- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-22
- Bylos Nr.
- e2-420-965/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Tamošaitienė
- Ieškovas
- Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos“, uždarosios akcinės bendrovės „Statybų techniniai sprendimai“, Viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“
- Advokatai
- Žilvinas Brazaitis, Gintaras Aleknavičius
dalyvaujant ieškovo Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS filialą, atstovui advokatui Žilvinui Brazaičiui, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės įgaliotam atstovui Linui Ališauskui, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos“ įgaliotai atstovei Mildai Kalinauskaitei, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Statybų techniniai sprendimai“ atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS filialą, ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos“, uždaroji akcinės bendrovė „Statybų techniniai sprendimai“, Viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 2290,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2013-06-27 su UAB „Naujoji Švara“ sudarė visų rizikų draudimo sutartį Nr. 280 0001085_10/2013, kuria apdraudė patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). 2013-09-25 apdraustos patalpos buvo aplietos ir joms buvo padaryta žala. Ieškovas, pripažinęs šį įvykį draudžiamuoju ir įvertinęs žalos dydį, dėl šio draudiminio įvykio išmokėjo UAB „Naujoji Švara“ 8101,35 Lt (2346,31 Eur) dydžio draudimo išmoką. Nurodo, jog draudimo žalos bylos administravimo metu buvo nustatyta, kad apdraustos patalpos buvo aplietos iš aukščiau esančio buto Nr. 4, kurio savininke įvykio dieną buvo atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė. Nurodė, kad mokant draudimo išmoką, žalos dydis (2635,93 Eur) buvo sumažintas Draudimo sutartyje numatytos franšizės suma (289,62 Eur). Įvertinus patalpų nusidėvėjimą įvykio dienai, ieškovo reikalaujamos atlyginti žalos dydis sudaro 2290 Eur. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, raštu kreipėsi į buto, esančio adresu(duomenys neskelbtini), savininką – Klaipėdos miesto savivaldybę, tačiau žala iki šiol draudikui atlyginta nebuvo.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškiniu ir nurodė, kad apie patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), padarytą žalą, Klaipėdos miesto savivaldybei po įvykio pranešta nebuvo. Apie padarytą žalą atsakovė sužinojo po beveik keturių mėnesių, t. y. 2014-01-31, gavusi ieškovės pretenziją dėl žalos atlyginimo. Nurodė, jog atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), 2013-09-25 buvo atliekami remonto darbai. Darbus atliko rangovas UAB „Statybų techniniai sprendimai“ pagal 2013-07-10 sutartį Nr. J9-810. Rangovas 2014-02-07 pranešimu Nr. S14-049 informavo atsakovę, jog vandens tekėjimas įvyko dėl vandentiekio stovo, kurio stovis buvo neatitinkantis jam keliamų reikalavimų, t. y. šis stovas buvo senas, po vandens nutekėjimo UAB „Vitės valdos“ atstovai buvo atvykę jo apžiūrėti bei senąjį vandentiekio įvadinį stovą pakeitė nauju. Nurodo, jog ginčas kyla dėl buto užpylimo židinio, t. y. ar tai buvo viršuje esantis atsakovės butas, ar kitas šaltinis – netinkamos kokybės vandentiekio įvadinio stovo trūkimas, kurio kokybę bei tinkamą funkcionavimą įstatymų numatyta tvarka privalo prižiūrėti namą administruojanti įmonė.
Trečiasis asmuo UAB „Vitės valdos“ atsiliepime į ieškinį su juo sutiko, prašė tenkinti. Nurodė, kad trečiasis asmuo 2013-09-25 buvo informuotas, kad buvo aplietos patalpos, adresu(duomenys neskelbtini). UAB „Vitės valdos“ darbuotojams nuvykus minėtu adresu, buvo surašytas statinio apžiūros aktas, kuriame užfiksuota, kad bute Nr. 4, priklausančiame atsakovei, vykdomi remonto darbai, buto tualete nuimtas klozeto bakelis, kuris neatjungtas nuo vandentiekio sistemos, dėl ko įvyko vandens persipylimas, kurio metu buvo užpiltos 1 aukšto patalpos. Apžiūros metu nustatyta ir tai, kad bendro naudojimo inžinerinė įranga ieškinyje minimam apliejimui įtakos neturėjo. Nurodo, jog už bute esančią santechnikos įrangą ir jos būklę atsako buto savininkai ir jiems kyla pareiga rūpintis savo santechnikos įranga taip, kad ši nepadarytų žalos kitiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė netinkamai atliko remonto darbus jai priklausančioje nuosavybėje bei neužtikrino tinkamo bei saugaus remonto darbų, dėl ko kilo žala apačioje esančių patalpų savininkui, ieškinys yra pagrįstas ir prašo jį tenkinti.
Trečiasis asmuo VšĮ „Klaipėdos butai“ atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko, nurodė, kad ieškinys turėjo būti reiškiamas kitam asmeniui – UAB „Vitės valdos“, kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriui, kadangi už vandentiekio stovų priežiūrą yra atsakingas pastato administratorius. Kad stovai buvo netinkamos būklės įrodo ir aplinkybė, kad remonto darbų vykdymo metu vandentiekio stovai buvo remontuojami ir keičiami. UAB „Vitės valdos“ apžiūros aktas yra pasirašytas vienašališkai administratoriaus, todėl negali būti laikomas pakankamu pagrindu žalos priežasčiai nustatyti.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad atsakymo iš UAB „Inservis“ ieškovas negavo, todėl jo į bylą ir nepateikė. Mano, kad tai neturi reikšmės bylos nagrinėjimui. Nurodė, kad nežino, ar atsakovė buvo informuota apie įvykį. Mano, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad užliejimo židinys buvo antrame aukšte esantis butas, neatjungus tualeto bakelio, iš kurio bėgo vanduo visą naktį statybininkams išėjus namo ir į pirmo aukšto patalpas pribėgo 4 kubiniai metrai vandens. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad avarija galėjo kilti dėl bendro naudojimo vamzdynų remonto, tačiau remontas buvo atliktas rugsėjo 30 d., t.y. jau po avarijos. Laikosi pozicijos, kad tinkamu atsakovu byloje yra Klaipėdos miesto savivaldybė. Kad buto valdymas būtų perduotas kitiems asmenims, duomenų byloje nėra, VĮ Registrų centre valdymo perdavimo faktas nėra įregistruotas, o darbininkams buvo perduoti tik raktai, kad jie galėtų atvykę atlikti remonto darbus, tačiau dėl to jie netapo buto valdytojais. Nurodė ir tai, kad įvykio dieną nebuvo užsuktas vanduo visam namui, kas būtų padaryta, jeigu užliejimas būtų įvykęs iš stovo, todėl tai paneigia užliejimo iš bendro naudojimo vamzdyno faktą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, jog liudytojai patvirtino, jog remonto darbus vykdę darbininkai buvo itin apdairūs, tvarkingi. Be to, nuėmus bakelį bei neatjungus vandens, vanduo bėga stipria srove, todėl jo bėgančio palikti per naktį yra neįmanoma. Pažymėjo, kad atsakovė nevaldė buto įvykio metu, buto valdymas buvo perduotas VšĮ „Klaipėdos butai“, be to, faktinis valdymas tuo metu buvo perduotas rangovui, vykdžiusiam bute darbus, kuriam buvo perduoti buto raktai.
Trečiojo asmens UAB „Vitės valdos“ atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, kadangi užliejimo šaltinis yra aiškiai nustatytas – atsakovės bute nuimtas tualeto bakelis.
Trečiojo asmens UAB „Statybų techniniai sprendimai“ atstovas teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių kažkurią vieną užliejimo versiją, įrodymai yra prieštaringi. Pažymėjo, jog du liudytojai M. ir B. yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai turėtų būti laikomi mažiau patikimais. Be to, jie buvo susipažinę su bylos medžiaga, patys tą patvirtino teismo posėdžio metu. Pažymėjo, kad UAB „Vitės valdos“ ieškovei nenurodė apie bendro naudojimo vamzdynų pakeitimą, tai išaiškėjo vėliau, jau pradėjus nagrinėti bylą, todėl šio trečiojo asmens pozicija negali būti laikoma neginčijama ir patikima. Paaiškino, kad nelogiška, jog antro aukšto patalpa po įvykio buvo sausa, nors, anot ieškovo, vanduo bėgo iš tualeto patalpos, išbėgo 4 kubiniai metrai vandens. Tai tik patvirtina, kad užliejimas įvyko iš bendro naudojimo vamzdyno, nepaliečiant antro aukšto patalpų, kadangi vamzdžiai buvo surūdiję, seni. Prašo ieškinį atmesti, kaip pareikštą netinkamam atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas 2013-06-27 su UAB „Naujoji Švara“ sudarė visų rizikų draudimo sutartį, kuria apdraudė patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). 2013-09-25 apdraustos patalpos buvo aplietos ir joms buvo padaryta žala iš viršuje esančio buto (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei. Dėl šio draudiminio įvykio ieškovas išmokėjo draudėjui UAB „Naujoji Švara“ 8101,35 Lt (2346,31 Eur) dydžio draudimo išmoką. Įvertinus patalpų nusidėvėjimą įvykio dienai, ieškovo reikalaujamos atlyginti žalos dydis sudaro 2290 Eur.
Ginčo dėl žalos dydžio byloje nėra.
Dėl žalos fakto
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės, kai ją reikia įrodinėti, buvimą.
Taigi byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010).
Nagrinėjamu atveju atsakovė nepripažįsta žalos fakto ir savo neteisėtų veiksmų, laikosi pozicijos, kad užliejimas iš jai nuosavybės teise priklausančio buto įvyko dėl netvarkingo bendro naudojimo vamzdyno, be to, remonto darbus jai priklausančiame bute atliko rangovas UAB „Statybų techniniai sprendimai“, tuo tarpu ieškovas nurodo, kad vanduo tekėjo būtent iš viršuje esančio buto dėl netinkamai nuimto tualeto bakelio, neatjungus jo nuo vandentiekio sistemos, šį faktą nustatė ir į įvykio vietą atvykę namą administruojančios bendrovės UAB „Vitės valdos“ darbuotojai.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas, siekdamas įrodyti, jog patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), užpylimo židinys bei priežastis buvo viršuje esantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), pateikė UAB „Vitės valdos“ surašytą 2013-09-25 statinio apžiūros aktą, kuriame nurodyta, kad gavus pranešimą apie užpylimą ir UAB „Vitės valdos“ darbuotojams nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad atsakovei priklausančiame bute buvo vykdomi remonto darbai, tualeto patalpoje nuimtas klozeto bakelis. Bakelis neatjungtas nuo vandentiekio sistemos, dėl ko ir įvyko vandens persipylimas, buvo užlietos pirmojo aukšto patalpos. Namo bendrojo naudojimo inžinerinė įranga minėtam įvykiui įtakos neturėjo.
Minėtas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje liudytojais apklausti UAB „Vitės valdos“ darbuotojai, surašę minėtą aktą, V. B. ir K. B.. Abu liudytojai nurodė, kad atvykus į atsakovei priklausantį butą, tualeto patalpoje buvo šlapia, matėsi, kad buvo nuimtas tualeto bakelis. UAB „Vitės valdos“ darbuotojai vandens bendrame stove ir visam namui neužsukinėjo, buvo uždarytas tik bakelio ventilis ir vanduo nustojo tekėjęs, todėl tai negali būti bendrų vamzdynų priežastis. Liudytojų teigimu, apžiūros aktą pasirašė jie, taip pat draudėjo atstovas bei įmonės UAB „Inservis“, nuomojusios pirmame aukšte patalpas, atstovas, atsakovės rangovai pasirašyti aktą atsisakė. Nors akte tai nepažymėta, tačiau liudytojais apklausti Vilius Skukauskas – apipiltų pirmo aukšto patalpų savininko atstovas, bei E. Ž. – įmonės UAB „Inservis“, nuomojusios pirmojo aukšto patalpas, atstovas, parodė panašias aplinkybes. Paaiškino, kad apžiūros akte nurodytos teisingos aplinkybės, kad aktą jie pasirašė. Nors trečiojo asmens UAB „Statybų techniniai sprendimai“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovės bute tualeto grindys buvo sausos, tačiau šių aplinkybių nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Liudytojai V. S. ir E. Ž. nurodė, kad į tualeto patalpą užėję nebuvo, todėl nematė, o UAB „Vitės valdos“ darbuotojai patvirtino, kad patalpoje buvo šlapia, šias aplinkybes patvirtina ir tualeto patalpos nuotraukos, kuriose matyti ir nuimtas bakelis. Be kita ko, fakto, kad įvykio metu bakelis buvo nuimtas, neginčijo ir rangovo UAB „Statybų techniniai sprendimai“ atstovas teismo posėdžio metu, be to, šios aplinkybės nurodytos ir rangovo rašte, siųstame VŠĮ „Klaipėdos butai“.
Nors trečiojo asmens UAB „Statybų techniniai sprendimai“ atstovas teigė, kad užpylimas įvyko dėl bendro naudojimo stovo avarinės būklės, šias aplinkybes paneigia byloje surinkti duomenys. Bendro naudojimo vamzdynų apžiūros akte, atliktame po patalpų užliejimo, nenurodyta, kad bendro naudojimo vamzdynai buvo avarinės būklės. UAB „Vitės valdos“ paaiškino, kad jie buvo paveikti korozijos, todėl siekiant išvengti galimų avarijų, pasinaudojant proga, jie buvo pakeisti, nes už bendrojo naudojimo karšto vandens sistemos vamzdžių priežiūrą, keitimo organizavimą atsakingas daugiabučių gyvenamųjų namų administratorius. Be to, liudytojais apklausti UAB „Vitės valdos“ darbuotojai paliudijo, jog atvykus, vanduo visam namui bendro naudojimo vamzdynų stovuose užsuktas nebuvo, tą patvirtino ir liudytojas V. S., kad vanduo nebuvo dingęs. Tai sustiprina ieškovo poziciją, kad buvo uždarytas tik bakelio ventilis, visi liudytojai patvirtino, kad tai padarius, vanduo nustojo tekėjęs, ko nebūtų atsitikę, jei avarijos priežastis būtų bendro naudojimo vamzdynų pažeidimai. Tokiu atveju būtų būtina užsukti visą vandenį.
Be kita ko, bendrojo naudojimo vamzdynai nuo antro aukšto iki rūsio buvo pakeisti 2013-09-30, t.y. praėjus 5 dienoms nuo avarijos. Tai patvirtino UAB „Vitės valdos“ atstovė bei apklausti liudytojai. Todėl manant, kad vandens išsiliejimo priežastis buvo bendro naudojimo vamzdynai ir juos pakeitus tik po 5 dienų, patalpų savininkai per tą laikotarpį būtų negalėję naudotis vandeniu arba jis toliau būtų bėgęs, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Trečiojo asmens UAB „Statybų techniniai sprendimai“ atstovas posėdžio metu teigė, kad bendro naudojimo vamzdynai buvo pakeisti tą pačią dieną, tačiau į bylą nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų, neįvardijo asmenų, mačiusių atliekamus darbus, neprašė jų apklausti. Atmestina ir ta trečiojo asmens UAB „Statybų techniniai sprendimai“ pozicija, kad UAB „Vitės valdos“ liudytojų parodymai nepatikimi, nes įmonė taip siekia išvengti atsakomybės. Priešingai, liudytojų parodymai bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, juos pagrindžia ir rašytinė bylos medžiaga, kitų nesuinteresuotų asmenų parodymai. Vien tai, kad trečiasis asmuo laikėsi pozicijos, kad atsakingas už žalą turėtų būti namo administratorius, nesumenkina nuoseklių liudytojų parodymų, nes tokiu atveju ir trečiojo asmens UAB „Statybų techniniai sprendimai“ pozicija galėtų būti teismo vertinama, kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti galimos atsakomybės.
Įvertinus visų ištirtų įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog ieškovas įrodė, kad pirmojo aukšto patalpų užliejimo židinys buvo viršuje esantis atsakovės butas, netinkamai nuimant klozeto bakelį, t. y. neatjungus jo nuo vandentiekio sistemos, t. y. užliejimas įvyko atsakovei tinkamai nesirūpinant ir neprižiūrint savo turto. Atsakovė to nepaneigė.
Dėl neteisėtų veiksmų
Nagrinėjamu atveju, teismui nustačius žalos faktą – kad užliejimo židinys buvo viršuje esantis atsakovės butas, netinkamai nuimant klozeto bakelį, t. y. neatjungus jo nuo vandentiekio sistemos, atsakovė neigia savo neteisėtus veiksmus. Taigi ginčas yra kilęs dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Atsakovė laikosi pozicijos, kad yra netinkamas atsakovas byloje, nes visų pirma, ginčo buto valdymas buvo perduotas VŠĮ „Klaipėdos butai“, kuri ir turėtų atsakyti, be to, pagal rangos sutartį užliejimo metu remonto darbus ginčo bute atliko trečiojo asmens UAB „Statybų techniniai sprendimai“ darbuotojai.
Su tokia pozicija sutikti nėra pagrindo. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 ).
Atsakovas pateikė 2011-05-12 Paslaugų pirkimo pardavimo sutartį. Iš pateiktos sutarties matyti, kad atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė iš trečiojo asmens VŠĮ „Klaipėdos butai“ įsigijo paslaugas – Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos administravimo viešąsias paslaugas. Pagal minėtos sutarties nuostatas VŠĮ „Klaipėdos butai“ įsipareigojo inventorizuoti gyvenamųjų patalpų techninę būklę, sudaryti metinius planus patalpų remontui, planuoti lėšas remonto darbams vykdyti (Sutarties 4.1.10 p.); organizuoti avarinių situacijų socialinio fondo butų inžineriniuose tinkluose ir įrenginiuose likvidavimą (Sutarties 4.1.11 p.). Priešingai nei nurodė atsakovės atstovas, iš sutarties nuostatų matyti, kad VŠĮ „Klaipėdos butai“ perėmė tik gyvenamųjų patalpų nuomos administravimo viešąsias paslaugas, bet ne visišką turto valdymą, be to, pagal sutartį jai nenumatyta pareiga organizuoti remonto darbus, išskyrus avarinių situacijų likvidavimą. Byloje nėra duomenų, kad ginčo bute buvo nustatyta avarinė situacija. Be kita ko, iš atsakovės pateiktos rangos sutarties su trečiuoju asmeniu UAB „Statybų techniniai sprendimai“ matyti, kad rangos sutartį su rangovu sudarė pati atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė, bet ne VŠĮ „Klaipėdos butai“. Tai patvirtina faktą, kad VŠĮ „Klaipėdos butai“ nebuvo perduotos visos valdymo teisės, o tik teisės susijusios su patalpų nuomos administravimu, dėl remonto darbų sprendė pati atsakovė.
Be to, atmetant atsakovės poziciją dėl VŠĮ „Klaipėdos butai“ atsakomybės, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog sutartis at turto valdymo perdavimo faktas būtų įregistruotį viešame registre. Nors atsakovas su trečiuoju asmeniu paslaugų pirkimo santykius įformino rašytine sutartimi, tačiau šios sutarties neišviešino, todėl ji sukuria teisinius padarinius tik sutarties šalims, o prieš trečiuosius asmenis (šiuo atveju prieš ieškovą) negali būti naudojama.
Atmestina atsakovės pozicija, kad nėra jos neteisėtų veiksmų, net ginčo bute remonto darbus atliko rangovas, todėl jis ir turi atsakyti žalos atveju. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra pareikštas iš žalą patyrusio asmens reikalavimo teises perėmusio draudiko delikto pagrindo. Kaip minėta, tokio pobūdžio bylose atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Nagrinėjamu atveju pavojingas, gadinantis turtą poveikis visų byloje ištirtų įrodymų pagrindu nustatytas būtent iš atsakovei priklausančio buto. Sutiktina, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad užpylimo metu atsakovei priklausančiame bute remonto darbus atliko rangovas trečiasis asmuo UAB „Statybų techniniai sprendimai“, tačiau šio asmens atsakomybė, jos ribos vertintina rangos sutarties pagrindu, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tokio pobūdžio bylose ieškovas negali būti pastatytas į tokią poziciją, kad grįsdamas ieškinį turėtų remtis rangos sutarties, kurios šalimi nėra, nuostatomis. Minėta rangos sutartis buvo pateikta tik bylos nagrinėjimo metu, ieškovo, siekiančio žalos atlyginimo už turto sugadinimą, teisės ir pareigos negali priklausyti nuo rangos sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir trečiojo asmens, nuostatų, nes nei ieškovas, nei jo draudėjas nėra šios sutarties šalis.
Įvertinus išdėstytus argumentus, atmestina atsakovės pozicija, kad ieškinys turėtų būti atmestas dėl netinkamo atsakovo pasirinkimo byloje.
Įvertinus visų ištirtų įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog ieškovas įrodė, kad pirmo aukšto patalpų užliejimo židinys buvo viršuje esantis atsakovės butas. Atsakovė to nepaneigė. Todėl būtent atsakovė yra atsakinga už įvykio metu padarytą žalą.
Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad byloje įrodytos visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, ginčo dėl žalos dydžio byloje nėra, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).
Dėl palūkanų
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Įstatymas numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). CK 6.37 straipsnio dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 52 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 400 Eur išlaidų už advokato pagalbą, iš viso 452 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršijančios rekomenduotinų dydžių, priteistinos iš atsakovės (CPK 80 str. 1 d. 1, 7 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 2290 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2290 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-09-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 452 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per Seesam Insurance AS filialą.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.