Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovai - LR teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas ir jo teisėjai, Kauno apygardos teismas ir jo teisėjai, Kauno miesto apylinkės teismas ir jo teisėjai - ir atsakovas LR generalinė prokuratūra solidariai neteisėtais veiksmais civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004 įstatymų nustatyta tvarka ir iki pasibaigė patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai nepradėjo ikiteisminio tyrimo V. V. atžvilgiu dėl 1994 m. rugsėjo 16 d. buto pirkimo - pardavimo sutarties, sudarytos su A. N., ir šiais veiksmais padarė ieškovui turtinės ir neturtinės žalos; 2) pripažinti, kad minėti atsakovai solidariais neteisėtais veiksmais dėl jų kaltės perdavė civilinę bylą Nr. 2-1066/2004 atsakovei V. V. ir padarė ieškovui turtinės ir neturtinės žalos; 3) pripažinti, kad minėtų atsakovų veiksmai yra antikonstituciniai, prieštaraujantys teisės ir teisingumo principams ir jų veiksmuose yra organizuoto nusikalstamumo valstybės tarnybai požymių, o teisėjų V. Š. ir O. R. veika yra korumpuota; 4) pripažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini) 1994 m. rugsėjo 16 d. pirkimo - pardavimo sutartį neteisėta ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento, ją panaikinti ir pranešti Registrų centro Kauno filialui; 5) išreikalauti butą iš trečiojo asmens A. N. ir per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iškeldinti bute gyvenančius asmenis; 6) pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), į automobilį, svetainės baldų komplektą, televizorių „Šilelis", asmeninius drabužius, daiktus, 4 000 Lt kaip dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės; 7) priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos, LR Generalinės prokuratūros ir V. V. solidariai 1 309 269 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, sprendimo įvykdymą pavesti atsakovo atstovui - LR teisingumo ministerijai.

Šalies argumentai

2009 m. gegužės 4 d. pirmosios instancijos teisme gautas ieškovo A. B. atskirasis skundas dėl 2009 m. balandžio 21 d. nutarties. Skunde A. B. nurodė, kad 2009 m. vasario 18 d. nutarties nuorašas jam nebuvo atsiųstas, todėl, nežinodamas prašymo pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti išnagrinėjimo rezultatų, jis negalėjo šalinti ieškinio trūkumų. A. B. prašė panaikinti 2009 m. balandžio 21 d. teismo nutartį ir perduoti termino pratęsimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašė Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės ir tenkinti prašymą pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti iki 2009 m. spalio 14 d.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti 2009 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba išspręsti klausimą iš esmės ir nustatyti naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodo šiuos argumentus:

1. Nutartyje netinkamai taikoma CPK 115 straipsnio 3 dalis, nes pažeidžiamas CPK 18 straipsnis, pagal kurį įsiteisėjusi teismo nutartis yra privaloma ir turi būti vykdoma visoje Lietuvos teritorijoje. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartis, kuria apeliantui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti iki 2009 m. birželio 8 d., įsiteisėjo tik 2009 m. liepos 23 d. Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutarties. Tačiau paminėtai nutarčiai įsiteisėjus, joje nustatytas terminas trūkumams pašalinti jau buvo pasibaigęs, dėl ko įvykdyti šį teismo įpareigojimą buvo neįmanoma.

2. Skundžiama nutartimi yra pažeidžiama Lietuvos Konstitucinio Teismo suformuota precedento taikymo ir aiškinimo praktika civiliniame procese ir CPK 5, 6, 7, 13, 17, 21 straipsniai, nes suvaržoma apelianto teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, lygybė prieš įstatymą ir teismą, laisvė disponuoti apeliantui priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir procesinė šalių lygybė, suteikiant privilegijas atsakovams ir trečiajam asmeniui, kas įrodo pirmos instancijos teismo šališkumą ir priklausomumą. Konstitucinis Teismas nustatė, kad teismai civilinėse bylose privalo vadovautis ne tik Konstitucija ir įstatymais bei Aukščiausiojo teismo išaiškinimais, bet ir kitų teismų priimtais procesiniais sprendimais dėl tų pačių faktų ir aplinkybių. Lietuvos apeliacinis teismas, Kauno apygardos teismas ir Vilniaus apygardos teismas ne kartą ir ne du civilinėse bylose, nagrinėdami atskiruosius skundus apeliacine tvarka, nustatydavo naujus terminus ieškinio trūkumams pašalinti, jeigu atskirųjų skundų išnagrinėjimo metu terminai būdavo pasibaigę ir atskirieji skundai būdavo patenkinami ar atmetami, ar procesas nutraukiamas, arba pirmosios instancijos teismas nustatydavo naują terminą, jeigu apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime po atskirojo skundo išnagrinėjimo nebūdavo išspręstas termino ieškinio trūkumams pašalinti pratęsimo klausimas, kai terminas apeliacinio proceso metu jau buvo pasibaigęs. Todėl 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje nenustačius naujo termino ieškinio trūkumams pašalinti, kai 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi nustatytas 2009 m. birželio 8 d. terminas jau buvo pasibaigęs, yra pažeidžiami ir CPK 5, 6, 7, 13, 17, 21 straipsniai ir pagrindiniai civilinio proceso principai bei reikalavimai.