Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, anksčiau teistas, paskutinius kartus 1) 2021 m. spalio 6 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį - 40 parų arešto, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise teisė vairuoti kelių transporto priemones 4 metams; 2) 2022 m. vasario 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį - 50 parų arešto, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, penkerius metus (nuo 2021 m. gruodžio 31 d.) 2022 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarti 2021 m. spalio 6 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. vasario 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė 65 parų arešto bausmė. 2022 m. spalio 21 d. bausmę atliko, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Recidyvistas A. G. tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę:

jis, 2021 m. spalio 27 d. įsiteisėjus Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2021 m. spalio 6 d. baudžiamajam įsakymui, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 4 metams uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti visų rūšių transporto priemones, 2021 m. lapkričio 23 d. Lietuvos probacijos tarnybos skyriaus supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę ir jau būdamas 2022 m. vasario 12 d. įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. sausio 12 d. baudžiamuoju įsakymu teistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį (vengimas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę), kuriuo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 metams uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti visų rūšių transporto priemones iki 2027 m. kovo 2 d., po ko 2022 m. balandžio 11 d. Lietuvos probacijos tarnybos skyriaus pakartotinai supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, 2023 m. birželio 3 d., dienos metu, laikotarpiu nuo 13 val. iki 14 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 4 d., apie 00.12 val., (duomenys neskelbtini), ir 2023 m. birželio 26 d., apie 10.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Transporter“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), neturint teisės vairuoti transporto priemonės ir taip tyčia sistemingai ir piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus pranešimo nustatyta, kad nuo 2021 m. lapkričio 9 d. Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus registre yra A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris 2021 m. spalio 6 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, jam paskirta 40 parų arešto bausme, bei vadovaujantis BK 68 straipsniu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – uždrausta 4 metus vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. spalio 27 d.. Numatyta baudžiamojo poveikio priemonės termino pabaiga 2023 m. spalio 27 d. 2022 m. vasario 15 d. Probacijos tarnyboje buvo gautas vykdymui 2022 m. sausio 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų baudžiamasis įsakymas, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnį, 64¹ straipsnį, jam paskirta 50 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, A. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – uždrausta 5 metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, įskaitant tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 31 d.. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. vasario 12 d. 2022 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi paskirtosios bausmės subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsniu, ir A. G. paskirta galutinė 65 parų arešto bausmė. Ją atliko laikotarpyje nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. spalio 21 d. Numatyta baudžiamojo poveikio priemonės termino pabaiga 2027 m. kovo 2 d. 2021 m. lapkričio 19 d. nuteistasis A. G. buvo kviečiamas atvykti į probacijos tarnybą susipažinti su teismo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone ir jos nevykdymo teisinėmis pasekmėmis. Neatvyko, telefonu nesusisiekė ir apie neatvykimo priežastis neinformavo. 2021 m. lapkričio 23 d. skambinta A. G. telefonu ir atsižvelgiant į ekstremalią situaciją, susijusią su COVID-19, nuteistasis su baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisinėmis pasekmėmis supažindintas telefonu, sudarant vykdymo priežiūros planą. Pokalbio metu A. G. patvirtino viską supratęs, sąlygas pasižadėjo vykdyti. Planas supažindinimui išsiųstas A. G. nurodytu el. paštu. Gavus vykdyti 2022 m. sausio 12 d. teismo sprendimą bei atsižvelgiant į tai, kad jau kartą jam buvo išaiškintos teisinės pasekmės dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo bei į tai, kad šiuo teismo sprendimu jis pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį, su A. G. 2022 m. balandžio 11 d. dar kartą aptarta atsakomybė dėl vairavimo transporto priemonių, kai tokia teisė teismo sprendimu jam yra atimta. Pokalbio metu sudarytas vykdymo priežiūros planas, išaiškinta, kad į 5 metų laikotarpį nebus įskaitytas arešto bausmės atlikimo laikas, vadovaujantis BK 68 straipsniu. 2022 m. spalio 5 d. nuteistajam atliekant arešto bausmę Alytaus pataisos namuose, buvo siunčiamas šaukimas atvykti į Probacijos tarnybą per 5 darbo dienas atlikus bausmę. Į Probacijos tarnybą A. G. neatvyko. Šaukime nurodytos teisinės pasekmės dėl vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemones. Su minėta informacija nuteistasis pasirašytinai susipažino 2022 m. spalio 6 d. 2023 m. liepos 18 d. renkant informaciją apie baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą administracinių nusižengimų registre, nustatyta, kad A. G. atžvilgiu surašyti du administracinio nusižengimo protokolai dėl to, kad 2023 m. birželio 4 d. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra bei neturėjo teisės vairuoti (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalis, 415 straipsnio 2 dalis), sprendimas nepriimtas (ROIK 23212964045) ir 2023 m. birželio 26 d. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei neturėjo teisės vairuoti (ANK 424 straipsnio 3 dalis, 415 straipsnio 1 dalis, 2 dalis), sprendimas nepriimtas (ROIK23212996898). Atsižvelgiant į tai, kad A. G., būdamas supažindintas su atsakomybe dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo ir kartą jau nuteistas dėl šios veikos, nevykdo įsiteisėjusiais teismo sprendimais jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. vairuoja transporto priemones, prašo spręsti klausimą, ar nuteistojo veiksmuose nėra požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje (1 t., b. l. 1 - 2, 3 - 33).

Iš 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarimų nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną nustatyta, kad šiuo nutarimu yra nutraukta administracinių nusižengimų bylų pagal ROIK 23212964045 ir ROIK 23212996898 teisena dėl 2023 m. birželio 4 d. ir 2023 m. birželio 26 d. A. G. padarytų nusižengimų vairuojant transporto priemonę, kai jam teismo sprendimu yra skirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (1 t., b. l. 56-74, 77-88).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK 0123000316725) nustatyta, kad 2023 m. birželio 4 d., 00.09 val., T. A. pranešė, kad į pranešėjo kiemą įvažiavo neblaivus kaimynas su autobusiuku „VW Transporter“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vos pastovi ant kojų. 2023 m. birželio 4 d., 00.26 val., pakartotinai pranešė, kad pranešėjas atėmė iš kaimyno automobilio raktelius, o pastarasis nubėgo pas kitą kaimyną (1 t., b. l. 65).

Iš 2023 m. birželio 4 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK tyrėjos L. B. tarnybinio pranešimo pavojus eismo saugumui nustatyta, kad 2023 m. birželio 4 d. dirbo kartu su tyrėja G. G., kai, apie 00.12 val., iš Klaipėdos OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), kiemą įvažiavo neblaivus vairuotojas. Nuvykus nurodytu adresu kieme stovėjo automobilis „VW Transporter“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Minėto namo gyventoja G. A. paaiškino, kad jai būnant namuose su vyru A. A. ir kitais svečiais, kadangi šventė dukters gimtadienį, staiga vakare į kiemą įvažiavo automobilis „VW Transporter“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), iš kurio išlipo akivaizdžiai neblaivus vairuotojas. Jos vyras puolė prie vairuotojo ir atėmėm raktelius. Kviečiant policiją vairuotojas pasišalino nežinoma kryptimi. Apžiūrint automobilį rasti dokumentai, iš kurių nustatyta, kad automobilio savininkas yra J. Č.. Domenų bazėje patikrinus šį asmenį ir parodžius jo nuotrauką pranešėjams, jie nurodė, kad ne jis vairavo automobilį. Paskambinus J. Č., pastarasis nurodė, kad yra išvykęs darbo reikalais į Ispaniją, o minėtą automobilį yra palikęs tvarkyti A. G., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Iš duomenų bazėje esančios A. G. nuotraukos pranešėjai jį atpažino kaip asmenį, vairavusį automobilį, kuris atvyko neblaivus, o vėliau pabėgo. Apvažiavus kaimą A. G. nepastebėtas (1 t., b. l. 66).

Iš 2023 m. birželio 26 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK VS tyrėjo T. D. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2023 m. birželio 26 d. būnant savo darbo vietoje, Klaipėdos r. PK, 113 kabinete, VS vyresnioji tyrėja A. B., tikslindama įvykio aplinkybes dėl vairavimo neturint teisės vairuoti, bendravo su A. G.. A. G. rašė paaiškinimą, į tyrėjos užduodamus klausimus neatsakinėjo. Parašęs paaiškinimą, A. G. pasakė, kad tai jis vairavo automobilį „VW Transporter“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kartu su juo važiavo smarkiai neblaivus draugas A. M., tačiau neprisipažino vairavęs neblaivus (1 t., b. l. 68).

Iš 2023 m. spalio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai 2023 m. birželio 26 d., kuriuose užfiksuota, kaip sustojus tarnybiniam automobiliui iš jo išlipa pareigūnė ir nueina prie kieme sustojusio baltos spalvos mikroautobusiuko vairuotojo, teiraujasi dėl vairavimo. Iš įrašo galima suprasti, kad pareigūnė atpažįsta asmenį, žino, kad jam yra atimtos vairuotojo teisės. Vairuotojas aiškina, kad jis važiavo, nes reikia patikrinti ir sutvarkyti automobilį. Pareigūnė teiraujasi, kodėl ji vairuoja automobilį, kai jam yra atimtos teisės transporto priemonių vairavimui, į ką vairuotojas atsako, kad jis net neturėjo teisių. Alkotesteriu tikrinamas jo neblaivumas, asmuo yra blaivus. Pareigūnė paima automobilio raktelius, nurodo, kad bus surašomas protokolas (1 t., b. l. 86 - 88).

VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis nustatyta, kad krovininis automobilis „VW Transporter“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“, jo valdytojas yra J. Č. (1 t., b. l. 89 - 91).

VšĮ „Emprekis“ išrašo duomenimis nustatyta, kad automobilio „VW Transporter“, 2009 m. gamybos, rinkos kaina su PVM yra 6 020 eurų (1 t., b. l. 92).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje numatytas baudžiamasis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių ir suponuoti asmens traukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, kaltinamojo A. G. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatyta BK 243 straipsnyje, yra pakankamai įrodyta. Kaltinamasis A. G. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, jog 2023 m. birželio 3 d. automobilio nevairavo; 2023 m. birželio 4 d. automobilį vairavo tik kieme, nes norėjo jį perstatyti, kelyje nevairavo, o 2023 m. birželio 26 d. automobilį vairavo savo gatvelėje, kadangi reikėjo patikrinti automobilio važiuoklę, tačiau į plentą neišvažiavo. Teismas, kompleksiškai ištyręs ir įvertinęs kaltinamojo duotus parodymus teisiamajame posėdyje, liudytojų parodymus, jų nurodytas aplinkybes ir visą kitą įrodomąją šios bylos medžiagą, konstatuoja, kad byloje surinkti duomenys papildo vieni kitus ir sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią, jog kaltinamasis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – vairavo transporto priemonę, kai tokia teisė jam yra atimta.

Kaltinamasis teismo posėdžio metu patvirtino, jog jam buvo žinoma apie paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę bei jos nevykdymo pasekmes, tai patvirtina byloje esantys duomenys bei liudytojos A. Z. parodymai teisiamojo posėdžio metu, jog A. G. telefonu du kartus buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonėmis; taip pat raštiškai pasirašė, kad jam yra žinoma atsakomybė dėl BK 243 straipsnio nesilaikymo. Iš pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamasis A. G. neabejotinai suprato, jog vairuodamas transporto priemones, jis pažeis paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės laikymosi sąlygas, taip pat suprato ir žinojo gresiančias tokio elgesio pasekmes. Teismas atkreipia kaltinamojo dėmesį, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, jog bet koks transporto priemonės vairavimas yra dalyvavimas eisme, nepriklausomai nuo nuvažiuoto atstumo, važiavimo vietos, kelio reikšmingumo ir kt.,; neturėdamas teisės vairuoti, asmuo negali net perstatyti automobilio į kitą vietą ar važiuodamas kad ir trumpą atstumą tikrinti automobilio techninę būklę. Kaltinamojo, daug kartų bausto administracine ir baudžiamąja tvarka už vairavimą neturint teisės, neblaiviam ir kitus su tuo susijusius pažeidimus, parodymai apie šioje byloje aptariamas vairavimo aplinkybes vertinami kritiškai, kaip mažareikšmės priežastys, kodėl jis vairavo automobilį. Pakartotinis transporto priemonių vairavimas bei kaltinamojo pozicija teisiamojo posėdžio metu, iš esmės nenurodė, kad jis gailėtųsi dėl tokio savo elgesio; nors kaltinamasis nurodė, kad neigiamai vertina savo veiksmus, teismo nuomone, jis nevertina savo elgesio kritiškai, rodo, kad jo veiksmai pasižymi piktybiškumu, sistemiškumu ir negali būti vertinami kaip neesminiai.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jos veikos motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. G. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą teisingumui. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs, yra baustas administracine tvarka, už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, paskirtų baudų nesumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų. Nors yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje; pasak kaltinamojo, pragyvena iš socialinių pašalpų ir pavienių darbų. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, į tai, jog kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, išvadų dėl savo elgesio nedaro, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijos vidurkis (BK 49 straipsnis).

Taip pat šioje byloje spręstinas baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo, pobūdžio ir apimties klausimas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas darant nusikalstamą veiką panaudoto turto paėmimas valstybės nuosavybėn; 5 dalyje nurodyta, jog, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-233-895/2019, 2K-80-222/2020). Teismų praktikoje yra konstatuota, kad poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju paties automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga priemonė ir neatitiktų skirtingų interesų pusiausvyros.

Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „VW Transporter“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. G., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Šio automobilio savininkas yra J. Č. (b. l. 89-91). Nagrinėjamu atveju nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį, todėl spręstinas jo rinkos vertės konfiskavimo klausimas. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašo nustatyta, automobilio „VW Transporter“, 2009 metų gamybos, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 6 020 Eur (b. l. 29). Teismas, atsižvelgęs į A. G. kuklią turtinę padėtį, į tai, jog kaltinamasis nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, o šioje byloje yra teisiamas už mažesnio pavojingumo nusikalstamos veikos – baudžiamojo nusižengimo – padarymą, daro išvadą, jog visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 6 020 Eur – išieškojimas iš kaltinamojo neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų. Todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi ir siekiant BK 41 straipsnyje nustatytų tikslų, iš kaltinamojo išieškotina dalis šio automobilio rinkos vertės, atitinkanti 1 000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir paskirti jam bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 72 straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „VW Transporter“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant automobilio rinkos vertės dalį – 1 000 Eur.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o tada panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.