Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2018-12-20 · Civilinė byla Nr. 2YT-13442-213/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2YT-13442-213/2018Nutartis · 2018-12-20Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-03-07Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-20
Bylos Nr.
2YT-13442-213/2018
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-02541-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vita Lučkauskaitė
Pareiškėjas
P. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-13442-213/2018Proceso Nr. 2-48-3-02541-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gruodžio 20 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Vita Lučkauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo P. M. skundą dėl antstolės B. Č. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl 2018-03-20 antstolės B. Č. patvarkymo Nr. 0129/09/01795 S220, dėl turto vertės nustatymo ir varžytinių skelbimo. Pareiškėjas skundu prašo panaikinti antstolės priimtą patvarkymą Nr. 0129/09/01795 S220 ir priimti naują sprendimą – įpareigoti antstolę B. Č. pateikti pareiškėjui 2017-07-20 patvarkymą dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatymo skyrimo ir ekspertizės išvadą, kurią atliko UAB „Verslavita“, taip pat prašo sustabdyti varžytinių paskelbimą, taikyti senaties terminą ir išniekojimą nutraukti.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad antstolės B. Č. vykdomoje byloje dėl skolos išieškojimo iš skolininko P. M. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM naudai, 2018-03-20 priėmė patvarkymą Nr. 0129/09/01795 S220 dėl turto vertės nustatymo ir varžytinių skelbimo. Taip pat šiuo patvarkymu buvo nutarta skirti turto vertinimo ekspertizę, kad nustatyti, kokia yra pareiškėjui priklausančio turto rinkos vertė. Turto vertinimą atliko UAB „Verslavita“. Atlikus turto vertinimą buvo nustatyta, kad pareiškėjo turto vertė yra 14500 Eur. Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo įteikta skundžiamo patvarkymo kopija, todėl buvo pažeistos jo teisės įvertinti eksperto ar ekspertizės įstaigos ir esant reikalui pareikšti ekspertui nušalinimą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad negavo atlikto turto vertės nustatymo išvados, kurią atliko UAB „Verslavita“, dėl ko negalėjo įvertinti šios išvados ir esant reikalui pareikšti prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ir pateikti prašymą dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo. Pareiškėjo nuomone, antstolei nesilaikius turto vertės nustatymo ir varžytinių skelbimo tvarkos, pažeidė pareiškėjo teises ir patvarkymas dėl to turi būti panaikintas. Taip pat nurodo, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 107 str. valstybei nesumokėtų socialinio draudimo, muito ir kitų mokesčių bei su jais susijusių sumų – priverstinio išniekojimo senaties terminas yra 5 metai, todėl mano, kad suėjus šiam terminui skolos išieškojimas iš pareiškėjo turi būti nutrauktas.

Antstolė B. Č. 2018-06-25 patvarkymu pareiškėjo P. M. skundo netenkino. Patvarkyme nurodė, kad 2017-02-20 patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo turto rinkos vertei nustatyti asmeniškai buvo įteiktas pareiškėjui 2017-07-24. Taip pat nurodo, kad CPK nenumato antstoliui pareigos pateikti bylos šalims ekspertizės aktą. Apie ekspertizę ir jos išvadas pareiškėjas buvo informuotas, todėl galėjo atvykti į antstolių kontorą ir susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga. Taip pat nurodo, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 107 str. 5 d. numatyta, kad šio įstatymo 106 str. nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išniekojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išniekojimo senaties terminas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0129/09/01795 medžiagos nustatyta, kad antstolė B. Č. vykdo 2009-09-16 Vilniaus apskrities VMIišduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 14-19-20310 dėl135639,81Lt išieškojimo iš skolininko P. M., išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM naudai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui priklauso šis nekilnojamasis turtas: ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas).

2017-03-17 antstolė priėmė patvarkymą Nr. 0129/09/01795 S220, atsižvelgdama į UAB „Verslavita“ atliktą turto vertinimo ekspertizės aktą Nr. EVN-18-004, nutarė nustatyti, kad pareiškėjui priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 14500 Eur. Nurodytu patvarkymu antstolė paskelbė pirmąsias turto varžytynes.

Pareiškėjas neginčija patvarkymu nustatytos jo turto vertės, pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo įteiktas patvarkymas dėl turto vertinimo ekspertizės skyrimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolė 2017-07-20 priėmė patvarkymą dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo Nr. 0129/09/01795 S-203. Patvarkymu buvo nutarta pareiškėjo turto vertinimo ekspertizė pavesti UAB „Verslavita“ (vykd. b. l. 118). Šis patvarkymas pareiškėjui buvo siunčiamas registruota pašto siunta ir buvo įteikta asmeniškai, ką patvirtina byloje esantis įteikimo pranešimas (vykd. B.l. 119), todėl teismas kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo žinoma apie paskirtą Turto vertinimo ekspertizę.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnio 1 dalyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir neveikiamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam susipažinus su ekspertizės vertinimo aktu, jis turėjo teisę prašyti papildomos ekspertizės įkainoti Turtą. Su tokia pareiškėjo pozicija teismas nesutinka. CPK 681 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nesikreipė į antstolį su prašymu perkainoti turtą, nors kaip jau anksčiau konstatavo teismas, patvarkymas dėl turto ekspertizės išvadų jam įteiktas asmeniškai. Teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas suinteresuotas pakartotinio turto vertinimo atlikimu nebuvo pakankamai aktyvus. Pareiškėjas nepateikė ir objektyvių įrodymų, leidžiančių suabejoti nustatyta turto verte.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad CPK 682 straipsnio normos, reglamentuojančios ekspertizės skyrimo tvarką, turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai su kitomis įstatyminėmis vykdomojo proceso taisyklėmis ir CPK 681 straipsniu, kuriame nustatyti ekspertizės skyrimo pagrindai. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados, antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d., CPK 682 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-604/2008). Vykdymo procesas yra skirtas visų pirma patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 str. 2 d.).

Pabrėžtina, jog skolininkas turi pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga, turi teisę reikšti prašymus (CPK 643, 644 straipsniai). Byloje nėra duomenų, kad skolininkas buvo aktyvus.Nuo turto įvertinimo praėjo beveik 10 mėnesių, tačiau visuotinai žinomų didelių pokyčių, įtakojančių nekilnojamojo turto rinkos kainas per šį laikotarpį neįvyko, antstolė priėmusi 2018-06-25 patvarkymą Nr. 0129/09/01795 S220, pagrįstai vadovavosi turto vertintojo UAB „Verslavita“ nustatytomis nekilnojamojo turto verte. Teismui pripažinus, kad nebuvo padaryta pažeidimų dėl Turto vertinimo ekspertizės, pareiškėjo prašymas dėl varžytynių paskelbimo sustabdymo atmetamas, kaip nepagrįstas, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių priežasčių stabdyti varžytines.

Pasisakant dėl LR Mokesčių administravimo įstatyme nurodytų mokesčio išieškojimo senaties terminų, pareiškėjui pažymėtina, kad LR Mokesčių administravimo įstatymo 107 str. 1 d. numatyta, kad mokesčio, kaip jis apibrėžtas minėtame įstatyme, ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. To paties straipsnio 3 d. nurodoma, jog LR Mokesčių administravimo įstatymo 106 str. nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Tuo atveju, kai nurodytais atvejais išieškoti mokestinės nepriemokos visiškai ar iš dalies nepavyksta, pakartotinai inicijuoti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrą galima tik tuo atveju, jei nepasibaigęs mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. LR Mokesčių administravimo įstatymo 106 str. numatyti priverstinio išieškojimo būdai, kurių vienas yra priimti sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šis sprendimas perduotinas vykdyti antstoliui LR Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Analizuojant LR Mokesčių administravimo įstatymo 106 ir 107 straipsnių nuostatas, akivaizdu, kad pagal LR Mokesčių administravimo įstatymą 5 metų senaties terminas taikomas ne išieškojimui, o netinkamai įvykdytos ar neįvykdytos prievolės priverstinio išieškojimo pradėjimui, kas reiškia, jog pagal įstatymo nuostatas ne išieškojimas turi būti įvykdytas per 5 metus, o per 5 metus nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos turi būti pradėtas priverstinio išieškojimo procesas, kuris turi pasireikšti per vieną iš LR Mokesčių administravimo įstatymo 106 str. numatytų būdų. Pradėjus priverstinį išieškojimą, tame tarpe ir kreipusis dėl skolos priteisimo, senatis išieškojimui sustoja bei nebetaikoma. Atsižvelgiant į, atmestinas ir pareiškėjo prašymas taikyti skolos išieškojimo senatį, kadangi vykdomasis dokumentas buvo išduotas 2009-09-16, o skolos išieškojimas antstolės B. Č. kontoroje pradėtas vykdyti 2009-10-16, tai yra nesuėjus 5 metų terminui.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0129/09/01795nepažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės normų ir panaikinti2018-03-20 antstolės B. Č. patvarkymą Nr. 0129/09/01795 S220 dėl turto vertės nustatymo ir varžytinių skelbimopareiškėjo skunde nurodytais motyvais ir argumentais nėra jokio pagrindo, todėl skundas atmestinas (CPK 510 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolės B. Č. veiksmų atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Vita Lučkauskaitė