachide ir susisprogdinti Rusijos Federacijoje (2 t., b. l. 12, 16).

Iš kratos ir daiktų apžiūros protokolų matyti, kad A. M. ir A. M. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), rastas nešiojamasis kompiuteris „Acer Aspire 4520“, (duomenys neskelbtini), kurio pagalba buvo jungiamasi į internetą, aptiktas failas “cookie4d“, kuriame yra įėjimo į elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), autentifikavimo pėdsakų, pašalintų failų fragmentuose aptiktas dalinai prarastas elektroninis laiškas, siųstas iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) pranešimo tekstas „dogachka moyaaaa!!!(...)“ (13 t., b. l. 104-132).

A. M. parodė, kad šis nešiojamasis kompiuteris yra jo sesers A. M. (12 t., b. l. 118,126).

Iš Rusijos Federacijos FTB rašto matyti, kad „R. S.“, pilnas pavadinimas „Islamo šachidų brigada R. S.“ – diversinė teroristinė organizacija, sukurta čečėnų lauko vado Š. B., kuris jai vadovavo iki 2006 m., yra teroristinės organizacijos „Aukščiausiasis Kaukazo modžachedų Jungtinių pajėgų karinis Madžlisulis šura“ struktūrinis padalinys. Šios teroristinės organizacijos veikla Rusijos Federacijos teritorijoje uždrausta Rusijos Federacijos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 14 d. sprendimu. „R. S.“ teroristine organizacija yra pripažinusios Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinių Tautų Organizacija, kolektyvinio saugumo sutarties organizacija. Veiklos metodai – sprogdinimų vykdymas masinių renginių vietose, lėktuvuose, transporto komunikacijose, daugiausia panaudojant mirtininkus (taip vadinamus „šachidus“), aprūpintus savadarbiais sprogstamaisiais įtaisais (taip vadinamais „šachidų diržais“), nurodyti 2002-10-23 -2009-11-27 laikotarpiu šios grupuotės įvykdyti teroro aktai (13 t., b. l. 15-18).

Iš Lietuvos Respublikos VSD raštų matyti, kad remiantis vieša informacija, gauta iš islamistinių ar čečėnų diasporos internetinių tinklapių, 2007-10-30 Čečėnijos Respublikos Ičkerija prezidentas D. U. paskelbė apie islamo valstybės - Kaukazo Emyrato, turinčio apimti Čečėnijos, Ingušijos, Kabardino-Balkarijos, Karačajevo - Čerkesijos, Š. O. ir Dagestano Respublikas, įkūrimą. 2009 m. pavasarį Šiaurės Kaukaze įkurta „Emirat Kavkaz „(„Kaukazo Emirato“) valstybės taryba nutarė atkurti kovinį padalinį, kuris vykdytų operacijas Rusijos Federacijos viduje už Kaukazo regiono ribų – „R. S. čečėnų mirtininkų žvalgybos ir sabotažo batalioną“, kitaip vadinamą „šachidų batalionu“. Nuo 2009 m. jo veikla atnaujinta ir vėl vykdomi savižudžių mirtininkų išpuoliai prieš Rusijos civilius gyventojus, kurie nebuvo vykdomi keletą pastarųjų metų, pateikiamas 2009-05-15-2009-09-16 įvykdytų teroro aktų susisprogdinant sąrašas. „R. S. čečėnų mirtininkų žvalgybos ir sabotažo batalionas“ yra įtrauktas į Jungtinių Amerikos Valstijų teroristinių organizacijų sąrašą TEL, taip pat į 2010-05-11 atnaujintą Junginių Tautų Organizacijos „Konsoliduotą 1267 komiteto sąrašą“ (1 t., b. l. 33-36).

Ikiteisminio tyrimo metu E. K. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 25 d. – rugsėjo 28 d. laikotarpiu socialiniame tinklapyje “Facebook“ kaip savo asmeninius duomenis bendraudama su pažįstamais musulmonais vartojo žodžių junginį „R. S.“ („R.-u.-S.“). Jai žinoma, kad teroro aktus Rusijos Federacijos teritorijoje susisprogdinant vykdo mirtininkų batalionas, kurio pavadinimas yra toks pat, kaip ir jos vardo „Facebooke“ tinklapyje – „R. S.“ (R.-u.-S.). Be to, ji paaiškino susirašinėjime naudotų terminų reikšmes: „Davat“ – arabiškai „davaat“ – tai raginimas priimti islamo tikėjimą „Fis“ – arabiškai „Fisabilillah“ – tai „džihado“ - šventojo karo su užpuolikais darymas, „saber“ - iš arabų kalbos verčiamas kaip „kantrybė“, būtent šia reikšme šį žodį savo susirašinėjime ir vartojo, „kufar“ – arabiškai „netikintis į dievą“.

Susipažinusi su elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu kaltinamoji paaiškino, kad tai - jos elektroninio pašto adresas, iš kurio ji 2009 m. rugpjūčio - spalio mėn. siuntė elektroninius laiškus į elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) ir gavo atsakymus, suprato, kad bendrauja su A. M. broliu A. M., nes būtent iš jo SMS žinute gavo šį adresą. Apžiūros protokole esantys elektroniniai laiškai yra rašyti jos, laiške minima „L.“- L. G., kuriai siūlė 2009m. spalio mėnesio pabaigoje kartu važiuoti į Rusijos Federaciją pas A. ir A. M.. 2009-08-28 laiške minima „N.“ - N. K.. Komentuodama 2009 metų rugsėjo 01 dienos laiške esantį išsireiškimą „esu visa širdimi už musulmonus ir nochčius (čečėnus)“ E. K. nurodė, kad palaiko čečėnų kovą už savo šalies nepriklausomybę.

Dėl 2009m. rugsėjo 6d. laiško kaltinamoji paaiškino, kad tiek L. G., tiek N. K. į Maskvą su savimi vežtis ketino tam, kad ir jos būtų panaudotos kaip savižudės sprogdintojos teroro aktui. Nei L. G., nei N. K. nežinojo, kad bus panaudotos sprogdinimams, tai nuo jų įkalbinėdama jas vykti su ja į Rusiją, slėpė. Galvojo, kad jeigu su savimi į Rusijos Federaciją atveš dar dvi merginas susisprogdinimui, bus pagerbta musulmonų pasaulyje. Dėl laiške esančio nurodymo elgtis atsargiai paaiškino, kad tai darė dėl konspiracijos, nes žinojo, jog yra stebima Lietuvos Valstybės saugumo departamento pareigūnų. Konspiracijos laikytis reikėjo dėl to, kad apie rengiamą teroro aktą, kuriame turėjo susisprogdinti, nesužinotų teisėsaugos institucijos. Dėl išsireiškimo „bet tu turbūt ir taip supratai iš SMS žinučių, kad aš nesu tokia kvailė, kad taip paprastai vežčiausi čia kažkokią merginą. Bet tai kvaila mintis. Juk tu laukei tik manęs. I., darysime ten dua, kad seserų fis. būtų daugiau“, E. K. paaiškino, kad laiškas skirtas A. M., jame kalbama apie tai, kad perduotų broliui A. M., kad ji atsisako su savimi atvežti dar vieną merginą - jam jau ankščiau buvo rašiusi apie N. K. ir L. G., kurioms siūlė atvykti kartu su ja, kad būtų panaudotos teroro aktams sprogdinant kaip šachidės – moterys mirtininkės, rašo, kad šios minties atsisakė ir atvyks viena. Išsireiškimą „vis dėlto čia kafirai irgi žiūri“ E. K. paaiškino, kad taip norėjo A. M. perspėti, kad ji gali būti sekama, todėl reikia būti atsargiems. „Kafirai“ - šiame kontekste – spec. tarnybų darbuotojai. Paaiškino, kad 2009 metų rugsėjo 8 dienos laiške minimas “brolis, išvykęs į „Aganą“ - Afganistaną - tai musulmonas, kuris išvyko kovoti su „ netikėliais“ į Afganistaną talibų pusėje. Paaiškino, kad 2009 metų rugsėjo 15 dienos laiške A. M. jai prieš atvykstant į Maskvą minėjo, kad atvykusi ji gali būti pagal musulmonų papročius apvesdinta su „broliu arabu“. Nors šio „brolio arabo“ duomenų jai nenurodė, tačiau iš pasakojimų ir užuominų suprato, kad šis „brolis arabas“ kariauja Čečėnijoje prieš Rusijos karius. Ji rašiusi, kad tekant už A. M. siūlomo arabo svarbiausia, kad jis būtų tikras musulmonas, o ne jo išvaizda (2 t., b. l. 46-50). Susirašinėjime ir pokalbiuose su A. M. planuojamą susisprogdinimą įvardindavo žodžiu „fi“, “fis“, „fisabilillah“, arabiškai reiškiantį pasipriešinimą, kovą, šventąjį karą (2 t., b. l. 47, 56-57).

Apie iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) 2009-07-20, 17:18:55, adresatui „(duomenys neskelbtini)“ išsiųstą elektroninį laišką rusų kalba pavadinimu „Atsidavimas ir neprisidėjimas (AL-UALIA, UAL-BARA)“ su jame esančiu radikalaus pobūdžio islamistiniu tekstu kaltinamoji ką nors paaiškinti atsisakė (2 t., b. l. 83).

Faktą, kad E. K. iki 2009-10-24 naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), patvirtino ir liudytoja N. K. (4 t., b. l. 151).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotos šios E. K. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2009-09-03 iki 2009-10-17 A. M. ir A. M. siųstos ir gautos SMS žinutės rusų kalba dėl atvykimo į Rusijos Federaciją planuojamam teroro aktui:

2009-09-03, 09:34:28, E. K. SMS žinutė į A. M. telefono Nr. (duomenys neskelbtini): „(...) važiuosiu viena. Svarbiausia mes būsime (..) drauge, man daugiau nieko nereikia. Dėl šito reikalo, Alacho vardu tai (...) mes duosime, padarysime ir bus daugiau tokių seserų. Aš kol kas nerašysiu SMS žinučių į elektroninį paštą. Kai grįši, paskaitysi.“

2009-10-15, 13:04:38 ir 13:20:44 iš Nr. (duomenys neskelbtini) atsiųstos SMS žinutės: “(...) negalėjau ankščiau paskambinti. Kaip tavo dokumentai?“, „vizas tau jau padarė?“;

2009-10-15, 14:58:19, E. K. SMS žinutė į Nr. (duomenys neskelbtini): „ (...) dokumentai tvarkoje. Bet dabar problemos su mama (...) dėl vizų va kokie reikalai (...) man pasakė ten, kad kai duoda vizą, jau nuo pirmos dienos kaip aš ją turiu – laikas skaičiuojasi (...) jeigu pavyzdžiui, duoda mėnesiui. Nepakalbėjusi su tavimi aš negalėjau išvykti savarankiškai, o vizą vėliau reikėtų pratęsti ... Aš jau galiu padaryti ir važiuoti jau kitą savaitę (... ) tiktai turiu įsitikinti, kad jūs ten jau galėsite mane pasitikti. Dar vienas dalykas, ten man patvirtino, kad po dviejų dienų man reikės užsiregistruoti, nueiti į miliciją ar migraciją, pasakyti jiems kur, pas ką ir kokiu adresu gyvensiu“;

2009-10-15, 15:15:14, iš Nr. (duomenys neskelbtini) atsiųsta SMS žinutė: „ (...) nenoriu tavęs kam nors versti, savo padėtį tu žinai geriau, nei mes čia. ( ...) nuspręsk kaip bus geriau“;

2009-10-15, 14:58:19 E. K. SMS žinutė į Nr. (duomenys neskelbtini): „jau dabar noriu vykti, bijau, kad jeigu ilgai lauksiu, tai jau nepavyks, broli, jei kitą savaitę vyksiu, ar jūs jau galėsite mane priimti?“;

2009-10-15, 15:19:49, iš Nr. (duomenys neskelbtini) atsiųsta SMS žinutė: „Taip, tavęs lauksiu. Tiktai pasakyk man tiksliai“;

2009-10-15, 15:23:27, E. K. SMS žinutė į Nr. (duomenys neskelbtini): „gerai. ten agentūroje būna skirtingos autobusų dienos, sužinosiu ir pasakysiu (...) tikriausia sekančią savaitę arba tada dar kitą. Bandysiu rizikuoti... nenoriu prarasti savo šansus/galimybes keliu į Alachą“.

2009-10-15, 15:30:45, iš Nr. (duomenys neskelbtini) atsiųsta SMS žinutė: „aš tau kitą savaitę paskambinsiu ( ...). Jei tau prireiks pinigų, paimk pas ką nors, ir kai tik atvyksi, mes persiųsim, jei nesugebėsi – pranešk man“;

2009-10-16, 15:27:28, E. K. SMS žinutė į Nr. (duomenys neskelbtini): „Salam, viskas gerai. Išvykstu po savaitės, 24 dieną (...) ir 11:00 būsiu Maskvoje ( ...)“.

2009-10-17, 13:02:36, iš Nr. (duomenys neskelbtini) atsiųsta SMS žinutė: (...) Vizą tau padarė ir kuo vyksi?“;

2009-10-17, 13:17:52, E. K. SMS žinutė į Nr. (duomenys neskelbtini): “aš jau sumokėjau, turiu jau dokumentus ir bilietą, o vizą atiduos penktadienį (2009-10-23) arba šiek tiek ankščiau. (...) Vyksiu kaip turistė autobusu, vizą duoda mėnesiui, 25 dieną, bus sekmadienis, 11:00 atvyksiu į stotį „Rižskaja“;

2009-10-17, 16:53:41, E. K. SMS žinutė į Nr. (duomenys neskelbtini): “(..) su mama būna problemų (...) žino, kad išvyksiu ( ...) tik sako, palik draugės adresą ir telefoną, jei avarija ar dar kas nors. Aš manau, kad jai paliksiu kitą adresą ... Pervomaiskaja gatvė, pavyzdžiui. (...) bet jums problemų čia taip pat nenoriu, staiga atvažiuos teta , kaip praeitą kartą (...) Aš šito nenoriu. Ką tau atvežti? Žinai, kad aš dar norėjau tau ir tavo broliui padovanoti Koraną arabų kalba ( ...), bet gali būti pavojinga jį paimti per sieną kai vyksiu, aš nežinau ir brolis pasakė apsirengti europietiškai“ (9 t., b. l. 37, 52, 57-59, 66-70).

Iš kratos ir apžiūros protokolų matyti, kad E. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), rastas raštelis su užrašu rusų kalba “Moskva, Pervomaiskaja ul. 158-20, Narsudinov“ (6 t., b.l. 172-174,191-192, 198).

Iš pažymos matyti, kad Maskvos mieste Pervomaiskaja gatvėje namo, kurio Nr. 158, nėra (11 t., b. l. 111-112).

E. K. parodė, kad šis adresas nėra susijęs su A. ir A. M., pavardė „N.“ nieko nereiškia, šį lapelį su išgalvotais duomenimis paliko mamai kaip adresą žmonių, pas kuriuos ji vyksta į Maskvą tam, kad ji kurį laiką nesikreiptų į policiją (2 t., b. l.17).

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad iš E. K. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-09-06 -2009-10-17 laikotarpiu rusų kalba vyko kontaktai dėl teroro aktų su „L.“, naudojančia Azerbaidžano Respublikoje veikiantį mobiliojo ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini):

2009-09-06, 12:21:33, „L.“ SMS žinutė: „(...) na kaip tavo dokumentai, ar tvarkoje, kuo tu ten užsiimi?. Tas (...) jau ten Afganistane, skambino mūsiškiams, sako, kad skubiai reikalingi pinigai „ pichpach“, ten kiekvienas sau perka, o jis be šitų... galbūt kas nors norės padėti, maždaug 300 dolerių. Čia mes kiekvienam negalime padėti, sako, kad mus jau stebi ( ...)“.

2009-09-06, 21:41:49, E. K. SMS žinutė nenustatytam asmeniui: „Iš L. vienas brolis išvažiavo fis. į Afgan. Dabar jam negerai ( ...)“;

2009-09-08, 14:01:13, „L.“ SMS žinutė: „(...) Na apie tą brolį, kuris fisab. man į telefoną nerašyk ( ...) daugelį sudegino telefonai“.

2009-09-17, 15:55:43, E. K. SMS žinutė „L.“: “(...) man įsakė kol kas niekam nesakyti, nors aš pasakiau (...) visur patikrinimai. Ten, Grozne, taip pat... kol kas negaliu su jais susisiekti. Man liko du darbai. Man reikia keisti kortelę, iš vienos gi nerašysi, o pinigų nėra... (...) juk žinai, kad nedarysiu/nesiimsiu šito tiesiog taip, neatsisveikinus, nesijaudink, sese“.

2009-09-17, 16:01:48, „L.“ SMS žinutė: „(...) pas mus taip pat „blakės“, sekimai, išgyvenam (...).Būk atidi, atsargi, man liūdna dėl tavęs“.

2009-09-22, 21:16:26 „L.“ SMS žinutė : „(..) tu neskubėk į dj. Dabar daug apgaulės“.

2009-09-30, 22:59:01, E. K. SMS žinutė „L.“, kurioje informuoja, kad vyksta į Maskvą, nurodo: „(...) Laukiu kada pasakys, nusipirksiu bilietą ( ...) ir važiuosiu. (...) O kol kas žudo mūsų brolius, įžeidžia ir žemina musulmonus, mes neturime į tai žiūrėti geranoriškai... Tikintiesiems paruošti Rojaus sodai ir tai mūsų Viešpaties didelė dovana (...). Vis tik aš bijau, nes mano „iman“ pastebimai stipriai susilpnėjo, man sapnuojasi keisti sapnai apie mirtį, kartais jaučiuosi lyg neturėčiau valios. Tu nebijok, kad aš paskubėsiu, o kelio atgal nebus... Aš noriu žinoti šariato įstatymus, kad žinočiau kaip ir kas, kad nepadaryčiau gėdos musulmonams (...)“;

2009-10-10, 16:16:43, E. K. skambina „L.“, nurodo, kad artimiausiu metu žada išvykti.

2009-10-17, 18:17:24, E. K. SMS žinutė „L.“: „aš taip pat apie fis. galvoju. Brangioji, dabar tikriausia galvoji, kad aš kvaila ir visai jau nebesuprantu/nebesuvokiu, tai vykstu, tai jau ne ... Aš ir pati nieko nežinojau, pas juos problemų buvo. Bet viską nusprendėm su broliu, dabar aš jau iš tiesų vykstu. 24 dieną (2009-10-24) viską nupirkau, tai tik viza bus penktadienį ( 2009-10-23 ), o bilietas jau yra“ (9 t., b. l. 37-38, 49-50, 55-56, 59, 65-68, 71).

Susipažinusi šiuo protokolu E. K. paaiškino, kad telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi ji, protokole užfiksuotas SMS žinutes siuntė ir gavo ji, „L.“ – jos draugė L. iš Azerbaidžano (2 t., b. l.26).

Iš rašto matyti, kad mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi Azerbaidžano Respublikos pilietė S. L. I. K., kuri išpažįsta radikalią islamo atšaką vahabizmą ir propaguoja džihado idėjas (14 t., b. l.104-105).

Iš protokolo dėl savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo matyti, kad 2009-09-23, nuo 18 val. 00 min. iki 21 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) esančiame bute ir pakeliui į jį vyko E. K. ir liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1 pokalbis, kurio metu E. K. paaiškino 2009-09-22, 21:16:26 iš L. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) gautoje SMS žinutėje santrumpa „dj“ - reiškia džihadą (10 t., b. l. 80).

Iš rašto matyti, kad E. K. Rusijos Federacijos generalinis konsulatas Klaipėdoje 2009m. spalio 20d. išdavė turistinę Rusijos Federacijos vizą vienam mėnesiui, nuo 2009-10-24 iki 2009-11-22, vykimo maršrutas – Maskva, priimanti organizacija „Golden Mery“ (11 t., b. l. 83-86).

Iš asmens kratos ir daiktų apžiūros protokolų matyti, kad pas E. K. rasti jos vardu išduotas Lietuvos Respublikos pilietės pasas Nr. (duomenys neskelbtini), kelionių agentūros „Golden Mery“ užsienio turisto priėmimo patvirtinimas Nr. GM 006441, 2009-10-16 IĮ „K. I. P.„ kasos pajamų orderis KP Nr. 536, Ecolines 076167“ bilietas Nr. 1692299, kelionės rizikų draudimo polisas Nr. KRD 0526765 ir raudonos spalvos informacinis lapelis. IĮ „K. I. P.“ kasos pajamų orderyje KP Nr. 536 nurodyta, kad 2009-10-06 iš E. K. priimta 422 litai už „Rusijos turistinę vizą ir draudimą (49 lt) ir bilietą „Klaipėda – Maskva (193 litų)“; E. K. vardu parduotas „Ecolines 076167“ firmos kelionės autobusu maršrutu „Klaipėda-Marijampolė-Maskva“ bilietas Nr. 1692299, kurio kaina 193 litai. Biliete nuodyta, kad išvykimo iš Klaipėdos data 2009-10-24, 10:00, atvykimo į Maskva data – 2009-10-25, 11:00; kelionių agentūros „G. M.“ užsienio turisto priėmimo patvirtinimas Nr. GM 006441, kuriame nurodyta, kad E. K. leista įvažiuoti į Rusijos Federaciją nuo 2009-10-24 iki 2009-11-22, maršrutas ir apsistojimo vieta „Maskva“, viešbutis „ Saliut“, esantis Lenino pr. 158; E. K. Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2010-08-26 Klaipėdos 1-ąjame PP (31). Paso 6 puslapyje įklijuota E. K. vardu išduota Rusijos Federacijos turistinė viza Nr. 21 0345257, išduota 2009 m. spalio 20 d. ir galiojanti nuo 2009-10-24 iki 2009-11-22.Vizoje nurodyta, kad kelionės tikslas – turizmas; kelionės rizikų draudimo polisas Nr. KRD 0526765, kuriame nurodyta, kad draudėja ir apdraustoji E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), vykstanti į privačią kelionę, yra apdrausta būtinosios medicininė pagalbos draudimu nuo 2009-10-24 iki 2009-11-22, draudimo apsaugos galiojimo teritorija – Rusija, draudimo įmoka – 49 litai; raudonos spalvos informacinis lapelis, kuriame lietuvių ir rusų kalba nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, atvykę į RF, per 3 darbo dienas privalo prisiregistruoti, nurodomi registracijos punktų adresai Maskvoje ir Sankt Peterburge ir registracijos kainos, paaiškinama, kad laiku neprisiregistravus Lietuvos Respublikos pilietis gali būti nubaustas administracine 5000 rublių bauda ar deportuotas iš šalies (6 t., b. l. 131-148).

Iš bylos medžiagos matyti, kad siekiant užkirsti kelią galimai rengiamam teroro aktui Lietuvos Respublikos VSD 2009-10-12 duomenis apie E. K. kontaktus su Rusijos Federacijoje veikiančiais telefono abonentais perdavė Rusijos Federacijos teisėsaugos pareigūnams (11 t., b. l. 1-5).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojos J. V., A. M. atpažino E. K. kaip jų parodymuose minimą merginą (4 t., b. l. 135-136, 12t., b. l. 198-202).

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad užfiksuoti šie E. K. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telefoniai pokalbiai ir kontaktai SMS žinutėmis, susiję su 2009-10-23 iškvietimu į Rusijos Federacijos generalinį konsulatą Klaipėdoje ir ten vykusiu pokalbiu:

2009-10-23, 16:33:20, pokalbis su kelionių agentūros darbuotoja (J. V.), kurio metu ši nurodė, kad skambino Rusijos konsulato generalinis konsulas, nurodė, kad ji „kažką pridariusi Rusijoje“, dėl to negalima jai išduoti vizos, todėl skubiai dabar prašo „paso atgal“. E. K. nurodo, kad ji „Rusijoje nėra nieko padariusi, klausia, ar bus galima išvykti. Kelionių agentūros darbuoja (J. V.) nurodo, kad vizą jai išdavė per klaidą, nes E. K. esanti „juoduosiuose sąrašuose tenai“, pasiūlo kuo greičiau vykti į Rusijos Federacijos generalinį konsulatą Klaipėdoje. E. K. nurodo, kad pasą turi su savimi ir sutinka važiuoti, klausia „ar viskas taip rimta“, nes „ji labai susinervavo“. Pašnekovė nurodo „nuvažiuosime ir pamatysime kas yra“, abi sutaria, kad kelionių agentūros darbuotoja E. K. paims už „dešimt minučių“.

2009-10-23, 16:46:18, E. K. telefoninis pokalbis rusų kalba su Rusijos Federacijos mobiliojo ryšio telefono abonentą Nr.(duomenys neskelbtini) naudojančia A. M., kurio metu informuoja, kad vizą gavo, tačiau paskambino iš Rusijos konsulato ir nurodė, kad ji kažkodėl negali vykti į Rusiją ir yra iškviesta į konsulatą, klausia, ką jai daryti. A. M. klausia, kodėl ji negalinti vykti, nurodo, kad ši susižinotų. E. K. nurodo „gal dėl to, kas buvo anksčiau“, svarsto, „gal man neklausyti ir nelaukti, o eiti pas draugę, ten pasislėpti ir rytoj išvykti“, nes ji labai norinti važiuoti. A. M. ją ramina, nurodo, kad „galbūt reikia sužinoti, kodėl tu negali“. E. K. nurodo “ jie mano, kad aš, na tu pati žinai, kas...“. A. M. svarsto „o jei paprasčiausiai nieko nepasakysi ir išvyksi“. E. K. klausia „o jei ten klaus adreso, pas ką gyvensiu. Man pasakyti jūsų telefonus, ar ne?“. A. M. nurodo, kad pasakyti, jog gyvens viešbutyje, o E. K. paprašius nurodo, kad atsiųs SMS žinutę, kurioje parašys viešbučių Maskvoje pavadinimus.

2009-10-23, 18:01:16, E. K. SMS žinutė Į Rusijos Federacijoje veikiantį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini): „Sėdėjau ten visa šlapia su šita moterimi pas juos beveik valandą. Jie ilgai sprendė – leisti ar ne, klausė apie požiūrį į vahabizmą... mano rodėsi, kad jau numirsiu ten, galų gale nusprendė ... taip! Man leis ( ...). Gyvensiu viešbutyje „ Saliut“ ir man atrodo, kad mane seks... aš juoduosiuose sąrašuose pas juos, bet svarbiausia, kad leis. Man širdis vos neplyšo, bet dabar aš tokia laiminga. Rytoj (2009-10-24) išvykstu“.

2009-10-23, 19:09:23, E. K. SMS žinutė Į Rusijos Federacijoje veikiantį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini): “Atleisk, kad išgąsdinau. Mane ta moteris nugąsdino, pasakiusi, kad negalima sienos kirsti, neleis... o aš iš karto į ašaras. Na ir kvailė“.

2009-10-23, 18:35:54, kelionių agentūros darbuotojos J. V. SMS E. K.: „viešbutis Saliut, Maskva, Leningradskij prospekt, namas 158, telefonas (duomenys neskelbtini)“

2009-10-23, 19:41:58, pokalbis su kelionių agentūros darbuotoja J. V., kurio metu ši prašo E. K., jog nuvykus į Rusiją nieko „nebūtų“, nurodo, kad „jie dabar, suprantat, labai prižiūrės“, aiškina, kad nuvykus į Rusijos Federaciją per tris dienas reikia prisiregistruoti ir kai išvažiuos pasieniečiai tikrins registraciją. E. K. garantuoja, kad ji problemų nepridarys.

2009-10-24, 09:54:55, E. K. pokalbis su naudojančiu telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) A. M., kurio metu šį informuoja, kad jai davė vizą, bet vėliau buvo priversta nuvykti į Rusijos Federacijos konsulatą, ten „pasakė, kad neva aš esu nusikaltėlė, kada manęs negalima (išleisti)“, nurodo „aš ten kalbėjau, kad nieko tokio blogo nepadariau, kad ten tiesiog mama taip. Ir mane lygtai pašalino iš juodojo sąrašo“, nurodo, jog tikisi, kad „ leis kirsti sieną. Man pasakė, kad jau lyg ir viskas tvarkoje. Bet man reikės gyventi viešbutyje ir pasakė, kad seks mane“. Vyriškis tikslinasi: „pasakė, kad seks tave?“. E. K. nurodo: “reikės kaip nors dingti“, vyriškis pritaria: “aišku. Pasižiūrėsime, kaip tai padaryti“, nurodo: „gal kaip pervažiuosi. Nes aš, tu žinai, ko aš noriu ir kur noriu būti“, nors „ne viskas ten paprasta. Ką nors sugalvosime“.

2009-10-24, 10:01:47 ir 15:57:34 E. K. SMS žinutės į Rusijos Federacijoje veikiantį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose ji informuoja, kad atvyks į Rygos stotį, kur ją reikės pasitikti, nurodo, kad jai išduota turistinė viza mėnesiui laiko.

2009-10-24, 15:57:34 E. K. SMS žinutės į Rusijos Federacijoje veikiantį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini): “gal pavyks kaip nors viską atlikti kaip reikia... ir pasilikti“ (9 t., b. l. 59-64, 71-73).

Susipažinusi su protokolu E. K. paaiškino, kad mobiliojo ryšio telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai ir būtent ji juo naudojosi, protokole užfiksuotas SMS žinutes siuntė ir gavo, kalbėjo ji, rusiškai kalbantis vyriškis, naudojantis ir telefono abonentą Nr. 3(duomenys neskelbtini) – A. M. brolis A. M., pokalbiai ir SMS žinutės yra susiję su jos vykimo į Maskvą organizavimu, jai žinoma, kad šių telefoninių pokalbių metu A. M. buvo tiek Maskvoje, tiek Čečėnijoje (2 t., b. l. 26-27).

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad E. K. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolės metu užfiksuotas 2009-09-08, 18:26:07 - 2009-09-09, 12:12:53 laikotarpiu vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis su liudytoju, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1, kurio metu E. K. iniciatyva susitarta susitikti 2009m. rugsėjo 9d., apie 12 val. Klaipėdoje, šalia „Akropolio“ parduotuvės esančiame parke.

Analogiška informacija užfiksuota ir 2010-03-22 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokole: liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1 naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolės metu gauti 2009-09-08, 18:26:07 - 2009-09-09, 12:12:53 laikotarpio kontaktų su E. K. duomenys (9 t., b. l. 38-43; 10 t., b. l. 11 – 17).

Iš protokolo dėl savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo matyti, kad 2009-09-09, nuo 12 val. 15 min. iki 13 val. 40 min., Klaipėdoje, Ąžuolų giraitės parke, esančiame tarp Kauno ir Paryžiaus komunos gatvių, E. K. susitiko su liudytoju, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1, ir kalbėjosi.

artimiausiu metu jai „vėl reikės lėkti į užsienį“ - į Rusijos Federaciją, Maskvą, ir ten „A. iš Maskvos“ (A. M.), su kuria internetu bendrauja nuo 16 metų, kartu su savo broliu (A. M.) „suorganizuos ją už tokio vieno arabo tamsiaodžio išleisti“, kuris yra „modžahedas“, „ir paskui viskas man išsipildys, ko aš norėjau“, pasakoja, kad “pervedė 500 JAV dolerių ir aš jau pasą ėjau darytis“, „buvau migracijoje, dabar dvidešimto (2009-09-20) reikės atsiimti“, nurodo, kad gavusi pasą kreipsis dėl Rusijos Federacijos vizos išdavimo, o jei kas klaus, kelionės tikslą nurodys - mokytis islamo;

kviečianti ją atvykti A. (M.a) žino jos pažiūras, apie jas yra papasakojusi ir savo broliui (A. M.). Nurodo, kad bendraudama su (A. M. ir A. M.) imasi konspiracijos priemonių ir su A. (M.a) ir jos broliu (A. M.) susirašinėja keisdami telefono abonento numerius arba palaikydami ryšį internetu;

pasakoja, kad A. (M.) susirašinėjimo metu siūlė kartu vežtis draugę „N. (N. K.) daryti „fisabilillah“, nurodo, kad jai (A. M.) yra rašiusi, kad gali ir daugiau draugių atvežti. Pasakoja, kad „verbuoja“ į islamą ir kalbina vykti kartu į Maskvą ir kitą draugę „L.“ (L. G.), taip pat nurodo, kad ją kviečiantys (A. ir A. M.) nenorį, kad su ja kas nors į Rusiją važiuotų, nes tai yra per daug pavojinga - ji yra sekama „ saugumo“, o Rusijoje tuo labiau bus sekama, „nes duomenis apie ją perduos Lietuvos Saugumas, kuris nurodys, kad ją reikia stebėti“. Tada ir kils klausimai, dėl ko važiuoja ne viena, kodėl kartu vežasi drauges, gali pradėti domėtis, kam „jas nori panaudoti“. Tuo pačiu E. K. įkalbinėja liudytoją važiuoti kartu, nurodo, kad įkalbės (M.) ją priimti, „tik reikėtų pervežimą saugų suorganizuoti“, klausinėja, o jeigu „tave kaip nors išvežti į užsienį, taigi nepaskelbtų Interpole“;

nurodo, kad yra atsargi, saugojasi ir su “motina apie jokius šachidizmus nebešneka“, aiškina kokiu tikslu M. kvietimu važiuoja į Rusijos Federaciją - „nuvažiuosiu ir tiesiu taikymu - į mišką“, aiškina, kad „tuo kliedėjau nuo 14 metų, tuo kliedžiu ir dabar“, atsakydama į liudytojo klausimus nurodo “miške irgi galima tą patį“, „tai neisiu ten ... gi civilių naikinti“, „gyvensiu su broliais“, „jie žino, kad aš arši“, garantuoja, kad bus „ten priimta“, aiškina, kad „tam“ reikia ištvermės iš vidaus, o ji „anuo“ irgi tebekliedi“, jeigu ką“, nori į „tų mokyklą“, aiškina, kad pati gal ir “nebūtų plėšiusis, bet dabar netgi pinigai nukrito iš dangaus“, „aš seniai apie tai svajojau, man pinigai nukrito praktiškai iš dangaus. jeigu aš būčiau jų neturėjusi, aš ir toliau būčiau sau ramiai svaičiojusi apie tą dalyką, bet nesiskubinusi“. Liudytojas siūlo nevažiuoti: „sakyk, kad negavai pinigų“, į tai E. K. nurodo, kad „jie jau žino, kad gavau, žino, kad planuoju“, aiškina, kad kviečiantis „brolis (M. ) žino, kad esu gotova tokiam dalykui. Aš pati jam neminėjau, nes per internetą tokių dalykų pasakoti negalima, nes iš karto suseks – ir šakės“. Atsakydama į liudytojo pastebėjimus, jog „susisprogdinimas yra baisu“ ir ji to bijotų, E. K. aiškina, kad “ baisu pagal mane yra tas, ką daro visokie kareiviai su paprastais žmonėmis. Aš dar kai pasižiūrėjau tas nuotraukas, tai man išvis šakės, šlykštu pasidarė“, nurodo, „apie tai seniai svajoju“, aiškina, „žinau tikslą dėl kurio tai yra daroma. Ne šiaip sau kažkam kažką įrodyti... dėl garbės. Aš žinau, paskui visi pradėtų kalbėti – ooo, nepabijojo. Bet tai man ne to reikia iš tikrųjų“, “aš nežinau, kaip man bus, kai jau pasakys – eik. Gal supanikuosiu, bet aš manau, kad ne“.

E. K. liudytojui rodo jos telefone esančias fotonuotraukas, aiškina, kad „čia tos sesės, kurios į kaliuzę Rusijoj pateko“, „ kurios irgi ėjo, bet joms nepavyko su tikslu Alacho kelyje pasiaukoti“, „bet joms nepavyko“ nurodo „aš tai kalėjimo bijau labiau, negu „to‘“, o „ ano nebijau iš tikrųjų“(10 t., b. l. 33-40, 44-49, 55-59).

E. K. parodė, kad apie tai, jog vyks į Rusiją būtent susisprogdinti ji 2009 rugsėjo mėnesį užuominomis yra pasakojusi savo draugei „L.“, kurios musulmoniškas vardas „S.“, kuri ją nuo tokio poelgio atkalbinėjo (2 t., b. l. 52).

Susipažinusi su šiuo protokolu E. K. paaiškino, kad jame užfiksuotas jos pokalbis su „S.“ („L.“), vykęs 2009m. rugsėjo 9d. Klaipėdoje, parke, esančiame šalia Klaipėdos „Akropolio“ parduotuvės (2 t., b. l .72).

Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1 susipažinęs su protokolu ir perklausęs garso įrašą paaiškino, kad jame užfiksuotas pokalbis su E. K., kurio metu ši nurodo, jog artimiausiu metu ketina vykti į Rusiją, kad ten įvykdytų teroro aktą susisprogdinant, liudytoja bando ją nuo tokio poelgio atkalbėti (10 t., b. l. 118-119).

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad iš E. K. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2009-09-11 iki 2009-09-23 vykę telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimas su liudytoju, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1, kurių metu E. K. įtikinėjama nevykti į Rusijos Federaciją, kad ten susisprogdintų:

2009-09-11, 18:11:04, E. K. SMS žinutėje rašo: „su jais per emailą bendraujam, nes jos brolis taip sakė daryt“, o per sms seniai nesusirašinėja.

2009-09-11, 20:07:32, E. K. SMS žinutėje rašo: „jeigu už jo ištekėsiu, matyti viskas, tai jau bus metas man veikti Allah kely, nes jis pats fisabilillah“.

2009-09-11, 20:11:30, liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1 SMS žinutė: „tai tu gali dabar su juo bendrauti ir pažint per laiškus. Matysi, kas per žmogus, ar tau tinka jo mąstymas“.

2009-09-11, 20:14:3 E. K. SMS žinutėje rašo: „jis nelabai būna internete. Nes jis Allah vardan daug daro, nu tu supratai. Užtai reikia atsargiai“.

2009-09-12, 20:52:52 E. K. SMS žinutė „Beje, girdėjau kažkas Rusijoj atsitiko. Nežinau, tikiuosi man broliai ne prie ko. Kol kas nerašinėju, kai pasą padarys ir parašysiu jiems (....) .

2009-09-14, 17:58:54 E. K. SMS žinutė, kurioje ši nurodo: „beje, labai pasiilgau tavęs. Dar nežinau, ar man rašyti A.i, ar palaukti. Labai jaudinuosi dėl jos, bet tai gali būti pavojinga rašinėti ... tik blogai, kad jokios žinios.“

2009-09-14, 18:09:09 E. K. SMS žinutė: „ne ta prasme ten neramu. Tada, kai sakiau, šeštadienį (2009-09-12) ten neramumų buvo. Bijau, kad jiems per mane problemų nebūtų. Tai dabar aš pastovai kortas keičiu, arba į e- mailą rašiau jos broliui... brolis man sakė, kad išviso į jo numerį neberašyti, tik į e-mailą“.

2009-09-14, 18:27:05, 18:33:07, 18:36:28 E. K. SMS žinutėse rašo: „(...) paprasčiausia nežinia dar kaip man su saugumu, ar nebeseka jau. Kai seka, tai ir smsus skaito ir viską. Užtat reikia atsargiai“, aiškina: „nežinau net ar išduos man vizas, tikiuosi išduos. Pasą jau pirmadienį (2009-09-21) eisiu pasiimti“, nurodo: „ paprasčiausia gali būt, kad tikrina mūsų telefonus“.

2009-09-16, 20:39:22, E. K. SMS žinutėje nurodo: “(...) kaip besijaudinčiau, bet suprantu tai... čia viskas dėl to, kad Allah malonę gaut, aš jiems pažadėjau. Gerai būtų, jei ir tave galėčiau pasiimti. Tada visi būtumėme kartu“.

2009-09-16, 20:44:54, E. K. SMS žinutė: „ten dar viena mergina. Šiandien rodė per žinias, kad taip padarė. O man vis mintyse, ar čia ne sesuo. Nors ji tikriausiai būtų parašiusi. Jai linkiu Rojaus, kaip bebūtų“.

2009-09-16, 20:50:42, liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1 SMS žinutė: „sese, suprantu, kad tavęs nepakeisiu, tavo įsitikinimai stiprūs, tačiau ar tikrai nori išvykti? Man neramu...(...). Ar pasitiki tais broliais?“.

2009-09-16, 20:53:17, E. K. SMS žinutė: “Ten Aishos brolis. Taip, pasitikiu“.

2009-09-16, 20:58:10 liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1 SMS žinutė: “(...) nežinau, ko tai neramu, kai apie tai galvoju... Bet juk, atrodo minėjai, kad ten tik tikėjimo brolis...Aš jau greit prašysiu Alacho, kad neišvažiuotum“.

2009-09-16, 21:01:16, E. K. SMS žinutė: „neprašyk jo, aš tikiu, kad tai mano kelias. Tikėjimo brolis – tai tas, už kurio nori ištekint. Bendrauju su tikru jos broliu“.

2009-09-16, 21:03:17, liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1 SMS žinutė: „Jei tavo svajonė ištekėt - aš su džiaugsmu. Be to, man neramu, kad tavo svajonė nepasikeitė...“.

2009-09-16,21:07:25, E. K. SMS žinutė: “ o dėl ko konkrečiai bijai?“.

2009-09-16, 21:03:17, liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1 SMS žinutė: “Dėl tavo tos šachados. Žinau, kad tu man sakei, kad tai tiesus kelias pas Alachą, bet aš dar silpną iman turiu, matyt, kad turiu daug abejonių“.

2009-09-16, 21:12:56, E. K. SMS žinutė: „(...) nu daug kam baisu atrodo, bet čia tik iš pirmo žvilgsnio baisu. Vizualiai tai nemalonu, kelia siaubą... Bet juk ne prieš taikius žmones čia, o prieš to vertus... tai nėra kažkoks pražuvimas“ (9 t., b. l. 44-49).

Susipažinusi su šiuo protokolu kaltinamoji paaiškino, kad mobiliojo ryšio telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi ji, protokole užfiksuotas SMS žinutes siuntė ir gavo ji, liudytoją, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1, pažinojo islamišku „S.“ arba lietuvišku L. vardu (2 t., b. l.26-27).

Iš VSD rašto matyti, kad 2009m. rugsėjo 12 ir 13d. du savižudžiai įvykdė teroro aktus Čečėnijoje ir Ingušijoje, kurių metu žuvo vienas civilis ir sužeista keliolika milicijos pareigūnų, rugsėjo16d. savižudė įvykdė teroro aktą Grozne, kurio metu sužeisti du milicijos pareigūnai (1 t., b. l. 34).

Iš savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2009-09-23, nuo 18 val. 00 min. iki 21 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) esančiame bute ir pakeliui į jį vyko E. K. susitikime su liudytoju, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1, nurodė, kad:

vykimui į Rusiją jai buvo pervesti pinigai, pasakyta darytis dokumentus, „po to brolis (A. M.) paskambino „sako, ar tu neturi kokių pažįstamų ar dar ko nors, ant ko galėčiau pasikviesti“, nurodo, kad turi vieną tokią draugę (R. K.), va šiandien (2009-09-23) kalbėjausi, bet ši „nepriims atsakomybės“, nes „jeigu aš ten (Rusijos Federacijoje) ką nors iškrėsiu pagal juos, tai jau draugei (R. K.) būtų šakės“, atsakydama į klausimus paaiškina „ta prasme, jeigu mane suimtų ar ką“;

pasakoja „išgirdusi, kad susisprogdino čia vat prieš keletą dienų Grozne“, pagalvojo, kad ten susisprogdino A. M. ir būtent apie tai pranešė liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1, siųstoje SMS žinutėje; nurodo, kad „jie sutinka, kad aš atvažiuočiau, jie man pinigus, man viską pervedė“ ir M. ją kviečia tam, kad „eit kartu Allacho keliu“, o imasi atsargumo priemonių, nes jau „kaip teroristė yra užsirekomendavusi“; pasakoja, kad grįžus iš Vokietijos (2007-12-25) „taigi tampė po policijas ir saugume“. Atsakydama į liudytojo klausimą kada tiksliai ketina išvykti į Rusiją nurodo nežinanti, o pasiūlius paskambinti M. ir sužinoti nurodo, kad „jie patys dar nežino, nes reikia su anuo broliu suderinti. O jam irgi reikia derinti su emyru. O emyras yra vadas, taip sakant“, aiškina, kad jos važiuoti ten niekas neverčia, tai daro savo noru; nurodo, kad A. (M.) dabar yra Čečėnijoje, brolis (A. M.) – Maskvoje, M. ir su jais susijusių asmenų rūpesčiu „dabar viskas yra ruošiama“ tam,“ kad ją paslėpti ir mokyti“;

aiškina, kad į Rusijos Federaciją A. ir A. M. kvietimu vyksta daryti „fisabilillah“, nurodo šio žodžio reikšmę – kad tai „džihadas iš tikrųjų“ arba „džihadas fard ain“ – privalomas džihadas“, kai „reikia sesėms ir broliams padėt“, o ji tikrai „padėsianti“, nes „nori būti šachide“, „nori Allach kelyje numirti“, pažymi, kad jos ketinimai nuėjus „prie Rusijos Dūmos“, „ten visus „pakelti į orą“ yra rimti ir ji tai darysianti „vardan Alacho, kad mažiau tų visokių sėdėtų“, be to, nurodo, kad „dabar šiek tiek viskas pasikeitė. Dėl to, kad visų pirma - nebe Putinas valdo“;

nurodo, kad žino, jog nuvykus į Rusijos Federaciją bus ištekinta už brolio modžahedo, o „paskui visa tai (...) gyvenimas miške, kovojimas su kaferais – čia jau sena mano svajonė buvo“, aiškina „norėčiau net išmokti šaudyti“, „žinau, kad aš kaip durna atrodau, bet čia man jau nuo keturiolikos metų ta svajonė“, siūlo liudytojui vykti kartu, svarsto „gal tave užverbuot?“ ir paaiškina: „jeigu nuo ryto iki vakaro tik tą girdėtumei, tai pasidarytumei“, pasakoja, kad dar 2007m. gyvenant Vokietijoje jos vyras „duodavo klausyt Korano ir žiūrėt modžahedų video“;

pasakoja kaip įvykdys teroro aktą: „ir vat tas va dalykas... daug kam atrodo baisus, bet tai nėra baisu iš tikrųjų, tas visas išsitaškymas“, aiškina: „įsidedi sprogmenį, eini ir spaudi“. Atsakydama abejones, kad gali ne viskas pavykti ir kaip yra pasakojusi E. K., yra ir tokių atvejų, kad „sprogusi sesė gali likti gyva“, kaltinamoji nurodo “bet ji vis tiek paskui mirė greitai“, aiškina, kad „visi tie, kurie išeina, jie nėra mirę“, kad susisprogdinimas „nėra blogas kelias iš tikrųjų, taip tik atrodo“;

aiškina, kad pradėjo galvoti apie susisprogdinimą nuo 14 metų, „kai pamatė tas seseris teatre (2002-10-23 - 2002-10-26 vykęs Maskvoje, Dubrovkoje, teatro užėmimas ir įkaitų paėmimas) ir nuo tada norėjo tapti tokia, „nes suprato, ant kiek jų imanas yra stiprus, jeigu vardan Alacho pasiruošę kovoti su kaferais, nes Alachas Korane sakė, kad tai yra geriausi žmonės, kurie yra Alachui pasiryžę“, aiškina, kad teroro aktai nukreipti „ne prieš tuos, kurie taikūs“, nes Korane yra pasakyta „eikit ir žudykit tuos, kurie yra netaikūs“, cituoja Koraną „žudykite juos kur pamatysite ir išvarykite juos“, aiškina, kad susisprogdindama Rusijoje sumažins „bent jų kareivių skaičių“ ir „ jie pajus baimę“, nurodo, kad „paprasti vaikai žūsta nuo tų karių (Rusijos) rankos“, „jų neturi žudyti kaferai. Reikia parodyti, kur jų vieta“, aiškina, kad „Alachas (....) pasakė, kad reikia kaferus naikinti. Jeigu kaferai jau nebe pirmus metus praleidžia toje vietoj žudydami musulmonus, tai reiškia, kad jie nebesusimąstys. Kiek dar galima tempti? Laukt ir laukt, kad kuo daugiau musulmonų išžudytų?“, aiškina, kad susisprogdinimas „jos didžiausia svajonė“, skundžiasi, kad motina jos nesupranta „mama įsivaizduoja, kad čia paprasčiausi savižudžiai (...), sako: labai nori žudytis, tai, davai – pjaukis venas ir žudykis, sako, nesuprantu tokių musulmonų“;

teigia, kad nori tapti šachide, bet nurodo: „nesakau, kad aš vat iš karto bėgsiu ir sprogdinsiuosi“, nes viskas „Alacho rankose“, bet už kurio laiko tai padarys, ji nežino“, nurodo, kad ji dėl savęs yra „rami“, nes yra „žiauri ir viskam pasirengusi“, o „tokių dabar yra mažai. Tai reikia, kad jų būtų dar daugiau. O kai atsiras, kai nors vienas tai darys, (...) bus pavyzdžiu kitiems“, nes tarp šachidžių įvykdytų teroro aktų buvo ilga pertrauka, nurodo, kad „iš tikrųjų aš galvoju, kad reikia tokią superdidelę akciją padaryt. Ne šiaip“, pasakoja, kad „jeigu viskas gerai parengta, tai tikrai nesigaus taip, kad biškį“;

nurodo, kad mokėsi gaminti sprogmenis „skaičiau tas knygas, kaip ten viską pasigaminti, dar tau rodžiau. Į liudytoj pastebėjimą kad „ten abi mes pasižiūrėjom ir supratom, kad nieko ten mes nesuprantam“, nurodė: „aš tai nesuprantu, bet broliai, kurie yra studijavę, tai puikiai supranta. Aš tai technikoj nesusigaudau, nes man iš chemijos buvo 4 ar 5“;

nurodo, kad numano vietą, kur eis sprogdintis: „apie Dūmą nėra dabar įsitikinusi, dabar nežinau, kur aš važiuoju“, bet sprogdinsis „ten, kur bus koksai jų susiėjimas (...) bazėse kareivių“, aiškina, kad sprogdins ne „paprastus rusus“, o „kareivius, būtent bazėse karinėse“, arba „čečėnų munafikus (atsivertėlius), norėtų sprogdinti „vadovaujančius“, „dėl to ir norėtų superdidelės akcijos! Norėčiau prie vadovaujančių“, aiškina suplanuotus patekimo į karinę bazę būdus „galima apsirengti kaip blondinei ir (sprogmenis) vietoj krūtinės užsidėti“;

nurodo, kad prieš siunčiant ją susisprogdinimui ji bus siunčiama į mokyklą apmokymams, ten bus psichologiškai nuteikiama savižudybei, kad nepersigalvotų, nes “visus reikia nuteikinėti, nes paskui sutryznioja“, o kad taip neatsitiktų, „dua reikia daryti, skaityti Koraną“, ten taip pat bus mokoma sumontuoti sprogmenis. Atsakydama į liudytojo klausimus dėl teroro akto įvykdymo „o jei ten bus ne tik kufarai, bet ir broliai ir seserys, kaip tada bus, jei jie žus?“, nurodo, kad „jie neitų į tokias vietas“, o jeigu taip atsitiktų „toj bazėj Rusijoj, tai jie irgi taptų šachidais“, aiškina susisprogdinimo būdus “galima padaryti, kad ne pati spausčiau, jeigu man būtų abejonės. Paprašyti, kad kiti, kad nesutryzniočiau, ta prasme, neišsigąsčiau. Jeigu pati bijai, bet nori, tai galima paprašyt, kad būtų nuotolinio valdymo“, tai yra „ prieini pati, o nuspaudžia kitas“, kad įėjus į patalpą „neišsigąstų, nepradėtų bėgti“;

nurodo, kad su A. (M.) viena kitai buvo pasižadėjusios, kad susisprogdins kartu kaip pirmosios šachidės H. B. ir „L.“, susirašinėjant su A. (M.) internetu abi viena kita nurodė, kad „nori Alacho kely numirt“ ir dabar šios svajonės niekas nebepakeis ir net jeigu A. (M.) pasakytų “kad persigalvojo, aš nepersigalvočiau. Mano svajonės nuo jos nenusilemia“;

taip pat nurodo, kad nori susisprogdinti Rusijoje, Lietuvoje lietuvių ji nesprogdintų, nes situacija Lietuvoje ir Rusijoje „daug kuo skiriasi“;

kalba apie nepavykusius teroro aktus įvykdžiusias šachides, kurios bandė sprogdintis, bet nesusisprogdino, „susimėtė“ ir dabar atlieka bausmę Rusijos kalėjimuose. Garantuoja, kad „ji nesusimėtys“, nes yra tikinti“, rodo liudytojui mobiliajame telefone saugomas šachidžių nuotraukas, aiškina, kieno jos - „H. (H. B.), kuri pirmoji sunkvežimiu pilnu sprogmenų važiavo“ ir „tada jai pasisekė“, aiškina, kad ši buvo pirmoji šahidė su „tokia L.“, kuriai susisprogdinimo metu buvo penkiolika metų; rodo filmą apie šachides ir aiškina liudytojui „ štai tu vienintelė, kuriai tai aš papasakojau, iš Lietuvos sesė, visiškai vienintelė. (...) Be „L.“ ir „A.“ (M.) daugiau nežino niekas“;

nurodo, kad „nieko neiškrės neprasinešusi, aiškina, kad „aš netgi mamai prasinešiu jau prieš pat, kai jau niekas nebegalės sukliudyti“ nurodo, kad apie jos tikslą vykti susisprogdinti žino jos draugė L. iš Azerbaizdžano, kuri „mano, kad tai yra geriausias kelias irgi ir ji sutinka“, šios klausė patarimo, SMS žinutėmis nurodė, kad važiuoja daryti „fisabilillah“;

liudytojas E. K. padovanoja išankstinės apmokėjimo paslaugos pakuotę su mobiliojo ryšio telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, fiksavimas ir kaupimas sankcionuotas teisėjo nutartimi;

liudytojas bando atkalbėti E. K. nuo vykimo į Rusiją, kad ten susisprogdinti (9t., b. l. 76-77, 10 t., b. l. 65-71,75, 77-78, 80-95, 101, 103, 108-110).

Susipažinusi su šiuo protokolu kaltinamoji paaiškino, kad jame užfiksuotas jos pokalbis su „S.“ („L.“), vykęs 2009m. rugsėjo pabaigoje, N. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). „S.“ 2008 metais ją nuolat kreipė į radikalias islamistines idėjas – įkalbinėjo eiti ir susisprogdinti, todėl šio jai pokalbio metu „L.“ norėjo „pasirodyti“ ir būtent dėl to nurodė, kad važiuoja į Maskvą tam, kad ten susisprogdintų, be to, pokalbio metu buvo apsvaiginta, įtaria, kad ją apsvaigino „S.“ (2 t., b. l. 73).

Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1, susipažinęs su protokolu ir perklausęs garso įrašą paaiškino, kad jame užfiksuotas pokalbis su E. K., kurio metu pastaroji nurodo, jog ketina vykti į Rusiją, kad ten įvykdytų teroro aktą susisprogdinant, liudytojas bando E. K. nuo tokio poelgio atkalbėti (10 t., b. l. 119).

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad iš E. K. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2009-09-24 iki 2009-10-23 vyko telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimas SMS žinutėmis su liudytoju, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1, kurių metu liudytojas įtikinėja E. K. nevykti į Rusijos Federaciją:

2009-09-24, 09:24:23, E. K. SMS žinutė N. K., kurioje rašo, kad „S.“ jos prašė niekur nevažiuoti, nurodo, kad „atstovybėje dar nebuvau, nes neatsiuntė pakolkas dar iškvietimo..., gal ir geriau nesiskubinti“;

2009-09-24, 15:47:24 E. K. SMS žinutė liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1: „ (...) O.K. mieloji, nesijaudink. Kelionė ruošiama, bet ne iš karto. O to ko tu bijai, tai tikrai nedarysiu“;

2009-09-24, 16:03:30 E. K. SMS žinutė liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1: „ sakė pažiūrėti turistinės vizos“;

2009-9-28, 19:44:29, liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1 SMS žinutė: „Nenoriu blogai galvot, bet tau reikia nevažiuot. Neskubėk. Juk dar daug laiko priešaky. O brolis ... tik vienam tikslui tave kviečia“.

2009-9-28, 19:44:45 liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1 SMS žinutė: „prašau, pasakyk jam, kad nėra dar suplanuota kelionių šiuo metu agentūroje ( ...).“

2009-09-28, 19:58:02 E. K. SMS žinutė liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1: „ses, nepyk, bet šitaip negaliu padaryti“;

2009-09-28, 20:12:34 E. K. SMS žinutė liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1: „ko tu šitaip nenori, kad išvažiuočiau“;

2009-09-28, 20:18:42 liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1 SMS žinutė, kurioje ji nurodo priežastis, dėl kurių E. K. turėtų nevykti į Rusiją: „ (...) įsitikink, kad pas ją važiuoji, o tai gali būti tai, kad jos net nepamatysi. Na bet elkis kaip nori, jei tau terūpi padaryti tik vieną“.

2009-09-28, 20:23:19 ir 20:28:24 E. K. SMS žinutės liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1, kurioje ši nurodo, jog ketina vykti, nes „aš žinau, ko noriu Alacho kely ir aš tai (...) pasieksiu. O skambinti negalima ir viskas. Brolis keičia numerius, užtat jam skambinti negalima“, nurodo, jog „ skambint gali būti pavojinga Jų atžvilgiu“.

2009-09-28, 20:38:14, liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1 SMS žinutė, kurioje ši reikalauja, kad E. K. atsisakytų minties nuo važiavimo į Rusiją: „(...) atvažiuosiu ir įkrėsiu tau proto, seska. P. jai ( A. M.) paskambinsiu. Duok numerį, aš jai pasakysiu (...) jei jau taip - juk aš kalbėsiu ne tu, man kas ką prikiš“.

2009-09-28, 20:23:19 ir 20:28:24 E. K. SMS žinutės liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1: „Nedaryk man spaudimo, pyktis nenoriu, tuo labiau su tavimi, aš žinau, ką darau ir kaip bus“.

2009-10-01, 12:24:15 E. K. SMS žinutės liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1: „ (...) Brolis keičia telefonus, todėl laukiu, kol pats pasuks, kad jau lėkti, dabar ji ne Maskvoj (....) Dėl mūsų susitikimo - tai gal kitą savaitę, bet iš karto sakau, neatkalbinėk manęs, gerai“.

2009-10-04, 18:44:35, E. K. SMS žinutės liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1: „tai važiuosiu (...) tik kada tiksliai, jau neaišku, pas juos problemos“ (9 t., b. l. 51-55).

Susipažinusi su šiuo protokolu E. K. paaiškino, kad mobiliojo ryšio telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi ji, protokole užfiksuotas SMS žinutes siuntė ir gavo ji, liudytoją, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1, pažinojo islamišku „S.“ arba lietuvišku „L.“ vardu (2 t., b. l. 26-27).

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad iš E. K. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-09-23 susitikimo metu gauto iš liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas.Nr.1) nuo 2009-09-23 iki 2009-10-24 vyko telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimas SMS žinutėmis rusų kalba:

2009-09-23, 20:24:52, 11:33:10, 21:35 trys E. K. SMS į A. M. naudojamą Rusijos Federacijoje veikiantį mobiliojo ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose ją informuoja, jog žada greitai atvykti, nurodo: „(...) tu juk žinai, kaip aš noriu patekti, Insha Allah, į rojų. Man atrodo, kad pažintis su tavimi labai padėjo man sustiprėti (...), „motinai dabar apie išvykimą nieko nesakiau, kad nesinervintų, apskritai nekalbame šia tema... kai jau važiuosiu, tada“;

2009-09-24, 15:34:44 ir 15:43:24 vyko du E. K. pokalbiai su A. M., naudojančiu Rusijos Federacijoje veikiantį telefono abonentą Nr.(duomenys neskelbtini), kurio metu pašnekovas nurodo, kad yra „A. brolis“, nurodo, kad su E. K. susirašinėja kitas „jų brolis“, aiškina, kad dabar yra Čečėnijoje ir iš viso „pagrinde būnu Čečėnijoje“, klausia kada E. K. turės pasą, nurodo „tu savo mamai paaiškink, kad ji panikos nekeltų“, „tu ten išvažiuosi, už brolio ištekėsi (...) tu ten ne visada būsi, supranti, išvažiuosi, atvažiuosi (...) „ten pabūsi du mėnesius, o po to ... (...) du mėnesius kur nors kitur pagyvensi ir taip važinėsi kas du tris mėnesius“, „žiemai mes tavęs ten nepaliksime“. E. K. nurodžius, kad jos vardas „A.“ ir ji pabandys užtikrinti, kad mama nepakeltų panikos, A. M. nurodo „(...) jei ji nepakels, tai visai gerai, todėl, kad tu nebūsi nei paieškoma, nei kur kitur. Tai ten du, kas ten apie tave žinos“, nurodo, kad „patekti į Rojų - irgi nepaprasta“, aptarinėja kaip nesukeliant įtarimo gauti Rusijos Federacijos vizą ir atvykti į Rusiją – nurodo, kad ji nusipirktų turistinį kelialapį, kreiptųsi dėl turistinės vizos“ lyg važiuotum į Maskvą ar Leningradą ilsėtis, pažiūrėti miesto“. Aiškina, kad dar atsiųs pinigų, nes „mes norime, kad pinigai būtų tik mūsų, tu savo pinigus palik motinai“, nurodo „tik žiūrėk, sese, kai čionai važiuosi, fi.. turi nusiimti. Paprasčiausias apsirenk taip, nes tai leistina“. E. K. tikslinasi „be skaros?, šis nurodo „taip“, paaiškina, kad „jeigu taip nesigaus, po to jau pagalvosime ką daryti“, nurodo, kad „jeigu ką, kažkokie pasikeitimai, tai tam broliui numesi arba A.i“. E. K. nurodžius, kad „šio brolio numerio ji dar neturi“, jis nurodo „paskambinsiu pirmadienį (2009-09-28) tada“, liepia, kad „E. K. susižinotų viską per dvi dienas“.

2009-09-26, 20:17:43, vyko E. K. pokalbis su A. M., naudojančiu Rusijos Federacijoje veikiantį telefono abonentą Nr.(duomenys neskelbtini), kuriame aptarinėjama, kad paprasčiausia būtų gauti Rusijos Federacijos turistinę vizą nurodant, kad vykstama į ekskursiją, E. K. pašnekovui nurodo “aš į viešbutį tai nesiruošiu“, pašnekovas nurodo “normaliai po to išeisi. Po to ką nors padarysime“, siūlo papildomai atsiųsti vizai pinigų. E. K. aiškina „bet aš ne turistė“, į tai jis atsako “na kam jiems žinoti, kas tu“. E. K. nurodo, kad jai žada duoti vizą vienam mėnesiui, pašnekovas prašo, kad pasidarytų vizą dviem mėnesiams.

2009-09-26, 20:25:13, vyko E. K. pokalbis su A. M., naudojančiu Rusijos Federacijoje veikiantį telefono abonentą Nr.(duomenys neskelbtini), kurio metu E. K. teiraujasi „O aš dar norėjau paklausti dėl Čečėnijos. Ką, tada nevažiuosiu, ar kaip?“, į tai pašnekovas atsako „važiuosi, (...) tau čionai svarbiausia atvykti (...) štai kada tu čia būsi (...) mes jau žinome, ką daryti, kaip daryti“. E. K. nurodo „Mamą nuraminau, kad mėnesiui viza. O dabar pasakyti, kad dviem? Pašnekovas nurodo, kad „ na, pasakyk. Jeigu galima bus pratęsti, čia ją galima pratęsti (...)“ nurodo „žiūrėk, o tu ten gali pasakyti, kad viešbučio neužsakinėti, kad tu neva šiaip sau važiuoji ir ten pati irgi užsiimsi. Tau svarbiausia atvažiuot. Kad tu, kad tu nori išsinuomoti butą (..) ten pagyventi ir iš pradžių aplankyti kultūros paminklus, nuvykti į Sankt Peterburgą. Ir kad tu nori pati sau išsinuomoti butą“, nurodo „žiūrėk, A., skarą savo nusiimk, gerai?“, „kai tu eisi į ambasadą, ten kai eisi, tai nusiimk skarą, šiuolaikiškiau apsirenk“, „Būtinai taip turi padaryti, kaip aš tau sakiau, štai šiuolaikiškiau apsirengsi ir nueisi“. E. K. nurodo “gerai, aš nedarysiu problemų“.

2009-09-28, 14:58:42 ir 20:50:52, dvi E. K. SMS žinutės į A. M. naudojamą Rusijos Federacijoje veikiantį telefono abonentą Nr.(duomenys neskelbtini), kuriose E. K. nurodo, kad „man viskas taip įdomu“, „žinoma, skaudu palikti mamą, kitos mamos neturiu“, „aš jau dabar galiu važiuoti, perduok savo broliu, gerai. Visa tai padarysiu šiomis dienomis (...) Bet nežinau, ar jūs pasirengę išvykti, kitą savaitę galėsiu būti pas jus (...), jei rytoj nusipirksiu vizą ir bilietą. Noriu (...) į Čečėniją. Žinau, kad netapsiu čečėne, visada liksiu kita, užsieniete, todėl reikia būti stipresnei I.e ir išmintingesne, būti labai stiprios dvasios...Čečėnų pagarba man labai svarbi“.

2009-10-04, 18:28:57, 18:52:16 ir 22:16:09 E. K. trys SMS žinutės į A. M. naudojamą Rusijos Federacijoje veikiantį telefono abonentą Nr.(duomenys neskelbtini), kuriose ji klausia: „kas naujo, ar brolis turi naujienų, kol kas neskambino (...) aš galiu pati paskambinti, jei tu parašysi naują numerį čionai arba į msn. Būsiu laiminga, kai galėsiu važiuoti pas tave. Čia, išskyrus mamą, aš neturiu ko prarasti (...). Tikiuosi, visi išbandymai mūsų labui, jie mus sustiprins, padarys stipresniais ir padės patekti į Rojų (...), nurodo, kad „ši kortelė ir aparatas tik tau ir broliui. Mamai ir kitiems iš šios kortelės nerašau“, prašo „prisiregistruok facebook.ru arba com., ten galėsime rašyti laiškus, o atsakyti, kai galėsi (...) mano elektroninis paštas (duomenys neskelbtini)“.

2009-10-24, 10:47:28, E. K. SMS žinutė į A. M. naudojamą Rusijos Federacijoje veikiantį telefono abonentą Nr.(duomenys neskelbtini): „broli, ten pinigai baigėsi, dabar rašau iš šios kortelės. Ten, kai atvyksiu, ši kortelė neveiks. Autobusas „Ecolines“, aš su džinsiniu sijonu ir juodu žieminiu paltu. Be skaros. Tamsiaplaukė. Rašau, kad atpažintum, jei A. nebus“.

2009-10-24, 10:56:21, E. K. trys SMS žinutės į A. M. naudojamą Rusijos Federacijoje veikiantį telefono abonentą Nr.(duomenys neskelbtini): “(...) man brolis skambino, aš jau autobuse, važiuoju. Alhamdulilah, dog (brangioji), kaip aš važiuoju!!! Tu neįsivaizduoji!!!“;

2009-10-24, 10:56:21, SMS žinutė iš A. M. naudojamo Rusijos Federacijos telefono abonento Nr.(duomenys neskelbtini) E. K.: “parašyk autobuso numerį ir tiksliai iš kokios vietos važiuoja“;

2009-10-24, 11:01:40, E. K. SMS žinutė į A. M. naudojamą Rusijos Federacijoje veikiantį telefono abonentą Nr.(duomenys neskelbtini): “Line 10821 Klaipėda - Marijampolė, persėdimas, Line 82072-5 Marijampolė – Maskva per Rygą“ (9 t., b. l. 78-97).

Susipažinusi šiuo protokolu E. K. paaiškino, kad mobiliojo ryšio telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi ji, užfiksuotos SMS žinutės ir telefoniniai pokalbiai yra jos, išankstinės apmokėjimo paslaugos mobiliojo ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) pirko pati, Klaipėdoje, tačiau kada ir kur – nepamena. Protokole užfiksuoti jos kontaktai su A. M. ir su jos broliu A. M., visi pokalbiai ir siųstos bei gautos SMS žinutės yra susijusios su jos kelione į Maskvą 2009-10-24, su A. M. ir A. M. aptaria kaip greičiau galėtų atvykti į Rusijos Federaciją – pasakoja šiems, kokių veiksmų ėmėsi, kad atvyktų: įsigijo pasą, kreipėsi dėl vizos į Rusijos Federacijos konsulatą Klaipėdoje, aptarinėjo, kad reikia būti atsargiems, pastoviai keisti mobiliojo ryšio telefono abonentų numerius, jai patariama vykti apsirengus europietiškais rūbais, kad nesukeltų įtarimų. Visa tai buvo daroma dėl to, kad motinos prašymu ji buvo sekama Lietuvos saugumo tarnybų, todėl nenorėjo sudaryti papildomų problemų A. M. ir A. M.. Pokalbiuose minimas aplinkybes - kad atvykusi į Rusijos Federaciją bus išvežta į Čečėniją, E. K. komentuoti atsisakė (2 t., b. l. 42-43).

Iš asmens kratos ir daiktų apžiūros protokolų matyti, kad rasta užrašų knygelė, kurioje yra įrašas ranka mėlynos spalvos rašikliu “A.han (duomenys neskelbtini)“ (6 t., b. l. 131-133,149-150).

E. K. paaiškino, kad ši užrašų knygelė yra jos, telefonų numeriai rašyti jos ranka, įrašas “A.han (duomenys neskelbtini)“ - jos draugo čečėno A. Š., gyvenančio Maskvoje ir išpažįstančio islamo tikėjimą, telefono numeris (2 t., b. l. 38).

Iš rašto matyti, kad kad E. K. užrašų knygelėje pažymėto kaip A. Š. Rusijos Federacijoje veikiančio mobiliojo ryšio telefono Nr.(duomenys neskelbtini) naudotojas yra A. C. A. (11 t., b. l.143-144).

Iš specialisto išvados matyti, kad E. K. telefoniniuose pokalbiuose užfiksuoti dviejų skirtingų asmenų balsai. 2009-08-13, 19:36:44 (2435), 2009-08-13, 19:49:04 (2436), 2009-08-13, 19:52:06 (2437), 2009-08-13, 19:54:35 (2438) telefoniniuose pokalbiuose, esančiuose diske Nr. 393 (priedas prie 2010-01-15 protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, kuriame užfiksuoti E. K. naudojamu mobiliojo ryšio telefono abonentu Nr.(duomenys neskelbtini) vykę telekomunikaciniai įvykiai), įrašytas vyriškas balsas yra vieno ir to paties asmens. Tikėtina, kad 2009-09-24, 15:34:44 (28), 2009-09-26, 20:17:43 (31-32) 2009-09-26, 20:17:43 (56), 2009-09-26, 20:25:13 (59), telefoniniuose pokalbiuose, esančiuose diske Nr. 506 (priedas prie 2009-10-24 elektroninių ryšių tinklais perduodamo informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolo, kuriame užfiksuoti E. K. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) vykę telekomunikaciniai įvykiai) bei 2009-09-26, 19:33:04 (1154), 2009-10-24, 09:54:55 (2058), telefoniniuose pokalbiuose, esančiuose diske Nr. 125 (priedas prie 2009-10-25 elektroninių ryšių tinklais perduodamo informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolo, kuriame užfiksuoti E. K. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) vykę telekomunikaciniai įvykiai), įrašytas antro asmens balsas. Pokalbiuose, kurie yra trumpi ir vyrų kalbos signalai iškraipyti, duota tikėtina išvada (9 t., b. l. 110-126).

Iš liudytojo M. M. parodymų matyti, kad 2009m. vasarą ir rugsėjo mėn. iš jo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr.(duomenys neskelbtini) kelis kartus skambino pas jį Maskvoje laikinai apsigyvenę C. A. ir A. M. į Lietuvą kažkokiai moteriai (11 t. ,b. l. 156-165).

Iš protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo matyti, kad į E. K. mobiliojo ryšio telefono abonentą Nr.(duomenys neskelbtini) iš M. M. mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. +(duomenys neskelbtini) buvo skambinta ir kalbėta 2009-08-13, 19:54:35 (9 t., b. l. 16-17).

Liudytojos M. L., N. K. ir L. G. parodė, kad bendraudama su jomis 2009 metais E. K. naudojo mobiliojo ryšio telefono abonentus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)(4 t., b. l. 145, 151, 155).

Iš asmens kratos ir daiktų apžiūros protokolų matyti, kad pas kaltinamąją rasti trys mobiliojo ryšio telefono aparatai „Nokia“ ir SIM kortelė, kurių abonentų Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), telefono aparato „Nokia 2600 Classic“, IMEI Nr.353207035051246, telefono atmintyje ir šiame telefone buvusioje „Pildyk“ paslaugos SIM kortelėje, kurios abonento Nr.(duomenys neskelbtini), atmintyje išsaugoti šie telefono abonentai: Nr.(duomenys neskelbtini), pavadinimu „P. A.“; Nr.+(duomenys neskelbtini), pavadinimu „Dogik“, Nr.+(duomenys neskelbtini), pavadinimu „V Groznom 2“ ir pavadinimu „Brat Moskva“; Nr. +(duomenys neskelbtini), pavadinimu „Brat A.“; Nr. +(duomenys neskelbtini), pavadinimu „Brat“; Nr.+(duomenys neskelbtini), pavadinimu „A.“; Nr. +(duomenys neskelbtini), pavadinimu „A. M.“; telefono ir SIM kortelės atmintyje rastos šios gautos ir perskaitytos SMS žinutės rusų kalba:

2009-01-22,19:43:19, telefono atmintyje iš „Lali vyras“ vardu įvardinto abonento Nr. +(duomenys neskelbtini) gautoje SMS žinutėje rašoma „( ...) mes, alhamdulullah, turime gerų žinių. Vyras susiruošė fisabilillah. Keli broliai mėnesio laikotarpyje išvyksta ir...“;

2009-04-28, 19:02:35, iš abonento Nr. +(duomenys neskelbtini) gautoje SMS žinutėje rašoma, kad vakar „vėl kabėjom apie fisbl.“;

2009-08-31, 06:24:37, iš telefono atmintyje „Lialik“ vardu įvardinto abonento Nr. +(duomenys neskelbtini) gautoje SMS žinutėje rašoma, kad „(...) vienas brolis šiomis dienomis išėjo į dj.(...) mama pranešė apie jo dingimą“.

Iš daiktų apžiūros protokolų matyti, kad E. K. mobiliojo ryšio telefono aparate „Nokia 1650“, IMEI Nr/352918029413249 buvusioje „Labas“ paslaugos SIM kortelėje, kurios abonento Nr.(duomenys neskelbtini), bei SIM kortelių, kurių abonentų Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini), atmintyje išsaugoti šie mobiliojo ryšio telefono numeriai: Nr.+(duomenys neskelbtini), pavadinimu „Dogik“ ir Nr.+(duomenys neskelbtini), pavadinimu „Brat A.“, telefono ir abonento Nr. (duomenys neskelbtini) SIM kortelės atmintyje rastos iš abonentų Nr.+(duomenys neskelbtini), pavadinimu „Dogik“ ir Nr.+(duomenys neskelbtini), pavadinimu „Brat A.“, 2009-09-20 nuo 14:42:16 iki 23:13:59 gautos ir perskaitytos keturios SMS žinutės rusų kalba su islamistiniu religinio pobūdžio tekstu (6 t., b. l. 172-175, 7 t., b. l. 2, 4, 9-15, 63-64, 123, 129, 134, 158-160, 164).

E. K. parodė, jog susirašinėjime ir pokalbiuose susisprogdinimą įvardindavo žodžiu “fi“,“ fis“, „fisabilillah“, arabiškai reiškiantį pasipriešinimą, kovą, šventąjį karą bei raide „dj“, reiškiančia „džihadą“ (2 t., b. l. 47, 56-57).

Iš raštų matyti, kad E. K. mobiliojo ryšio telefonų atmintyje įrašytais telefono abonentais Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini) naudojosi A. M., o mobiliojo ryšio telefono abonentais Nr.(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) – A. M. (11 t., b. l.5-7, 137-141).

Iš protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolų matyti, kad 2009-08-12 – 2009-10-24 iš E. K. mobiliojo ryšio telefonų abonentų Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) ir SIM kortelių atmintyje esančių Rusijos Federacijoje veikiančių telefono abonentų buvo organizuojamas E. K. atvykimas į Rusijos Federaciją (9 t., b. l. 14-23, 37-64, 78-97).

Iš rašto matyti, kad šie Rusijos Federacijoje veikę ir 2009-08-12 – 2009-10-24 laikotarpiu su E. K. naudotais mobiliojo ryšio telefonų abonentais Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) kontaktavę mobiliojo ryšio telefonų abonentai buvo šiuose Rusijos Federacijos regionuose: Nr.(duomenys neskelbtini) - Maskvos srityje, Čečėnijos Respublikoje, Š. O. – Alanijos Respublikoje, Nr.(duomenys neskelbtini) - Maskvos mieste ir Sverdlovsko srityje, Nr.(duomenys neskelbtini) - Maskvos mieste ir Sverdlovsko srityje, Nr.(duomenys neskelbtini) - Maskvos mieste, Maskvos srityje, Riazanės srityje, Sverdlovsko srityje, Čečėnijos Respublikoje, Kalmukijos Respublikoje, Nr. (duomenys neskelbtini) - Maskvos mieste, Maskvos srityje, Rostovo srityje, Čečėnijos Respublikoje, Š. O. - Alanijos Respublikoje, Kabardos - Balkarijos Respublikoje, Nr. (duomenys neskelbtini) - Maskvos mieste ir Maskvos srityje, Nr. (duomenys neskelbtini) - Maskvos mieste ir Maskvos srityje, Nr. +(duomenys neskelbtini)- Maskvos mieste ir Maskvos srityje, Nr.+(duomenys neskelbtini)- Maskvos mieste (14 t., b. l. 114-117).

Iš kratos ir daiktų apžiūros protokolų matyti, kad A. M. ir A. M. gyvenamojoje vietoje rastas mobilusis telefonas „Nokia 6303“, IMEI Nr. 353199034608011, kuriame yra “Multimedia“ atminties kortelė 9D2M0000 829, kurioje rasti 59 grafiniai failai ir vienas vaizdo failas, grafiniuose failuose esančios nuotraukos atspausdintos, jose yra ginkluotų ir apsirengusių kamufliažinėmis uniformomis vyriškių nuotraukos ir šifras (13 t., b. l. 104-161).

Iš A. M. apklausos protokolo matyti, kad telefonas priklauso jam, o nuotraukos darytos 2009m. spalio mėnesį Čečėnijoje, Šali (Šalinskij) ir Vedeno (Vedneskij) rajone, prie S. J. kaimo esančioje ginkluotos formuotės bazėje. Fotonuotraukose pavaizduotas šifras, kurį jis turėjo naudoti eidamas į kovotojų bazę, taip pat jo broliai, būrio kovotojai bei jų vadai J. ir M. (12 t., b. l. 90-97).

Iš raštų matyti, kad A. M. mobiliajame telefone „Nokia 6303“, Imei Nr. 353199034608011, tarp kitų ginkluotos formuotės narių fotonuotraukų yra ir liudytojo A. Š. fotonuotrauka (foto Nr. 11); „M.“, tikrasis vardas H. J. M. A.-E. (taip pat žinomas kaip M. H. A.-H. A. A.-M.) bei „J.“, taip pat žinomas kaip F. J. A., vadovauja Rusijos Federacijos Čečėnijos Respublikos Vedeno (Vedenskij) ir Šali (Šalinskij) rajonuose veikiančiai neteisėtai ginkluotai formuotei, sudarytai pažeidžiant Rusijos Federacijos įstatymus, turinčiai karinę organizaciją, kurios nariai ginkluoti įvairių rūšių šaunamaisiais ginklais, turi ryšio ir maskuotės priemones. Remiantis vieša informacija, gauta iš islamistinių ar čečėnų diasporos internetinių tinklapių, 2007-10-30 Čečėnijos Respublikos Ičkerija prezidentas D. U. paskelbė apie islamo valstybės - Kaukazo Emyrato, turinčio apimti Čečėnijos, Ingušijos, Kabardino - Balkarijos, Karačajevo - Čerkesijos, Š. O. ir Dagestano Respublikas, įkūrimą, o pats pasiskelbė Kaukazo Emyrato emiru. Visi pagrindiniai karo vadai, veikiantys šiaurės Kaukazo regione, yra paklusnūs D. U.. Rusijos Federacijos Aukščiausiojo Teismo sprendimu tarptautinė organizacija „Imirat Kavkaz“ („Kaukazo emiratas“) pripažinta teroristine ir jos veikla Rusijos Federacijoje uždrausta (1 t., b. l. 33-34,13 t., b. l. 113-119, 11 t., b. l. 125-131, 134).

Iš Rusijos FST pažymos – memorandumo ir dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad 2009 m. spalio 25 d., 07 val. 47 min., A. M. išvyko iš gyvenamosios vietos, esančios Maskvos srityje, Kratovo gyvenvietėje, 08 val. 40 min. sustojo Maskvos mieste prie metro stoties „Ryžskaja“ ir požemine perėja išėjo į Rygos aikštę, įėjo į „Ryžskaja“ stoties pastatą ir išbuvo prie šios stoties iki 10 val. 10 min. (12 t., b. l. 6-16).

Iš A. M. parodymų matyti, kad 2009 m. spalio 25 d., apie 8 val., automobiliu „VAZ -21012“ nuvyko į Maskvoje esančią Rygos stotį („Ryžskij vokzal“) pasitikti E. K.. Autobusas turėjo atvykti apie 8 val., o jis atvyko apie 9 val. Kadangi pavėlavo, užėjo į stoties pastatą ir sužinojo, kad iš Lietuvos visi autobusai jau atvyko, skambino E. K. į abu jos mobiliojo ryšio telefonus, tačiau jie buvo išjungti (12 t., b. l. 86-87, 91-92).

E. K. ikiteisminiame tyrime ne kartą prisipažino, kad rengėsi Rusijos Federacijos teritorijoje nusižudyti susisprogdindama ir 2009 m. spalio 24 d. A. M. ir A. M. kvietimu vyko į Rusijos Federaciją tam, kad susisprogdintų. Lietuvos Respublikos piliečio pasą išsiėmė, Rusijos Federacijos vizą pasidarė, autobuso bilietus nusipirko už A. M. atsiųstus 500 JAV dolerių tam, kad vyktų į Rusijos Federaciją susisprogdinti. Jos parodymai, duoti iš karto po sulaikymo teisme ir apklausiant įtariamąja yra teisingi, o vėlesni, kuriuose savo kaltę neigė, yra jos gynybinė pozicija, kalta dėl ketinimo nusižudyti susisprogdinant Rusijoje prisipažino laisvanoriškai, tokią poziciją aptarė ir suderino su gynėju, dėl gynėjo funkcijų pretenzijų neturėjo (2 t., b. l. 48, 51, 55, 65).

Kaltinamosios E. K. ir liudytojos V. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, tiek iš esmės, tiek detalėse sutampa su teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma ir dėl to jais remiamasi priimant nuosprendį; gi teisme duotus šių asmenų parodymus iš esmės paneigia tiek liudytojų parodymai, tiek bylos medžiaga, dėl to jie vertinami kaip siekimas išvengti bei padėti išvengti kaltinamajai baudžiamosios atsakomybės. Tas pats pasakytina ir apie liudytojos I. J. parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo aplinkybių, nurodytų liudytojos pranešime Valstybės saugumo departamentui. Kaltinamosios teiginius, kad prisipažino kalta dėl panaudoto smurto, paneigė ikiteisminio tyrimo metu surinktų bei teismo posėdyje patikrintų įrodymų visuma, kaip ir tai, kad dalis kaltinamosios siųstų bei gautų SMS pranešimų esą rašyti ne jos ir yra provokacinio turinio (4t., b. l. 48-55, 2t. b. l. 108, 16t., b. l. 14, 28-30, 138, 140).

Byloje surinkti įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, juos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatymo numatytais būdais, jais įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. E. K. kaltę pagrindžia jos pačios ir liudytojos V. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisme duoti liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, Nr. 1 ir Nr. 2, J. K., N. K., L. G., R. K., J. V. parodymai, duomenys, esantys elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokoluose, išslaptintais operatyvinio tyrimo bylos duomenimis, duomenimis, gautais pagal teisinės pagalbos pavedimus, kita bylos medžiaga. Iš telefoninių pokalbių, SMS žinučių, elektroninių laiškų turinio matyti, kad jie iš esmės sutampa su ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios paaiškintomis nusikaltimo aplinkybėmis. Aptartų įrodymų visetui neprieštarauja ir teismo posėdyje pagarsinti liudytojų M. L., Ch.A., A. M., A. M., M. M., A. Š. parodymai. Liudytojos I. J. parodymai, kad E. K. nusikalto musulmonais apsimetusių VSD darbuotojų provokacijų išdavoje, buvo jų veikiama medikamentais, svaiginama psichotropiniais vaistais yra paneigti aukščiau aptartų įrodymų visuma, be to, ji parodė, kad apie E. K. gyvenimą (duomenys neskelbtini) bute jai žinoma tik iš jos pačios pasakojimų, su parodymuose minimais asmenimis pačiai bendrauti neteko.

Iš teisme ištirtų įrodymų visumos matyti, kad E. K. priėmė Islamą, buvo įsitikinusi, kad kiekvienas doras musulmonas privalo vykdyti šventąjį karą- džihadą - su kitatikiais, net ir atiduodamas savo gyvybę. Maždaug nuo 14 metų amžiaus kaltinamosios gyvenimo svajonė ir tikslas buvo tapti šachide – savižude, kuri susisprogdindama dėl tikėjimo tiesų kartu su savimi susprogdintų ir daug karių, kurie žudo musulmonus. Susisprogdinti norėjo Rusijos Federacijoje dėl to, kad ten žuvo jos draugas ir norėdama prisidėti prie Čečėnijos laisvės kovotojų. Internetu ieškojo asmenų, kurie galėtų padėti įgyvendinti šį siekį, domėjosi sprogmenų gamyba, tuo tikslu internetu atsisiuntė knygą. Po ketverių metų internetinės draugystės, kurios metu kaltinamoji nuolat kalbėjo apie savo „gyvenimo svajonę“ tapti šachide, A. M. pakvietė ją atvykti į Maskvą. A. M. atsiuntė 500 JAV dolerių perlaidą tam, kad ji pasirengtų kelionei reikalingus dokumentus, patarė laikytis konspiracijos, keisti telefonus bei korteles, vykti kaip turistei. Iš pokalbių turinio suprato, kad jos vykimo į Maskvą tikslas – rengtis susisprogdinimui Rusijos Federacijos strateginiame objekte – karinėje bazėje, ji bus ištekinta už musulmono, o galimai ir apmokyta nelegalioje moterų mirtininkių – šachidžių mokykloje. Rengdamasi kelionei už A. M. atsiųstus pinigus išsiėmė Lietuvos Respublikos piliečio pasą, gavo Rusijos Federacijos vizą. Apie dokumentų gavimą pranešė A. M., susitarė, kad jos lauks, o A. M. atvykusią į Maskvą sutiks autobusų stotyje. Po dokumentų gavimo buvo iškviesta pokalbiui į Rusijos Federacijos konsulatą Klaipėdoje, tačiau savo sumanymo neatsisakė, ko pasėkoje 2009 m. spalio 24 d., 16 val. 15 min., Kauno autobusų stotyje buvo sulaikyta.

Vertinant karinės bazės, kaip objekto, ekonominę, socialinę bei politinę reikšmę, padarinius, kurie galėtų atsirasti po teroro akto, darytina išvada, kad tai yra strateginės reikšmės objektas. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, suvokė, kad bus sprogdinama, dėl jos veikos gali nukentėti didelis žmonių skaičius, ir norėjo taip veikti. Teroro akto motyvas - ideologinis: kaltinamoji darydama nusikalstamą veiką siekė atkeršyti už draugo žūtį ir prisidėti prie Čečėnijos musulmonų kovų.

Kaltinamosios E. K. kaltė visiškai įrodyta.

Ištirtų įrodymų visuma įgalina teismą padaryti tik vieną išvadą – kad kaltinamoji rengėsi įvykdyti teroro aktą sprogdinant save kitos valstybės – Rusijos Federacijos strateginės reikšmės objekte taip sukeliant pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai bei siekiant, kad dėl to atsirastų sunkių padarinių – būtų nužudyta kiek galima daugiau žmonių ir šiais veiksmais įbauginti žmonės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyta. Nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 21 str. 1 d. ir 250 str. 4 d., tačiau nesurinkta įrodymų apie tai, kad kaltinamoji mokėsi pasigaminti susisprogdinimui skirtą sprogstamąjį įrenginį ir jį detonuoti: ji pati neigė mokiusis gaminti sprogmenis dėl chemijos žinių stokos, kitų duomenų byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms pastaroji aplinkybė šalintina iš kaltinimo.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, tuo išreiškiama teismo nuomonė apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Bausmė turi atitikti padarytos veikos ir kaltininko pavojingumą, tik tada ji yra teisinga, tačiau jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, nurodant išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytas vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų – bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Teisingumo principas reiškia tam tikrą interesų pusiausvyrą ir yra vienas pagrindinių teisės tikslų. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį visumos vertinimu. Jei straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Skiriant bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką ir kaltąjį asmenį.

BK 54 straipsnio 3 dalyje įstatymų leidėjas numatė galimybę vadovaujantis bausmės paskirtimi teismui motyvuotai skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta straipsnio sankcijoje, jei tokios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Įstatymo reikalavimas užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą kartu nustato pareigą teismui paskirti tokią bausmę, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimtų ir apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Parenkant bausmę E. K. atsižvelgiama į tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas (BK 11 str.), tačiau kaltinamosios vaidmuo nebuvo pirmaeilis, veika užkardyta rengimosi stadijoje, žalos nepadaryta, kaltinamoji praeityje neteista, nebausta administracine tvraka, nusikalto jauno amžiaus, charakterizuojama gerai ( 2 t., b. l. 109, 134-136, 3t. b. l. 95). Vertinant kaltinamosios asmenybę matyti, kad jai nustatytas mišraus tipo asmenybės sutrikimas, intelektinės funkcijos atitinka žemą normalų lygį, asmenybė disharmoniška (2 t., b. l. 139-143, 166-176). Kaltinamosios nusikalstamo sumanymo susiformavimui neabejotinai turėjo įtakos ir dėl socialinės aplinkos bei gyvenimiškos patirties stokos susiformavusios vidinės paskatos, nulėmusios jos pasiryžimą veikti priešigai teisei ir jos įsivaizduojami pasikeitimai, kurie būtų atsiradę padarius nusikalstamą veiką (ji būtų išgarsėjusi, pademonstravusi pasauliui, kad čečėnų kovas už nepriklausomybę palaiko ir kitų šalių musulmonai, jos siela būtų patekusi į rojų).

Esant tokioms aplinkybėms manytina, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, o sulaikyti E. K. nuo nusikalstamų veikų darymo, ją nubausti, atimti galimybę daryti naujas nusiklastamas veikas, paveikti ją, kad laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir siekiant nustatyti individualizuotas baumės ribas tikslinga paskirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę. Nesant byloje BK 62str. numatytų pagrindų aukščiau aptartos aplinkybės laikytinos išimtinėmis, į kurias atsižvelgiant kaltinamosios atžvilgiu taikytina BK 54str. 3d. nuostata.

Kaltinamajai priklausantys 140 litų ir 100 JAV dolerių konfiskuotini kaip panaudoti darant nusikalstamą veiką (BK 72 str. 2, 3 d.).

E. K. buvo kaltinama ir tuo, kad būdama Lietuvos Respublikoje, Klaipėdoje, veikdama tiesiogine tyčia, turėdama tikslą įvykdyti teroro aktą kitos valstybės - Rusijos Federacijos bet kokiame strateginiame objekte sprogdinant save ir taip kartu nužudant kiek galima daugiau žmonių arba kiek galima daugiau žmonių padarant bet kokio sunkumo sveikatos sutrikdymą ir šiais veiksmais įbauginti žmonės bei norėdama taip veikti, nuo 2006 m. pabaigos - 2007 m. pradžios iki 2009 m. rugpjūčio 12 d. interneto tinklapiuose www.amina.com, www.amina.ucoz.ru, www.blesk.ucoz.ru, www.kavkazchat.com esančiuose pokalbių forumuose bei socialiniame tinkle www.facebook.com, o taip pat asmeninių pasisakymų metu viešai skelbė, kad dėl asmeninių motyvų ir religinių įsitikinimų – keršydama už Rusijos Federacijos valdžios veiksmus Čečėnijos Respublikoje gyvenančių musulmonų atžvilgiu turi tikslą kaip savižudė sprogdintoja įvykdyti teroro aktą bet kokiuose Rusijos Federacijos teritorijoje esančiuose strateginiuose objektuose ir ieško bendrininkų, galinčių padėti jai įvykdyti šį teroro aktą.

Teroro akto sprogdinant save Rusijos Federacijos teritorijoje esančiuose strateginiuose objektuose įvykdymo tikslu E. K., būdama Lietuvos Respublikoje, Klaipėdoje, 2008 m. pavasarį, laikotarpiu iki 2008 m. balandžio 28 d., suieškojo nusikaltimo padarymo priemones - iš interneto tinklapio www.kavkazchat.com į naudojamą kompiuterį atsisiuntė internetines knygas „Inžinernyje boeprypasy. O vzryvčiatych veščestvach“ („Inžinieriniai šaudmenys. Apie sprogstamąsias medžiagas“) bei „Inžinernyje boeprypasy. Sredstva vzryvanija“ („Inžinieriniai šaudmenys. Sprogdinimo priemonės“) su jose esančia būtina darant šį nusikaltimą informacija apie sprogmenis, jų gamybos bei sprogdinimo būdus ir tam, kad įgytus sugebėjimus būtų galima pasitelkti vykdant teroro aktą susisprogdinant, mokėsi pasigaminti skirtą susisprogdinimui sprogstamąjį įrenginį ir jį detonuoti. E. K. nuo 2006 m. pabaigos – 2007 m. pradžios iki 2009 m. rugpjūčio 12 d. internete skelbiant, kad ieško bendrininkų teroro aktui bet kokiuose Rusijos Federacijos teritorijoje esančiuose strateginiuose objektuose surengti ir taip atliekant tęstinius veiksmus organizuotai grupei teroro aktui įvykdyti kurti, nuo 2009 m. rugpjūčio 12 d. iki 2009 m.spalio 24 d. mobiliojo ryšio telefono abonentais Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) bei internetinių pokalbių programa „MSN“ su Rusijos Federacijoje veikiančios tarptautinės teroristinės grupuotės „Emirat Kavkaz“ („Kaukazo Emiratas“) narių nurodymus užverbuoti teroro aktui susisprogdinant savanorę mirtininkę vykdžiusiais Rusijos Federacijos A. M. bei A. M. palaikomų kontaktų metu E. K. iš šių gavo pasiūlymą atvykti į Rusijos Federaciją ir šioje šalyje esančiame strateginės reikšmės objekte – Rusijos Federacijos karinėje bazėje įvykdyti teroro aktą sprogdinant save, taip sukeliant pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai bei sukeliant kitus sunkius padarinius – sprogimo metu nužudant kiek galima daugiau žmonių ir šiais veiksmais įbauginti žmones.

E. K. sutikus įvykdyti A. M. ir A. M. siūlomą teroro aktą sprogdinant save strateginės reikšmės objekte – Rusijos Federacijos karinėje bazėje, taip rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje bendru E. K. bei A. M. ir A. M. susitarimu buvo sukurta iš E. K., veikusios Lietuvos Respublikoje, ir A. M. bei A. M., veikusių Rusijos Federacijos teritorijoje, organizuota grupė labai sunkiam nusikaltimui – teroro aktui Rusijos Federacijos teritorijoje esančiame strateginiame objekte vykdyti, kurios kiekvienas narysdarydamas šį nuskaltimą atliko tam tikrą užduotį ir turėjo skirtingą vaidmenį.

Nuo 2009 m. rugpjūčio 12 d. iki 2009 m. spalio 24 d. E. K., dalyvaudama šios organizuotos grupės teroro aktui įvykdyti veikloje, vykdydama jai paskirtą teroro akto vykdytojos vaidmenį, rengėsi įvykdyti teroro aktą strateginiame objekte - Rusijos Federacijos karinėje bazėje susisprogindama, taip sukeliant pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai bei sukeliant sunkias pasekmes – nužudant kiek galima daugiau žmonių bei sukeliant žmonių paniką, ir tuo tikslu su Rusijos Federacijos teritorijoje veikusiais organizuotos grupės nariais A. M. ir A. M. mobiliojo ryšio telefono abonentais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), per internetinių pokalbių programą „MSN“ bei naudodama elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) suderino bendro veikimo darant šį nusikaltimą planą, jog A. M. ir A. M. finansuos jos atvykimą iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją; ji už gautas lėšas įsigis Lietuvos Respublikos pilietės pasą, gaus Rusijos Federacijos vizą, nusipirks kelionės bilietą ir 2009-10-25 atvyks į Rusijos Federacijos Maskvos miestą, kur A. M. ją pasitiks ir organizuos jos pervežimą į Rusijos Federacijos Čečėnijos Respubliką, ten perduos apmokymams teroro aktui susisprogdinant vykdyti šioje vietovėje veikusiems tarptautinės teroristinės grupuotės „Emirat Kavkaz“ („Kaukazo Emiratas“) nariams, kurie po apmokymų konkrečią teroro akto panaudojant E. K. vykdymo vietą - Rusijos Federacijos strateginį objektą - Rusijos Federacijos karinę bazę ir teroro akto įvykdymo laiką E. K. nurodys papildomai.

Su Rusijos Federacijos teritorijoje veikusiais organizuotos grupės nariais A. M. ir A. M. rengimosi padaryti šį nusikaltimą stadijoje suderinusi veikimo planą ir aptarusi nusikaltimo eigą E. K., dalyvaudama organizuotos grupės teroro aktui vykdyti veikloje, nuo 2009 m. rugpjūčio14 d. iki 2009 m. spalio 24 d., Lietuvos Respublikoje, Klaipėdoje, veikdama tiesiogine tyčia, žinodama, kad savo veiksmais sudaro sąlygas palengvinti bendrai planuojamam teroro aktui jai susisprogdinant Rusijos Federacijos strateginiame objekte – Rusijos Federacijos karinėje bazėje vykdyti ir to norėdama, atliko parengiamuosius veiksmus šio labai sunkaus nusikaltimo padarymui, apie kuriuos mobiliojo ryšio telefonais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), per internetinių pokalbių programą „MSN“ bei naudodama elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) informavo jos veiksmus kontroliavusius A. M. ir A. M.:

2009 m. rugpjūčio 14 d. per „Western Union“ greitojo pašto sistemą iš Rusijos Federacijoje gyvenančio A. M. gavusi 500 JAV dolerių (1212 litų ir 35 centų pagal Lietuvos Banko 2009-08-14 nustatytą valiutų kursą) perlaidą kelionei į Rusijos Federaciją teroro aktui vykdyti, už šiuos pinigus 2009 m. rugpjūčio 19 d. apmokėjo kelionei į Rusijos Federaciją reikalingo 2009 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos apskrities VPK Migracijos tarnyboje išduoto Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) E. K. vardu pagaminimą ir šį pasą 2009 m. rugsėjo 21 d. atsiėmė;

laikydamasi konspiracijos 2009 m. rugpjūčio mėnesio antros pusės – 2009 m. rugsėjo 23 d. laikotarpiu panaudodama elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) per socialinį tinklą www.facebook.com bei mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijoje gyvenančios pažįstamos R. K. paprašė, kad jai padarytų iškvietimą į Rusijos Federaciją, reikalingą šios šalies vizai gauti, o šiai atsisakius, 2009 m. spalio 16 d. kreipėsi į Klaipėdoje esančią IĮ „K. I. P.“, pateikė Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) E. K. vardu ir iš A. M. gautų teroro akto finansavimui lėšų apmokėjo Rusijos Federacijos turistinės vizos Rusijos Federacijos generaliniame konsulate Klaipėdos mieste išdavimo bei draudimo ir autobuso bilieto į Maskvą išlaidas;

tuo pačiu metu, turėdama tikslą perduoti panaudojimui kaip savižudes mirtininkes teroro aktams Rusijos Federacijoje vykdyti su A. M. ir A. M. susijusiems Rusijos Federacijoje veikusiems nenustatytiems asmenims, nuo 2009 m. rugpjūčio pabaigos iki 2009 m. spalio 24 d. verbavo N. K. bei nuo 2009 m. rugsėjo pabaigos iki 2009 m. spalio pradžios - L. G. vykimui kartu su ja į Rusijos Federaciją;

2009 m. spalio 20 d. gavusi Rusijos Federacijos vizą suderino su A. M., kad šis ją 2010 m. spalio 25 d. pasitiks Maskvoje, „Rygos“ autobusų stotyje, ir organizuos jos pergabenimą į Rusijos Federacijos Čečėnijos Respubliką, ir 2009 m. spalio 24 d. iš Klaipėdos autobusu išvyko į Rusijos Federaciją teroro akto sprogdinant save strateginės reikšmės objekte - Rusijos Federacijos karinėje bazėje, taip sukeliant pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai bei siekiant, kad dėl to atsirastų sunkių padarinių – susisprogdinimo metu būtų nužudyta kiek galima daugiau žmonių ir šiais veiksmais įbauginti žmonės vykdymui, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento pareigūnų 2009m. spalio 24d., 16 val. 15 min., Kauno autobusų stotyje buvo sulaikyta, užkardant kelią nusikaltimo padarymui.

E. K. buvo kaltinama pagal BK 250 str. 5 d.

Kaltinamoji teisme kalta neprisipažino ir parodė, kad ji organizuotos grupės teroro aktui vykdyti nekūrė ir bendrininkų neieškojo. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad tiek L. G., tiek N. K. į Maskvą su savimi vežtis ketino tam, kad ir jos būtų panaudotos kaip savižudės sprogdintojos teroro aktui. Nei L. G., nei N. K. nežinojo, kad bus panaudotos sprogdinimams, įkalbinėdama jas vykti su ja į Rusiją tai nuo jų slėpė.

Liudytojos L. G. ir N. K. parodė, kad nebuvo aktyviai įkalbinėjamos kartu su kaltinamąja vykti į Maskvą, buvo tik siūloma kartu važiuoti, apie tai, kad jos bus panaudotos kaip sprogdintojos mirtininkės joms nežinoma.

Iš kaltinamosios pasisakymų pokalbių forumuose bei socialiniuose tinkluose turinio matyti, kad ji turėjo tikslą kaip savižudė sprogdintoja įvykdyti teroro aktą strateginiuose objektuose, tačiau iš jos pokalbių mobiliojo ryšio telefonu, elektroniniu paštu bei internetine programa MSN su Rusijos Federacijos piliečiais A. M. ir A. M. turinio negalima padaryti neginčijamos išvados apie tai, kad E. K. kūrė organizuotą grupę teroro aktui vykdyti ir dalyvavo jos veikloje, o priešingai - ji pati gavo minėtų asmenų pasiūlymą atvykti į Maskvą.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik kaltinamojo prisipažinimu, kai jo nepatvirtina kiti įrodymai. Teismo išvados gali būti grindžiamos tik pagal teisėjų vidinį įsitikinimą įvertinta patikimų įrodymų visuma. Toks įvertinimas turi leisti teismui padaryti nuosprendyje išdėstytas išvadas. Šiuo atveju vien E. K. prisipažinimo ikiteisminio tyrimo metu nepakanka tam, kad būtų galima padaryti neginčijamą išvadą apie kaltinamosios kaltumą.

Esant tokioms aplinkybėms E. K. pagal BK 250str. 5d. išteisintina jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303str. 5d. 1p.).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas BPK 94str. tvarka.

Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 21 str. 1 d. ir 250 str. 4 d. ir, pritaikius BK 54 str. 3 d., nuteisti laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.

Į bausmės atlikimą įskaityti sulaikymą ir suėmimą nuo 2009 m. spalio 24 d. iki 2010 m. rugpjūčio 5 d. ir nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki 2011 m. gegužės 10 d. ir laikyti E. K. atlikusia bausmę.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 250 str. 5 d. E. K. išteisinti jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

140 (šimtą keturiasdešimt) litų ir 100 (šimtą) JAV dolerių konfiskuoti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžinti E. K., užsienio turisto priėmimo patvirtinimą Nr. GM 006441, kasos pajamų orderį KP Nr. 536, autobuso bilietą Nr. 1692299, informacinį lapelį, raštelį su užrašu rusų kalba, kelionės rizikų draudimo polisą Nr. KRD 0526765, užrašų knygelę - sunaikinti, videokasetę „Panasonic mini DV“, kompiuterio sisteminį bloką „BMS Express“, šio bloko kietąjį diską „Maxtor“, model:6L160M, 160 MB s/n L39AQ296, kietąjį diską „ Maxtor“, model:6L160M, 160 MB s/n L39AQ296 - kietąjį diską „Western digital“, 250 MB, s/n WCANK3722910, laikmeną „Acme (CD-R) Nr. 393, kompiuterines laikmenas Nr. 125, 506, CD-R Nr. 565, CD-R Nr. 567, Nr. 526, Nr. 527, kompaktinius diskus „Acme CD-R 90 min. – laikyti prie bylos, mobiliojo ryšio telefono aparatą Nokia 2600 Classic“, IMEI Nr. 353207/03/505124/6 ir „Pildyk“ SIM kortelę Nr.89370 03101 22330 00859, mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia 1650“, IMEI Nr. 352918/02/941324/9 ir „Labas“ SIM kortelę Nr. 89370 02090 20037 1460, mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia 1600“, IMEI Nr. 353649/01/711406/4 ir „Ežys“ paslaugos SIM kortelę Nr. 89370 01940 00117 24467; „Ežys“ paslaugos SIM kortelę Nr. 89370 01940 00117 23949; „Labas“ paslaugos SIM kortelę Nr. 89370 02080 20084 7767 – sunaikinti.

Nuosprendį per 20 dienų nuo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.