- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-08
- Bylos Nr.
- 2S-1592-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis (pran.)
- Atsakovas
- UAB ,,SP Vilnius“
- Ieškovas
- V. Š.
Teisėja J. Mačionytė Proc. sprendimo kategorijos:110.2;121.14;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. lapkričio 8 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB ,,SP Vilnius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas užtikrinti jo galimų nuostolių atsiradimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui UAB ,,SP Vilnius“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo dalyje ir sumokėto avanso grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas V. Š. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė skubos tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu ir ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovo turtą ir pinigines lėšas 50 800,00 Lt sumai; Pripažinti 2009-11-27 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PP09-19, sudaryta tarp ginčo šalių nutraukta dalyje dėl prekių pirkimo už 50 800 Lt nuo 2010 m. balandžio 1 d; Priteisti ieškovo naudai 50 800 Lt sumokėtų ieškovo už įsigytas bet nepateiktas prekes; įpareigoti atsakovą pasiimti 19 vienetų mini fermų detalių iš ieškovo teritorijos Vilniaus rajone Rokonių kaime; priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2009-11-27 tarp ginčo šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PP09-19, kuria susitarė, jog ieškovas įsigys 60 vienetų mini fermų ir už prekę sumokės 103 500 Lt. Ieškovas pinigus sumokėjo, tačiau atsakovas pateikė tik atskiras mini fermų detales, kurios buvo defektuotos, nesurūšiuotos ir nesukomplektuotos, trūko pačių mini fermų detalių. Dėl nustatytų trūkumų ieškovas kreipėsi į atsakovą, kuris pažadėjo trūkumus ištaisyti. Ieškovas taip pat pasirašė prekių priėmimo-pardavimo aktą, kuriame nurodė visus trūkumus. Atsakovas pažadėjo trūkumus ištaisyti, tačiau pažado neįvykdė. Ieškovas atsakovui 2010-01-22 išsiuntė priminimą apie sutarties vykdymą ir nurodė terminą iki 2010-01-26 trūkumams pašalinti. Tačiau atsakovas į priminimą nereagavo, todėl 2010-09-29 atsakovui buvo išsiųstas antras priminimas. Jo išsiuntimo momentu atsakovas pristatė dalį trūkstamų mini fermų detalių bei vėl pažadėjo defektus bei kitus prekių trūkumus ištaisyti, tačiau savo pažado neįvykdė ir vengė bendravimo su ieškovu, todėl ieškovas 2010-02-25 nutraukė sudarytą sutartį dalyje dėl prekių pirkimo, nes dėl netinkamos kokybės kokybės mini fermų sudedamųjų dalių, jos buvo netinkamos naudoti pagal tikslinę paskirtį ir nustatė atsakovui terminą iki 2010-03-03 grąžinti sumokėtus 50 800 Lt. dalį defektuotų detalių trūkumų ištaisė pats ieškovas, tačiau atsakovas pinigų negrąžino ir detalių nepasiėmė, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą. Ieškinio suma didelė atsakovas vengia asiskaityti, todėl netaikant laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįvykdomu.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,, SP Vilnius“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog nepagrįstas ieškovo argumentas jog šalys buvo susitarę, kad atsakovas pateks 60 vns. mini fermų, nes Civilinio kodekso 6.329 straipsnio 1 dalis nustato, kad pradėjus vykdyti sutartį, laikoma, kad ji sudaryta dėl tokio prekių kiekio, kiek jų pirkėjas faktiškai priėmė. Kadangi ieškovas priėmė 50 vns. mini fermų pripažintina, kad sutartis buvo sudaryta dėl 50 vns. prekių kiekio. Be to ieškovas sumokėjo už prekes be PVM, o atsakovas yra PVM mokėtojas, todėl jį priskaičiavus būtent 50 vns. mini fermų atitinka sumokėtą pinigų sumą 103 500 Lt. Nepagrįstas ieškovo argmentas dėl defektuotų bei nesukomplektuotų prekių, nes jas priimdamas jis nereiškė jokių pretenzijų. Be to, ieškovas nenurodė kokie prekių trūkumai ir kokios priežastys trukdė naudoti jas pagal paskirtį. Ieškovo reikalavimas priteisti 50 800 Lt už 19 vns mini fermų, kurių nėra galimybės naudoti pagal paskirtį dėl defektų ir atskirų detalių trūkumų bei 18 500 Lt kurie buvo sumokėti sutarties pasirašymo metu, nepagrįsti jokiais skaičiavimais bei rašytinias įrodymais, todėl nepagrįstas.
Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartimi ieškovo prašymas patenkintas. Areštuotas atsakovui UAB „SP Vilnius“ priklausantis kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą 50800 Lt sumai, uždraudžiant juo disponuoti, nedraudžiant valdyti ir naudotis. Nesant pakankamai kilnojamojo turto, 50800 Lt sumai, areštuotos piniginės lėšos ar turtinės teisės, priklausančios atsakovui ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, leidžiant piniginių lėšų, esančių areštuotoje sąskaitoje, išmokėjimą atsiskaitymams su ieškove, taip pat privalomiesiems mokesčiams į valstybės biudžetą bei darbo užmokesčiui sumokėti ieškovo V. Š. reikalavimui užtikrinti.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB ,,SP Vilnius“ pateikė teismui prašymą dėl nuostolių galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą, įnešti į teismo depozitinę sąskaitą atsakovo galimų nuostolių užtikrinimo sumą 80 465 Lt sumą.
Nurodė, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas turi siekti ginčo šalių pusiausvyros, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nebūtų nepagrįstos bei užtikrintų ir atsakovo teisių apsaugą. Ieškovas pateikdamas ieškinį atsakovui elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo teisėmis tokiu būdu sukeldamas grėsmę atsakovui patirti nuostolius, todėl teismas spręsdamas nuostolių atlyginimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą turėtų atsižvelgti į ieškinio pagrįstumą, laikinųjų apsaugos priemonių rūšį ir mastą, atsakovo įprastinės veiklos pobūdį ir mąstą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes bei galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių nuostolių dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Atsakovo pagrindinė veikla yra gamybos organizavimas ir prekyba. Atsakovas nuosavybės teise priklausančio ir valdomo turto neturi. Kadangi pagrindinė veiklos sritis yra gamybos vystymas ir prekių pristatymas klientams, atsakovui būtina vykdyti nuolatinius finansinius atsiskaitymus. Atsakovas yra sudaręs 2010-03-17, 2010-04-23 bei kitas pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias įsipareigojo klientams parduoti mini fermas, todėl gaunamos piniginės lėšos yra svarbi priemonė įmonės veiklos vykdymui bei vystymui. Teismui areštavus atsakovo lėšas jis negali vykdyti pirkėjų užsakymų bei atsiskaityti su prekių gamintojais, todėl jie prekių ateityje neparduos, o pirkėjai ims reikalauti sutarčių nutraukimo, avanso grąžinimo bei netesybų sumokėjimo, ko pasekoje atsakovas neabejotinai ateityje patirs nuostolių ar net bankrutuos. Vienas iš klientų atsakovui pateikė pretenziją kurioje nurodė, kad ketina nutraukti sutartį, pareikalauti grąžinti avansą bei sumokėti netesybas. Dėl to atsakovas ateityje gali patirti 80 465 Lt dydžio nuostolius (57 475 Lt avanso gražinimas, 22 990 Lt netesybos). Nurodytais argumentais prašė teismo taikyti atsakovo ateityje galimai atsirasiančių nuostolių užtikrinimą.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
Nurodė, kad atsakovo argumentas, jog jis negali atsiskaityti su gamintojais nepagrįstas, nes jo sąskaittoje yra tik 121,84 Lt. Atsakovo pateikta pretenzija tik patvirtina, kad jis netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus ir kitiems klientams, todėl tai patvirtina teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų jog dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių buvo sutrikdyta jo įmonės veikla. Įstatymas numato galimybę atsakovui prašyti teismo vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 146 str.). Bet įstatyme numatytų galimybių neįgyvendino, todėl pagrindo tenkinti atsakovo prašymą nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartimi atsakovo prašymas atmestas.
Teismas pažymėjo, kad Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 1 dalis numato galimybę taikant laikinąsias apsaugos priemones pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Teismo vertinimu, teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovas patirtų nuostolių. Prognozuojamas nuostolių dydis nustatomas prašančiam taikyti nuostolių užtikrinimą asmeniui pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų paskaičiavimą. Galimi nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti realiai prognozuojami. Teismas konstatavo, kad iš teismui pateiktos pretenzijos negalima spręsti kaip joje keliami reikalavimai susiję su nagrinėjama byla. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie apsunkintą įmonės finansinę veiklą, todėl teismas neturėjo galimybės įvertinti atsakovo vykdytų atsiskaitymų iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir taikytų ieškkinio užtikrinimo priemonių įtakos daromiems atsiskaitymams. Įvertinęs bylos duomenis teismas sprendė, kad antstolis ieškovo reikalavių užtikrinimui areštavo 121,84 Lt sumą, todėl sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės riboja įmonės galimybę vykdyti veiklą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas UAB ,,SP Vilnius“ atskiruoju skundu prašė nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti ieškovą užtikrinti atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimą įmokant į teimo depozitinę sąskaitą 80 465 Lt sumą.
Nurodo, kad teismas nepagrįstai suteikė pirmenybę ieškovo interesams, tuo pažeisdamas teisingumo ir lygiateisiškumo bei proporcingumo principus, nepilnai ištyrė bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas turėjo įvertinti aplinkybių visetą, ieškinio pagrįstumą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą bei pasekmes apribojus atsakovo veiklą, konkretų būsimų nuostolių dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tačiau teismas nurodytų aplinkybių netyrė ir nevertino, bei neatsižvelgė į tai, kad sprendžiant nuostolių galimai atsirasiančių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo klausimą pakanka tik pateiktų įrodymų, jog nuostoliai ateityje gali atsirasti, todėl teismui nebūtina turėti įrodymų, jog nuostoliai ateityje būtinai atsiras. Teismo argumentas, jog nebuvo pateikti įmonės finansiniai dokumentai kuriais remiantis teismas galėjo patikrinti taikytų laikinųjų priemonių įtaką atsakovo vykdomiems atsiskaitymams ir galimam nuotolių atsiradimui, nepagrįsta. Teismui buvo pateiktos 2010-03-17 ir 2010-04-23 pirkimo-pardavimo sutarys, kuriomis buvo įrodinėjimas galimas nuostolių atsiradimas ateityje, todėl teismui neturėjo būti pateikti įmonės finansiniai dokumentai. Be to, atsakovas prašyme nurodė, jog pagrindinė įmonės veikla gamybos organizavimas ir prekyba, todėl lėšų arešas iš esmės įtakoja atsakovo atsiskaitymus su prekių gamintojais. Kadangi bankuose esančios lėšos yra areštuotos atsakovas negali tinkamai atsiskaityti ir vykdyti sutartinių įsipareigojimų. Teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktą pretenziją, nes ją pateikė pirkėjas 2010-03-17 sudaręs pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas negalėdamas disponuoti lėšomis negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų, todėl klientas pareiškė pretenziją. Teismas nepagrįstai rėmėsi argumentu, jog atsakovo lėšų areštuota tik 121,84 Lt sumai, nes jei lėšos patektų į sąskaitą atsakovas jomis disponuoti negalėtų ir negalėtų vystyti įmonės veiklos.
Atsiliepimas
Ieškovas V. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad teismo nutartis priimta tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikius procesinės teisės normas, todėl teismo nutarties kaip teisėtos bei pagrįstos panaikinti nėra pagrindo.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisinius argumentus, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir naikinti jos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.)
Civilinio proceso kodekso 147 straipsnyje įtvirtinta nuostata, suteikianti teisę atsakovui pareikšti prašymą dėl nuostolių galinčių atsirasti taikant laikinąsias apsugos priemones užtikrinimo, kuriuo gali būti ir banko garantija.
Byloje nustatyta, kad ieškovas pareiškė atsakovui piniginį 50 800 Lt reikalavimą dėl netinkamai vykdytos 2009-11-27 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PP09-19. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo turtą bei piniginės lėšas 50 800 Lt sumai. Teismas prašymą tenkino ir 2010 m. balandžio 9 d. nutartimi areštavo atsakovo turtą bei pinigines lėšas esančias banko sąskaitose 50 800 Lt sumai. Atsakovas pateikė teismui prašymą dėl galimų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo. Teismas prašymą atmetė.
Atskirajame skunde atsakovas remiasi argumentu, jog pirmos instancijos teismas nepilnai ištyrė bylos aplinkybes bei nepagrįstai suteikė pirmenybę ieškovo interesams, tuo pažeisdamas teisingumo ir lygiateisiškumo bei proporcingumo principus. Teisėjų kolegija su atsakovo argumentu nesutinka. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su atsakovo tam tikrų turtinių teisių ar interesų apribojimu ir sukuria asmeniui kurio atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės tam tikrus nepatogumus. Kaip seka iš bylos medžiagos byloje pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas (b.l. 1-6), todėl teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą ir areštavo atsakovo turtą bei pnigines lėšas ieškinio reikalavimų užtikrinimui, bei nepažeidė įstatyme įtvirtintų teisingumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principų (CPK 145 str. 2 d.).
Atskirajame skunde nurododoma, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog sprendžiant nuostolių galimai atsirasiančių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo klausimą pakanka tik pateiktų įrodymų, jog nuostoliai ateityje gali atsirasti, todėl teismui nebūtina turėti įrodymų, jog nuostoliai ateityje būtinai atsiras. Taip nurodė, kad teismui buvo pateiktos 2010-03-17 ir 2010-04-23 pirkimo-pardavimo sutarys, kuriomis buvo įrodinėjimas galimas nuostolių atsiradimas ateityje, todėl teismui neturėjo būti pateikti įmonės finansiniai dokumentai.
Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio 1 dalimi, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą jas taikyti padavęs asmuo, pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Šią procesinę priemonę teismas turi teisę taikyti tiek savo iniciatyva (ex officio), tiek asmens, kurio atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, prašymu. Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti, ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), esant objektyvaus pobūdžio prielaidoms apie galimų nuostolių atsiradimo tikimybę, preliminarų jų dydį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas teismui nepateikė tinkamų įrodymų apie jo ateityje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patirtus nuostolius. Kaip nustatė pirmos instancijos teismas atsakovo sąskaitose yra tik 121,84 Lt areštuotų lėšų, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad tokios sumos areštas negali įtakoti užsakymų vykdymo užsakovams. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad atsakovas pateikė pretenziją, kuria iš esmės ir rėmėsi prašydamas taikyti būsimų nuostolių, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas įvertinęs pateiktą pretenziją padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas nenurodė, kaip pareikšta pretenzija yra susijusi su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ir galimų nuostolių atsiradimu. Kaip minėta anksčiau, teismui turi būti pateikti įrodymai (CPK 177 str., 178 str.), kuriuos įvertinęs teismas galėtų padaryti išvadą apie galimus atsakovo nuostolius, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentu, jog atsakovui nepateikus finansinių dokumentų apie iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdytus atsiskaitymus, teismas neturėjo galimybės įsitikinti ir įvertini galimą nuostolių atsiradimą dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 147 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino ir ištyrė faktinės bylos aplinkybes bei pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas.
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo UAB ,,SP Vilnius“ valstybės naudai priteistinos 7,05 Lt išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6497-574/2010, o atsakovo UAB ,,SP Vilnius“ atskirąjį skundą atmesti.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,SP Vilnius“ kodas 302326058, valstybės naudai 7,05 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.