Utenos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išsprendė ieškovės R. K. ieškinio atsakovui V. K. dėl bendrai sugyventinių įgyto ir naudojamo turto padalijimo, mirusiojo laidojimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose 2019-11-22 gautas ieškovės R. K. ieškinys atsakovui V. K., kuriuo ieškovė prašo pripažinti, kad tarp ieškovės R. K. ir A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), buvo susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę; pripažinus, kad tarp ieškovės R. K. ir A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), buvo susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos, nukrypti nuo lygių dalių principo ir pripažinti ieškovei į ¾ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ dalį kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ dalį kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ dalis 0,5500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisę; priteisti iš atsakovo 177,00 Eur laidojimo išlaidų, žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinį dalyje atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o kitoje dalyje – kaip neteismingą Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Motyvuojamoji dalis

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 13 punktas). Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad su atsakovo V. K. broliu A. K., mirusiu (duomenys neskelbtini), gyveno nuo 1991 metų gegužės mėnesio. Ieškovė su A. K. santuokos nebuvo sudariusi. Ieškinyje ieškovė įrodinėja, kad tarp jos ir mirusiojo A. K. buvo susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Po A. K. mirties liko nekilnojamasis turtas, į kurio ¾ dalis ieškovė prašo pripažinti jai asmeninės nuosavybės teisę.

Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo V. K. laidojimo išlaidas, kadangi A. K. palaidojo ji, o atsakovas prie laidojimo išlaidų neprisidėjo.

A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų matyti, kad į Anykščių rajono 2-ajį notarų biurą A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla po A. K. mirties neužvesta. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2014-07-21 priklauso A. K..

Civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys (CPK 41 str. 1 d.). Tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas (CPK 48 str. 1 d.).

Teismui pateiktame ieškinyje atsakovu yra nurodytas V. K.. Duomenų, įrodančių, kad V. K. yra mirusiojo A. K. brolis, su ieškiniu nėra pateikta.

Nagrinėjamu atveju, kuomet ieškovė reiškia reikalavimus, kuriais siekia, kad būtų pripažintas susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos buvimo su asmeniu, kuris ieškinio pateikimo dienai yra miręs, bei ieškovei pripažinta nuosavybės teisė į dalį mirusiojo turto, akivaizdu, jog pagal tokį reikalavimą gali atsakyti tik toks asmuo ar asmenys, kurie yra tapę mirusiojo įpėdiniais (CK 5.1 str.).

Duomenų, įrodančių, kad V. K. yra A. K. įpėdinis, su ieškiniu nėra pateikta.

Kadangi kartu su ieškiniu pateikti dokumentai rodo, jog po A. K. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė, o duomenų apie tai, jog A. K. buvo palikęs testamentą, taip pat nėra pateikta, spręstina, jog iki kol nėra įvykęs paveldėjimas, nėra atsiradę asmens ar asmenų, kurie galėtų atsakyti teisme pagal ieškovės pareikštą ieškinį dalyje dėl bendros jungtinės veiklos nustatymo bei nuosavybės teisės pripažinimo, o tai reiškia, jog kol kas nėra tinkamų atsakovų, kuriems tokie reikalavimai teisme galėtų būti pareiškiami. Tik atsiradus mirusiojo A. K. įpėdiniams bus galimas ginčo inicijavimas teisme dėl bendros jungtinės veiklos nustatymo ir nuosavybės teisės pripažinimo. Todėl nesant įrodymų apie mirusiojo A. K. įpėdinius, ieškovės R. K. ieškinį dalyje dėl pripažinimo, kad tarp ieškovės R. K. ir A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), buvo susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę bei pripažinimo ieškovei asmeninės nuosavybės teisės į ¾ dalis žemės sklypo ir jame esančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 str. 4 d.).

Kitu ieškinio reikalavimu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 177,00 Eur laidojimo išlaidų.

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovo V. K. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

Bendrasis teritorinis teismingumas nustatomas atsižvelgiant į atsakovo fizinio asmens gyvenamąją vietą. CPK 29 straipsnis numato, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

Šioje byloje nustatyta, kad dalis ieškovės reikalavimų nėra nagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka ir juos atsisakytina priimti teisme. Todėl likęs ieškinio reikalavimas, kuris nagrinėtinas teisme, turi būti pareiškiamas tame teisme, kuriam jis yra teismingas, o būtent pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą spręstina, jog ieškinys dalyje dėl laidojimo išlaidų priteisimo neteismingas Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Ieškovei išaiškintina, kad su ieškiniu atsakovui V. K. dėl laidojimo išlaidų priteisimo ji turi kreiptis į Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus (CPK 137 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 290 – 291 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės R. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl bendrai sugyventinių įgyto ir naudojamo turto padalijimo, mirusiojo laidojimo išlaidų priteisimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.