Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-857-426/2022

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-10-19
Bylos Nr.: eI2-857-426/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02302-2021-5
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.

Teisėjai: Rūta Miliuvienė (pirm.), Henrikas Sadauskas, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas: UAB "RNDV Group"
Atsakovas: Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-857-426/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02302-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.4; 8.7; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Indrės Žvaigždinienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Group“ skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „RNDV Group“ (toliau – ir Bendrovė) skunde prašo teismo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. 47U-275/48U-87 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Group“ neįtraukimo ir išbraukimo iš patvirtintų įmonių sąrašo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2021 m. gegužės 17 d. pateiktą prašymą dėl įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą (toliau – ir Sąrašas), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad Departamento 2018 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėja buvo įrašyta į Sąrašą 3 metams, t. y. iki 2021 m. birželio 28 d. Besibaigiant šiam terminui, Bendrovė 2021 m. gegužės 17 d. pateikė Departamentui prašymą įtraukti ją į patvirtintų įmonių sąrašą dar 3 metų laikotarpiui, tačiau Departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė neįtraukti Bendrovės į patvirtintų įmonių sąrašą ir nuo Sprendimo priėmimo dienos išbraukti pareiškėją iš Sąrašo.

Pareiškėjos įsitikinimu, buvusių vadovų atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas neturi įtakos jos įtraukimui į patvirtintų įmonių sąrašą. Sprendime nurodoma, kad 2019 m. spalio 16 d. buvusio Bendrovės vadovo T. K. atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas apskaitos tvarkymas). 2019 m. spalio 17 d. analogiškas persekiojimas pradėtas buvusio Bendrovės vadovo L. K. atžvilgiu. Pareiškėja pabrėžia, kad T. K. ir L. K. yra buvę Bendrovės vadovai, šių pareigų nebeužimantys pakankamai ilgai. Be to, nei pačiai Bendrovei, nei jos vadovui L. G., kuris įmonei vadovauja nuo 2019 m. sausio 2 d., jokie įtarimai dėl nusikalstamų veikų nėra pareikšti. Akcentuoja, kad įtarimai T. K. ir L. K. buvo pareikšti tuo metu, kai nė vienas iš jų jau nėjo Bendrovės vadovo pareigų, t. y. T. K. įtarimai pareikšti praėjus 10 mėnesių, o L. K. – praėjus 4 metams po atleidimo iš pareigų. Taigi, Departamentas nenustatė, jog minėtiems asmenims pareikšti įtarimai turėtų kokią nors sąsają su jų, kaip Bendrovės vadovų, pareigų vykdymu praeityje ir / ar su pareiškėjos vykdoma veikla apskritai.

Mano, kad Departamentas Sprendime plečiamai aiškino ir iš esmės netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ, ir Įstatymas) 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punktą, jį taikydamas ir tokiais atvejais, kai asmenys jau ilgą laiką neina į patvirtintų įmonių sąrašą prašomos įtraukti įmonės vadovo pareigų ir jų atžvilgiu inicijuojamas baudžiamasis persekiojimas jau po atleidimo iš įmonės vadovo pareigų. Pagal asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus įmonėms draudžiama rinkti perteklinę informaciją apie savo darbuotojus, įskaitant ir vadovaujančius asmenis, tuo labiau, apie buvusius vadovus. Dėl šios priežasties vadovo veikla, dėl kurios jo atžvilgiu gali būti pradėtas baudžiamasis persekiojimas arba tai, kad jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, įmonei gali būti apskritai nežinoma.

Pažymi, kad Departamentas, išbraukęs Bendrovę iš patvirtintų įmonių sąrašo tik po to, kai ji kreipėsi dėl įtraukimo į šį sąrašą naujam laikotarpiui, veikė nenuosekliai ir taip pažeidė pareiškėjos teisėtų lūkesčių principą, kadangi iki Sprendimo priėmimo dienos Bendrovė negavo jokių pranešimų iš atsakovo. Be to, pareiškėja aktyviai vykdė veiklą, įdarbino naujus darbuotojus, t. y. užsieniečius, kuriems Departamentas išduodavo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, ji atitinka Patvirtintų įmonių sąrašo sudarymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1V-890 (toliau – ir Aprašas), nustatytus kriterijus dėl įmonėje dirbantiems užsieniečiams nustatyto darbo užmokesčio dydžio.

Taip pat teigia, kad Bendrovė atitinka Aprašo 8.7 papunktyje nustatytą kriterijų dėl įmonėje dirbantiems užsieniečiams mokamo darbo užmokesčio dydžio. Pareiškėjos ir daugumos užsieniečių darbo sutartyse buvo nustatyta, kad jiems mokamas darbo užmokestis – minimali mėnesinė alga, padauginta iš koeficiento 1,3, taip pat darbo užmokesčio priedas – 2,90 Eur už darbuotojo išdirbtą darbo laiką. Nuo 2020 m. sausio 1 d. padidinus Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkoje nurodytą koeficientą iki 1,65, 2019 m. gruodžio 30 d. Bendrovės direktorius priėmė įsakymą, kuriame nustatė, kad iki 2020 m. sausio 1 d. su darbuotojais sudarytose darbo sutartyse nuo 2020 m. sausio 1 d. koeficientas keičiamas į 1,65, nekeičiant kitų darbo sutarčių sąlygų, taip pat su naujais įdarbinamais darbuotojais sudarytose darbo sutartyse nurodomas darbo užmokestis yra minimali mėnesinė alga, padauginta iš koeficiento 1,65. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Bendrovėje dirbantiems užsieniečiams mokamas mažesnis darbo užmokestis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, padauginta iš koeficiento 1,65.

Nurodo, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje nustatytas minimalus valandinis atlygis (MVA) buvo padidintas nuo 3,72 Eur iki 3,93 Eur, o minimalus mėnesio atlyginimas – nuo 607 Eur iki 642 Eur. Minimali mėnesinė alga, padauginta iš koeficiento 1,65, iki 2021 m. sausio 1 d. sudarė 1001,55 Eur (bruto), po 2021 m. sausio 1 d. – 1 059,30 Eur (bruto). Apskaičiuojant darbuotojams atostoginius 2021 m. sausio–kovo mėnesiais, jų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ir pagal 2020 m. duomenis, kai minimali mėnesinė alga buvo mažesnė. Dėl to penkiems Bendrovėje dirbantiems darbuotojams apskaičiuotas darbo užmokesčio dydis tam tikrais mėnesiais buvo nežymiai mažesnis, tačiau skirtumas sudarė nuo 5 iki 50 Eur.

Be to, Departamentas galėjo ir turėjo kreiptis į pareiškėją dėl pateiktų duomenų, susijusių su Bendrovėje dirbantiems užsieniečiams mokamu darbo užmokesčiu, patikslinimo, tačiau to nepadarė, todėl pareiškėja neturėjo galimybės pateikti papildomų dokumentų. Bendrovė tvirtina, kad ji taip pat atitinka Aprašo reikalavimus dėl veiklos vykdymo atitinkamoje ekonominės veiklos srityje ne trumpiau kaip dvejus metus.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad pagal Aprašo 6 punktą įmonė į patvirtintų įmonių sąrašą įtraukiama 3 metams, jeigu nėra UTPĮ 63¹ straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių įmonė negali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, ir įmonė atitinka visus Aprašo 8.1–8.7 papunkčiuose nurodytus kriterijus arba Aprašo 8.1–8.4 ir 8.8 papunkčiuose nurodytus kriterijus, arba Aprašo 8.1–8.4 ir 8.9 papunkčiuose nurodytus kriterijus.

Nurodo, kad pareiškėja savo prašyme įtraukti į patvirtintų įmonių sąrašą pažymėjo, jog nėra Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių įmonė negali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, ir kad įmonė atitinka Aprašo 8.1–8.7 papunkčiuose nurodytus kriterijus. Tačiau Departamentas nustatė, kad pareiškėja neatitinka Aprašo 8.2 papunkčio reikalavimų, kadangi pareiškėjos VĮ Registrų centrui pateikti pastarųjų 2 metų finansinės atskaitomybės dokumentai nepatvirtina, kad įmonė veiklą srityje pagal ekonominės veiklos rūšis, pagal kurias prašo būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, t. y. „Įvairių tipų laivų statyba (3010)“ ir „Laivų ir plūdriųjų konstrukcijų statyba (3011)“ vykdo ne trumpiau kaip 2 metus. Taip pat atsakovas nustatė, kad daliai pareiškėjos prašyme nurodytų darbuotojų paskutinius tris mėnesius, kai jie neturėjo nedraudiminių laikotarpių, mokėtas mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo mažesnis, negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, padauginta iš koeficiento 1,65. Dargi buvo nustatyta, jog buvusių Bendrovės vadovų T. K. ir L. K. atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Atsakovas pabrėžia, jog aplinkybė, kad T. K. ir L. K. yra buvę pareiškėjos vadovai, neturi jokios teisinės reikšmės vertinant ginčijamo Sprendimo teisėtumą. Departamentas pareiškėjos prašymo nagrinėjimo metu nustatė, kad pastarųjų 5 metų laikotarpiu pareiškėjos vadovų atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas būtent dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, todėl tai sudarė pakankamą pagrindą vertinti, jog pareiškėjos atžvilgiu taikytina UTPĮ 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlyga, dėl kurios pareiškėja negali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą. Pabrėžia, kad Departamentas neprivalėjo nustatyti, dėl kokių konkrečiai veiksmų Bendrovės buvusių vadovų atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas ir kaip šie veiksmai susiję su pareiškėjos veikla.

Departamentas nesutinka su skundo argumentais, kad pareiškėja negalėjo būti išbraukta iš patvirtintų įmonių sąrašo, kadangi baudžiamasis persekiojimas pareiškėjos buvusių vadovų atžvilgiu pradėtas vėliau, negu pareiškėja buvo įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą. Tai, jog pareiškėja Departamento 2018 m. birželio 28 d. sprendimu įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą trejiems metams (iki 2021 m. birželio 28 d.), nereiškia, kad pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka iš šio sąrašo negalėjo būti išbraukta nesuėjus minėtam terminui. Pareiškėjos skundo teiginiai, kad nuo 2019 m. spalio 16 d. ir 17 d. (įtarimų buvusiems vadovams pareiškimo) ji aktyviai vykdė veiklą, įdarbino užsieniečius, kuriems Departamentas išduodavo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, neturi jokios teisinės reikšmės šios bylos kontekste. Baudžiamojo persekiojimo dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo pareiškėjos buvusių vadovų atžvilgiu pradėjimas nesuponavo pareiškėjos minimo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunkčio, kuriame įtvirtintas atsisakymo išduoti / pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindas, taikymo sprendžiant dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo pareiškėjos įdarbinamiems užsieniečiams.

Pažymi, kad Aprašo 8.7 papunktyje imperatyviai nustatytas reikalavimas, jog įmonės joje įdarbintiems užsieniečiams mokamas mėnesinis bruto darbo užmokestis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo (toliau – ir Valdyba) duomenimis, turi būti ne mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, padauginta iš koeficiento 1,65. Šiuo atveju įmonė turi besąlygiškai atitikti Aprašo 8.7 papunkčio nuostatą dėl minimalaus įdarbintiems užsieniečiams mokamo bruto darbo užmokesčio dydžio, o pareiškėjos skunde įvardintos aplinkybės, kodėl ji to nepadarė, yra nereikšmingos. Be to, pati pareiškėja pasirinko ir savo prašyme nurodė tuos užsieniečius, kuriems išmokėtą darbo užmokesčio dydį Departamentas vertino nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, todėl dėl susiklosčiusios situacijos bei nustatytos neatitikties Aprašo reikalavimams yra atsakinga pati pareiškėja.

Be to, pabrėžia, kad Migracijos departamentas neturėjo pagrindo kreiptis į pareiškėją dėl pateiktų duomenų, susijusių su Bendrovėje dirbantiems užsieniečiams mokamu darbo užmokesčiu, patikslinimo, kadangi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje tikrinami duomenys buvo aiškūs ir tikslūs. Nors po Sprendimo priėmimo pareiškėja patikslino duomenis apie deklaruotą darbo užmokestį, išmokėtą dviem užsieniečiams, tai nekeičia išvados, jog pareiškėja neatitinka Aprašo 8.7 papunktyje įtvirtinto kriterijaus.

Taip pat pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai, kad ji atitinka Aprašo 8.2 papunkčio reikalavimus, nes vykdo veiklą visose prašyme nurodytose ekonominės veiklos srityse daugiau nei 2 metus, yra nepagrįsti. Atitiktis Aprašo 8.2 papunkčiui tikrinama Aprašo 9.5.4 papunktyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju Departamentas, vadovaudamasis VĮ Registrų centrui pareiškėjos pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais, pagrįstai ir teisingai nustatė, jog pareiškėja 2019 m. laikotarpiu nevykdė ekonominės veiklos pagal ekonominės veiklos rūšis, pagal kurias prašo būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, t. y. „Įvairių tipų laivų statyba (3010)“ ir „Laivų ir plūdriųjų konstrukcijų statyba (3011)“, nes šios veiklos rūšys 2019 m. nebuvo išrašytos pareiškėjos finansinės atskaitomybės dokumentuose. Šių aplinkybių nepaneigia deklaratyvūs skundo teiginiai, kad pareiškėja šią ekonominę veiklą faktiškai vykdė ar kad pareiškėjos 2018–2020 m. pateiktuose finansinės atskaitomybės aiškinamuose raštuose nurodoma, jog Bendrovės pagrindinė deklaruojama ir faktiškai vykdoma veikla yra elektros montavimo darbai laivuose ir sausumoje; pastolių montavimas; izoliacijos darbai; vamzdynų klojimo darbai; šviesolaidžio tiesimo darbai. Kita vertus, nors pareiškėja tvirtina, kad pakoregavo 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, įrašydama į juos trūkstamas ekonominės veiklos rūšis, tai nesudaro pagrindo spręsti, jog Sprendimas yra nepagrįstas, nes duomenys buvo patikslinti jau po jo priėmimo ir jų atsakovas negalėjo įvertinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 47U-275/48U-87 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Group“ neįtraukimo ir išbraukimo iš patvirtintų įmonių sąrašo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Migracijos departamento 2018 m. birželio 28 d. sprendimu UAB „RNDV Group“ buvo įrašyta į patvirtintų įmonių sąrašą 3 metams, t. y. iki 2021 m. birželio 28 d.

Pareiškėja 2021 m. gegužės 17 d. pateikė Departamentui prašymą įtraukti ją į patvirtintų įmonių sąrašą ateinančių 3 metų laikotarpiui.

Tačiau Departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė neįtraukti Bendrovės į patvirtintų įmonių sąrašą bei nuo Sprendimo priėmimo dienos išbraukti pareiškėją iš patvirtintų įmonių sąrašo. Sprendimą motyvavo tuo, jog: a) pareiškėja neatitinka Aprašo 8.2 papunkčio reikalavimų dėl veiklos vykdymo ne trumpiau kaip dvejus metus srityje (srityse) pagal ekonominės veiklos rūšį (rūšis), pagal kurią (kurias) prašo būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą; b) pareiškėja neatitinka Aprašo 8.7 papunktyje nurodyto kriterijaus dėl įmonėje dirbantiems užsieniečiams mokamo darbo užmokesčio, kuris turi būti ne mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, padauginta iš koeficiento 1,65; c) yra UTPĮ 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga, dėl kurios pareiškėja negali būti patvirtintų įmonių sąraše, kadangi dviejų jos buvusių vadovų atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Be to, Departamentui nustačius, kad Bendrovė atitinka Įstatymo 63¹ straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytą priežastį, t. y. nustačius, kad atsirado 63¹ straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių įmonė negali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, Bendrovė buvo išbraukta iš patvirtintų įmonių sąrašo.

Pareiškėja, nesutikdama su ginčijamu Sprendimu, prašo teismo jį panaikinti.

Aprašo 6 punkte įtvirtinta, kad įmonė į patvirtintų įmonių sąrašą įtraukiama 3 metams, jeigu nėra Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių įmonė negali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, ir įmonė atitinka visus Aprašo 8.1–8.7 papunkčiuose nurodytus kriterijus; arba Aprašo 8.1–8.4 ir 8.8 papunkčiuose nurodytus kriterijus; arba Aprašo 8.1–8.4 ir 8.9 papunkčiuose nurodytus kriterijus.

Į patvirtintų įmonių sąrašą įmonės įtraukiamos pagal ekonominės veiklos rūšį (rūšis) srityje (srityse), kurioje (kuriose) įmonė vykdo veiklą ne trumpiau kaip 2 metus (Aprašo 7 punktas).

Aprašo 8 punkte įtvirtinta, kad įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijai yra šie: 8.1. įmonė vykdo Lietuvos Respublikoje veiklą, kuria siekiama pelno, ne trumpiau kaip pastaruosius 3 metus, yra teisės aktų nustatyta tvarka pateikusi pastarųjų 3 metų mokesčių deklaracijas ir valstybės įmonei Registrų centrui pastarųjų 3 metų finansinės atskaitomybės dokumentus; 8.2. įmonė veiklą srityje (srityse) pagal ekonominės veiklos rūšį (rūšis), pagal kurią (kurias) prašo būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, vykdo ne trumpiau kaip 2 metus ir tai patvirtina valstybės įmonei Registrų centrui pateikti pastarųjų 2 metų finansinės atskaitomybės dokumentai; 8.3. įmonė nevykdo laikinojo įdarbinimo veiklos; 8.4. įmonė turi užsieniečių įdarbinimo patirties: 8.4.1. jeigu įmonėje dirba ne daugiau nei 50 darbuotojų (toliau – smulki įmonė) – įmonėje per pastaruosius 2 metus iki prašymo pateikimo dienos ne trumpiau kaip 6 mėnesius nepertraukiamai dirba ir (arba) dirbo ne mažiau kaip 4 užsieniečiai, šiuo 6 mėnesių laikotarpiu turintys (turėję) galiojančią Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą arba galiojantį leidimą laikinai gyventi; 8.4.2. jeigu įmonėje dirba daugiau nei 50 darbuotojų (toliau – stambi įmonė) – įmonėje per pastaruosius 2 metus iki prašymo pateikimo dienos ne trumpiau kaip 6 mėnesius nepertraukiamai dirba ir (arba) dirbo ne mažiau kaip 8 užsieniečiai, šiuo 6 mėnesių laikotarpiu turintys (turėję) galiojančią Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą arba galiojantį leidimą laikinai gyventi; 8.5. įmonėje dirba 10 ar daugiau darbuotojų, iš kurių 4 yra užsieniečiai, jeigu tai yra smulki įmonė, arba 8 yra užsieniečiai, jeigu tai yra stambi įmonė; 8.6. įmonės pajamos sudaro ne mažiau kaip 500 000 eurų per metus; 8.7. įmonės joje įdarbintiems užsieniečiams mokamas mėnesinis bruto darbo užmokestis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, yra ne mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, padauginta iš koeficiento 1,65; 8.8. įmonės kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip vieno milijono eurų sumą. Šiuo atveju įmonė prie prašymo turi pridėti nepriklausomo auditoriaus išvadas apie atliktą investiciją; 8.9. įmonė su Vyriausybe arba jos įgaliota institucija Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo nustatyta tvarka yra sudariusi investicijų sutartį.

Iš patvirtintų įmonių sąrašo vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka įmonė išbraukiama, jeigu nustatoma, kad atsirado šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių įmonė negali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą (Įstatymo 63¹ straipsnio 4 dalies 3 punktas). Iš esmės ta pati teisės nuostata yra įtvirtinta ir Aprašo 16 punkte.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja, siekdama pagrįsti savo prašymą įtraukti ją į patvirtintų įmonių sąrašą, prašyme patvirtino, kad nėra Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių įmonė negali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, taip pat, kad įmonė atitinka Aprašo 8.1–8.7 papunkčiuose nurodytus kriterijus. Taigi, Bendrovė patvirtino, kad veiklą srityje (srityse) pagal ekonominės veiklos rūšį (rūšis), pagal kurią (kurias) prašo būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, vykdo ne trumpiau kaip 2 metus ir tai patvirtina VĮ Registrų centrui pateikti pastarųjų 2 metų finansinės atskaitomybės dokumentai. Taip pat patvirtino, kad įmonėje įdarbintiems užsieniečiams mokamas mėnesinis bruto darbo užmokestis, Valdybos duomenimis, yra ne mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, padauginta iš koeficiento 1,65. Be to, Bendrovė patvirtino, kad per pastaruosius penkerius metus nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinta kalta arba pripažintas kaltu Bendrovės vadovas ar jo įgaliotas asmuo dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neteisėtos juridinio asmens veiklos, apgaulingo apskaitos tvarkymo ar papirkimo, arba dėl tokių nusikalstamų veikų padarymo nėra vykdomas baudžiamasis persekiojimas.

Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, nustatė, jog, visų pirma, Bendrovės VĮ „Registrų centrui“ pateikti pastarųjų 2 metų finansinės ataskaitos dokumentai nepatvirtina, jog įmonė veiklą srityje pagal ekonominės veiklos rūšis, pagal kurias prašo būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą – „Įvairių tipų laivų statyba (3010)“ ir „Laivų ir plūdriųjų konstrukcijų statyba (3011), vykdo ne trumpiau kaip 2 metus.

Pareiškėja nurodo, kad Aprašo 8.2 papunktyje nėra nurodytas baigtinis sąrašas dokumentų, kuriais gali būti grindžiamas atitikimas šiam kriterijui, o tuo atveju, jei vykdomos veiklos negalima nustatyti iš VĮ Registrų centrui pateiktų duomenų, tuomet įmonė gali pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus dokumentus, patvirtinančius veiklos vykdymą konkrečiose ekonominės veiklos srityse. Vis dėlto, teisėjų kolegija nesutinka su šiais pareiškėjos argumentais, kadangi Aprašo 8.2 papunktyje aiškiai įtvirtinta, jog įmonės veiklą srityje (srityse) pagal ekonominės veiklos rūšį (rūšis) ir jos tęstinumą (2 metus) patvirtina būtent VĮ Registrų centrui pateikti pastarųjų 2 metų finansinės atskaitomybės dokumentai. Tik tuo atveju, jei įmonė neturi pareigos VĮ Registrų centrui teikti finansinės atskaitomybės dokumentų, tai įmonė prie prašymo turi pridėti mokesčių deklaracijas ar kitus dokumentus, patvirtinančius, kad įmonė vykdo veiklą srityje (srityse) pagal ekonominės veiklos rūšį (rūšis). Šiuo atveju Bendrovė nepagrindė aplinkybės, jog ji neturi pareigos VĮ Registrų centrui teikti tokių dokumentų, todėl laikytina, kad ji privalėjo juos laiku pateikti, įrodinėdama, jog vykdo veiklą 2 metus. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėja Departamentui nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad veiklą pagal minėtas ekonominės veiklos rūšis vykdė 2 metus, to ji neneigia ir skunde teismui, nurodydama, kad vėliau duomenis patikslino, tačiau sutiktina su atsakovo pozicija, jog prašymo pateikimo metu šie duomenys pateikti nebuvo ir Departamentas negalėjo jų tinkamai įvertinti. Kita vertus, nors pareiškėja teigia, kad ji pateikė kitus dokumentus, kurie patvirtino jos vykdomą veiklą, tačiau, kaip minėta, Įstatyme aiškiai apibrėžta, kokie dokumentai turi būti pateikti, todėl Bendrovei jų nepateikus Departamentas pagrįstai laikė, jog įmonė nepatvirtino, jog veiklą srityje pagal ekonominės veiklos rūšis, pagal kurias prašo būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą – „Įvairių tipų laivų statyba (3010)“ ir „Laivų ir plūdriųjų konstrukcijų statyba (3011), vykdo ne trumpiau kaip 2 metus. Pažymėtina, kad reikalingų dokumentų Bendrovė nepateikė ir teismui.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas ir dėl to, ar Departamentas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja neatitinka Aprašo 8.7 papunktyje nustatyto kriterijaus.

Byloje nustatyta, kad Departamentas, patikrinęs pareiškėjos prašyme nurodytų 10 užsieniečių duomenis Valdybos informacinėje sistemoje, nustatė, kad daliai jų paskutinius tris mėnesius, kai jie neturėjo nedraudiminių laikotarpių, mokamas mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (nuo 2021 m. sausio mėn. – 642 Eur), padauginta iš koeficiento 1,65 (642 Eur x 1,65= 1 059,30 Eur). Departamentas nustatė, kad Bendrovės darbuotojams buvo mokami šie atlyginimai: H. F., gim. (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio mėn. buvo mokamas 1 040 Eur atlyginimas; R. G., gim. (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo mėn. – 1 039,36 Eur, o sausio mėn. – 857,76 Eur; V. B., gim. (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio mėn. – 943,13 Eur; I. B., gim. (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo mėn. – 1 053,62 Eur; O. H., gim. (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio mėn. – 1 005,96 Eur, 2020 m. gruodžio mėn. – 995,12 Eur; D. S., gim. (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo mėn. – 1 051,82 Eur; Y. C., gim. (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio mėn. – 943,13 Eur atlyginimas.

Pažymėtina, kad Aprašo 8.7 papunktyje numatytas reikalavimas įpareigoja Departamentą patikrinti, ar įmonės mokamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis yra ne mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, padauginta iš koeficiento 1,65. Pagal Aprašą Departamentas neprivalo vertinti, ar įmonės mokamas valandinis darbo užmokestis atitinka įmonės mokamą vidutinį valandinį bruto darbo užmokestį. Nors ir darbuotojų darbo sutartyse yra sulygtas mokėti valandinis darbo užmokestis, tačiau pabrėžtina, kad įmonė, kuri siekia būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, turi atitikti būtent Apraše numatytus reikalavimus ir jos mokamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis turi būti ne mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, padauginta iš koeficiento 1,65. Šiuo atveju net ir pati pareiškėja skunde sutinka, jog kai kurių užsieniečių atlyginimas buvo vos keliais eurais mažesnis nei nustatyta minimali alga, o Valdybai jau yra pateikti patikslinti duomenys, tačiau tai neatleidžia pareiškėjos nuo pareigos laikytis Įstatyme įtvirtinto reikalavimo. Be to, pareiškėja nurodo priežastis, dėl kurių atlyginimas galėjo būti mažesnis, tačiau Įstatyme nėra numatytų išimčių atlyginimo dydžiui. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Departamento Sprendime pagrįstai konstatuota, jog Bendrovė neatitinka Aprašo 8.7 papunktyje nustatyto kriterijaus.

Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, nustatė, jog 2019 m. spalio 16 d. buvusiam Bendrovės vadovui T. K., o 2019 m. spalio 17 d. buvusiam Bendrovės direktoriui L. K. pradėtas baudžiamasis persekiojimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį „Apgaulingas apskaitos tvarkymas“.

Iš byloje esančių duomenų, įskaitant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, matyti, kad T. K. Bendrovės vadovu buvo nuo 2012 m. lapkričio 29 d. iki 2014 m. rugpjūčio 19 d. ir nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2019 m. sausio 2 d. Iš į bylą pateikto Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį nustatyta, kad T. K. atžvilgiu Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) dar 2017 m. liepos 18 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo, 2019 m. spalio 16 d. T. K. jau buvo pripažintas įtariamuoju, o 2020 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė nuosprendį T. K. atžvilgiu. Kaip matyti, nusikalstamos veikos padarytos laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., kai T. K. nebuvo Bendrovės vadovu.

Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad L. K. Bendrovės vadovu buvo nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d. iki 2015 m. liepos 16 d. Iš į bylą pateikto Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį nustatyta, kad L. K. atžvilgiu FNTT 2017 m. liepos 18 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo, 2019 m. spalio 17 d. L. K. pripažintas įtariamuoju, o 2020 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė nuosprendį L. K. atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamos veikos padarytos laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., kai L. K. buvo Bendrovės vadovu.

Taigi, nustatyta, kad per pastaruosius penkerius metus tuometinių Bendrovės vadovų atžvilgiu buvo vykdomas baudžiamasis persekiojimas dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, Departamentas konstatavo, jog Bendrovė atitinka Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas priežastis, dėl kurių ji negali būti įtraukta į Sąrašą. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 ir 4 dalimis, Sprendimu nusprendė neįtraukti Bendrovės į Sąrašą. Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos skundo argumentais, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų priežasčių, dėl kurių ji negalėtų būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, kadangi, pasak pareiškėjos, ginčijamo Sprendimo priėmimo dieną joks baudžiamasis persekiojimas jos ar vadovo atžvilgiu nėra vykdomas.

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, įtariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiką, arba asmuo, apklausiamas apie veiką, kurios padarymu jis įtariamas, arba į apklausą šaukiamas asmuo, kuriam yra surašytas šio kodekso 187 straipsnyje numatytas pranešimas apie įtarimą (21 straipsnio 2 dalis). Nuo to momento, kai asmuo yra pripažįstamas įtariamuoju, jo atžvilgiu atliekami įvairūs Baudžiamojo proceso kodekso numatyti veiksmai, o tai leidžia pagrįstai teigti, kad šio asmens atžvilgiu yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Baudžiamasis persekiojimas suprantamas kaip Baudžiamojo proceso kodekse ir kitais teisės aktais reglamentuota tvarka įgalioto pareigūno atliekami procesiniai veiksmai ir priemonės, siekiant atskleisti nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį (-is), surenkant pakankamai įrodymų (duomenų), užtikrinančių, kad byloje bus priimtas teisėtas ir teisingas sprendimas.

Pažymėtina, kad, nors nei Baudžiamasis kodeksas, nei Baudžiamojo proceso kodeksas neįtvirtina konkrečios baudžiamojo persekiojimo sąvokos, tačiau ji vartojama praktikoje. Viena iš Lietuvos Respublikos prokuratūros veiklos sričių yra vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, kas apima ir ikiteisminio tyrimo metu atliekamus veiksmus. Be to, teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad baudžiamasis persekiojimas apima ir ikiteisminio tyrimo stadiją. Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi iš esmės analogiškos pozicijos kaip ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, kurio praktikoje yra konstatuota, jog tai, kad asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą. Taigi gali būti atvejų, kai, išnagrinėjus pagrįstą įtarimą teisme, asmuo nėra nuteisiamas pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžią šio proceso eigą (pvz., EŽTT 2013 m. birželio 20 d. sprendimas byloje L prieš Čekiją, peticijos Nr. 57404/08; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-202-881/2009).

Teismas laiko nepagrįstais skundo argumentus, kad minėta Įstatymo nuostata negalėjo būti pritaikyta, nes ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas jau buvusiems vadovams. Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad į patvirtintų įmonių sąrašą negali būti įtraukiama įmonė, jeigu per pastaruosius penkerius metus įmonei ar įmonės vadovui vykdomas baudžiamasis persekiojimas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Šiuo atveju matyti, kad, nors nusikalstamų veikų padarymo metu T. K. nebuvo Bendrovės vadovu, tačiau per pastaruosius penkerius metus jo atžvilgiu buvo vykdomas baudžiamasis persekiojimas. Be to, L. K. atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas ne tik buvo vykdomas per pastaruosius penkerius metus, tačiau jis dar buvo ir Bendrovės vadovu nusikalstamų veikų padarymo metu. Tai, kokios yra nusikaltimo (-ų), dėl kurio (-ių) pareiškėjos buvusiems vadovams pareikšti įtarimai, padarymo aplinkybės, Departamentas neprivalėjo vertinti ir nagrinėjamos bylos kontekste tai nėra aktualu.

Migracijos departamentas, spręsdamas, ar įmonė gali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, privalo vadovautis imperatyviomis Įstatyme ir Apraše nustatytų kriterijų atitikties sąlygomis ir neturi diskrecijos teisės aktuose nustatytų sąlygų vertinti savo nuožiūra.

Kaip nustatyta, Sprendimas buvo priimtas Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 3 bei 4 dalies (iš patvirtintų įmonių sąrašo vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka įmonė išbraukiama, jeigu nustatoma, kad atsirado šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių įmonė negali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą) pagrindu. Pažymėtina, kad Įstatymo 63¹ straipsnis įsigaliojo 2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2338 pagrindu (nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Naujas (kitas) prašymas dėl patvirtintų įmonių sąrašo pateiktas 2021 m. gegužės 17 d., taigi pastarojo prašymo pateikimo metu įstatymų leidėjas jau buvo įtvirtinęs reikalavimą, kad į patvirtintų įmonių sąrašą negali būti įtraukta įmonė, jeigu per pastaruosius penkerius metus yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinta kalta arba pripažintas kaltu įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neteisėtos juridinio asmens veiklos, apgaulingo apskaitos tvarkymo ar papirkimo, arba dėl tokių nusikalstamų veikų padarymo vykdomas baudžiamasis persekiojimas (dėl pastarosios aplinkybės, sprendžiant pagal pateiktus duomenis, abejonių nekyla). Tokio pobūdžio reikalavimas Bendrovei buvo žinomas naujo (kito) prašymo pateikimo metu, todėl nebuvo netikėta.

Pagal lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) teisės principą – teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1960/2012). Tai teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1508/2012, 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2895-442/2021).

Teisėkūros subjektas Įstatymo 63¹ straipsniu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. apribojo asmenų ratą, galinčių patekti į patvirtintą įmonių sąrašą, siekiant aukštesnių standartų. Teisės subjektas negali tikėtis, kad, pateikiant naują prašymą, galios toks pats teisinis reguliavimas kaip galiojo pateikiant pirmesnį, todėl teismas laiko, kad Sprendimo 1 dalis (neįtraukti Bendrovės į patvirtintų įmonių sąrašą), neprieštarauja teisės principui lex retro non agit.

Tuo tarpu Sprendimo 2 dalis (išbraukti Bendrovę iš patvirtintų įmonių sąrašo) pirmiau išdėstytų nuostatų pagrindu pripažintina prieštaraujanti teisės principui lex retro non agit, kadangi įtraukiant pareiškėją į ginčo įmonių sąrašą Įstatymo 63¹ straipsnyje įtvirtintas reguliavimas buvo be kriterijų, kurie įsigaliojo nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., todėl, nesant įstatymų leidėjo aiškaus ir nedviprasmiško reguliavimo, kad Įstatymo 63¹ straipsnyje nustatyti kriterijai taikomi atgal, pareiškėja turėjo likti įtraukta į ginčo sąrašą iki nustatyto termino. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-315-556/2022). Todėl šioje dalyje skundas tenkintinas ir Sprendimas, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas nuostatas, keistinas.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamo Departamento Sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas Sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo naikinti 1 jo dalies, kuria Bendrovė neįtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Departamento 2021 m. birželio 11 d. sprendimas Nr. 47U-275/48U-87 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Group“ neįtraukimo ir išbraukimo iš patvirtintų įmonių sąrašo“ yra keistinas tik 2 dalyje, kurioje Bendrovė buvo išbraukta iš patvirtintų įmonių sąrašo.

Pareiškėja taip pat teismo prašo įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti jos prašymą dėl jos įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą. Pažymėtina, kad šis reikalavimas laikytinas išvestiniu reikalavimu iš skundžiamo Sprendimo. Teismui konstatavus skundžiamo Sprendimo šioje dalyje teisėtumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju sprendimas iš esmės priimtas ne pareiškėjos naudai, tačiau keičiant sprendimą tenkintina skundo dalis. Bendrovės atstovė pateikė teismui prašymą priteisti pareiškėjos naudai 2 178,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus skundo tenkinimo dalį, aplinkybę, kad Bendrovė išbraukta iš Sąrašo 2021 m. birželio 11 d. likus neilgam terminui iki jo pasibaigimo (2021 m. birželio 28 d.), konstatuotina, kad Bendrovė įgijo teisę į dalies savo patirtų išlaidų atlyginimą iš atsakovo, todėl teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškėjos naudai iš atsakovo priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Group“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 47U-275/48U-87 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Group“ neįtraukimo ir išbraukimo iš patvirtintų įmonių sąrašo“ 2 dalį (išbraukti 2021-06-11 UAB „RNDV Group“ (į. k. 302639697) iš patvirtintų įmonių sąrašo).

Kitoje dalyje dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 47U-275/48U-87 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Group“ neįtraukimo ir išbraukimo iš patvirtintų įmonių sąrašo“ 1 dalies, kuria uždaroji akcinė bendrovė „RNDV Group“ neįtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, panaikinimo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „RNDV Group“ (juridinio asmens kodas: 302639697) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rūta MiliuvienėHenrikas SadauskasIndrė Žvaigždinienė