Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2009-02-24 · Byla Nr. N1-25-349/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-02-24
Bylos Nr.
N1-25-349/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
J. L.
Kaltinamasis
R. E., A. J.
Advokatai
Antanas Cemnolonskas
Kategorijos

Baudž.bylaNr. 1NS-00025-349-2009-59 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.7, 1.2.14.5.1, 1.1.11.10, 1.1.7.2.7

NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 24 d. Panevėžys

Panevėžio apygardos teismas, pirmininkaujant Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui Arnoldui Šukaičiui,

sekretoriaujant Astai Railaitei,dalyvaujant prokurorei Daliai Markauskienei,gynėjams advokatams Antanui Cemnolonskui, Irutei Čiukšytei,

nukentėjusiajam J. L., .

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. E., a. k. gim. Panevėžio r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis, Panevėžyje, nedirbantis, nesimokantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas, Panevėžio m. apylinkės teismo 2005-06-09 nuosprendžiu, jo atžvilgiu, vadovaujantis BK 38 str., baudžiamoji byla pagal BK 302 str. 1 d. nutraukta,

A. J., a. k., gim., Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, gyvenantis, Panevėžio profesinio rengimo centro 9 klasės moksleivis, neteistas,

kaltinami pagal BK 181 str. 2 d., 180 str. 2 d.,Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė:

K. R. E. ir A. J., veikdami bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2008 m. gegužės 6 d. apie 23 vai. 30 min., įsibraudami į patalpą - butą, esantį 9duomenys neskelbtini) Panevėžyje, R. E. užsidėjus ant veido kaukę ir A. J. laikant rankoje pagalį, grasindami J. L. atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą, kad jį išveš ir užmuš, bei panaudojus fizinį smurtą, t. y. A. J. sudavus kumščiu du kartus nukentėjusiajam J. L. į kairįjį šoną, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, savo ir kitų nusikaltimo bendrininkų naudai, vertė J. L. ateityje, kas savaitę, jiems perduoti J. L. priklausantį turtą - pinigus po 200 litų už neva iš nepilnamečių atimtus mobiliojo ryšio telefonus ir patirtą žalą, ir pagrobė nukentėjusiajam J. L. priklausančius mobiliojo ryšio telefonus MOTOROLA V200 150 Lt vertės ir NOKIA 3500C 400 Lt vertės bei maisto produktus: tris 0,5 1 talpos stiklainius su uogiene, vieną 0,5 1 talpos stiklainį su marinuotais burokėliais ir pusę pake cukraus, bendros 11 Lt vertės.

Kaltinamasis R. E. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2008 m. gegužės pradžioje, vakare, jis kartu su A. L. aikštėje susitiko su Pauliumi ir Aidu. T. P. pasiūlė nuettf pas kažkokį vaikiną ir pasiimti telefonus, nes tas vaikinas atėmė telefonus iš sesers ar brolio. P parodė namą „Čili" picerijos kieme. Jis sutiko su šiuo pasiūlymu. Kaukę užsidėjo, kad nepažintų., Arsenas nešėsi pagalį. P su Aidu pasiliko laiptinėj. Nukentėjusysis nenorėjo įsileisti, bandė uždaryti duris, tačiau jie, pastūmę duris, įėjo į vidų. Jie pasakė, kad atėjo pasiimti Pauliaus brolio ar sesers telefonų, bet nukentėjusysis sakė nežinantis, apie ką kalbam. Jis (E) kalbėjo rusiškai, o Arsenas vertė į lietuvių kalbą. Besikalbant virtuvėje dėl telefonų, atėjo P. Jis (P) siūlė nukentėjusiajam atiduoti telefonus arba atlyginti žalą pinigais. Jie gąsdino nukentėjusįjį, kad gali turėti problemų. Apie mušimą nebuvo kalbos. Nukentėjusysis sakė, kad padengs nuostolius. Arsenas pasiėmė saulėgrąžų. Uogienės jie neėmė. Jis pats kažką suvalgė, nukentėjusiajam neprieštaraujant. Po visko jie pasakė, kad po savaitės ateis pasiimti pinigų. Kai išėjo laukan, Purėjo du telefonus.

Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad P prašė padėti susigrąžinti skolą. Jis sutiko ir su Ruslanu nuėjo į Pauliaus nurodytą butą. Prieš tai pasiėmė pagalį. Buvo kalba, kad Jonas paėmė telefonus iš Pauliaus sesers ar brolio. Psu Aidu liko apačioje. Jis įeidamas užkliuvo už staktos ir įgriuvo į vidų. Įėjus, R pradėjo kalbėti rusiškai ir buvo su kauke. Jis buvo su pagaliu. Pradėjo kalbėti apie telefonus. Buvo ir Jono draugė, ji tuo momentu išėjo iš kambario. Jie pasakė, kad ji nesikištų ir ją išprašė iš kambario. Kažkuris iš jų pasiūlė eiti į virtuvę. V. R. su Jonu kalbėjo apie telefonus, kad juos atėmė iš vaikų. Jonas sakė, kad nieko nedarė. Jie juokais pasakė, kad reikės vykti pasivažinėti. Po to atėjo P., apsimetė, kad nieko nepažįsta, pradėjo aiškintis, kas vyksta. P. J. siūlė tartis geranoriškai. T. R. atsiklausė, ar galima valgyti. Neprisimena, ar P. grasino. Buvo kalba apie 200 Lt. Nukentėjusysis sakė duos pinigų dalimis per ilgesnį laiką. Jis žadėjo atiduoti per ilgesnį laiką. R. išsivirė kiaušinį, o jis atsiklausė, ar gali išsinešti maisto produktų. Paėmė tik saulėgrąžų, sviesto, batoną. Prieš išeinant jis sakė J, kad nesiskųstų policijai ir kad kitą savaitę būtų pinigai. Jis pats iš Jono nieko nereikalavo, tik vertė iš rusų kalbos Ruslano žodžius. Kad būtų sudavęs J, nepamena. Lauke matė telefonus. P. kalbėjo su Aidu, kad reikia kažkam paskambinti ir parduoti. R. paklausė, kur P. dės telefonus ir šis pasakė, kad parduos, ras, kur superka.

Be kaltinamųjų parodymų, kaltinamųjų kaltė, padarius nusikalstamas veikas, įrodyta ir žemiau nurodytais duomenimis.

Nukentėjusysis J. L. parodė, kad P., su kuriuo buvo neseniai susipažinęs, pakvietė parūkyti į Laisvės aikštę. Kartu buvo ir dar du jam nepažįstami vaikinai. Berūkant priėjo du vaikinai, vienas buvo su kauke. Jis jų nepažinojo. Po to jis grįžo namo. Už kelių minučių išgirdo skambutį į duris. Skambino ilgai ir įžūliai. Jis su Agne nedarė durų. Kai pradėjo daužyti, jis, pabūgęs, kad išlauš duris, paklausė „kas?". Pamanė, kad tai P. ir atidarė duris. Vienas vaikinas buvo su kauke, kitas -su pagaliu. Vienas jų liepė gultis ant žemės. Jį stumtelėjo toliau į vidų ir įsiveržė į butą. E laužyta rusų kalba pradėjo aiškinti, kad jis (L) prie „Babilono" pavogė iš vaikų du mobilius telefonus. Jis apsimetė, kad nesupranta rusų kalbos, tada J išvertė. Apie „Babiloną" žinojo tik iš bendro išprusimo, niekada priėjo nėra buvęs. Tuo metu kambario duris pradarė Agnė, bet J pastūmė, uždarė ir liepė nesikišti. Jį nutempė į virtuvę, vėl aiškino apie telefonus - jei jų neatiduos, teks mokėti. Iš pradžių vaikinai patys nesutarė, kokią sumą. Pradinės sumos nepamena, bet vėliau išaiškėjo, jog 200 Lt per savaitę, o visa suma buvo įvardinta - 800 Lt. Jei jis nemokės, grasino, kad išveš jo draugę ir jis turės nemalonumų, kad išveš ir užmuš. Po to į butą atėjo P. ir A. P. jį išsivedė į kitą kambarį, pasakė, kad viską sutvarkys, ir išėmė iš jo kišenės telefoną NOKIA, o kitas telefonas MOTOROLA krovėsi virtuvėje. Po to jie grįžo į virtuvę. E vėl jam grasino, vaikinas valgė ant stalo buvusį maistą, išsivirė kiaušinių. Jis galbūt nesąmoningai pasakė, kad gali valgyti, bet šiaip nebuvo jokio prašymo leisti valgyti. Nežino, kuris iš vaikinų, išeidamas nuo stalo susirinko tris indelius uogienės, vieną burokėlių, cukrų ir kitus produktus. Kažkuriuo momentu P. paėmė jo telefoną MOTOROLA. Išeinant, J davė kumščiu du smūgius į kairį šoną, kad jis (L) tylėtų ir nesiskųstų. Žymių nebuvo, tik jautė skausmą. Apie šį įvykį jis kelias dienas niekam nieko nepasakojo, nes buvo labai išsigandęs. Po to prasitarė Narkevičiui, o dar vėliau ir Vidugirienei. Telefoną NOKIA vertina 400 Lt, o MOTOROLLA - 150 Lt. Žalą atlygino E motina.

Liudytoja A. P. parodė, kad tuo metu, kai įvyko tas įvykis, ji draugavo su L, gyveno kartu Ukmergės g. 5-4, Panevėžyje. Paulių ji yra mačiusi savo namuose maždaug savaitė laiko iki įvykio. Kai pabeldė į duris, ji su Jonu buvo vienam kambaryje. Iš pradžių buvo skambutis, jie nedarė durų, nes nenorėjo svečių. Tada stipriai pabeldė. Jonas nuėjo atidaryti, ji išgirdo triukšmą, balsus. Pradarė duris, pamatė vieną vaikiną su lazda, o kitą - su kauke. Jie iš pradžių kalbėjo koridoriuje apie telefonus. Iš pokalbio suprato, kad atėjo atsiimti kažkokio berniuko telefono. Jonas nesuprato, apie kokį berniuką ir kokį telefoną kalba. Po to jie elgėsi grubiai, jos klausė, ką turi vertingo, grasino ją išvežti, grasino kad J bus blogai. Daugiausia buvo kalbama rusiškai. Po įvykio pastebėjo, jog dingo maisto produktai - kiaušiniai, batonas, margarinas, cukrus ir kt. Dingo abu Jono telefonai. Ji nematė, kas paėmė, nes buvo palindusi po antklode, buvo labai išsigandusi. Ji suprato, kad tie vaikinai išsinešė.

Liudytoja A. P., parodžius atpažinti, atpažino A. J., kaip asmenį, kuris 2008 m. gegužės 6 d. buvo atėjęs į butą Ukmergės g. 5 - 4 pas Joną kartu su vaikinu, kuris buvo užsidėjęs kaukę (lt, 45-46 b. 1.).

Liudytojas R. N. parodė, kad jo draugas J. L. pasakojo, jog atėjęs P. su draugais aiškino neva jis (Jonas) pavogė du telefonus iš kažko, grasino, atėmė telefonus ir paėmė maisto produktus. Po to jis (N) Paulių matė, buvo ne kartą su juo susitikę, P. buvo atvažiavęs prie namų, siūlė pinigų už telefonus, prašė viską nutraukti.

Liudytojas A. D. parodė, kad vakare Laisvės aikštėj susitiko su P. P. liepė eiti butą apšvarinti, sakė yra gerų telefonų. Apšvarinti - tai pavogti, o pavogus - parduoti. Siūlė pavogti iš Jono, kuris buvo atėjęs parūkyti. Jis iš pradžių buvo laiptinėj. Pradžioj nuėjo trise, po to jį pasikvietė. P. paėmė du telefonus. Vienas telefonas buvo virtuvėj ant stalo, o kitą nepamena iš kur paėmė. Jonas turėjo mokėti duoklę Pauliui ir jo draugams 200 Lt per savaitę. Šiuo metu visų įvykio aplinkybių nepamena, nes patyrė galvos traumą. Tyrimo metu davė teisingus parodymus, prašo jais remtis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. D. iš esmės davė analogiškus parodymus, detaliai išdėstydamas visas R. E. ir A. J. nusikaltimo padarymo aplinkybes. Jis parodė, kad P. Ž. pasiūlė R. E. ir jo draugui nueiti pas Joną ir pavogti telefonus ir kitus vertingus daiktus. Pats P. Ž. rodytis nenorėjo, nes jį Jonas gerai pažįsta. R. E. ėjo užsidėjęs kaukę, o jo draugas rankoje laikė pagalį. Jis matė, kai Jonas atidarė duris ir norėjo jas vėl uždaryti, bet R. E. kartu su savo draugu tiesiog įgriuvo į buto vidų. Girdėjo R. E. balsą, kaip jis rusų kalba kalbėjo apie tai, kad Jonas atiduotų telefonus, klausė, ką dar gero turi. R. E. draugas vertė į lietuvių kalbą. Jonas sakė, jog telefono neturi. Po kurio laiko į butą nuėjo ir P. Ž. bei jis pats. Virtuvėje jis girdėjo, kai R. E. rusiškai kalbėjo apie tai, kad Jonas iš kažkokių vaikų atėmė telefoną ir už tai Jonas skolingas už patirtą žalą. R. E. draugas vertė į lietuvių kalbą. R. E. sakė, kad už moralinę žalą Jonas turės mokėti po 200 Lt kas savaitę. Girdėjo, kai R. E. grasino J, jei nemokės pinigų, jį išveš ir užkas. P. Ž. patarė J mokėti gražiuoju, nes sakė, kad tas iš Rusijos, t. y. R. E. gali tikrai jį išvežti. Jonas išsigandęs sutiko mokėti. Tuo pačiu R. E. radęs maisto produktus. Tuo metu P. Ž. su Jonu išėjo pasikalbėti į kitą kambarį. Kai jie grįžo, P. Ž. paėmė nuo šaldytuvo telefoną MOTOROLLA. R. E. su savo draugu pasiėmė dar kažkokių Jono produktų, kuriuos nešėsi su savimi. Išeinant R. E. pasakė, kad ateis po savaitės pasiimti pinigų. Išėjus P. Ž. parodė du telefonus - MOTOROLLA ir NOKIA ir pasakė, kad antrą telefoną pagrobė iš Jono, kai buvo išėjęs į kitą kambarį. Jis žadėjo pasidalinti pinigus už parduotus telefonus (1 t., 56 -58 b. 1.).

Nukentėjusysis J. L., parodžius atpažinti, atpažino A. D. kaip asmenį, kuris 2008 m. gegužės 6 d. buvo atėjęs su kitais asmenimis į jo butą (1 1., 38 - 40 b. 1.).

Teismas mano, kad šiais įrodymais kaltinamųjų kaltė, padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus, pasitvirtino.

Nors kaltinamasis R. E. neigė telefono aparatų ir maisto produktų pagrobimo faktą, tačiau pats pripažino, kad, dar prieš einant į J. L. butą, jis kartu su P. Ž. aptarė, kokiu tikslu (užvaldyti telefonus ir kitą turtą) ir kaip pateks į butą, kokius reikalavimus išsakys J. L.. Visa tai rodo, kad tarp asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir R. E. bei A. J. buvo susitarimas užvaldyti svetimą turtą. Buvo sutarta J. L. išsakyti išgalvotą versiją apie neva tai jo (J. L.) atimtus iš vaikų telefonus ir tuo pagrindu reikalauti reguliariai mokėti po 200 Lt. Teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kuriuos dėl esminių įvykio aplinkybių patvirtino ir liudytojas A. D., kad R. E. ir A. J., prieš savininko valią patekę į gyvenamąją patalpą - butą, R. E. prieš tai užsidėjęs kaukę, o A. J. laikydamas rankoje pagalį išsakę grasinimus susidoroti su J. L., t. y. grasinimus panaudodami fizinį smurtą, nesant jokio pagrindo vertė J. L. perduoti savo turtą - reguliariai mokėti nurodyto dydžio pinigines sumas; išeidamas A. J. dar sudavė du kartus kumščiu nukentėjusiajam į kairįjį šoną. Tokia kaltinamųjų veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 181 str. 2 d. Nors fizinį smurtą naudojo tik vienas A. J., tačiau, atsižvelgus į tai, kad bendrininkai tiksliai nebuvo numatę savo veiksmų apimties, o buvo aptarę tik esmines turto užvaldymo aplinkybes, R. E. matė, kad A. J. į butą nešėsi pagalį, todėl suvokė, kad gali būti naudojamas fizinis smurtas ir tam neprieštaravo, todėl A. J. veiksmai -fizinio smurto panaudojimas - negali būti vertinamas kaip vykdytojo ekscesas. Jų abiejų nusikalstama veika vertinama kaip padaryta bendrininkų grupėje. Visiškai pagrįstai kaltinamųjų veika kvalifikuota ir pagal BK 180 str. 2 d. Iš bylos duomenų matyti, kad po išsakytų reikalavimų perduoti turtą - pinigus bei grasinimų panaudoti fizinį smurtą ir fizinio smurto panaudojimo, kaltinamieji patys pasiėmė kitokį turtą - maisto produktus, o asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, paėmė du telefonus. Tokia jų veika neperžengė susitarimo ribų, nes pagrindinis sumanymas ir buvo užvaldyti telefono aparatus ir kitą turtą. Pagal susiklosčiusią teisminę praktiką, kai pareikalavus perduoti vienokį turtą ir jo negavus, kaltininkai, pavartoję fizinį smurtą ar (ir) grasinimus, tuoj pat pasiima kitokį turtą, veika kvalifikuojama iš sutapties pagal BK 181 ir 180 straipsnius.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi BK 54 str. 1 d., 2 d. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Kaltinamojo R. E. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje.

Kaltinamieji anksčiau neteisti. R. E. baustas keletą kartų administracine tvarka už KET pažeidimus. A. J. baustas vieną kartą administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimą. Kitų nusiskundimų jų elgesiu nėra.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes bei į tai, kad nusikaltimų iniciatoriumi pagal byloje esančius duomenis buvo ne kaltinamieji, o kitas asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, teismas mano, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., bus pasiekti kaltinamiesiems paskyrus bausmes, mažesnes už bausmių, numatytų BK 181 str. 2 d. ir 180 str. 2 d. sankcijose, vidurkius.

Kadangi A. J. nusikalto pirmą kartą, charakterizuojamas iš esmės teigiamai, teismas mano, kad vykęs jo atžvilgiu baudžiamasis procesas turės teigiamos įtakos jo elgesiui ateityje. Atsižvelgus į tai, A. J. atidėtinas paskirtos bausmės vykdymas, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 str. 2 d., NUSPRENDĖ:

R. E. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 181 str. 2 d. ir 180 str. 2 d., ir nubausti j į:

pagal BK 181 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams,

pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams dviems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti R. E. subendrintą bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2009 m. vasaris 24 d. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008 m. birželio 19 d. iki 2008 m. birželio 21 d. ir nuo 2008 m. lapkričio 10 d. iki 2009 m. vasario 23 d.

Kardomąją priemonę - suėmimą R. E., iki nuosprendis įsiteisės, palikti nepakeistą.

A. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 181 str. 2 d. ir 180 str. 2 d., ir nubausti jį:

pagal BK 181 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams dviems mėnesiams,

pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti A. J. subendrintą bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams dviems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymą A. J. atidėti dvejiems metams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą dešimčiai mėnesių, įpareigojant A. J. būti namuose nuo 23 vai. iki 6 vai. ir uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą A. J., iki nuosprendis įsiteisės, palikti nepakeistą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

PirmininkaujantysisArnoldas Šukaitis