- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-14
- Bylos Nr.
- 2S-378-856/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01151-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų civilinėje byloje Nr. 2VP-716-1029/2017.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundu kreipėsi į antstolę D. P., prašydama panaikinti 2016 m. gruodžio 30 d. patvarkymą Nr. 6.22-134/2016, kuriuo patenkintas A. G. skundas ir panaikintas antstolės D. P. 2016-12-05 patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą, nutarta grąžinti 2015-01-22 vykdomąjį dokumentą jį išdavusiai institucijai, o A. G. - nuo jo sąskaitos nurašytas pinigines lėšas – 126225,39 Eur, bei nutraukti vykdomąją bylą CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
Pareiškėja nurodė, kad antstolis neatlieka vykdomąjį dokumentą išdavusios institucijos, šiuo atveju Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, priežiūros ar kontrolės funkcijos. Teisės aktai nenumato antstolio pareigos kontroliuoti, ar vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija nepažeidė vykdomojo dokumento išdavimo procedūros, t. y. antstolis nėra įgaliotas tikrinti, ar Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, priėmusi sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, atliko visas procedūras, numatytas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (3–6 b. l.).
Antstolė D. P. 2017-01-27 Patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjos skundą, skundą su vykdomąja byla persiuntė Radviliškio rajono apylinkės teismui (1–2 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartimi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą atmetė (23–24 b. l.).
Teismas nurodė, kad mokesčių administratoriaus sprendimą dėl apskaičiuotos mokestinės nepriemokos nesumokėjimo antstolis gali priverstinai išieškoti tik suėjus 20 dienų terminui nepriemokai geruoju sumokėti, nuo kurio pasibaigimo atsiranda teisė į priverstinį išieškojimą pagal Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 2 dalį. Apskundus mokesčių administratoriaus sprendimą teismui, jis gali būti vykdomas priverstine tvarka tik įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui.
Teismas nustatė, kad dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos antstolei D. P. pateikto vykdyti dokumento - 2015-01-22 sprendimo Nr. (23.31-08)320A-1094 teisėtumo ir pagrįstumo tebevyksta teisminiai ginčai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A-3102-602/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01151-2015-9), todėl minėtas sprendimas, kol dėl jo teisėtumo nėra priimtas ir įsiteisėjęs galutinis teismo sprendimas, negalėjo būti pateiktas vykdyti.
Teismas sprendė, kad antstolė D. P., sužinojusi, jog teisminiai procesai dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-01-22 sprendimo Nr. (23.31-08)320A-1094 nėra pasibaigę, pagrįstai priėmė 2016-12-30 patvarkymą Nr. 6.22.-134/2016, kuriuo panaikino 2016-12-05 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir visus lydimuosius dokumentus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės D. P. 2016-12-30 patvarkymą Nr.6.22-134/2016 (27–29 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Antstolei D. P. 2017-01-20 pateiktame skunde pareiškėja nurodė, kad dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-01-22 sprendimu išieškomos mokestinės nepriemokos mokestinis ginčas baigėsi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2014-02-27 priėmus nutartį, kuria pareiškėjo (A. G.) skundas buvo atmestas. Dėl 2015-01-22 sprendimo teisėtumo vykstantis teisminis ginčas nėra mokestinis ginčas, priverstinis išieškojimas negali būti stabdomas vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio nuostatomis.
8.2. Pareiškėja, pateikdama Lietuvos Antstolių rūmams vykdymui 2015-01-22 sprendimą, patvirtino, kad priimtam sprendimui, kurio pagrindu turi būti išieškoma mokestinė nepriemoka, yra suėjęs Mokesčių administravimo įstatymo IX, X skyriuose nustatytas apskundimo terminas ir sprendimai skolininkams yra pateikti šiuose skyriuose nustatyta tvarka.
8.3. Šis ginčas nėra analogiškas ginčui, nagrinėtam Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-813-569/2016, Šiaulių apygardos teismas nėra institucija, formuojanti teismų praktiką.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. G. prašo netenkinti pareiškėjos atskirojo skundo, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškėjai skirti 5792 Eur dydžio baudą, kurios 50 procentų skirti A. G. (41–45 b. l.).
10. Nurodė, kad antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdymui, netikrina jo teisėtumo ir pagrįstumo ir nesprendžia, ar pagal Mokesčių administravimo įstatymą kilęs ginčas stabdo jo išieškojimą. Antstoliui svarbu, ar vykdomasis dokumentas yra galiojantis. Pareiškėja, pateikdama vykdyti 2015-01-22 sprendimą, nuslėpė esminę informaciją, kad sprendimas yra apskųstas ir nėra įsiteisėjęs. Šiaulių apylinkės ir Šiaulių apygardos teismai yra nusprendę, kad pareiškėjos 2015-01-22 sprendimas negali būti pateiktas vykdyti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismų išaiškinimais. Apeliantas, nepagrįstai pareikšdamas skundą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl jam turi būti skirta bauda, pusę jos sumokant A. G..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Be pateikto vykdomojo dokumento draudžiama atlikti vykdymo veiksmus. Teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai (CPK 588 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą (CPK 590 straipsnio 1 dalis). Vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas (CPK 650 straipsnio 1 dalis). CPK 651 straipsnio 1 dalyje antstoliui nustatyta pareiga patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis patikrina: ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino; jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdyti vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos antstolei D. P. pateikto vykdyti dokumento - 2015-01-22 sprendimo Nr. (23.31-08)320A-1094 teisėtumo ir pagrįstumo tebevyksta teisminiai ginčai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-3102-602/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01151-2015-9), todėl minėtas sprendimas, kol dėl jo teisėtumo nėra priimtas ir įsiteisėjęs galutinis teismo sprendimas, negalėjo būti pateiktas vykdyti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolė D. P., sužinojusi, jog teisminiai procesai dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2015-01-22 sprendimo Nr. (23.31-08)320A-1094 nėra pasibaigę, teisėtai priėmė 2016-12-30 patvarkymą Nr. 6.22.-134/2016, kuriuo panaikino 2016-12-05 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir visus lydimuosius dokumentus.
13. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolė D. P., panaikindama patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą, grąžindama vykdomąjį dokumentą jį išdavusiai įstaigai, grąžindama pinigines lėšas A. G. bei nutraukdama vykdomąją bylą, nepažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų.
14. Suinteresuotas asmuo A. G. prašo pareiškėjai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos skiriant A. G..
15. Pažymėtina, kad CPK 95 straipsnyje yra įtvirtinti du savarankiški atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (skundo) pareiškimas; 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.
16. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Šiuo atveju pareiškėja mano, kad buvo pažeistos jos teisės antstoliui atsisakius vykdyti priverstinį išieškojimą iš A. G. priklausančio turto. Teisę kreiptis į teismą numato teisės normos, todėl, nenustačius pareiškėjos piktnaudžiavimo, nėra teisinio pagrindo skirti jai baudą.
17. Suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė iš pareiškėjos priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jo prašymas netenkinamas (CPK 93 str.).
18. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.