Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo H. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-1320-291/2016,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

2. Prašymą motyvavo tuo, kad atsakovas turi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.1. Teismas priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, formaliai vadovaudamasis Civilinio kodekso ir civilinio proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą tačiau neanalizavo ieškovės reikalavimo dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams pagrįstumo.

6.2. Atsakovas visiškai išlaiko šeimą mokėdamas komunalinius mokesčius, mokėdamas banko paskolą, pirkdamas maistą, rūbus, avalynę vaikams, apmokėdamas vaikų sporto užsiėmimus, duodamas vaikams dienpinigių.

6.3. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad viena išlaiko nepilnamečius vaikus, atsakovas nevykdo išlaikymo pareigos, todėl nėra pagrindo vertinti, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą kad reikalinga ieškovės ir nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsauga.

6.4. Teismas laikino išlaikymo dydį nustatė nepakankamai įvertinęs nepilnamečių vaikų amžių, jų poreikius, taip pat neįvertinęs atsakovo turtinės padėties ir daromų išlaidų šeimai, mokant būsto paskolą, išlaikant pilnametę dukrą E. P.. Teismas nepagrįstai priteisė po 150 Eur per mėnesį vienam vaikui išlaikyti. Pagal patiriamas išlaidas vaikų reikmėms šeimoje, nepilnamečių vaikų poreikius, ir atsakovo bei ieškovės turtinę padėtį, apelianto nuomone, atitinkantis išlaikymo dydis vaikams būtų teisingas ir protingas vidutiniškai skaičiuojant po 200 Eur per mėnesį vienam vaikui.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Atsakovas sumoka komunalinius mokesčius, tačiau vaikų išlaikymas neapsiriboja vien būsto išlaikymų yra begalės ir kitų vaikų poreikių, prie kurių atsakovas faktiškai nuo 2015 metų vasaros pabaigos neprisideda.

7.2. Atsakovo byloje pateiktas sąskaitos išrašas neįrodo, kad jo turėtos išlaidos buvo naudojamos vaikų poreikių tenkinimui.

7.3. Atsakovas pateikė į bylą dokumentus apie savo gaunamas pajamas, kurios įrodo, kad 150 Eur suma vieno vaiko išlaikymui yra proporcinga atsižvelgiant į atsakovo pajamas ir vaikų poreikius.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu - laikiną išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. LR CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. LR CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis LR CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas kol bus priimtas teismo sprendimas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams

10. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaikų išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, o civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo, jo dydžio pakeitimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaikų interesai turi būti apsaugoti. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo pagal ieškinį ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei atsakovo galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintini išnagrinėjus bylą iš esmės (išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą). Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Kad vaikas taptų pilnaverte asmenybe, yra tėvų pareiga ir atsakomybė. Dėl to priteisiamas išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams Š. P. ir V. P. kiekvieną mėnesį mokamą laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur iki teismo sprendimo dėl įsiteisėjimo dienos. Ieškovė nurodė, kad atsakovas prie nepilnamečių vaikų išlaikymo faktiškai nuo 2015 metų vasaros pabaigos neprisideda. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad visiškai išlaiko šeimą ir nepilnamečius vaikus mokėdamas komunalinius mokesčius, mokėdamas banko paskolą, pirkdamas maistą, rūbus, avalynę vaikams, apmokėdamas vaikų sporto užsiėmimus, duodamas vaikams dienpinigių.

13. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, priešingu atveju, tokių priemonių netaikius, būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyminės įrodinėjimo proceso normos yra nustatytos CPK XIII skyriuje. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

15. Sutiktina su ieškove, jog pateikti įrodymus apie tai, kad atsakovas neteikia vaikams išlaikymo, yra išties sudėtinga. Vertinant atsakovo pateiktus įrodymus, pažymėtina, jog iš pateikto banko sąskaitos išrašo nėra galimybės nustatyti, kurie mokėjimai galėjo būti daromi atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad iš pateiktas banko sąskaitos išrašas neįrodo, kad atsakovo turėtos išlaidos buvo naudojamos vaikų poreikių tenkinimui. 2016-01-28 Pažyma apie sportininkę Š. P. Nr. PK-48-(3.10) nurodo tik, kad Š. P. lanko sporto mokyklą (duomenys neskelbtini) ir už treniruotes yra mokama kas mėnesį po 6 Eur, tačiau ši pažyma nei patvirtina, nei paneigia atsakovo argumentų, kad jis moka už šias treniruotes. Pateiktose telefone gautų pranešimų kopijose nėra matyti pranešimų gavimo laiko, sunku nustatyti, kada jos buvo siųstos, todėl vertintina, jog šis įrodymas nepatvirtina apelianto argumentų dėl prisidėjimo prie vaikų išlaikymo nagrinėjamu laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas nepateikė į bylą neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jo nurodomas aplinkybes, kad jis nepilnamečiams vaikams teikia išlaikymą (LR CPK 178 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų labiau tikėtina, kad atsakovas išlaikymo vaikams neteikia. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrįsto pagrindo netikėti ieškove, kadangi apeliantas neįrodė priešingai.

16. Įvertinus atsakovo pateiktus duomenis apie jo gaunamas pajamas, kurios kas mėnesį siekia apie 900 Eur sumą, nepilnamečių vaikų, kuriems yra 6 ir 13 metų poreikius, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis – 150 Eur kiekvienam vaikui– atitinka vieną iš prioritetinių tikslų – užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti minimalūs vaiko poreikiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nustatytas priteisto laikino išlaikymo dydis nėra akivaizdžiai neproporcingas ar suvaržantis apelianto teises ir teisėtus interesus, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nustatytą orientacinį kriterijų. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nurodyta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iš esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.