Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., jo įgaliotam atstovui advokatui P. V., išnagrinėjusi A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. gruodžio 9 d. 15 val. 00 min. adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu nustatyta, kad nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlis vykdo veiklą adresu (duomenys neskelbtini). Informacija apie veiklos vykdymo vietą nepateikta mokesčių mokėtojų registro tvarkytojui. Tokiais veiksmais A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112 46 straipsnio reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl padarytų teisės pažeidimų pripažino iš dalies, teismui paaiškino, jog jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, jo įmonėje neapskaitytas darbo užmokestis darbuotojams nebuvo mokamas, apskaita vykdoma skaidriai, o A. K. teigdamas priešingai, kerštauja tiesioginiam vadovui S. M., jie yra labai susipykę. Sandėlininkas A. K. dirbdamas jo įmonėje vedė tokį juodraštį, jame žymėdavo ne A. D. nelegalų mokėjimą, bet maršrutą, kur jis važiuodavo, tame sąsiuvinyje buvo rašomi miestai, o ne pinigai, tas sąsiuvinis yra ne apskaitos dokumentas, o juodraštis. Mokesčių mokėtojų registrui apie pasikeitusią buveinę nepranešė, kadangi rugsėjo mėn. įsikraustė į naujas patalpas ir reikėjo pakeisti tvarką, lentynas, visa tai užtruko. Šiuo metu šis pažeidimas pašalintas. Šį pažeidimą pripažįsta ir labai nuoširdžiai gailisi.

Liudytojas A. K. parodė, kad nuo 2012-01-17 iki 2014-11-28 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininku. A. K. įmonėje atlyginimas būdavo pervedamas į banko sąskaitą, tačiau už viršvalandžius buvo mokama neoficialiai, vairuotojui taip pat buvo apmokamos darbo dienos, kai jis dirbdavo sandėlyje juodais pinigais. Jis dirbtus viršvalandžius fiksuodavo užrašydamas viską sąsiuvinyje, tai įėjo į jo funkcijas. Fiksuoti liepdavo direktorius. Su A. K. jis konfliktų neturėjo, konfliktavo tik su kitu vadovu. Iš dalies tas konfliktas ir sąlygojo, kad jis išėjo iš darbo.

Liudytojas R. L. parodė, kad jis atliko tyrimą šioje byloje ir surašė protokolą. Dėl darbo užmokesčio apskaitymo galimos tvarkos pažeidimo buvo apklausti buvę darbuotojai ir šiuo metu dirbantys darbuotojai. Iš tuo metu dirbusių darbuotojų niekas nepatvirtino, kad buvo mokamas neapskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje darbo užmokestis. Iš esmės ATP protokolas buvo surašytas remiantis buvusio sandėlininko A. K. pateikta informacija ir įrodymais. Konkrečiai, buvo pateiktas sąsiuvinis. Sandėlininkas A. K. nurodė, kad įmonės darbuotojams buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, direktoriaus nurodymu informacija apie neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimą buvo rašoma sąsiuvinyje.

Liudytoja D. K. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbuotoja pusantrų metų. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ niekada nebuvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis už viršvalandžius. Iki 2014 lapkričio mėn. sandėliui vadovavo Aurimas. Apie žurnalo pildymą jai nežinoma. A. K. su S., savo tiesioginiu vadovu, susipyko, mano, kad todėl jis ir išėjo iš darbo.

Liudytoja D. M. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbuotoja nuo 2014 m. balandžio mėnesio. Atlyginimas jai pervedamas į banko kortelę. Viršvalandžių ji nėra dirbusi nei karto, už papildomą darbą nėra gavusi jokių pinigų, ji nėra įmonėje gavusi jokių neapskaitytų lėšų. Kiek žino, tarp S. M. ir A. K. buvo konfliktas, todėl jis ir išėjo iš darbo.

Liudytoja V. N. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012 metų sandėlio darbuotoja. Viršvalandžių jai neteko dirbti nei karto, atlyginimas pervedamas į kortelę, apie žurnalo pildymą jai nėra žinoma.

Liudytojas S. M. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)”. Vienoje įmonėje dirba vadovu, o įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakingas už logistiką. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba trejetą metų, viršvalandžių nedirbu, atlyginimas mokamas pavedimu į sąskaitą. A. K. puikiai pažįsta, su juo kartu dirbo, jis vadovavo sandėlio veiklai. Su A. K. teko konfliktuoti dėl darbinių aplinkybių. Jam nebuvo žinoma, kad buvo pildomas papildomas žurnalas. Galima daryti prielaidą, kad konfliktas galėjo sąlygoti skundus mokesčių administratoriui.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172⁹ str. 1 d. numatyta atsakomybė už mokesčio mokėtojo registravimo duomenų nepateikimą Mokesčio mokėtojų registro tvarkytojui ar pavėluotą pateikimą, neteisingų duomenų pateikimą, taip pat pakeistų arba papildomų mokesčio mokėtojo registravimo duomenų nepateikimą ar pavėluotą pateikimą. Ši teisės norma yra blanketinė, ją detalizuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatos.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112 46 straipsnio 1 dalis numato, jog jei Mokesčių mokėtojų registro nuostatai nenustato kitaip, asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo įsiregistruoti pas atitinkamą vietos mokesčių administratorių, atliekantį registro tvarkymo įstaigos funkcijas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teisinio asmens įregistravimo, o jei teisinis registravimas įstatymų nenumatytas arba jei asmuo pradeda veiklą anksčiau negu po 5 darbo dienų po teisinio registravimo, – ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną. Pagal šio straipsnio 2 dalis asmuo, įsiregistravęs mokesčių mokėtoju, apie pasikeitusius ar naujus mokesčių mokėtojo registravimo duomenis atitinkamam mokesčių administratoriui, atliekančiam registro tvarkymo įstaigos funkcijas, turi pranešti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po duomenų pasikeitimo ar atsiradimo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. apklaustas teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172⁹ str. 1 d., padarymo ir teismui paaiškino, jog mokesčių mokėtojų registrui apie pasikeitusią buveinę nepranešė, kadangi rugsėjo mėn. įsikraustė į naujas patalpas ir reikėjo pakeisti tvarką, lentynas, visa tai užtruko. Šiuo metu šis pažeidimas pašalintas. Šį pažeidimą pripažįsta ir labai nuoširdžiai gailisi (23-24 b.l.).

A. K. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172⁹ str. 1 d., be jo paties prisipažinimo taip pat įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (1-4 b.l.), operatyvaus patikrinimo pažyma (5-6 b.l.), negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties kopija (9-16 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nepateikė informacijos apie veiklos vykdymo vietą mokesčių mokėtojų registro tvarkytojui. Tokiais veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112 46 straipsnio reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172⁹ str. 1 d. A. K. yra kaltas dėl šio pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.

A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis pripažino teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172⁹ str. 1 d., padarymą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei daro išvadą, kad A. K. skirtina administracinė nuobauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą, sankcijoje - bauda, nustatant minimalų jos dydį.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. K. buvo surašytas ir už tai, kad 2014 m. gruodžio 9 d. 15 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu dėl darbo užmokesčio mokėjimo apklausti esami ir buvę UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Apklaustas buvęs įmonės darbuotojas sandėlininkas A. K. nurodė, kad įmonės darbuotojams mokamas neapskaitytas darbo užmokestis. Nustatyta, kad neapskaitytą įmonės buhalterinėje apskaitoje darbo užmokestį sau ir kitiems įmonės darbuotojams išmokėdavo sandėlininkas A. K. (gim. (duomenys neskelbtini), įmonėje dirbo nuo 2012-01-17 iki 2014-11-28). 2014 m. rugsėjo 12 d. direktoriaus A. K. nurodymu ir jo duotais pinigais sandėlio patalpose adresu (duomenys neskelbtini) A. K. išsimokėjo sau ir kitiems sandėlio darbuotojams 390 Lt neapskaityto buhalterinėje apskaitoje darbo užmokesčio: išsimokėjo sau 160 Lt, sandėlio darbuotojams V. N. (gim. (duomenys neskelbtini)) 90 Lt, S. U. (gim. (duomenys neskelbtini)) 50 Lt, D. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) 50 Lt, K. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) 10 Lt, D. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) 20 Lt. Direktoriaus A. K. nurodymu informaciją apie neapskaitytą darbo užmokestį A. K. žymėjo sąsiuvinyje, kurį pridėjo prie Kauno apskrities VMI pateikto paaiškinimo Nr. FR1043-10988. Pagal sudarytą sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) teikia prekių gabenimo į prekybos vietas paslaugas mikroautobusu VW LT. Informaciją apie minėtos įmonės vairuotojo A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) darbą sandėlininkas A. K. direktoriaus nurodymu žymėdavo sąsiuvinyje, nurodydamas datas ir darbo vietas (sandėlis arba miestas, į kurį vežamos prekės). Už vieną darbo dieną sandėlyje vairuotojui – ekspeditoriui buvo skaičiuojama 50 Lt darbo užmokesčio. Jeigu sąsiuvinyje buvo įrašyta „sandėlis/Kaunas/arba kitas miestas, A. D. buvo priskaičiuojama 25 Lt (žurnalo 9 psl.). Pasibaigus mėnesiui, sąsiuvinyje pažymėtą informaciją parašu patvirtindavo direktorius A. K. ir duodavo pinigus A. K. išmokėti darbuotojams. Pagal sąsiuvinyje nurodytą informaciją vairuotojas A. D. 2014 m. birželio mėn. sandėlyje dirbo 4,5 darbo dienos, už kurias jam A. K. išmokėjo 225 Lt. Liepos mėn. sandėlyje dirbo 6,5 dienos, A. K. išmokėjo 325 Lt, rugsėjo mėn. dirbo 4,5 dienos, išmokėjo 225 Lt, spalio mėn. dirbo sandėlyje 1,5 dienos, A. K. išmokėjo 75 Lt neapskaityto įmonės buhalterinėje apskaitoje darbo užmokesčio. Už 2014 m. birželio, liepos, rugsėjo ir spalio mėnesius direktoriaus A. K. nurodymu sandėlininkas A. K. vairuotojui A. D. išmokėjo 850 Lt neapskaityto darbo užmokesčio. Iš viso už laikotarpį nuo 2014 m. birželio mėn. iki 2014 m. lapkričio mėn. sandėlininkas A. K. išmokėjo 1240 Lt neapskaityto darbo užmokesčio.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172⁹ str. 1 d. numatyta atsakomybė už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. Ši teisės norma yra blanketinė, ją detalizuoja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. 574 12 straipsnio 1 dalis numato, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, surašant buhalterinę pažymą, kuri turi šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytus rekvizitus.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d., iš esmės grindžiama tik liudytojo A. K. parodymais ir administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (1-4 b.l.), operatyvaus patikrinimo pažyma (5-6 b.l.), A. K. paaiškinimu (7 b.l.), sąsiuviniu, kuriame nurodyti neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimai (17 b.l.).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiek savo rašytiniame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu nuosekliai teigė, jog jis nemokėjo savo darbuotojams jokio neapskaityto darbo užmokesčio (8 b.l.), teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog jo įmonėje neapskaitytas darbo užmokestis darbuotojams nebuvo mokamas, visa apskaita vykdoma skaidriai, o A. K. teigdamas priešingai, kerštauja tiesioginiam vadovui S. M., jie yra labai susipykę. Sandėlininkas A. K. dirbdamas jo įmonėje vedė tokį juodraštį, jame žymėdavo ne A. D. nelegalų mokėjimą, bet maršrutą, kur jis važiuodavo, tame sąsiuvinyje buvo rašomi miestai, o ne pinigai, tas sąsiuvinis yra ne apskaitos dokumentas, o juodraštis (23-24 b.l.). Liudytojas R. L. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad dėl darbo užmokesčio apskaitymo galimos tvarkos pažeidimo buvo apklausti buvę darbuotojai ir šiuo metu dirbantys darbuotojai. Iš tuo metu dirbusių darbuotojų niekas nepatvirtino, kad buvo mokamas neapskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje darbo užmokestis. Iš esmės ATP protokolas buvo surašytas remiantis buvusio sandėlininko A. K. pateikta informacija ir įrodymais. Konkrečiai, buvo pateiktas sąsiuvinis (36-37 b.l.). Liudytoja D. K. paaiškino, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ niekada nebuvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis už viršvalandžius (38-39 b.l.). Analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir liudytojomis apklaustos D. M. ir V. N., pažymėdamos, kad atlyginimas pervedamas į banko kortelę. Viršvalandžių jos nėra dirbusios nei karto, už papildomą darbą nėra gavę jokių pinigų, nėra įmonėje gavę jokių neapskaitytų lėšų (39-40 b.l.). Liudytojas S. M. taip pat patvirtino, kad viršvalandžių nedirba, atlyginimas mokamas pavedimu į sąskaitą (40 b.l.).

Teismo posėdžio metu tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek apklausti liudytojai nurodė, jog A. K. konfliktavo su įmonės vadovu. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. parodė, jog A. K. teigdamas, kad įmonėje mokami neapskaityti pinigai, kerštauja tiesioginiam vadovui S. M., jie yra labai susipykę. Liudytojos D. K. ir D. M. taip pat patvirtino, kad tarp S. M. ir A. K. buvo konfliktas, todėl jis ir išėjo iš darbo. Liudytojas S. M. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad su A. K. teko konfliktuoti dėl darbinių aplinkybių. Galima daryti prielaidą, kad konfliktas galėjo sąlygoti skundus mokesčių administratoriui. Pats A. K. taip pat patvirtino, kad konfliktavo su kitu įmonės vadovu. Iš dalies tas konfliktas ir sąlygojo, kad jis išėjo iš darbo.

Įvertinus aukščiau minėtų liudytojų parodymus, darytina išvada, jog tarp A. K. ir įmonės vadovo (konkrečiai S. M.) yra susiklostę konfliktiniai santykiai, ko pasėkoje A. K. buvo priverstas išeiti iš darbo, todėl teismas jo parodymus laiko subjektyviais ir jais nesivadovauja, kadangi juos paneigia kiti byloje esantys objektyvūs ir patikimi duomenys.

Kitų tiesioginių, objektyvių ir patikimų įrodymų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, padarius teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d., byloje nėra.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą, visuma. Administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta administraciniu teisės pažeidimu, o kaltas asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006), o nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Be to, visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006 ir Nr. N62-3686/2008).

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Darytina išvada, kad A. K. kaltė dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymo nėra įrodyta.

Kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d., sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 288 str., 302⁴ str.,

nutaria:

A. K. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172⁹ str. 1 d., ir skirti jam administracinę nuobaudą – 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6020. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d., nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.