Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-02-04 · Civilinė byla Nr. 2A-64-265/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-04
Bylos Nr.
2A-64-265/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Albina Pupeikienė, Irma Čuchraj
Ieškovas
L. J.
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. e2A-64-265/2016Teisėja V. Čiapaitė (Proceso Nr. 2-06-3-05082-2015-4)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.3.1.14.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. vasario 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Irmos Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo L. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. J. ieškinį atsakovui antstoliui G. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo antstolio G. J. 256,4 Eur turtinės ir 1 448,10 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuri atsirado dėl neteisėtų antstolio G. J. veiksmų. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-295-642/2010 jis turėjo atlyginti 434,43 Eur bylinėjimosi išlaidų A. P.. Kadangi minėtame sprendime nebuvo nurodyta, į kokią sąskaitą, kokiomis dalimis ir per kiek laiko priteista suma turi būti sumokėta, ieškovas sudarė su Swedbank sutartį ir kas mėnesį mokėjo A. P. po 30 Lt, apie tai informavęs patį A. P. 2013 m. lapkričio 19 d. A. P. kreipėsi į antstolį G. J., kad pradėtų priverstinį išieškojimą. 2014 m. sausio 10 d. visa jo gaunama pensija buvo pervesta į antstolio sąskaitą, dėl ko jis liko be pragyvenimo šaltinio ir negalėjo nusipirkti būtinų vaistų. Kadangi serga kraujagyslių ligomis, neturint iš ko nusipirkti vaistų jam pasidarė silpna ir 2014 m. vasario 21 d. įvyko širdies priepuolis, jis buvo gydomas ligoninėse apie keturis mėnesius. Dėl to patyrė išlaidų gydymui, pirko naujus vaistus, jam buvo atliekami mokami tyrimai, susidarė 278,71 Eur (962,34 Lt) turtinė žala, kuria prašo priteisti iš antstolio. Kadangi antstolis neperspėjo, kad jo skundas dėl antstolio veiksmų nebuvo išnagrinėtas, nenurodė, kad jo sąskaita banke bus areštuota, todėl jam buvo padaryta ir neturtinė žala.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, pripažino, jog ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2014 m. sausio 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria pareiškėjo L. J. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje atmetė. Taip pat teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 9 d. apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo L. J. skundą dėl 2014 m. sausio 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties ir pareiškėjo skundo netenkino. Be to, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, 2014 m. vasario 19 d. vykdant priverstinį skolos išieškojimą iš ieškovo, bei nustačius, kad į areštuotą banko sąskaitą pateko VSDFV išmoka, piniginių lėšų areštas ieškovo sąskaitai buvo panaikintas. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovo ligoninėje hospitalizavimo priežastis nėra susijusi su jo nurodomomis aplinkybėmis.

Šalies argumentai

Ieškovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atmesdamas ieškinį pirmosios instancijos teismas vadovavosi prielaidomis, o ne faktais. Pasak apelianto, ligoninėse jis praleido 4 mėnesius, ir širdies veiklos sutrikimai padažnėjo būtent nutraukus ambulatorinį gydymą dėl vaistų stokos, kurių negalėjo nusipirkti dėl antstolio areštuotų sąskaitų.

Atsakovas su ieškovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad jis neatliko neteisėtų veiksmų, išieškojimą vykdė pagal galiojančių teisės normų reikalavimus, todėl civilinė atsakomybė jam negali būti taikoma. Taip pat, atsakovo vertinimu, šioje civilinėje byloje ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp jo neteisėtų veiksmų ir ieškovo prašomos priteisti žalos. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje kilo ginčas dėl antstolio atsakomybę nustatančių normų taikymo. Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos atlyginant nuostolius. Būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008). Pareiga įrodyti civilinę atsakomybę nulemiančias sąlygas kyla ne atsakovui, o asmeniui pareiškusiam reikalavimą dėl žalos atlyginimo – ieškovui. Šis reikalavimas kildinamas iš CPK 178 straipsnio, jog kiekvienas asmuo privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šioje byloje ieškovas neteisėtus antstolio veiksmus susiejo su aplinkybe, jog visa jo sąskaitoje esanti pensiją buvo areštuota, todėl jis negalėjo nusipirkti vaistų, o tai jam sukėlė širdies priepuolį. CPK 658 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. CPK 689 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Pažymėtina, jog ieškovo nurodoma pensija nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytų išmokų sąrašą, iš kurių išieškojimas negalimas. Dėl to konstatuotina, jog areštuodamas ieškovo sąskaitą antstolis išieškojimą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė. Aplinkybė, jog nežinodamas areštuotoje sąskaitoje esančios lėšų kilmės antstolis taikė areštą didesnei sumai nei galima išieškoti pagal CPK 736 straipsnio nuostatas, nesudaro pagrindo konstatuoti antstolio neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegijos vertinimu, netgi ir pripažinus, kad šie atlikti antstolio veiksmai neteisėti, kaip to prašo ieškovas, tai nesudarytų pagrindo priteisti pastarojo prašomą žalą, nes neįrodyta kita būtina civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys. Ieškovas šioje byloje turėjo įrodyti, jog būtent dėl to, kad nenusipirko vaistų, nes jo sąskaita buvo areštuota, jį ištiko širdies priepuolis. Byloje nėra duomenų, jog ieškovui sveikata sutriko būtent dėl nevartotų medikamentų. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys gydymo stacionare išrašai patvirtina, jog ieškovo hospitalizavimo priežastis yra nulemta ilgą laiką trunkančios ligos. Be to, ieškovas ne kartą buvo hospitalizuotas dėl sveikatos sutrikimų, susijusių su širdies veikla. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nesant bent vienos iš civilinę atsakomybę lemiančių sąlygų civilinė atsakomybė netaikoma.

Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialines, tiek ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, sprendimą grindė byloje surinktų įrodymų visetu, todėl pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Irma ČuchrajAlbina Pupeikienė