Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-04-25 · Civilinė byla Nr. 2S-300-252/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-25
Bylos Nr.
2S-300-252/2012
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01607-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Atsakovas
D. A.
Ieškovas
R. A.
Trečiasis asmuo
UAB „Aukštaitijos vandenys“, AB „Lietuvos dujos“, AB „Lesto“, Elvyrai B
Civilinė byla Nr. 2S - 300 - 252- 2012Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01607-2010-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 110.1; 110.4; 121.14; 122.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 25 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-173-839/2012 pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei D. A., institucijai, teikiančiai išvadą, – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, tretiesiems asmenims UAB „Aukštaitijos vandenys“, AB „Lietuvos dujos“, AB „Lesto“, Elvyrai B. A. bei atsakovės D. A. priešieškinį ieškovui R. A. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, nenustatyti termino susitaikymui, po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų D., gim. (duomenys neskelbtini), M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, iš jo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti po 250 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, iš jo priteisti piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį, nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolės kreditoriui įvykdys jis ir atsakovė solidariai. Nurodė, kad atsakovė vengė atlikti savo, kaip sutuoktinės, pareigas šeimoje, dėl ko kilo nesutarimai.

Priešieškiniu atsakovė prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės ir jai priteisti 50 000 Lt neturtinę žalą, vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, iš ieškovo priteisti išlaikymą po 600 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį ir po 500 Lt kas mėnesį išlaikymą jai pačiai iki sūnaus M., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, skolinius įsipareigojimus bankui priskirti ieškovui, padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Be to, atsakovė teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iš ieškovo R. A. priteisti laikiną išlaikymą jų nepilnamečiams vaikams D., gim. (duomenys neskelbtini), M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M., gim. (duomenys neskelbtini), po 500 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui. Nurodė, kad vaikų tėvas R. A. neteikia pastovaus ir pakankamo išlaikymo savo vaikams, nes didesnę dalį laiko praleidžia pas kitą moterį. Ji viena vaikų išlaikyti negali, nes nedirba, gauna tik 1 700 Lt išmoką už mažametį vaiką, kitų pajamų neturi.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 15 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki kol bus priimtas sprendimas byloje, priteisė iš R. A. nepilnamečių vaikų D. A., M. A. ir M. A. laikiną išlaikymą po 250 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2010-06-01.

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė teismui prašymą panaikinti jo atžvilgiu taikomą laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo vaikams priteisimą, ir taikyti šią apsaugos priemonę atsakovės atžvilgiu. Nurodė, kad 2012-02-27 atsakovė išvyko iš namų. Iš vaikų jam tapo žinoma, kad atsakovė išvyko uždarbiauti į Angliją. Dėl vaikų priežiūros, išlaikymo jiems atsakovė su juo nieko nederino. Išlaikymo iš jos vaikai negauna. Dėl jo atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės jis kiekvieną mėnesį perveda 250 Lt dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui į atsakovės sąskaitą. Atsakovė nuo jos išvykimo ne tik kad pati išlaikymo nebeteikia, tačiau vaikų nepasiekia ir iš jo laikinai priteistas išlaikymas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 15 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino. Panaikino 2010-06-15 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikino 250 Lt dydžio išlaikymo iš R. A. jo nepilnamečiams vaikams priteisimą. Iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei D. A. ir atsakovės D. A. priešieškinį ieškovui R. A. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų priėmimo, taikė šias laikinąsias apsaugos priemones: nustatė nepilnamečių vaikų D. A., M. A., M. A. gyvenamąją vietą su jų tėvu R. A.; nustatė, kad nepilnamečių vaikų turtą, taip pat turtą bei lėšas, skirtus jų išlaikymui, uzufrukto teise tvarko vaikų tėvas; priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą mėnesinėmis periodinėmis 250 Lt dydžio išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2012-03-01.

Teismas nustatė, kad atsakovė nuo 2012-02-27 išvyko į užsienį, palikusi vaikus su ieškovu, nors tvarko jų išlaikymui skirtas lėšas. Patikimų duomenų apie atsakovės grįžimo laiką, išlaikymo vaikams teikimą nėra. Vaikus šiuo metu prižiūri kartu su jais gyvenantis ieškovas. Dėl šių aplinkybių teismas sprendė, jog vaikai iš atsakovės gali negauti jiems būtino išlaikymo, be to, vaikams ieškovo teikiamas išlaikymas gali būti panaudotas ne pagal paskirtį, todėl gali būti pažeidžiami šalių vaikų turtiniai ir asmeniniai neturtiniai interesai.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-15 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad teismas per mažai tyrė ir aiškinosi, ar ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyti motyvai ir faktinės aplinkybės teisingos, realiai egzistuoja. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas yra įsiskolinęs pagal 2010-06-15 teismo taikytą laikinąją apsaugos priemonę mokėti laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui po 250 Lt per mėnesį, yra neįvykdytas 2011-01-26 vykdomasis raštas, todėl negalima sutikti su teismo išvada, kad gyvendamas su vaikais ieškovas išlaikymą vaikams teikia, kaip yra nustatęs teismas. Faktiškai vaikais rūpinasi atsakovės sesuo V. Z., ji perka, gamina vaikams maistą, tvarko kambarius. Ieškovas turi kitą moterį Kėdainiuose, su kuria augina bendrą vaiką, periodiškai lankosi ir gyvena pas ją, todėl tik deklaruoja, kad šiuo metu gyvena su vaikais, rūpinasi jais, teikia pakankamą išlaikymą. Ieškovas slepia tikrąsias savo pajamas, 250 Lt per mėnesį laikinas išlaikymas yra labai maža suma, todėl atsakovė gavusi darbo pasiūlymą buvo priversta išvažiuoti būtent vaikams uždirbti pinigų. Prieš išvykstant ji informavo Vaiko teisių apsaugos tarnybą apie išvykimo tikslą, terminą, vaiko teisių darbuotoja lankėsi namuose, įvertino jų gyvenimo sąlygas, bendravo su abiem tėvais, neprieštaravo sprendimui trumpam išvykti. Be to, teismas nutartyje trečiuoju asmeniu nurodo E. B. A. (ieškovo motiną). Tačiau šis asmuo į bylą apskritai nėra įtrauktas trečiuoju asmeniu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme, bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo R. A. prašymą panaikinti jo atžvilgiu taikomą laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo vaikams priteisimą, ir taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę atsakovės D. A. atžvilgiu, t. y. nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų tėvu, nustatė, kad nepilnamečių vaikų turtą, taip pat turtą bei lėšas, skirtus jų išlaikymui, uzufrukto teise tvarko vaikų tėvas bei priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą mėnesinėmis periodinėmis po 250 Lt dydžio išmokomis kiekvienam vaikui. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 p.).

Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų įstatyminiam reglamentavimui skirta CPK 144 str. 1 d., kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Pagal CPK 375 str., teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 str., atsižvelgdamas į vaikų interesus. Pagal CK 3.65 str. 2 d. 4 p., teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Pagal CPK 144-148 str., teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Atsakovės pateikti argumentai apeliacinės instancijos teismui, kad ieškovas yra įsiskolinęs, yra neįvykdytas vykdomasis raštas, kad šiuo metu faktiškai vaikais rūpinasi atsakovės sesuo, be to, ieškovas turi kitą moterį, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, nes laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, ir prioritetas teikiamas vaiko interesų apsaugai. Be to, kaip matyti iš 2012-03-14 parengiamojo teismo posėdžio metu dalyvavusios Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės paaiškinimų, šiuo metu vaikais turi rūpintis jų tėtis, ir nors motina teikia dalį išlaikymo, tačiau, atstovės manymu, yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones (t. 5, b. l. 15-18). Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys neįrodo, kad atsakovė būtent nuolat teikia kasdieninį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kuris jiems reikalingas. Tai, kad atsakovė prieš išvykdama iš Lietuvos informavo Vaiko teisių apsaugos tarnybą apie išvykimo tikslą ir terminą, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes tai nepaneigia būtinybės užtikrinti vaikų poreikių nuolat.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis – po 250 Lt kiekvienam vaikui – atitinka vieną iš prioritetinių tikslų – užtikrinti vaikų teisių ir interesų apsaugą, jų teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti minimalūs vaikų poreikiai (CK 3.3 str. 1 d., 3.65 str. 2 d. 4 p.). Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatomas ne pastovus vaikui teiktinas išlaikymas ateityje, o tik laikinas, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.

Atsakovės argumentas, jog teismas nutartyje nepagrįstai trečiuoju asmeniu nurodo E. B. A., taip pat atmestinas. Kaip matyti, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-02-15 parengiamojo teismo posėdžio metu nutarė tenkinti ieškovo prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu E. B. A. (t. 4, b. l. 138-139).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ieškinio reikalavimams ir nėra pažeisti nepilnamečių vaikų prioritetiniai interesai ar atsakovės teisės, ekonomiškumo, sąžiningumo ir teisingumo principai taikant laikinąsias apsaugos priemones. Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Pagrindų, numatytų CPK 329, 330 str., dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 str. 2 d. išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė