- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-29
- Bylos Nr.
- eI-4142-1047/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04525-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Beata Martišienė, Rūta Miliuvienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- D. B., A. B.
- Advokatai
- Kęstutis Jungevičius
- Kategorijos
- 1.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės, dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Kęstučiui Jungevičiui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei G. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų D. B., D. B., A. B. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai D. B., D. B., A. B. (toliau – pareiškėjai) elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė skundą, kurį vėliau patikslino (b. e1. 1–4, 22–25), prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015-06-17 sprendimą Nr. 49SFN-708-(14.49.104), taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2015-08-24 sprendimą ir įpareigoti derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
Pareiškėjai paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 30-283 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ buvo pradėtas rengti 0,27 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – Projektas), kurio tikslas yra sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvojoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Pateikus Projektą derinti NŽT Vilniaus miesto skyriui, 2015-06-17 d. raštu Nr. 49SFN-708-(14.49.104.) buvo gautas atsisakymas Projektą derinti, nurodant, kad minimas laisvos valstybinės žemės plotas šiaurės rytinėje pusėje ribojasi atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu ir nurodytoje teritorijoje yra galimybė suformuoti atskirą žemės sklypą su privažiavimu iš (duomenys neskelbtini) Pareiškėjai minėtą raštą apskundė NŽT. NŽT išnagrinėjusi skundą, 2015-08-24 sprendimu skundą atmetė ir nurodė, kad formuojamas valstybinės žemės plotas yra didesnis nei 0,04 ha ir kad į formuojamą valstybinės žemės plotą galima privažiuoti iš (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjai nurodė, kad pirma, pertvarkomos teritorijos tinkamumas Projektui rengti jau buvo peržiūrėtas visų kontroliuojančių institucijų ir suteikti visi reikiami leidimai pradėti Projektą rengti. Antra, aptariama teritorija atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15. punkte reglamentuotą „įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką“, nes šiaurės rytinėje pusėje ribojasi ne su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, o su miesto gyvenamojoje vietovėje esančiu valstybinio miško plotu. Trečia, NŽT klaidingai nurodo, kad į formuojamą teritoriją galima įvažiuoti jau esamu įvažiavimu nuo (duomenys neskelbtini) arba suprojektuoti nuvažiavimą nuo (duomenys neskelbtini). NŽT rašte minimas esamas įvažiavimas negali būti naudojamas, nes a) neturi techninio projekto ir nėra suderintas su jokiomis institucijomis; b) neatitinka STR reikalavimų; c) didžiąja savo pločio dalimi aptarnauja privatų sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), todėl privatų sklypą aptvėrus, įvažiavimas taptų nebegalimu naudoti.
Atsiliepimas
Atsakovė NŽT atsiliepime (b. el. 28–35) prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
NŽT paaiškino, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso 1403 kv. m. ploto žemės sklypas (toliau – Žemės sklypas), esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). D. B. priklauso 1065/1043 žemės sklypo dalis, A. B. ir D. B. – 338/1403 žemės sklypo dalis. NŽT nesutinka su pareiškėjų pozicija, kad minimas žemės skylas atitinka įsiterpusiam žemės sklypui taikomus reikalavimus, nes, pirma, valstybinės žemės plotas neatitinka Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarime Nr. 692 (toliau – Nutarimas), 2.15 p. įtvirtintos įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos, kadangi šiaurės rytinėje pusėje ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, kuriame nėra suformuluoto žemės sklypo. Atsakovė pažymi, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje M1:500, dešinėje pusėje esančioje lentelėje su sklypo duomenimis yra akivaizdžiai nurodyta, kad 4-5 taškai plane ribojasi su VŽF (valstybinės žemės fondas), tai yra valstybine žeme, todėl atsižvelgus į pareiškėjų pateiktą Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenų schemą, kurioje miško riba nesutampa su ginčo sklypo riba bei pareiškėjų patvirtinimą, kad toje vietoje valstybinis miškas nėra įregistruotas, darytina išvada, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad ginčo sklypas ribojasi ne su laisva valstybine žemę, o su valstybiniu miško sklypu.
Antra, šioje teritorijoje šiaurės rytinėje žemės sklypo pusėje yra galimybė suformuoti atskirą racionalių ribų žemės sklypą su esamu privažiavimu. Atsakovė nesutinka su pareiškėjų argumentais, kad prie ginčo sklypo negali būti privažiavimo. Formuojamos valstybinės žemės ploto dalies, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje M1;500, pažymėtos ribų linijos posūkio taškais 4, 5, 13 ir 10 šiaurinė dalis minėtame projekte yra pažymėta siūlomo kelio servituto sutartiniu ženklu. Tai akivaizdžiai parodo, kad iki formuojamos valstybinės žemės ploto dalies yra planuojamas, o kartu ir galimas, privažiavimas.
Trečia, minėtas formuojamas valstybinės žemės plotas yra didesnio ploto (1219 kv. m), kai pagal nutarimo 2.15 punktą įsiterpusio sklypo plotas negali viršyti 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose. Pagal nurodytą teisinį reguliavimą įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Pabrėžė, kad tam jog valstybinės žemės plotas būtų laikomas įsiterpusiu ir galėtų būti perleidžiamas besiribojančių sklypų savininkams (nuomininkams) yra būtina konstatuoti Nutarimo 2.15 punkte nurodytų sąlygų visumą.
Atsakovė taip pat pažymi, kad viešojo administravimo subjektų, skirtingai negu privačių asmenų veikloje yra taikomas principas – „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti įtvirtinti bei nustatyti teisės aktuose, o veikla atitikti Viešojo administravimo įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, turi būti grindžiami įstatymais, todėl skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais. Nurodė, kad miškas yra tik neįregistruotas, tačiau sklypas yra.
Atsiliepimas
Atsakovės NŽT atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015-06-17 sprendimo Nr. 49SFN-708-(14.49.104) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-08-24 sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad 2014-09-29 pareiškėjai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą „Organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, kuriame nurodė, kad prašo organizuoti sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą: besiribojančiu su komercinės paskirties sklypu, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), žemės sklypų plotai 0,04 ir 0,08 ha, projekto tikslas: nupirkti ne aukciono būdu įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungiant su komercinės paskirties sklypu, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (b. e1. 59). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2014-10-27 raštu Nr. A51-88966/14(2.14.2.12-MP8) kreipėsi į Vilniaus miesto skyrių prašydamas pateikti reikalavimus Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Vilniaus miesto skyrius 2014 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 49SDŽ-(14.49.22)-809 išdavė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus (b. e1. 72). 2015 m. vasario 20 d. matininkas M. K. pateikė prašymą, prašant suderinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (b. e1. 82). 2015 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto skyrius raštu Nr. 49SFN-708-(14.49.104) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir susijusius dokumentus, atsakė, kad pageidaujamas prijungti žemės sklypas nėra įsiterpęs ir ribojasi su laisva valstybine žeme (b. e1. 76). Pareiškėjai dėl minėto priimto Vilniaus miesto skyriaus sprendimo pateikė skundą NŽT, kuriuo nesutiko su minėtu sprendimu, ir prašė jį panaikinti bei derinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą arba įpareigoti tai padaryti Vilniaus miesto skyrių (b. e1. 66). NŽT 2015 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 1SS-2377-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“, išnagrinėjusi pateiktą skundą, atsakė, kad prašomas prijungti žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir šis valstybinės žemės plotas gali funkcionuoti kaip atskiras žemės sklypas turintis privažiavimą, todėl nėra pagrindo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. (b. e1. 63).
Ginčo klausimą reglamentuoja Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2014-03-28) (toliau – Nutarimas). Šio Nutarimo 2.1 punkte nustatyta, kad naujais kitos paskirties valstybinės žemės sklypais laikomi pagal detaliuosius planus ar žemės valdos projektus kitai paskirčiai suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai, atitinkantys teisės aktų reikalavimus. Nutarimo 2.3 punkte pasakyta, kad nauji žemės sklypai parduodami ar išnuomojami aukcione, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Nutarimo 2.15 punktas nustato, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas <...>. Įsiterpusio parduodamo ar išnuomojamo žemės sklypo sujungimas su pagrindiniu žemės sklypu turi būti numatytas detaliajame plane arba žemės valdos projekte, pagal kurį šis įsiterpęs žemės sklypas formuojamas< ...>.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. spalio 9 d. nutarime yra pažymėjęs, kad Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtinus principinę taisyklę, pagal kurią tarp privačių žemės sklypų įsiterpę valstybinės žemės plotai parduodami be aukciono ir šia tvarka juos gali įsigyti tik besiribojančių privačių žemės sklypų savininkai, užtikrinama, kad šiuos valstybinės žemės plotus įsigis tik nurodyti subjektai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1480-662/2015 pažymėjo, kad asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono valstybinį žemės sklypą, kuris įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio, gali būti įgyvendinta kai, yra įvykdomos atitinkamos sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu; 2) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 3) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų.
Taigi teismas patikrina, ar nagrinėjamoje byloje ginčo žemės sklypas atitinka visus minėtuose teisės aktuose ir teismų praktikoje įvardintus reikalavimus.
Dėl ribojimosi su kitais sklypais
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad ginčo teritorija (1219 kv. m valstybinės žemės sklypas žemės sklypas), rytinėje, pietinėje, vakarų centrinėje dalyse ribojasi su suformuotais privačiais žemės sklypais. Dėl to ginčo nėra. Taip pat ginčo nėra, kad ginčo sklypą sudaro ne siaura juosta, šlaitai ar griovos. Ginčas kilo dėl to, ar šiaurės rytinėje dalyje ginčo žemės sklypas ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, kuriame nėra suformuoto žemės sklypo. Pareiškėjas teigia, kad kaimyninis sklypas yra miesto gyvenamojoje teritorijoje esantis valstybinis miško plotas, 2015-04-02 Valstybinė miškų tarnyba suderino sklypo ribą su valstybiniu mišku taškuose 4-5. Tą įrodo pareiškėjo pateiktas Žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektas M 1:500 sprendinių brėžinys (b. el. 7). Atsakovas teigia, kad kaimyninis sklypas (kadastro (duomenys neskelbtini)) yra laisvos valstybinės žemės plotas, kuriame nėra suformuoto žemės sklypo. Teismas išanalizavo į bylą pareiškėjo pateiktą įrodymą – Žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto M 1:500 sprendinių brėžinį (b. el. 7) ir pažymi, kad pareiškėjo pateiktame brėžinyje, kaip teisingai nurodo atsakovas, taškai 4-5 pažymėti kaip besiribojantys su „VŽF“, t.y. valstybinės žemės fondu. Taigi pareiškėjas minėtu įrodymu nepaneigė, kad atsakovas pagrįstai atsisakė pripažinti ginčo sklypą įsiterpusiu, o pateikė atsakovo poziciją patvirtinantį įrodymą. Pareiškėjo pateikti LR Miškų kadastro duomenų schema (b. el. 9) taip pat neįrodo, kad kaimyninis sklypas yra valstybinis miškas, nes taškai ir ribos nesutampa. Taigi šiuo aspektu teismas pažymi, kad pareiškėjas neįrodė, kad šiaurės rytinėje dalyje ginčo žemės sklypas ribojasi ne su laisvos valstybinės žemės plotu, kuriame nėra suformuoto žemės sklypo, o su valstybiniu mišku.
Dėl žemės sklypo ploto
Teismas atkreipia dėmesį, kad įsiterpęs valstybinės žemės sklypas yra 1219 kv. m., t .y. 0,1219 ha, kas sudaro daugiau negu 0,04 ha, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad matininko M. K. parengtame aiškinamajame rašte (b. el. 40–41) nurodyta, kad Žemės sklypo (plotas 0,1219 ha) pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, todėl remiantis pateikta informacija ginčo žemės sklypas neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio, kadangi kitose teritorijose maksimalus dydis neturi viršyti ne 0,04, o 0,5 ha. Todėl šiuo aspektu teismas nesutinka su atsakovo pozicija, kad sklypas yra per didelio ploto. Atsižvelgiant į ginčo sklypo paskirtį, sklypas atitiktų teisės aktų reikalavimus valstybiniam žemės sklypui įgyti nuosavybėn be aukciono, kuris įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Tačiau, kaip jau nurodyta anksčiau, turi būti tenkinamos ne tik viena, bet visos teisės aktuose ir teismų praktikoje nurodytos sąlygos.
Dėl privažiavimo
Pareiškėjas nurodo, kad naujai suformuotas sklypas neturėtų privažiavimo nei nuo (duomenys neskelbtini) nei nuo (duomenys neskelbtini) ir negalėtų funkcionuoti kaip atskiras žemės sklypas. Atsakovas teigia, kad į ginčo sklypą galimas įvažiavimas. Teismas laiko, kad į ginčo sklypą galimas privažiavimas, nes ginčo sklypas yra ne vienintelis toje teritorijoje sklypas, kuriam kyla privažiavimo į sklypą klausimas. Teritorijoje esantis sklypas (kadastro (duomenys neskelbtini)) yra funkcionuojantis, jam nustatytas privažiavimas, Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje (b. el. 90) nurodyta, kad yra asfaltuota nuovaža ir kelio servitutas. Taigi tuo pačiu privažiavimu gali naudotis ir ginčo žemės sklypas. Taigi nepagrįsta teigti, kad žemės sklypas (kadastro (duomenys neskelbtini)) privažiavimą turi, o ginčo žemės sklypas, iš trijų pusių supantis minėtą sklypą (kadastro (duomenys neskelbtini)) tokio privažiavimo negali turėti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko, kad ginčo žemės plotas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos, nes netenkina visų sąlygų, keliamų tokiam sklypui Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte ir teismų praktikoje. Konkrečiai – ginčo sklypas ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, kuriame nėra suformuoto žemės sklypo, ir jame galima suformuoti atskirą žemės sklypą su privažiavimu.
Įvertinusi visumą bylos sprendimui aktualių faktinių aplinkybių bei ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015-06-17 sprendimu Nr. 49SFN-708-(14.49.104) teisėtai ir pagrįstai atsisakė derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nes ginčo žemės sklypas neatitinka visų teisės aktuose tokiam sklypui keliamų reikalavimų, todėl pareiškėjų skundo reikalavimas panaikinti minėtą sprendimą atmestinas, kaip nepagrįstas.
Pripažinus, kad ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015-06-17 sprendimas Nr. 49SFN-708-(14.49.104) yra teisėtas ir pagrįstas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-08-24 sprendimą ir įpareigoti derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str.,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjų D. B., D. B., A. B. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.