Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Stulpinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Remigijaus Armino, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjų J. M. ir J. G. atstovei advokatei Aldonai Stasiulaitienei, atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovei Daliai Vaičikauskaitei, trečiojo suinteresuoto asmens E. D. atstovei M. I. B. ir advokatui Rimvydui Paulauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. M. ir J. G. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. D. dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjų J. M. ir J. G. atstovė advokatė Aldona Stasiulaitienė skundą palaiko ir prašo jį tenkinti skunde nurodytų motyvų pagrindu. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme buvo padarytas pakeitimas ir išplėstas asmenų ratas, į kurį patenka ir pareiškėjos. Lietuvos Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad pareiškėjoms teisė reikalauti atsirado po minėto įstatymo pakeitimo ir nurodė, kad kiti Klaipėdos apskrities viršininko sprendimai buvo priimti po to, kai teisinę reikšmę įgijo naminio testamento turėjimas ir įgyvendinimas, t.y. Lietuvos Aukščiausiasis teismas pripažino pareiškėjų teisę ir teisinį interesą atkurti nuosavybės teises į M.G. valdytą žemės sklypą. M. J. priėmė palikimą ir mirė iki 1991 m., todėl negalėjo parašyti pareiškimo nuosavybei atkurti. Klaipėdos apskrities viršininkas, priimdamas sprendimą neteisingai išaiškino ir taikė LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str., supainiojo nuostatas – įstatyminis paveldėtojas ir testamentinis paveldėtojas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjoms J. M. ir J. G., trečiajam suinteresuotam asmeniui E. D. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pareiškėjos prašo panaikinti 2008-04-11 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimą Nr. 2.1-137 (1.14) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į F.J. žemę“ ir įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininką priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo J.M. ir J.G. į senelės M. J. (G.) nuosavybės teisėmis valdytą 39,00 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini),, kurį jai 1939-07-27 naminiu testamentu paliko tėvas F.J. Savo reikalavimus grindžia tuo, kad F. J. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 42,25 ha žemės. Jis 1937-07-27 naminiu testamentu 39 ha šios žemės paliko savo dukrai M.J.-G. ( b.l. 39 ). Testamentas atitinka tuo metu galiojusių įstatymų reikalavimus, jis nėra nuginčytas. M.J.-G. priėmė palikimą ir valdė 39 ha žemės sklypą. Pareiškėjos J.M. ir J.G. yra M.J.-G. įstatyminės įpėdinės ir pretendentės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Jų 1991 m. paduotas prašymas atkurti nuosavybės teises į šią žemę nebuvo išnagrinėtas. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 1998 m. atkūrė nuosavybės teises į visą F.J. žemę tik vienai įstatyminei įpėdinei – jo vaikaitei E.D. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, vykdydama nuosavybės teisių atkūrimą, dėl administravimo klaidos neįvertino F.J. surašyto naminio testamento ir nesprendė nuosavybės teisių atkūrimo klausimo testamentiniams įpėdiniams.

Nustatyta, kad J. M. ir J.G. pretenduoja atkurti nuosavybės teises į senelės M. J. (G.) paveldėtą ir iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 39,00 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį jai testamentu paliko tėvas F. J. Žemės savininkas F.J. 1939 m. liepos 27 d. naminiu testamentu 39 ha šios žemės paliko dukteriai M. J. (G.), o kitą turtą – sūnaus A. J. vaikams A. J. ir E. J. (D.). F. J. mirė 1940 m. Jo duktė M. J. (G.) priėmė palikimą pagal testamentą ir 39 ha žemės valdė kartu su savo vyru. Ji mirė 1974 m. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. J. (G.) valdytą žemę 1991 m. kreipėsi jos sūnaus A.G. (mirusio 1973 m.) vaikai: J. G. (M.) ir A. G. (jis mirė 1995 m. ir jo teises paveldėjo sutuoktinė J. G.). Tačiau Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2008-04-11 raštu Nr. 2.1-137-(1.14) nusprendė, kad nuosavybės teises į F.J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą 42,25 ha žemės (duomenys neskelbtini), galima atkurti tik E. D. Nurodė, kad J.M. ir A.G. negali pretenduoti į prosenelio F.J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą žemę, nes jie buvusiam savininkui yra provaikaičiai. Juos priskirti LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 5 p. pretendentams taip pat negalima, nes pagal minėto straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas pretendentais gali būti tik asmenys, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu), taip pat asmenys, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko savo turtą. J.M. ir A.G. neatitinka minėtų reikalavimų, nes žemė naminiu testamentu palikta M. G., kuri prašymo dėl objektyvių priežasčių (mirė 1991 m.) nėra pateikusi, o taip pat mirdama M.G. testamento nepaliko ( b.l. 8-9 ).

Mirusio F.J. naminio testamento surašymo faktas, testatoriaus valios konkrečiam asmeniui palikti turtą ir paliekamo turto apimties išreiškimas, testamento atitikimas tuo metu galiojusiems įstatymams ir testamento teisėtumas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2007). Todėl remiantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Turto perleidimo pagal naminį testamentą juridinis faktas yra pareiškėjų reikalavimų pagrindas. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą teisinę reikšmę turi ir teisines pasekmes sukuria naminiai testamentai, kurie nors ir ne visiškai atitinka jų sudarymo metu galiojusių teisės aktų – yra sudaryti nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos. Naminis testamentas turi atitikti esminius reikalavimus, t.y. turi būti nurodytas įpėdinis ir aiški testatoriaus valia paskirti jam turtą po mirties. Kadangi F.J. 1939-07-27 naminiu testamentu aiškiai išreiškė savo valią – 39 ha žemės paliko savo dukrai M. J. (G.), kuri po tėvo F.J. mirties 1940 m. priėmė palikimą pagal testamentą ir kartu su savo vyru valdė 39 ha testamentu jai paliktos žemės, todėl po jos mirties įstatyminiams M.J.(G.) įpėdiniams atsirado teisė reikalauti jiems atkurti nuosavybės teises po įstatymo pakeitimo 1999 metais. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas naminiam testamentui teisinę reikšmę suteikė 1999 m. gegužės 13 d. įstatymo pakeitimais, įsigaliojusiais 1999 m. birželio 2 d., nes buvo įtvirtinta nuostata, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams. Miręs turto savininkas F.J. testamentu paliko dalį savo turto dukrai M.J. (G.), kuri priėmė palikimą – žemės sklypą ir jį kartu su vyru J. G. valdė iki kolektyvizacijos. Jai mirus, nuosavybės teisės į jos valdytą 39,00 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini),, atkurtinos pareiškėjoms kaip įstatyminėms įpėdinėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Iš pateiktos pažymos matyti, kad iki 1940 metų G. ūkyje buvo 42 ha žemės, po to tais pačiais metais jo ūkis buvo išbuožintas, o 1941 m. atėjus vokiečiams G. savo žemę vėl atsiėmė ir iki 1945 m. turėjo 42 ha ( b.l. 48 ). 1951-10-08 pažymoje nurodyta, kad J. G. yra buožė ir pašalintas iš kolūkio, o archyvine pažyma patvirtinama, kad G. J. ir G. M. buvo ištremti ir ištrėmime išbuvo iki 1958-06-30 ( b.l. 50,51 ). Todėl atsakovo argumentas, kad M. G. jai naminiu testamentu palikto turto ( žemės ) nebuvo priėmusi nepagrįstas. Iš dalyvavusių byloje asmenų paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad dalis žemės nuosavybės teise yra atkurta iki 1999 metų E. D., todėl pareiškėjos pretenduoja tik į likusią nuosavybės teise neatkurtą laisvą žemės dalį 21,8 ha.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad 2008-04-11 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. 2.1-137-(1.14), kuriuo atsisakyta spręsti klausimą atkurti nuosavybės teises į F.J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą 42,25 ha žemės (duomenys neskelbtini),, kurią po F. J. mirties pagal naminį testamentą paveldėjo M. G., J.M. ir mirusio A.G. turto paveldėtojai J. G. motyvuojant tuo, kad jos nėra laikytinos tinkamais pretendentais į naminiu testamentu paliktą turtą ( žemę ) yra neteisėtas ir nepagrįstas. Todėl pareiškėjų J.M. ir J.G. skundas tenkintinas, 2008-04-11 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimas naikintinas, įpareigojant Klaipėdos apskrities viršininko administraciją iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjoms nuosavybės teisių atkūrimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 str. 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti inter alia išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo, taip pat išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pagal ABTĮ 44 str. 6 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 45 str. 1 d.).

Teismas nustatė, kad pareiškėjos buvo sudariusios atstovavimo sutartį su advokate Aldona Stasiulaitiene. Teismui pateikti leistini rašytiniai įrodymai: 2008-10-20 pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad pareiškėjos J.G. ir J.M. sumokėjo advokatei po 1200 litų, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjų prašomas priteisti išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl jų prašymas tenkintinas. Iš atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pareiškėjų J. G. ir J. M. naudai priteistina po 1200 litų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. M. ir J. G. skundą patenkinti. Panaikinti 2008-04-11 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 2.1-137 (1.14) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į F.J. žemę“.

Įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjoms.

Priteisti iš atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pareiškėjoms J. G. ir J. M. po 1200 litų kiekvienai išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam.