- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-04
- Bylos Nr.
- 2S-1091-392/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03723-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo „Swedbank“, AB atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės, akcinės bendrovės „Swedbank“ ir Ž. Š. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo patvirtinti vykdymo procese išieškotojos AB „Swedbank“ ir skolininkės Ž. Š. sudarytą taikos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 15 d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjų antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės, akcinės bendrovės „Swedbank“ ir Ž. Š. pareiškimo dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese.
3. Nutartyje nurodė, kad spręsdamas klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo, teismas privalo patikrinti, ar šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešam interesui. Nagrinėjamu atveju taikos sutarties 3.4 punkte šalys susitarė: kol nebus padengtas Skolininko įsiskolinimas pagal Sutartį, Išieškotojas turi teisę nevykdyti jokių mokėjimų pagal Skolininko ar kitų asmenų pateiktus mokėjimo nurodymus iš Skolininko sąskaitos(-ų), esančios(-ių) „Swedbank“, AB, ir pirmiausia patenkinti savo reikalavimus pagal Sutartį.
4. Teismo vertinimu, šios taikos sutarties nuostatos formuluotė kelia pagrįstų abejonių, ar toks šalių susitarimas nepažeis kitų asmenų interesų. Pažymėtina, kad privalomuosius nurodymus nurašyti lėšas iš asmens sąskaitos gali duoti asmenys, vykdantys valdymo funkcijas plačiąja prasme, be kita ko, antstoliai, Valstybinė mokesčių inspekcija ir kt. Šalių susitarimas, panaikinantis tokių asmenų duotų nurodymų privalomumą, laikytinas prieštaraujančiu viešajai tvarkai, o nagrinėjamu atveju iš taikos sutarties 3.4 punkto turinio negalima daryti išvados, kad sąvoka „kiti asmenys“ neapima oficialių valstybės pareigūnų, institucijų ir pan. Todėl prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. „Swedbank“, AB prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį ir perduoti taikos sutarties tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:
5.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.157 str. 1 d. numatyta, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato. O to paties straipsnio 2 d. numato, kad imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms. Atsižvelgiant į minėtas CK nuostatas akivaizdu, kad šalys negali minėtu taikos sutarties punktu panaikinti ar pakeisti pagal teisės aktus privalomų vykdyti mokėjimo nurodymų vykdymo tvarkos, t. y. antstolių, VMI ar kitų institucijų nurodymai yra vykdomi pagal teisės aktų reikalavimus ir jie negali būti pakeisti šalių susitarimu, todėl taikos sutartimi nėra ir negali pažeidžiamos tokių asmenų teisės.
5.2. Kadangi šiuo konkrečiu atveju taikos sutarties šalys siekia susitarti dėl skolos grąžinimo sąlygų ir taikos sutarties nuostata, kuria iš esmės siekiama apsaugoti kreditoriaus interesus nevykdant tų skolininko ar trečiųjų asmenų mokėjimo nurodymų, kurie nėra privalomi pagal teisės aktus, negali prieštarauti viešajai tvarkai, nes kaip minėta, pagal CK 6.157 str. sutarties šalys negali pakeisti, panaikinti ar apriboti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ar taikymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese, pagrįstumo patikrinimas.
8. Proceso įstatymas suteikia vykdymo proceso šalims galimybę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 595 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 595 straipsnio 2 dalį, taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
9. CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvas, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu šalių sudaryta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešam interesui.
10. Taikos sutarties 3.4 punkte šalys susitarė: kol nebus padengtas Skolininko įsiskolinimas pagal Sutartį, Išieškotojas turi teisę nevykdyti jokių mokėjimų pagal Skolininko ar kitų asmenų pateiktus mokėjimo nurodymus iš Skolininko sąskaitos(-ų), esančios(-ių) „Swedbank“, AB, ir pirmiausia patenkinti savo reikalavimus pagal Sutartį.
11. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad šios taikos sutarties nuostatos formuluotė tikėtinai pažeis kitų asmenų interesus ir pažymėjo, kad privalomuosius nurodymus nurašyti lėšas iš asmens sąskaitos gali duoti asmenys, vykdantys valdymo funkcijas plačiąja prasme, be kita ko, antstoliai, Valstybinė mokesčių inspekcija ir kt. Šalių susitarimas, panaikinantis tokių asmenų duotų nurodymų privalomumą, laikytinas prieštaraujančiu viešajai tvarkai, o nagrinėjamu atveju iš taikos sutarties 3.4 punkto turinio negalima daryti išvados, kad sąvoka „kiti asmenys“ neapima oficialių valstybės pareigūnų, institucijų ir pan.
12. Pastebėtina, kad ir išieškotojas savo atskirajame skunde nurodo, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo. O to paties straipsnio 2 d. numato, kad imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms. Atsižvelgiant į minėtas CK nuostatas akivaizdu, kad šalys negali minėtu taikos sutarties punktu panaikinti ar pakeisti pagal teisės aktus privalomų vykdyti mokėjimo nurodymų vykdymo tvarkos, t. y. antstolių, VMI ar kitų institucijų nurodymai yra vykdomi pagal teisės aktų reikalavimus ir jie negali būti pakeisti šalių susitarimu.
13. To atveju, jei šalys (kaip teigia apeliantas) norėjo susitarti, kad nebūtų vykdomi tik tie skolininko ar trečiųjų asmenų mokėjimo nurodymai, kurie nėra privalomi pagal teisės aktus, tai aiškiai turėjo taikos sutartyje ir nurodyti. To nepadarius, pirmosios instancijos teismas tvirtinti taikos sutartį atsisakė pagrįstai.
14. Atsižvelgdamas į išdėstytą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį, kurios atskirajame skunde nurodytų motyvų pagrindu naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.