Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Artūras Ridikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-812-719/2013

Teisėja Virginija Jurkštienė Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00312-2010-8

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

2013 m. gruodžio 3 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko (pranešėjas), teisėjų Algirdo Gapučio ir Ričardo Gilio,

gynėjams advokatams Žygimantui Rutkauskui, Jonui Milčiui ir Stanislovui Butkevičiui

nuteistiesiems E. K., O. K. ir A. T.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. K., O. K. bei A. T. apeliacinius skundus dėl 2013 m. rugpjūčio 30 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:

E. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 8 p. paskiriant laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams; pagal BK 284 str. 1 d. paskiriant laisvės apribojimą 1 metams ir 6 mėnesiams; pagal BK 146 str. 2 d. paskiriant 30 parų areštą. Vadovaujantis BK 65 str., 63 str. 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d. ir 87 str.1 d.,2 d.2 p., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant 12 mėnesių auklėjimo poveikio priemonės: įpareigojimą dirbti, uždraudžiant nuteistajam bendrauti su visais nusikaltimo bendrininkais, galinčiais jam daryti neigiamą įtaką, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;

O. K. pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. paskiriant laisvės atėmimą 2 metams ir 8 mėnesiams; pagal BK 284 str. 1 d. paskiriant laisvės atėmimą 1 metams; pagal BK 146 str. 2 d. paskiriant laisvės atėmimą 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 8 mėnesiams.

M. M. pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. paskiriant laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams; pagal BK 284 str. 1 d. paskiriant laisvės apribojimą 1 metams ir 6 mėnesiams; pagal BK 146 str. 2 d. paskiriant 60 parų areštą. Vadovaujantis BK 65 str., 63 str. 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str.1 d. ,2 d.,1 p., 69 str., 71 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: įpareigojimą per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam padarytą 1 tūkstančio litų turtinę žalą; per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 8 MGL (1040 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą; atsiprašyti nukentėjusiojo asmens.

A. K. pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. paskiriant laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams; pagal BK 284 str. 1 d. paskiriant laisvės apribojimą 1 metams ir 6 mėnesiams; pagal BK 146 str. 2 d. paskiriant 60 parų areštą. Vadovaujantis BK 65 str., 63 str. 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas lakinas sulaikymo laiką ir kardomojo kalinimo, t.y. nuo 2013-05-20 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, laikas. Vadovaujantis BK 75 str.1 d.,2 d.,1 p., 69 str.,71 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: įpareigojimą per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam padarytą 1 tūkstančio litų turtinę žalą; per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 8 MGL (1040 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą; atsiprašyti nukentėjusiojo asmens.

M. Č. pripažintas kaltu BK 138 str. 2 d. 6 p., 8 p. paskiriant laisvės atėmimą 4 metams; pagal BK 284 str. 1 d. paskiriant laisvės atėmimą 2 metams; pagal BK 146 str. 2 d. paskiriant laisvės atėmimą 3 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Vadovaujantis BK 75 str.1 d., 2 d., 1 p., 69 str.,70 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: įpareigojimą per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam 1 tūkstančio litų turtinę žalą; per 6 mėnesius išdirbti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, atsiprašyti nukentėjusiojo, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Apeliacinius skundus padavė tik nuteistieji E. K., O. K. bei A. T., o kiti nuteistieji apeliacinių skundų nepadavė.

Nuosprendžiu taip pat iš nuteistųjų E. K., O. K., M. M., A. T., M. K., M. Č. ir A. K. solidariai priteista 1 tūkstantis litų nukentėjusiajam M. V. neturtinei žalai atlyginti. Taip pat iš nuteistųjų E. K., O. K., M. M., A. T., M. K., M. Č., A. K. solidariai priteista 60 tūkstančių litų nukentėjusiajam M. V. neturtinei žalai atlyginti. Iš nuteistųjų E. K., O. K., M. M., A. T., M. K., M. Č., A. K. priteista solidariai atlyginti Valstybinei ligonių kasai paritų 588,03 Lt gydymo išlaidų. Iš nuteistojo A. K. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteista 4014,00 Lt ekstradicijos išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. ir M. Č. veikdami bendrininkų grupe su O. K., E. K., M. M., A. T., A. K., būdami apsvaigęs nuo alkoholio, žmonių susibūrimo vietoje įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, itin žiauriai ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. V. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: M. K. ir M. Č. 2010-11-28, nakties metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe kartu su O. K., E. K., M. M., A. T., A. K. pirtyje, esančioje Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, žmonių susibūrimo vietoje, gimtadienio šventės metu dėl chuliganiškų paskatų bendrais įžūliais veiksmais tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau vienuolikos smūgių nukentėjusiajam M. V. į įvairias kūno vietas, iš kurių ne mažiau kaip septynis smūgius bendrais veiksmais sudavė M. V. į galvos sritį, juos suduodami sistemingai maždaug per tris valandas nuo neteisėto M. V. laisvės atėmimo momento ir per šį laiką vis tyčiodamiesi iš nukentėjusiojo M. V. pylė nukentėjusiajam ant galvos alų bei kitaip žemino nugenėjusįjį ir padarė nukentėjusiajam M. V. galvos ir veido sumušimus, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas pakaušyje, dešinės akies apatiniame voke, dešiniame žande, dešinėje šlaunyje, nugaroje, pogleivio kraujosruvą ir muštinę viršutinėje lūpoje, pogleivio kraujosruvą apatinėje lūpoje, kraujosruvą dešinio žando paviršiaus gleivinėje, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, smakre, blauzdoje, sukėlė jam dvasines ir fizines kančias, t.y. dėl chuliganiškų paskatų ir itin žiauriai dėl lengvo galvos smegenų sukrėtimo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. V. sveikatą, tuo pačiu sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką, t.y. sukėlė gimtadienio dalyviams išgąstį ir sumaištį gimtadienio šventės metu.

E. K., O. K., M. M., A. T., A. K., veikdami bendrininkų grupe su M. K. ir M. Č., būdami apsvaigę nuo alkoholio, žmonių susibūrimo vietoje įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. V. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: jie 2010-11-28 nakties metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe nesunkiai sutrikdė sveikatą M. V. itin žiauriai, t. y. tyčiojantis iš jo pirtyje, esančioje Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, žmonių susibūrimo vietoje, gimtadienio šventės metu dėl chuliganiškų paskatų bendrais įžūliais veiksmais tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau vienuolikos smūgių nukentėjusiajam M. V. į įvairias kūno vietas, iš kurių ne mažiau kaip septynis smūgius bendrais veiksmais sudavė M. V. į galvos sritį, padarydami jam galvos ir veido sumušimus, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas pakaušyje, dešinės akies apatiniame voke, dešiniame žande, dešinėje šlaunyje, nugaroje, pogleivio kraujosruvą ir muštinę viršutinėje lūpoje, pogleivio kraujosruvą apatinėje lūpoje, kraujosruvą dešinio žando paviršiaus gleivinėje, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, smakre, blauzdoje, dėl lengvo galvos smegenų sukrėtimo padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą, tuo pačiu sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką, t.y. sukėlė gimtadienio dalyviams išgąstį ir sumaištį gimtadienio šventės metu.

Be to, M. K., M. Č., O. K., E. K., M. M., A. T. ir A. K. nuteisti už tai, kad minėtomis aplinkybėmis, veikdami bendrininkų grupe ir būdami apsvaigęs nuo alkoholio, neteisėtai atėmė laisvę nukentėjusiajam M. V., panaudodami prieš jį fizinį bei psichinį smurtą, o būtent: 2010-11-28 nakties metu, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos valandos pirtyje, esančioje Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe neteisėtai sulaikė M. V. prieš jo valią šioje vietoje, kartu su bendrininkais pastarajam neleisdami išeiti iš minėtos pirties patalpų apie tris valandas, ir šio neteisėto nukentėjusiojo M. V. laisvės atėmimo metu naudojo jo atžvilgiu aukščiau minėtą fizinę prievartą: bendrais veiksmais rankomis ir kojomis sudavė jam ne mažiau vienuolikos smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei psichinę prievartą: tyčiojosi iš jo, pildami nukentėjusiajam M. V. ant galvos alų ir kitaip jį žemino.

Apeliaciniu skundu O. K. prašo baudžiamojoje byloje atnaujinti įrodymų tyrimą, o atlikus įrodymų tyrimą, 2013 m. rugpjūčio 30 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje, dėl jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog jis (apeliantas) įvykio metu smurtavo prieš nukentėjusįjį ar kitaip neteisėtai elgėsi šio atžvilgiu, juo labiau kad nukentėjusiojo parodymai, duoti parodymo atpažinti iš fotonuotraukų, metu, kuomet nukentėjusysis teigia, kad tariamai ir jis (apeliantas) įvykio metu vartojo fizinį smurtą, nėra patikimi, galimai yra apsirikimo klaida arba nukentėjusiojo suklydimas. Apeliantas nurodo, kad įvykio metu buvo įvykio vietoje, S. P. kvietimu dalyvavo kartu su kitais byloje nustatytais asmenimis švenčiant jos gimtadienį, tačiau apie 24 val. į minėtą gimtadienio šventę atvykus M. Č., su kuriuo paties santykiai yra konfliktiški, ir kitiems asmenims, pats kartu su G. Š. iš šio gimtadienio pasišalino ir grįžo į savo namus. Po kurio laiko iš gimtadienio šventimo vietos išvykus M. Č., vėl nuvyko į gimtadienį, tačiau muštynių nematė. Pabrėžia, jog išdėstytas aplinkybes gali patvirtinti G. Š., A. T., R. J., G. B. bei V. K., gyv. (duomenys neskelbtini), Pasvalio rajonas; A. K., (duomenys neskelbtini), Pasvalio r.; D. K., gyv. (duomenys neskelbtini)i, Pasvalio r. Tvirtina, jog skundžiamame nuosprendyje, neištyrus BPK nustatyta tvarka nurodytų faktinių aplinkybių, kaltė dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo yra grindžiama tik prielaidomis, o ne objektyviais ir neginčijamais įrodymais, dėl ko baudžiamasis įstatymas jo (apelianto) atžvilgiu pritaikytas netinkamai ir nepagrįstai.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. T. prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., 146 str. 2 d., panaikinti ir šioje dalyje priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, jog skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, esminių BPK normų pažeidimų bei kitų pagrindų yra priimtas pažeidžiant teisingumo principo įgyvendinimą bei dėl ko yra naikintinas. Pabrėžia, jog savo kaltės nei ikiteisminio tyrimo nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nepripažino, o teismas, priimdamas šioje dalyje apkaltinamąjį nuosprendį iš esmės rėmėsi nenuosekliais ir išvestiniais nukentėjusiojo parodymais, bei prieštaringais A. S. parodymais. Teigiama, jog kaltinamasis aktas buvo nekonkretus, neatitinkantis BPK 219 str. reikalavimų, kas sutrukdė tinkamai pasiruošti gynybai (LAT 2008-11-25 nutartis byloje Nr.2K-449/2008, Panevėžio apygardos teismo 2013-06-06 nutartis byloje Nr. 1A-186-511/2013), juo labiau kad šio trūkumo nepašalino ir teismas. Teismas taip pat visus asmenis laikė bendrininkų grupės nariais, nors bendrininkavimo visiškai niekas neįrodinėjo. Taip pat nebuvo nustatinėjama, vienu ar keliais smūgiais padaryta veika, ir nuo kurio asmens veiksmų buvo sutrikdyta sveikata nukentėjusiajam M. V.. Taip pat nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, jog nusikalstama veika buvo padaryta iš chuliganiškų paskatų, kadangi įvykio metu konfliktas tarp M. K. ir nukentėjusiojo kilo dėl asmeninių priežasčių. Apeliantas taip pat mano, jog atsižvelgiant į aplinkybę, jog gimtadienio šventė vyko privačioje valdoje, negali būti daroma išvada, jog įvykio metu kilęs konfliktas gali būti kvalifikuojamas pagal BK 284 str. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su aplinkybe, jog įvykio metu nukentėjusiajam neteisėtai buvo suvaržyta laisvė, kadangi nukentėjusysis M. V. galėjo laisvai vaikščioti bei judėti, o taip pat ir pasišalinti iš gimtadienio šventimo vietos, bei pabrėžiama, jog apkaltinamasis nuosprendis iš esmės nepagrįstai priimtas remiantis vien nenuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kurių nepatvirtina gimtadienio šventėje buvę kiti asmenys. Apeliantas kartu pabrėžia ir tai, jog teismas nuosprendyje nurodė liudytojo A. T. ir A. Z. parodymus, tačiau kaip jie reikšmingi pagrindžiant kaltinimą, nepasisakė. Liudytojas A. T., kaip ir liudytojas G. Z. (policijos pareigūnai), atvykę į pirtį su nukentėjusiuoju, asmenis rado viduje (tuo tarpu nuke­ntėjusysis teigė, kad kai atvažiavo su policija visi ėmė bėgti). Šie, kaip ir nukentėjusiojo M. V. bei jo draugo A. S. ir kitų įvykio dalyvių duotų parodymų prieštaravimai pašalinti nebuvo, o pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo visų reikšmingų aplinkybių – G. B. ir M. B. nurodytų įvykio aplinkybių, negretino policijos pareigūnės užfiksuotų duomenų ir M. V. gydžiusios gydytojos paaiškinimų dėl nukentėjusiojo neblaivumo, juo labiau kad teismas rėmėsi procesinių veiksmų, kurie buvo atlikti pažeidžiant BPK normas, rezultatais.

Atsikirtimu į E. K. apeliacinį skundą nukentėjusysis M. V. prašo skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad apeliantas liudytojų parodymus ištraukia iš konteksto ir ieško priežasčių kaip visiškai išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Apeliantas teigia girtas miegojęs ir nieko nedaręs, nematęs ir dėl girtumo nelabai ką pamenantis. Tačiau liudytojai M. B. ir G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. K. apie 3 val. nakties kartu su kitais kaltinamaisiais sėdėjo prie stalo ir gėrė alkoholį ir kaip tik tada matė jį (nukentėjusįjį) sumuštą ir pasodintą ant minkštasuolio. Apelianto teiginys, kad jis (nukentėjusysis) nenurodo, kokie konkrečiai nusikalstami veiksmai buvo atlikti kiekvieno iš nuteistųjų, yra absurdiški. Pabrėžia, jog buvo mušamas visos nuteistųjų kompanijos tol, kol prarado sąmonę, po ko buvo apipiltas alumi ir, atgavus sąmonę, toliau engiamas. Nurodo, kad apeliantas ikiteisminio tyrimo metu teigia, kad labai daug vartojo alkoholio ir prieš akis kažkodėl rodėsi vaizdai, kad O. K. laikė jo (nukentėjusiojo) rankas. Tačiau tai buvo ne vaizduotės padariniai, o reali situacija, kadangi O. K., laikydamas rankas neleido atsistoti ir išeiti, norėdamas toliau tyčiotis. Mano, jog nuteistųjų smūgiavimas jam (nukentėjusiajam) į galvą, ką patvirtino eksperto išvada, parodo nuteistųjų žiaurumą, o byloje nepagrįstai nevertinta aplinkybė, jog įvykio metu galėjo būti suduota daugiau nei 11 smūgių.

Atsikirtimu pabrėžia ir tai, jog nuteistieji savo brutaliais veiksmais ir agresyviu elgesio išgąsdino gimtadienio dalyvius, juo labiau, kad liudytojų teigimu vaikinai buvo agresyvūs ir todėl visi gimtadienio dalyviai bijojo ką nors sakyti ar jiems pasirodyti, o vėliau ir duoti išsamius įvykio aplinkybių parodymus. Atkreipia dėmesį, jog priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra per maža, juo labiau kad beveik visi smurtautojai išvengė realios laisvės atėmimo bausmės. Pabrėžia ir tai, jog iki šiol jaučia psichologinę įtampą, pasišlykštėjimą tokiu žmonių elgesiu bei prisimena visas nusikaltimo smulkmenas.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai advokatai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundu atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Patikrinus skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo teigti, kad šioje byloje buvo nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos Respublikos BPK 20 str.), t.y. kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravo kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis pakankamai motyvuotas, teismo padarytos išvados dėl nuteistųjų kaltės yra padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, kurių visuma pagrįstos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti apeliantų E. K., O. K. ir A. T. kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pripažindamas apeliantus kaltais pirmosios instancijos teismas rėmėsi, priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, nuosekliais nukentėjusiojo M. V. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, baudžiamojoje byloje esančia specialisto išvada dėl nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo, liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais duomenimis. Nukentėjusysis M. V. nuosekliai bei vieningai viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso metu tvirtino įvykio metu buvęs sumuštas kelių vaikinų, kurie taip pat iš jo tyčiojosi bei ribojo galimybę laisvai judėti pirties patalpose, kuriose buvo švenčiamas gimtadienis, bei neleido pasišalinti iš šios vietos (1 t., 84-85, 86, 87 b.l., 5 t., 56-57 b.l.). Netikėti nuosekliais ir vieningai nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo, juo labiau kad šiuos jo parodymus iš esmės atitinka ir kita bylos medžiaga. Liudytojas A. Š. teisme parodė, jog visi kaltinamieji įvykio metu vartojo smurtą ir tyčiojosi iš M. V. (5 t., 62-64). Aplinkybę, jog grupelė jaunuolių įvykio metu vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį, iš jo tyčiojosi bei neleido išeiti, A. Š. teigė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 191, 196-197). Be to, aplinkybę, jog įvykio metu grupė jaunuolių sumuštą M. V. nusivedė į pirmą pirties aukštą, iš kur neleido jam pasišalinti patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. K. (1 t., 178-179 b.l.). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta E. T. taip pat iš dalies patvirtino nukentėjusiojo parodymus, teigdama, jog įvykio metu nuėjusi miegoti į pirties antrą aukštą ten rado miegantį M. V., tarp kurio ir kito jaunuolio kilo konfliktas, bei kurį vėliau, kaip pasakojo brolis, atvažiavę nepažįstami jaunuoliai sumušė, dėl ko pati matė pritaškyto kraujo (1 t., 180-181 b.l.). Aplinkybę, jog M. V. įvykio metu be kitų asmenų buvo sumuštas M. K., A. T., M. M. ir M. Č., patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtinęs G. Š., kuris kartu negalėjo nurodyti, ką įvykio metu veikė O. K., su kuriuo kartu įvykio vakare, apie 18.00 ar 19.00 val. vyko į S. P. gimtadienį (5 t., 64 b.l.). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta I. A., kuri teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat nurodė aplinkybes, kad įvykio metu grupelė jaunuolių kažkam trenkė tame kambaryje, kur miegojo nukentėjusysis, o vėliau M. V. nuvedė į pirmą pirties aukštą, kur pastarąjį mušė ir neleido išeiti (1 t., 184-186 b.l., 5 t., 71 b.l.). Be to, ikiteisminio tyrimo metu A. T. taip pat nurodė, jog žino, kad įvykio metu M. K. su draugais sumušė kažkokį jaunuolį, kuriam vėliau pablogėjo sveikata, nes anksčiau jam buvo daryta galvos operacija (1 t., 188 b.l.). Šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pastarasis liudytojas patvirtino ir teisme (5 t., 65 b.l.). Pažymėtina ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausti policijos pareigūnai A. T. ir G. Z. taip pat patvirtino nukentėjusiojo M. V. duotus parodymus, kad į įvykio vietą atvažiavo su iškviestais ir sutiktais pareigūnais, kuriems pasakojo, jog buvo sumuštas ir iš jo buvo tyčiotasi (1 t., 189, 190 b.l.). Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga – gydytojos L. P. ir ekspertės M. K. teisme duoti paaiškinimai apie M. V. padarytą sveikatos sutrikdymą (6 t., 88-90 b.l., 5 t., 71-72 b.l.), specialisto išvada Nr. G1393/10(05) (1 t., 36-37 b.l.), nukentėjusiojo M. V. ikiteisminio tyrimo metu pateiktos savo sužaloto veido nuotraukos (1 t., 103-104 b.l.), 2011-01-20 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (1 t., 33-35 b.l.), 2011-10-15 parodymų atpažinti asmenis pagal jų fotografijas protokolai, iš kurių matyti, jog M. V. atpažino O. K., A. T., M. M., A. K., E. K., M. K., M. Č., kaip asmenis, kurie įvykio metu prieš jį vartojo smurtą bei tyčiojosi (1 t., 124-126, 127-129, 130-132, 133-135, 136-138, 143-145, 146-148 b.l.), 2011-10-15 nukentėjusiojo savo iniciatyva pateiktomis atspausdintomis nuotraukomis (1 t., 86 b.l.), o taip pat kita bylos medžiaga. Apeliacinius skundus nagrinėjantis teismas sprendžia, jog šiuo atveju nukentėjusiojo M. V. duoti nuoseklūs ir vieningi parodymai, papildomai savo iniciatyva imantis aktyvių veiksmų, siekiant pateikti kuo daugiau tyrimui reikšmingų duomenų, o taip pat ir tai, kad M. V. parodymus patvirtina kiti bylos įrodymai, įrodo nukentėjusiojo parodymų teisingumą, užtikrintumą ir atmesti tokius parodymus ar jais netikėti nėra jokio pagrindo.

Pažymėtina ir tai, jog apeliaciniuose skunduose išdėstytos aplinkybės yra deklaratyvaus pobūdžio, byloje yra surinkta ir nustatyta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstas išvadas dėl apeliantų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, o apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nepadarė jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, leidžiančių teigti, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis yra suprantamas toks kaltininko elgesys, kuomet jis veikia aiškiai negerbdamas žmogaus ar visuomenės, akivaizdžiai niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Teisėjų kolegija sutinka su skundo teiginiais, kad chuliganiškų paskatų nėra tais atvejais, kai kaltininko smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio santykių. Chuliganiškos paskatos paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu nusikalstamos veikos buvo padarytos dėl menkavertės dingsties – neva lovos nepasidalinimo. Apeliacinius skundus negarinėjančiam teismui šiuo atveju, atsižvelgus bei įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes, nekyla abejonių, kad nuteistiesiems pagrįstai inkriminuotas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str., padarymas iš chuliganiškų paskatų.

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, priešingai nei nurodoma A. T. apeliaciniame skunde, šiuo atveju, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką bei liudytojų parodymus dėl neigiamų išgyvenimų įvykio metu dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų, viešoji tvarka net ir privačioje teritorijoje buvo pažeista, dėl ko nuteistųjų nusikalstamos veikos pagrįstai kvalifikuotos ir pagal BK 284 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas nukentėjusiajam priteisė nepagrįstai didelę sumą padarytai neturtinei žalai atlyginti. Nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusysis M. V. dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinės žalos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ? CK) 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant neturtinę žalą pinigais, privalu siekti maksimaliai teisingiausios kompensacijos nukentėjusiam asmeniui už patirtus negatyvius išgyvenimus, skausmą, prarastą gyvenimo kokybę ir pan.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas sumažindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, nepagrįstai iš nuteistųjų nukentėjusiajam M. V. priteisė 60000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Toks neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktika analogiškose bylose. Pastebėtina, jog teismų praktikoje bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteistinos neturtinės žalos dydžiai, priklausomai nuo bylos aplinkybių, paprastai neviršija 10000 Lt, tačiau gali būti ir 20000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-29/2011). Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad neturtinės žalos dydis nepriklauso tik nuo sveikatos sutrikdymo masto. Todėl sveikatos sutrikdymo mastas yra tik vienas iš įstatyme numatytų kriterijų, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Visų paminėtų kriterijų yra paisoma ir teismų praktikoje. Vien tik ta aplinkybė, kad nukentėjusiojo atžvilgiu nusikalstamus veiksmus atliko keli kaltinamieji, negali būti pagrindas didinti priteistinos neturtinės žalos dydį, priešingu atveju, gali kilti abejonių, kad civilinio ieškinio priteisimas baudžiamojoje byloje gali atlikti ne teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniu funkciją, o vykdyti bausmės paskirtis. Todėl kolegija, atsižvelgdama į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 str. 2 d., t.y. į tai, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kad gana ilgą laiko tarpą nukentėjusysis dėl patirtos traumos buvo nedarbingas, jo sveikata ilgai neatsistatė, nukentėjusysis dėl ilgai trukusių smurtinių tyčinių veiksmų viešoje vietoje jautėsi pažemintas, patyrė didžiulį emocinį stresą, kančias, patyčias, kai kitų asmenų akivaizdoje buvo mušamas, ant jo pilamas alus, liepiama uostyti kojines, į tai, kad dėl patirto fizinio, psichologinio smurto, sutriko jo emocinė sveikata, iki šiol nukentėjusysis jaučia pasekmes, taip pat, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį mažina iki 20000 Lt.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą sprendimą, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį.

Sumažinti iš nuteistųjų E. K., O. K., M. M., A. T., M. K., M. Č. ir A. K. solidariai nukentėjusiajam M. V. priteistos neturtinės žalos dydį iki 20000 Lt (dvidešimties tūkstančių litų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.