Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei V. K. ir jos atstovams advokatams Henrikui Mackevičiui ir Kristinai Žąsytytei,

institucijos teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Neimantei Nicienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovėms G. P. ir S. R. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė V. K. ieškinio reikalavimus palaikė jame nurodytais motyvais ir pagrindais. Ieškovė nurodė, kad po vaiko tėvo mirties ji viena išlaiko sūnų, ir nors sūnus paveldėjo tėvo turto dalį, o taip pat senelio turtą, tačiau vaiko auginimui, ugdymui, lavinimui ir kt. užtikrinti, o taip pat paveldėto turto išlaikymui reikalingi pinigai. Nurodė, kad sūnus gauna 130,00 Eur našlaičio pensiją, tačiau yra patiriamos nemažos išlaidos paveldėto turto išlaikymui. Sūnus yra alergiškas kai kuriems maisto produktams, todėl reikia rinktis maisto produktus, vaikas lanko darželį, 1 kartą savaitėje lanko baseiną, be to, ji kasdien sūnų pati vežioja į darželį, kainuoja pramogos, draudimai ir kt. Ieškovė suremontavo sūnaus paveldėtą butą Klaipėdoje, kurį išnuomojo, be to, gyvenamajame name įrengė sūnui kambarį, pirko baldus, perka rūbus, avalynę, žaislus, vaistus, planšetę ir kt. Mano, kad atsakovės, lygiomis dalimis kaip ir jos sūnus paveldėjusios mirusio tėvo turtą, privalo vaikui teikti kiekviena po 100 Eur kas mėnesį išlaikymui, nes jei tėvas būtų buvęs gyvas, sūnus būtų turėjęs visą turtą.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Neimantė Nicienė išvados neteikė, tačiau pažymėjo, jog būtina atsižvelgti į vaiko atstovo turtinę padėtį, kuri yra tapati išlaikymui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečio įpėdinio teisės reikalauti išlaikymą iš kitų įpėdinių, kai išlaikymo reikalaujantis asmuo pats yra įpėdinis, o paveldėto turto vertė yra žymiai didesnė, nei reikalaujamas ir reikalingas išlaikymas iki vaiko pilnametystės.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų prievolė išlaikyti nepilnametį vaiką egzistuoja pagal įstatymą, gali skirtis tik šios prievolės dydis (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys).

CK 3.194 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad išlaikymo pareiga pereina įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas, ši prievolė atsiranda įstatymo pagrindu, o tai, ar išlaikymas buvo teikiamas gera valia, ar priteistas teismo sprendimu, ar iš viso nebuvo teikiamas, neturi įtakos palikimą priėmusių asmenų išlaikymo teisėms ir pareigoms. Tai reiškia, kad įpėdinis paveldėjimo būdu perimdamas palikėjo turtines teises, prisiima ir pareigas pagal palikėjo turtines, tame tarpe ir išlaikymo, prievoles, nepriklausomai nuo to, ar paveldėjo pagal įstatymą ar testamentą.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės nepilnamečio sūnaus E. R. ir pilnamečių atsakovių G. P. ir S. R. tėvas E. R. mirė 2017 m. rugpjūčio 15 d. Po jo mirties atsiradusį palikimą priėmė trys palikėjo vaikai pagal įstatymą lygiomis dalimis – po 1/3 dalį. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas 2020 m. spalio 29 d. išduotas ieškovės sūnui E. R..

Byloje ginčo dėl to, kad vaiko tėvas E. R. savo sūnui E. R. teikė išlaikymą gera valia, kartu gyvendamas su juo, nėra.

Ieškovė V. K., atstovaudama nepilnamečio sūnaus E. R. interesus, pateikė ieškinį, kuriuo prašo iš kitų dviejų įpėdinių priteisti jos sūnui išlaikymą, kiekvienos mokamą periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo įpėdinių tėvo E. R. mirties, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d. iki sūnaus pilnametystės. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė lentelę, kurioje nurodė, jog vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga suma – 751,50 Eur, tačiau ieškinio reikalavimų netikslino. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog su E. R. ir sūnumi Edmantu gyveno kartu kaip šeima, abu išlaikė sūnų, tačiau po sugyventinio mirties sūnų ji išlaiko viena. Vaikas gauna našlaičio pensiją, valstybės mokamus vaiko pinigus. Vaiko poreikiams ji skiria tiek pinigų, kiek reikia, rūpinasi jo tiek iš tėvo, tiek iš senelio pagal testamentą paveldėto turto išlaikymu, tačiau mano, jog atsakovės, kaip priėmusios tėvo palikimą lygiomis dalimis, privalo jos sūnui teikti išlaikymą, kiekviena mokėdamas kas mėnesį 100 Eur dydžio periodines išmokas iki sūnaus pilnametystės.

Atsakovės nesutiko su ieškinio reikalavimais ir tvirtino, jog pareigos mokėti išlaikymą ieškovės ir jų tėvo sūnui jos neprivalo, nes vaikas paveldėjo didelės vertės turtą, be to ieškovės sūnus, kaip išlaikymą privalėjusio teikti tėvo kreditorius po tėvo E. R. mirties tapo ir savo skolininku, todėl išlaikymo prievolė pasibaigė kreditoriaus ir skolininko sutapimu CK 126 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Analizuodamas išlaikymo priteisimo pagrįstumo iš atsakovių klausimą, teismas pripažįsta, jog išlaikymo prievolė yra grynai asmeninio pobūdžio prievolė, kuri, kaip minėta, kitiems asmenims nepereina, paveldėjimo atveju ši teisė saisto paveldėtą turtą, o ne įpėdinį.

Ir nors vaiko interesas yra laikomas viešuoju interesu, konstatuotina, kad vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsauga yra bendras tiek paties vaiko, tiek jo tėvų, tiek visos valstybės siekis.

Akivaizdu, kad ieškovės sūnus paveldėjo 1/3 dalį tėvo turto, kitas 2/3 paveldėjo atsakovės lygiomis dalimis.

Teismas, vertindamas išlaikymo prievolės asmeniškumo aspektą, pripažįsta, jog perkėlus ieškovės vaiko tėvo E. R. pareigą po jo mirties išlaikyti sūnų E. R., atsakovėms, būtų pažeistos atsakovių teisės. Teismo įsitikinimu, tokiu atveju išlaikymo prievolė būtų perkelta paveldėtojų, kaip įpėdinių, asmeniui vien dėl to, kad jos priėmė po 1/3 dalį mirusio tėvo palikimo. Tokią išvadą teismas daro išanalizavęs bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, teismų praktiką bei įstatymo nuostatas.

Teismas sutinka su atsakovių reiškiama pozicija ir pripažįsta, kad ieškovės sūnus E. R., paveldėjęs didelės vertės tėvo palikimo dalį, kuri yra ženkliai didesnė, nei jam būtinas išlaikymas iki pilnametystės, sutapus kreditoriui ir skolininkui prievolėje ir prievolei pasibaigus, neturi teisės gauti išlaikymą iš atsakovių.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė prašo priteisti iš abiejų atsakovių po 100 Eur vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas, kas sudaro 200 Eur per mėnesį, t. y. reikalauja visos vaiko tėvo mokėtinos sumos, nors kiekviena iš atsakovių paveldėjo tik po 1/3 dalį mirusio tėvo turto, todėl, teismo manymu, ir reikalavimas turėtų būti reiškiamas tik paveldėtos dalies ribose, nes 1/3 išlaikymo dalį turėtų teikti sau pats nepilnametis iš jo paveldėto 1/3 turto dalies.

Be to pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, jog vaiko išlaikymui reikalinga ženkliai didesnė suma, ieškinio reikalavimo ji nekeitė. Ieškovė nurodė, jog ji teikia vaikui pakankamą išlaikymą, perka kas reikalinga vaikui, jo tinkamam augimui, ugdymui bei vystymuisi. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės sūnus E. R. gauna našlaičio pensiją, kurios dydis iki 2020 m. sausio mėn. sudarė 130,49 Eur, o po minėtos datos vaikui mokama 142,57 Eur suma. Be to, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio pagrindu nuo 2018 m. sausio 1 d. vaikams, neatsižvelgiant į jų tėvų turtinę padėtį, yra mokamos kas mėnesį išmokos: 2018 m. – 30 Eur, 2019 m. – 50 Eur, 2020 m. – 60 Eur, o nuo 2020 m. sausio 1 d. – 70 Eur.

Šios aplinkybės teismui leidžia spręsti, jog ieškovės sūnus, kuris priėmė mirusio tėvo palikimą, išlaikymui iš valstybės nuo pat jo mirties gauna pajamas – našlaičio pensiją, o nuo 2018 metų sausio 1 d. ir kasmėnesinę išmoką vaikui. Šios išmokos yra mokamos vaikų poreikiams tenkinti ir valdomos tėvų uzufrukto teise, jos palengvina tėvams vaikų išlaikymo naštą, o tai reiškia, kad yra įskaitomos į vaikams mokėtino išlaikymo dydį. Taigi, teismas sprendžia, kad 2018-2020 m. ieškovės sūnui buvo mokamos išmokos iš valstybės atitinkamai apie 160-190 Eur, o nuo 2021 m. – 242,57 Eur. Tokio dydžio išmokos buvo pakankamos ieškovės sūnaus išlaikymui, atsižvelgiant į jo amžių ir paveldėtą turtą, be to, šios valstybės išmokos nuolat didinamos. Teismas atkreipia dėmesį, kad nepilnametis vaikas paveldėjo turtą, iš kurio turi galimybę gauti (gauna) pajamas, pvz. Klaipėdoje yra išnuomotas jam priklausantis butas, pajamos iš atsakovės G. P. administruojamos įmonės „Era“, saulės elektrinių ir kt.

Nustačius aukščiau paminėtas aplinkybes, įvertinus įrodymus, teismas sprendžia, jog ieškovės sūnui E. R., (kuriam būdamas gyvas jo tėvas E. R. teikė išlaikymą), pačiam paveldėjus tėvo turto 1/3 dalį, nustačius, kad išlaikymo prievolė yra asmeninio pobūdžio prievolė, paveldėjimo atveju susieta su paveldėtu turtu, o ne įpėdiniu, bei sutapus kreditoriui ir skolininkui ir taip prievolei pasibaigus, ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nėra pagrindo tenkinti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 8 straipsnis reglamentuoja išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovės advokatės pagalbai apmokėti patirtų išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.5 punktuose nustatyto dydžio. Rekomendacijų 2 punkte išvardyti kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį.

Teismų praktika tokio pobūdžio bylose nesuformuota, teismas sprendžia, jog byla yra pakankamai sudėtinga, todėl pateiktos įrodymais pagrįstos advokatų pagalbos išlaidos priteistinos pilnai.

Atsakovės S. R. atstovė pateikė prašymą priteisti 3 096,60 Eur advokato pagalbos išlaidas, tačiau pateikė dokumentus, pagrindžiančius, jog atsakovė sumokėjo 2 604,60 Eur už advokato ir advokato padėjėjos pagalbą, todėl iš ieškovės V. K. atsakovei S. R. priteistinos 2 604,60 Eur patirtos advokato pagalbos išlaidos. Atsakovės G. P. atstovė pateikė dokumentus, jog atsakovė sumokėjo 2 057,00 Eur už advokatės pagalbą, todėl ši suma priteistina iš ieškovės atsakovei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 236, 264-267, 270, 301 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei G. P. 2 057,00 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt septynis eurus 00 ct) advokato pagalbos išlaidas.

Priteisti iš ieškovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei S. R. 2 604,60 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų keturių eurų 60 ct) advokato pagalbos išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismui.