- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-09-12
- Bylos Nr.
- ATP-381-290/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-21-3-00354-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus kelių policijos poskyrio apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011m. liepos 22 d. nutarimo M. G. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio (toliau-Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. G. už tai, kad jis 2011-04-08 9 val. Kauno rajone, Garliavoje, Vasario 16-sios gatvėje vairuodamas transporto priemonę, du kartus lenkė kelio ruože, kur blogas matomumas, kirsdamas ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją, lenkė pėsčiųjų perėjoje ties mokykla einant į mokyklą vaikams. Tuo paeiliui ir vienu metu padarė kelis pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, sudarė pavojų vaikams, einantiems į mokyklą.
2011-04-13 Kauno apskr. VPK Kauno rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko nutarimu M. G. nubaustas: už ATPK 124¹str. 2 d. numatytą pažeidimą - 300 Lt. bauda, už 124¹str. 3 d. pažeidimą -150 Lt. bauda, už ATPK 124²str. l d. pažeidimą -750 Lt. bauda su specialiosios teisės atėmimu 6 mėnesiams, už ATPK 124²str. 2 d. numatytą pažeidimą1700 Lt. bauda su specialiosios teisės atėmimu 22 mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33str. paskirta galutinė nuobauda - 1700 Lt. bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonę) atėmimu 22 mėnesiams.
Nesutikdamas su šiuo nutarimu M. G. jį apskundė apylinkės teismui. Kauno rajono apylinkės teismas 2011-07-22 nutarimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus kelių policijos poskyrio viršininko nutarimą panaikino ir priėmė naują nutarimą. M. G. pripažino kaltu, padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ str. 2 d., 3 d. ir nubaudė: už ATPK 124¹ str. 2 d. pažeidimą - 100 (vieno šimto) litų bauda, už ATPK 124¹ str. 3d. numatytą pažeidimą – atėmė teisę vairuoti transporto priemonę vienam mėnesiui. Vadovaujantis LR ATPK 33 str., nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda - 100 (vieno šimto) litų bauda ir atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę vienam mėnesiui. Dėl ATPK 124² str. 1 d., 2 d. administracinė byla nutraukta (ATPK 250 str. 1p.). Teismas nurodė, jog byloje nėra pakankamai surinkta neginčytinų įrodymų, patvirtinančių visus M. G. inkriminuojamus administracinės teisės pažeidimus. Priimant nutarimą skirti nuobaudas, remtasi tik pareigūno A. J. surašytu protokolu ir jo tarnybiniu pranešimu, kurių turinio teisingumo teismo posėdžio metu pareigūnas įrodyti negalėjo, pateikė kitas naujas aplinkybes, kurių patvirtinimui taip pat neturėjo jokių įrodymų. Nei protokole, nei nutarime nėra tiksliai nurodyti pažeidimai, todėl, skiriant nuobaudas, nebuvo tinkamai pritaikytas įstatymas. Teismas pažymėjo, jog Nutarime dėl nuobaudos skyrimo dėl ATPK 124¹ str.2d. nurodyta, jog skiriama 300 litų bauda, tačiau ATPK 124¹str.2d. numatyta sankcija nuo 50 lt iki 100 Lt. Teismas konstatavo, jog M. G., vairuodamas transporto priemonę Garliavoje Vasario 16-sios gatvėje, nesilaikydamas kelio ženklų ir kelio ženklinimo, nesustojo prie pėsčiųjų perėjos, pėsčiųjų perėjoje lenkė automobilį, kirsdamas ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją, tuo padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124 str.2d.,3d. Tačiau, kad jo veiksmai, padarant šiuos pažeidimus būtų chuliganiški, kad jie būtų sudarę didelę grėsmę eismo saugumui, įrodymų nesurinkta. Dėl šių aplinkybių teismas darė išvadą, jog pareigūnas skirdamas nuobaudas, neteisingai taikė ATPK 124²str.ld.,2d. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad M. G. turi galiojančias administracines nuobaudas už kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija nesutikdama su šiuo Kauno rajono apylinkės teismo nutarimu skundžia jį Kauno apygardos teismui ir prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2011-07-22 nutarimą panaikinti ir palikti galioti 2011-04-13 Kauno apskr. VPK Kauno rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko nutarimą. Nurodo, jog teismas nepagrįstai ignoravo pareigūnų nuoseklius parodymus. Pažeidėjo padaryti pažeidimai detalizuojami tarnybiniuose pranešimuose, tiek administracinio teisės pažeidimo protokole tiek ir nutarime aiškiai išdėstytos jų fabulos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jais nesivadovavo ir nepagrįstai kritiškai vertino A. J. parodymus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą M. G. prašo skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 22 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą. Teigia, jog LR ATPK 124² straipsnio 1d., 2d. numatytų pažeidimų nepadarė, chuliganiškai nevairavo. Teigia, jog pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. M. G. nuomone pareigūnų parodymai įvertinti tinkamai.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus kelių policijos poskyrio apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
LR ATPK 124² str.1 d. straipsnis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.
LR ATPK 124² straipsnio 3 dalyje numatyta, jog administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino neatsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados nepagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
M. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis tyčia du kartus lenkė ruože, kur blogas matomumas, kirsdamas ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją, lenkė pėsčiųjų perėjoje ties mokykla, einant į mokyklą vaikams, tuo vienu metu ir paeiliui padarė kelis pažeidimus keliančius grėsmę eismo saugumui, bei sudarė pavojingą situaciją vaikams. Šios aplinkybės nurodytos tiek 2011 m. balandžio 13 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje, tiek ir A. J. tarnybiniame pranešime. Šias aplinkybes A. J. patvirtino ir nagrinėjant skundą apylinkės teismo posėdžio metu. Patvirtino, jog pažeidėjas lenkdamas automobilius du kartus buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, kirto ištisinio ženklinimo juostą, eismas buvo labai intensyvus, gatvėje buvo žmonių, nes buvo ryto metas, vaikai ėjo į mokyklą. Pabrėžė, jog pažeidėjas važiavo ypatingai įžūliai, grubiai, nepaisydamas jokių skrupulų. Tokiu būdu nepagrįsta, prieštaraujanti faktinėms bylos aplinkybėms apylinkės teismo išvada, jog nei protokole, nei nutarime nenurodyti tiksliai pažeidimai, nes A. J. parodymai teisme atitinka tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime bei tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Dėl šių aplinkybių nepagrįstu laikytinas ir apylinkės teismo teiginys, jog pareigūnas protokolo bei tarnybinio pranešimo turinio teisingumo įrodyti negalėjo. Šiuo atveju ta aplinkybė, kad byloje neužfiksuoti kiti liudytojai bei nėra kito kartu patruliavusio pareigūno tarnybinio pranešimo, nepaneigia pareigūno A. J. parodymų teisingumo, juo labiau, kad M. G. pripažino, jog skubėdamas lenkė kitą automobilį nesilaikydamas kelių eismo taisyklių. Be to, byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, jog A. J. galėtų pažeidėją apkalbėti.
Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu bei prieštaringu teismo teiginį, kad laiko atžvilgiu neatitinka pareigūno teiginys, kad lenkė pėsčiųjų perėjoje vaikams einant į mokyklą, nes pamokos prasideda 8 val., o pažeidimas padarytas 9 val. Kaip jau minėta aukščiau A. J. parodė, jog eismo intensyvumas buvo didelis, buvo rytinis metas, gatvėje buvo žmonių. Be to, M. G. nurodė, jog tuo metu vežė vaikus į mokyklą, kas taip pat patvirtina tą aplinkybę, jog pažeidimai padaryti einant vaikams į mokyklą.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog teismo išvados prieštaringos. Viena vertus teismas pripažįsta, jog įrodyta M. G. kaltė tuo pačiu metu padarius kelis pavojingus kelių eismo taisyklių pažeidimus – nesustojo prie pėsčiųjų perėjos bei pėsčiųjų perėjoje lenkė automobilį, kirsdamas ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją, t.y. padarė du kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo augumui, tačiau tuo pačiu metu prieina faktinių aplinkybių neatitinkančią išvadą, jog nesurikta įrodymų, kad tokie veiksmai būtų sukėlę didelę grėsmę eismo saugumui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog net ir nustačius pažeidimus, dėl kurių teismas M. G. pripažino kaltu, yra pagrindas taip pat pripažinti jį kaltu ir dėl LR ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo išvados nepagrįstos išsamia bylos aplinkybių bei įrodymų analize, todėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 22 d. nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas M. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Apeliacinės instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog M. G., vairuodamas transporto priemonę Garliavoje vasario 16-osios gatvėje, tyčia du kartus lenkė kelio ruože kur blogas matomumas, kirsdamas ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją, lenkė pėsčiųjų perėjoje einant į mokyklą vaikams ir tuo vienu metu bei paeiliui padarė kelis pažeidimus keliančius grėsmę eismo saugumui, sudarė pavojingą situaciją vaikams, einantiems į mokyklą. M. G. kaltė įrodyta iš dalies paties M. G. parodymais, jo paaiškinimu, A. J. tarnybiniu pranešimu, administracinės teisės pažeidimo protokolu. Nosrs M. G. nepripažino, jog jo veiksmai buvo pavojingi ir chuliganiški, tačiau šios aplinkybės yra įrodytos kitais byloje surinktais ir patikrintais įrodymais (administracinio teisės pažeidimo protokolu, A. J. tarnybiniu pranešimu, kurių turinio teisingumą teismo posėdžio metu patvirtino A. J.). Be to, vien pažeidimų pobūdis, o būtent tai, kad M. G. du kartus lenkė kirsdamas ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją, vieną iš šių kartų lenkė pėsčiųjų perėjoje, kai eismas intensyvus, vaikai ėjo į mokyklą, rodo, jog šie pažeidimai buvo pavojingi, kėlė grėsmę eismo saugumui, kėlė pavojų einantiems į mokyklą vaikams. Tai, kad padaryti keli pavojingi kelių eismo taisyklių pažeidimai vienu metu ir vienas paskui kitą nesant jokių rimtų priežasčių, tyčia, pagrįstai laikytina chuliganišku vairavimu. Nors M. G. nurodo, jog jo veiksmai nebuvo chuliganiški, jis skubėjo vežti vaikus į mokyklą, tačiau šis aiškinimas prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, nes pamokos jau buvo prasidėję. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja M. G., liudytoja taip pat paaiškino, kad vėlavo ir į antrą pamoką. Be to, vėlavimas į pamokas negali būti pateisinimu darant pavojingus kelių eismo taisyklių pažeidimus, t.y. tyčia du kartus lenkiant ir ketant ištisinę horizontaliojo ženklinimo juostą, lenkiant pėsčiųjų perėjoje ir tuo keliant pavojų eismo saugumui.
M. G. aiškinimas, kad jis skubėjo nesielgė chuliganiškai laikytina jo siekiu išvengti gresiančios atsakomybės bei sušvelninti sau padėtį. Teismas M. G. parodymus, kad M. G. Vasario 16-osios gatvėje lenkė tik vieną automobilį, važiavo lėtai, vertina kritiškai, nes liudytoja yra pažeidėjo sesuo, be to, jos parodymai prieštarauja kitiems anksčiau patartiems įrodymams.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog M. G. kaltė padarius LR ATPK 124¹ str. 2d., 3d., 124 ² str. 1d., 2d. numatytus administracinius teisės pažeidimus įrodyta, M. G. veiksmai kvalifikuoti tinkamai.
Skiriant nuobaudas M. G. atsižvelgiama į padarytų pažeidimų pobūdį, į M. G. asmenybę, t.y. į tai, kad M. G. ne kartą baustas administracine tvarka, linkęs daryti kelių eismo taisyklių pažeidimus, anksčiau skirtos piniginės nuobaudos reikiamo poveikio pažeidėjo elgesiui nepadarė. M. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad turi galiojančias nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad M. G. darbe charakterizuojamas gerai. Teismas įvertinęs šių aplinkybių visumą daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslams pasiekti skirtinos baudos, atitinkančios straipsnių sankcijoje numatyti bausmių vidurkiai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutarė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus kelių policijos poskyrio apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 22d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.
Pripažinti M. G. padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje, 124 ² straipsnio 1 dalyje, 124 ² straipsnio 2 dalyje ir nubausti:
pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį - 750 lt. (septynių šimtų penkiasdešimties litų) bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį – 1700 lt. (tūkstančio septynių šimtų litų) bauda su specialiosios teisės atėmimu vairuoti transporto priemones 22 (dvidešimt dviems) mėnesiams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio nuostatomis skirti galutinę nuobaudą - 1700 lt. (tūkstančio septynių šimtų litų) baudą su specialiosios teisės atėmimu vairuoti transporto priemones 22 (dvidešimt dviems) mėnesiams.
Nutarimas neskundžiamas.