Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-01-27 · Administracinė byla Nr. I-1768-402/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2014-10-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-01-27Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2015-05-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-27
Bylos Nr.
I-1768-402/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01079-2013-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
A.M.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1768-402/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01079-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 27 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,

nedalyvaujant pareiškėjui A.M., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui, ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. M. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 7 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 7 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b.l 6, 135).

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2013-04-15 apie 12.30 val. iš Kauno tardymo izoliatoriaus buvo etapuotas į Kauno apylinkės teismą, nors teismo posėdis buvo numatytas tik 14.00 val. Skunde pažymėta, kad dėl skuboto etapavimo negalėjo pavalgyti, todėl į teismą teko vykti alkanam, o tokioje būsenoje nebuvo galima susikaupti ir tinkamai gintis teismo posėdžio metu. Skunde taip pat nurodyta, kad etapuojant suimtuosius nepaisoma jokių taisyklių, nes automobiliuose įrengtos pertvaros metalinės, aštriais kampais, be saugos diržų neįmanoma posūkiuose išsilaikyti, avarijos metu galima susižaloti, todėl kiekvieną kartą etapuojant bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, jog dėl Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų nebuvo laiku ir tinkamai pamaitintas, į teismo posėdį buvo etapuotas piktas, alkanas ir suirzęs, ko pasėkoje nesugebėjo tinkamai gintis, gilintis ir susikaupti itin svarbiame posėdyje ir buvo nuteistas 6 metams laisvės atėmimo. Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų patyrė neturtinę žalą ir prašo ją priteisti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į skundą (b.l. 26-28) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad Kalinamųjų, sulaikytųjų ir nuteistųjų konvojavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės, kuriose nustatyta, kad teisminis konvojus - tai konvojus, kuris saugo ir konvojuoja konvojuojamuosius į teismus ir išvažiuojamuosius teismo posėdžius. Konvojaus paskirtis yra konvojuojamųjų konvojavimas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus konvojaus būrys konvojuoja suimtuosius (nuteistuosius) į Kauno apylinkės teismą, todėl konvojus, gavęs teismo konvojavimo paraiškas, vykdo teismo reikalavimus pristatyti kaltinamuosius į teismą. Kauno apylinkės teismas pateikė konvojavimo paraiškas (Nr. 1-1113-738/2013, Nr. 1-553-668/2013) 2013-04-15 konvojuoti iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Kauno apylinkės teismą du kaltinamuosius: A. L. (13.00 val.) ir A. M. (14.00 val.), o teisminis konvojus privalo konvojuojamuosius pristatyti į teismą ne vėliau kaip likus 30 min. iki teismo posėdžio pradžios, todėl minėti kaltinamieji buvo konvojuoti būtent šiuo laiku - 12.30 val. Konvojavimo taisyklių 106 p. reglamentuoja, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo jų pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Pareiškėjas A. M. prieš jo konvojavimą jokių pretenzijų ir pastabų nepareiškė. Jei pareiškėjas būtų pareiškęs pretenzijas, kad jis alkanas, tai būtų buvę atžymėta raštu 2013-04-15 postų žiniaraštyje Nr. 20-14-KL-678. Pagal Konvojavimo taisyklių 107 p., konvojuojamojo priėmimas į transporto priemonę tęsiamas tik po to, kai Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų arba teritorinių policijos įstaigų areštinių atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos tenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą. Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 235 p. numatyta, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytuosius techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje liekant transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą. Specialios transporto priemonės, skirtos asmenims konvojuoti (specialus automobilis, specialus autobusas, specialus vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros), turi galiojančias techninės apžiūros rezultatų korteles (ataskaitas) ir įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimus. Pareiškėjas A. M. konvojuotas specialia transporto priemone, valst. Nr. BFK 714, kurios techninė apžiūra buvo atlikta 2013-04-12 ir priimta išvada, kad ši transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Transporto priemonės techninė apžiūra atliekama kas šešis mėnesius. Pagal Konvojavimo taisyklių 108 p., specialus transportas rengiamas atsižvelgiant į Europos Sąjungos rekomendacijas dėl konvojuojamųjų gabenimo. Konvojavimo taisyklių 146 p. nustato konkrečius reikalavimus, kuriuos turi atitikti specialios transporto priemonės, tinkamos konvojavimui. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintuose Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose „K" reiškia, kad kėbulas pritaikytas vežti kalinius (pvz., CWK), „M2CW" - M2 klasės vienaaukštis B klasės mažasis autobusas, pritaikytas vežti žmones verslo tikslais. Vadinasi, specialus automobilis, kuriuo buvo konvojuotas pareiškėjas A. M. , yra pritaikytas vežti kalinius ir atitinka visus teisės aktų nustatytus techninius reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prieš lipdamas į specialų transportą, turėjo galimybę Kauno apskrities VPK pareigūnams žodžiu arba raštu pateikti pretenzijas, pastabas, tačiau to nepadarė, o konvojavimo metu visi teisėti konvojuojamųjų skundai sprendžiami vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 p. nustatyta tvarka.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į skundą (b.l. 75-76, 139-140) prašė pareiškėjo skundą atmesti ir nurodė, kad pareiškėjas savo 2013-09-11 skunde teismui teigia, kad buvo etapuotas į teismą 12 val. 30 min. Ten pat jis teigia, kad susitikimas su gynėja vyko nuo 12 val. iki 12 val. 30 min. Taip nurodydamas terminus pareiškėjas klaidina teismą. Tai patvirtina ir faktas, kad po susitikimo su gynėju posto prižiūrėtojai atlieka privalomas procedūras -vienas padaro asmens kratą (apie 5 min.) ir nuveda į kamerą (nueiti užima apie 5 min.), o kitas išleidžia advokatą. Pareiškėjas netiksliai nurodo jo dienotvarkę ginčijamu laikotarpiu. Pareiškėjas nutyli ir kitą procedūrą, kuri buvo atlikta su juo etapuojant į teismą. Etapavimas vyksta per priėmimo - paskirstymo punktą (toliau PPS). Jame, vykdant instrukciją atliekama suimtojo asmens krata ir vykdomas perdavimas konvojuotojams. PPS saugomi maisto daviniai, kurie išduodami nespėjusiems pavalgyti suimtiesiems. Suimtųjų maitinimą Kauno tardymo izoliatoriuje reguliuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymas Nr. 4/07-11 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“. Minimo įsakymo 32 p. nustato, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. Pietų laikas valandomis nustatytas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-88. Minimame dokumente pietų metas nustatytas nuo 12:30 iki 13:30 val. Pareiškėjas, dėl susitikimo su gynėja nesuspėjęs papietauti kameroje arba Kauno tardymo izoliatoriaus kameroje, iš kurios etapu buvo išvežtas į Kauno apylinkės teismą turėjo galimybę paprašyti maisto davinio etapuojamiems asmenims. Tokio davinio išdavimas užtrunka apie 5 min. Pareiškėjas davinio etapuojamiems neprašė. Pareiškėjas neteisingai nurodo savo dienotvarkės iki išvykimo į teismą laiko grafiką. Kauno TI PPS turėdamas galimybę paprašyti sauso davinio, ja nepasinaudojo. Pagal baudžiamojo proceso 22 str. 3 d. turėdamas teisę pateikti prašymą (taip pat ir dėl nepamaitinimo), ja nepasinaudojo. Pareiškėjas nutylėjo faktą, kad jo baudžiamojoje byloje Nr. 1-553-668/2013 2013 m. balandžio 15 d. buvo padaryta pertrauka. Pareiškėjo baudžiamosios bylos baigtis yra ne jo nepamaitinimo, o jo nusikaltimo rezultatas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad A. M. 2013 m. balandžio 15 d. buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje kaip suimtasis. Taip pat nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas Kauno tardymo izoliatoriui pateikė konvojavimo paraišką Nr. 1-553-668/2013, kuria prašė 2013 m. balandžio 15 d. 14.00 val. konvojuoti iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Kauno apylinkės teismą kaltinamąjį A. M. (b.l. 46). Neginčijamai nustatyta, kad tą dieną nuo 12 val. iki 12.30 val. pareiškėjas buvo susitikęs su advokate D. V. (b.l. 14), o į Kauno apylinkės teismą buvo konvojuotas apie 12.30 val. (b.l. 15), todėl liko nepamaitintas, nes Kauno tardymo izoliatoriuje pietų metas nustatytas nuo 12.30 val. iki 13.30 val. (b.l. 77).

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu) jį etapuojant iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Kauno apylinkės teismą. Kaip vieną iš pagrindinių argumentų dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiškėjas nurodė, jog jam nebuvo sudaryta galimybė laiku pavalgyti 2013-04-15 jį konvojuojant iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Kauno apylinkės teismą, Kauno apskrities VPK pareigūnai iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Kauno apylinkės teismą jį konvojavo alkaną ir nesaugia transporto priemone.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus veiskmų.

Teismas turi išspręsti ar Kauno tardymo izoliatoriui nekilo pareiga užtikrinti, kad A. M. būtų tinkamai ir laiku pamaitintas.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 3 straipsnis numato, jog tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. SVĮ 5 straipsnio 3 dalimi, vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Atitinkamai SVĮ 44 straipsnio 5 dalis įtvirtina, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijose šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kaliniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 punktai). Maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, nustato Maitinimo organizavimo taisyklės. Šių taisyklių 5 punktas numato, jog maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Remiantis Maitinimo organizavimo taisyklių 12 punktu, intervalai tarp maitinimų, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi būti ilgesni nei 7 val., o šių taisyklių 31 punktas nustato, jog asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2008 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 1-58 patvirtinto Sauso maisto davinio suimtiesiems ir nuteistiesiems priėmimo, išdavimo ir apskaitos tvarkos aprašo (b. l. 110–111) 5 punkte, o šio aprašo 5.2 punktas numato, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie konvojuojami iš Kauno tardymo izoliatoriaus 2 val. iki maitinimo, taip pat išduodamas sauso maisto davinys. Kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietos administracija privalo nuolat turėti maisto produktų (negreit gendančių) atsargų ne mažiau kaip 7 dienų suimtųjų ir nuteistųjų maitinimui (Maitinimo organizavimo taisyklių 4 p.). Pagal Maitinimo organizavimo taisyklių 34 punktą kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę, o asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu. Pagal Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintą Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę įstaigoje laikomi asmenys pusryčius gauna nuo 07.15 val. iki 08.00 val., pietus – nuo 12.30 val. iki 13.30 val., o vakarienę – nuo 18.00 val. iki 18.45 val. (b. l. 77).

Išanalizavus išvardintas teisės normas, teismas sprendžia, kad nustatytas teisinis reglamentavimas suteikė pareiškėjui teisę nustatytu intervalu gauti pietums skirtą maistą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2013 m. balandžio 15 d. pareiškėjas buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje kaip suimtasis. Taip pat nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas Kauno tardymo izoliatoriui pateikė konvojavimo paraišką Nr. 1-553-668/2013, kuria prašė 2013 m. balandžio 15 d. 14.00 val. konvojuoti iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Kauno apylinkės teismą kaltinamąjį A. M. (b.l. 46). Neginčijamai nustatyta, kad tą dieną nuo 12 val. iki 12.30 val. pareiškėjas buvo susitikęs su advokate D. V. (b.l. 14), iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Kauno apylinkės teismą buvo konvojuotas apie 12.30 val. ir į Kauno tardymo izoliatorių grąžintas apie 16.20–16.30 val. (b.l. 15, 23–25, 31–35). Pagal Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintą Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę įstaigoje laikomi asmenys pusryčius gauna nuo 07.15 val. iki 08.00 val., pietus – nuo 12.30 val. iki 13.30 val., o vakarienę – nuo 18.00 val. iki 18.45 val. (b. l. 77). Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjas neturėjo galimybės pavalgyti pietus, be to, jam nebuvo išduotas sausas davinys. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisė nustatytu intervalu gauti pietų maitinimui skirtą maistą buvo pažeista. Teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas nustatytu intervalu nepamaitintas nuo pusryčių, kurie pagal Kauno tardymo izoliatoriuje nustatytą dienotvarkę tiekiami nuo 7.15 val. iki 08.00 val., patyrė esminių nepatogumų ir nemalonių dvasinių išgyvenimų.

Kauno tardymo izoliatorius atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjas davinio etapuojamiems asmenims neprašė. Iš Kauno tardymo izoliatoriaus atsiliepimo teismui matyti, kad ši institucija pareiškėjo teisę gauti pietų maitinimą sieja su asmens reiškiamu pageidavimu. Teismas tokius Kauno tardymo izoliatoriaus argumentus pripažįsta nepagrįstais, kadangi teisės aktai pareigą užtikrinti savalaikį asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuje, maitinimą įsakmiai nustato šiai institucijai. Teismo vertinimu, Kauno tardymo izoliatorius privalėjo imtis visų organizacinių priemonių, kurios būtų skirtos tinkamai įgyvendinti įvardintą pareigą.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų Kauno tardymo izoliatoriaus darbuotojų veiksmų, 2013 m. balandžio 15 d. neužtikrinus pareiškėjo teisės nustatytu intervalu gauti pietų maitinimui skirtą maistą, A. M. patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs tinkamai pamaitintas, t.y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Teismas įvertinęs paminėtas aplinkybes, t.y. pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę (vieną kartą pareiškėjas nebuvo tinkamai ir laiku pamaitintas), kas leidžia teismui pažeidimo sukeltą poveikį vertinti kaip vienkartinį ir neturėjusį itin žymaus veikimo, nesant pagrindo teigti, jog dėl negauto pietų maitinimo pareiškėjo patirti žalingi padariniai būtų turėję poveikį jo fizinei ir psichinei sveikatai, nesant byloje įrodymų, kad Kauno tardymo izoliatoriaus atstovas būtų sąmoningai nedavęs pareiškėjui valgyti, teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamą maitinimą pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Dėl išvardintų priežasčių pripažintina, kad dėl Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų 2013 m. balandžio 15 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamo maitinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl Kauno apskrities VPK pareigūnų veiksmų.

Kalinamųjų, sulaikytųjų ir nuteistųjų konvojavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurios nustato konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą. Taisyklių 192 punkte nurodyta, jog teisminis konvojus privalo konvojuojamuosius pristatyti į teismą ne vėliau kaip likus 30 minučių iki teismo posėdžio pradžios, o 98.5 punktas draudžia priimti konvojuoti, jeigu konvojuojamieji, neaprūpinti maisto daviniu, jeigu konvojuojamojo lydėjimas iki paskirties punkto (ir atgal) truks ilgiau kaip 6 valandas.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Kauno apylinkės teismą buvo konvojuotas apie 12.30 val. ir į Kauno tardymo izoliatorių grąžintas apie 16.20–16.30 val. (b.l. 15, 23–25, 31–35), todėl akivaizdu, jog konvojaus būrys pagrįstai priėmė pareiškėją A. M. konvojuoti.

Teismas pažymi ir tai, kad Taisyklių 106 ir 107 p. numatyta, jog konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo jų pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose; jeigu konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių administracijai, tai konvojuojamojo priėmimas į transporto priemonę tęsiamas po to, kai Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų arba teritorinių policijos įstaigų areštinių atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. M. būtų reiškęs kokias tai pretenzijas Kauno tardymo izoliatoriui arba konvojui dėl to, jog jis netenka galimybės papietauti.

2013 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Kauno apskrities VPK VTV Areštinės ir konvojaus skyriaus konvojaus būrio vadė R. B. nurodė, jog A. M. jokių pretenzijų nereiškė, todėl nebuvo jokio pagrindo sustabdyti jo priėmimo į transporto priemonę procedūras.

Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus bei faktines bylos aplinkybes, sprendžia, jog pareiškėjas neįrodė neteisėtų Kauno apskrities VPK pareigūnų veiksmų jį konvojuojant nepamaitintą, o dėl teisėtų veiksmų neturtinė žala, reglamentuota CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, neatsiranda, todėl skundas šioje dalyje atmestinas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 235 p. numatyta, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytuosius techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje liekant transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą. Pareiškėjas A. M. konvojuotas specialia transporto priemone, valst. Nr. BFK 714, kurios techninė apžiūra buvo atlikta 2013-04-12 ir priimta išvada, kad ši transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus (b.l. 52). Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintuose Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose „K" reiškia, kad kėbulas pritaikytas vežti kalinius (pvz., CWK). Taisyklių 145 p. numato, jog prieš pradedant vykdyti konvojavimą, konvojaus viršininko nurodymu konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotojų privalo patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę, o 146 p. nurodyta, jog specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse turi būti:

146.1. nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai;

146.2. atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai;

146.3. tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas;

146.4. veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai);

146.5. techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis;

146.6. radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės;

146.7. pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20);

146.8. du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo);

146.9. elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai;

146.10. du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje).

Tokiu būdu, darytina išvada, kad transporto priemonė, kuria buvo konvojuotas pareiškėjas, atitinka nustatytuosius techninius reikalavimus, nes joje nenumatytas saugos diržų įrengimas ir nenuneigta aplinkybė, jog specialusis transportas įrengtas atsižvelgiant į Europos Sąjungos rekomendacijas dėl konvojuojamųjų gabenimo, kaip numatyta Taisyklių 108 p.

Remdamasis aukščiau išdėstyta teisiškai reikšmingų aplinkybių analize bei ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl 2013 m. balandžio 15 d. Kauno apskrities VPK pareigūnų veiksmų jį konvojuojant nesaugia transporto priemone, yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Dėl paminėtų priežasčių šioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.- 87 str., 88 str. 1 p. teismas,

nusprendė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad dėl Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų 2013 m. balandžio 15 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamo maitinimo sąlygas.

Pareiškėjo A. M. reikalavimą dėl 7 000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir 7 000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Natalja Zelionkienė