Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui V. S., institucijai teikiančiai išvadą Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei turto padalijimo ir ,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui V. S. ieškinio ir priedų kopijos įteiktos, teismo šaukimas atvykti į teismo posėdį įteiktas pasirašytinai. Atsakovas V. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko (b.l.28,41).

Institucijos teikiančios išvadą Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nurodė, kad tikslinga nepilnamečio vaiko R. S. gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina R. S., nes vaikas gyvena su motina, kuri juo rūpinasi ir prižiūri. Iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, nes pareiga teikti vaikams išlaikymą yra sudedamoji tėvų valdžios dalis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas .

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susituokė Anykščių rajono savivaldybės administracijos teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje 1997 m. gruodžio 18 d. (b. l. 18). Santuokoje su atsakovu susilaukė sūnaus – R. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 17). Santuokos metu sutuoktiniai nekilnojamojo turto neįgijo. Atsakovas išgėrinėja, būdamas neblaivus triukšmauja, tampa agresyvus, ieškovė ir vaikas patiria fizinį ir psichologinį smurtą. Atsakovas buvo nuteistas už grasinimą nužudyti savo vaiką (b.l.51-52). Ieškovė ir atsakovas kartu negyvena, bendro ūkio neveda.

Teismas mano, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširo ir nebėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, ir nemano, kad tikslinga imtis papildomų priemonių sutuoktiniams sutaikyti (LR CK 3.64 straipsnis).

Kaip nustatyta, sutuoktiniai negyvena sutuoktinių gyvenimo ir bendro ūkio nebeveda. Ieškovė nurodė, jog jų santuoka yra nutrūkusi ir turi būti nutraukta, kaltu dėl santuokos nutraukimo pripažįstant atsakovą, nes atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas – smurtavo, vartojo psichologinį ir fizinį smurtą, ją įžeidinėjo, žemino. Atsakovas, gavęs procesinius dokumentus, ieškinio neginčijo. Pagal CK trečios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 - 3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio supratimo ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaiku ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Kaip nustatyta sutuoktiniai kartu negyvena, bendro ūkio neveda, bendro gyvenimo metu atsakovas netinkamai vykdė sutuoktinio pareigas. Antra sąlyga, kuri turi būti nustatyta, kad pripažinti sutuoktinį kaltu dėl šeimos iširimo yra ta, kad kaltas sutuoktinio elgesys, iš esmės pažeidžiantis jo kaip sutuoktinio pareigas, bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Kaip nustatyta atsakovas konfliktavo, girtavo, įžeidinėjo atsakovę, netinkamai elgėsi vaiko akivaizdoje, buvo nuteistas už grasinimą nužudyti sūnų (b.l.35-36).

Pagal LR CK 3.69 straipsnio nuostatas sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę, išskyrus jei santuoka nutrauktina dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam asmeniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kadangi ieškovė, po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti iki santuokinę pavardę – Kamarauskienė, jos prašymas tenkintinas.

Ieškovės paaiškinimas ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys santuokoje bendrai jokio nekilnojamojo bei kilnojamojo turto neįgijo (b.l.8). Kreditorinių įsipareigojimų neturi. Pagal VĮ Regitra duomenis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausę automobiliai yra parduoti ir išregistruoti (b.l. 9-11).

Ieškovė prašė nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja- motina, t.y. ieškove. Atsakovas gavęs ieškinį, tai neginčijo. Institucija, duodanti išvadą, vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nenurodė, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina, kaip nors prieštarautų vaiko ar kitų asmenų interesams, šis ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas pilnai ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.59 str. ).

Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Dėl bendravimo tvarkos su vaiku tarp ieškovės ir atsakovo ginčas nekilo, todėl tvarka dėl bendravimo su vaiku teismo nenustatytina.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui periodines išmokas po 150 eurų kas mėnesį iki jo pilnametystės. Šis reikalavimas tenkintinas. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). CK 3.192 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti išlaikymo dydį, įtvirtina proporcingumo principą. Tai reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jų tėvų turtinės padėties.

Bylos duomenimis nepilnametį vaiką išlaiko motina, kurios pajamos yra minimalios (b.l.19-20), dar laiko gyvulius, sodina daržus. Atsakovas dirba, pajamos minimalios (b.l.37-39). Atsakovas, kaip nurodė ieškovė, yra sveikas ir darbingas asmuo, kitų išlaikytinių neturi.

Teismas, išanalizavęs duomenis apie šalių turtinę padėtį, kiekvieno iš buvusių sutuoktinių sveikatos būklę ir amžių, mano, kad atsakovas galėtų, mokėti išlaikymą po 150 eurų kas mėnesį vaikui iki jo pilnametystės, išlaikymo sumos indeksuotinos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ( CK 3.208 str.). Šios periodinės išmokos nėra didelės, atitinka tėvo ( atsakovo ) materialinę padėtį, minimalius vaikų poreikius. Tėvas yra pajėgus priteistą sumą mokėti, byloje nėra duomenų, jog pastarasis turėtų kitų išlaikytinių, kuriuos pagal įstatymą turėtų išlaikyti.

Teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, kad ateityje priteisto išlaikymo dydis gali būti pakeistas. Išlaikymo dydžio pakeitimui nustačius pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t.y. skolininko turtinės padėties esminiai pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas (CK 3.201 str.).

Civilinio proceso kodekso 282 str. nustato, kad sprendimai dėl išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai jiems dar neįsiteisėjus. Atsižvelgiant į tai sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai. Išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y. nuo 2017 m. gegužės 9 d.( CK 3.200 str. ).

Sutinkamai su LR CPK 96 straipsnio reikalavimais, iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškotinas žyminis mokestis , nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista, bei teismo turėtos pašto išlaidos . (LR CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CK 3.60, LR CPK 185, 268, 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nutraukti R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą Anykščių rajono savivaldybės administracijos teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje 1997m. gruodžio 18 d., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltu dėl santuokos iširimo pripažinti atsakovą V. S..

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes: ieškovei grąžinti buvusią iki santuokos- „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui jo pavardę - „(duomenys neskelbtini)“.

Nepilnamečio vaiko R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. S..

Priteisti iš atsakovo V. S., a.k(duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus R. S. , gimusio (duomenys neskelbtini), atstovaujamo motinos R. S., išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų nuo 2017 m. gegužės 9 d. iki jo pilnametystės. Išlaikymo sumos indeksuotinos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubiai.

Išieškoti iš atsakovo V. S. į valstybės biudžetą 95 (devyniasdešimt penkis) eurus žyminio mokesčio ir 5,68 Eur (penkis eurus 68 ct) teismo turėtų pašto išlaidų (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.