- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-06
- Bylos Nr.
- 2S-348-755/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00003-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Pareiškėjas
- B. Z. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Molėtų rajono savivaldybės administracijai, Utenos teritorijų planavimo
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-348-755/2014
NUTARTIS
2014 m. gegužės 6 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos B. Z. R. atskirąjį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9-335/2014 pagal pareiškėjos B. Z. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Molėtų rajono savivaldybės administracijai, Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros skyriui, Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūrai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančiame 0,3963 ha žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini),yra buvusi sodyba. Nurodė, kad jis nustatytinas, nes jos sklypas patenka į ežero apsaugos juostą ir zoną, todėl faktas svarbus galimos statybos reikalu bei tam, kad jis turės prejudinę reikšmę kitoje civilinėje byloje dėl galimai savavališkos statybos.Proceso metu pareiškėja atsisakė pareiškimo ir pateikė patikslintus( naujus) pareiškimus , kuriais prašė nustatyti , kad jos sklype iki žemės reformos buvo sodyba tikslu ,kad minėtame žemės sklype pagal galiojančius ar ateityje pasikeisiančius įstatymus ir teisės aktus jai ar ateities kartoms būtų galima atlikti neprieštaraujančius įstatymui veiksmus, t.y. šį juridinį faktą ji siekianti palikti toms ateities kartoms.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 24 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė, atsisakė priimti 2014-02-13 ir 2014-02-24 B. Z. R. pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Išaiškino jai, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Teismo posėdyje šio pareiškimo ji atsisakė žodžiu, nes, kaip pati pripažino, nebeliko siekto tikslo įteisinti statinio statybą, kadangi jau yra priverstinai vykdomas teismo sprendimas ankstesnėje civilinėje byloje dėl to statinio (namelio) nugriovimo. Nurodė, kad pareiškėja teismo posėdyje atsisakė savo pareiškimo. Teismas priėmė B.Z. R. atsisakymą, kadangi pareiškėja pripažino, jog yra vykdomas Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-07-04 sprendimas, kuriuo ji įpareigota nugriauti savavališkai pastatytą statinį, esantį minėtame žemės sklype ir juridinio fakto nustatymas būtų betikslis. Taip pat konstatavo, kad 2014-02-13 B.Z. R. teismui pateiktas kitas pareiškimas, o 2014-02-24 – ir dar vienas, įvardintas “patikslintu” (skirtingai nei ankstesniuose, jame jau nenurodyta, kad bylą veda per advokatą E. S.) negali būti priimti, nes jie paduoti dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių proceso dalyvių, be to, pakartotinai prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels teisinių pasekmių, nes siekiamą tikslą pareiškėja nurodė visiškai neapibrėžtai. Dėl to teismas įžvelgė pareiškėjos piktnaudžiavimą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-02-24 nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, įpareigojant iš naujo spręsti pareiškėjos patikslintų pareiškimų priėmimo klausimą. Nurodė, kad pareiškėja neatsisakė savo pradinio pareiškimo, nėra raštu užfiksuota, kad jau žinomos pareiškimo atsisakymo pasekmės, numatytos CPK 140 str. 1 d. Teismas negalėjo nutraukti bylos pagal pradinį pareiškimą. Pareiškėjos 2014-02-13 ir 2014-02-24 pareiškimai turi būti laikomi patikslintais, o ne naujais pareiškimais. Šiuose pareiškimuose nurodomas tas pats faktinis pagrindas, tik kitaip formuluojamas tikslas dėl kurio yra prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Šiuose pareiškimuose formuojamas tas pats reikalavimas, todėl teismas turėjo spręsti šių pareiškimo priėmimo klausimą vadovaujantis CPK 141 str. nustatytomis taisyklėmis. Teismas, atsisakęs priimti patikslintus pareiškimus, toliau bylą turėtų nagrinėti pagal pradinį pareiškimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo pareiškėjos atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, jog pareiškėja teismo posėdžio metu aiškiai išreiškė savo valią žodžiu atsisakydama pareiškimo. Teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, nepažeidęs materialinių ir procesinių teisės normų.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros skyrius prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Mano, kad teismas priėmė pagrįstą nutartį, pareiškėja teismo posėdžio metu atsisakė nuo pareiškimo. Pareiškėja nenurodo konkrečių ginčijamų teisės aktų, taip pat nepateikia argumentų, kaip šie aktai pažeidžia jos teises ar teisėtus interesus. Tai, kad pareiškėja nesutinka su teismo išvadomis, negalima pripažinti, jog byla nutraukta nepagrįstai. Be to, pareiškėja nuolat inicijuoja teisminius procesus, nepagrįstai įtraukdama į bylą įvairias valstybės institucijas ir fizinius asmenis, pateikdama nepagrįstus reikalavimus ir teikdama formalius apeliacinius skundus, grindžiamus vien subjektyvia nuomone, elgiasi nesąžiningai, pažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, t. y. piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
Atskirasis skundas tenkintinas dalinai , Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis dalyje naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jai nuosavybės teise priklausančiame 0,3963 ha žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra buvusi sodyba. Pirminiame pareiškime pareiškėja nurodė tikslą – kad žemės sklype būtų galima statyba bei dėl kitos nagrinėjamos civilinės bylos (b. l. 2-4). 2014-02-13 pareiškėja pateikė pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, kuriame nurodė kitą tikslą – kad šiame žemės sklype pagal galiojančius ir ateityje pasikeitusius įstatymus ir teisės aktus, būtų galima atlikti veiksmus neprieštaraujančius įstatymams (b. l. 107-108). Pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą ir atsisakė priimti naujus pareiškimus.
Apeliantė mano, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, nes ji pačio pareiškimo neatsisakė, raštu neužfiksuotos atsisakymo pasekmės.Apeliacinės instancijos teismas dalinai sutinka su atskiruoju skundu.
Iš 2014-02-18 teismo posėdžio protokolo (garso įrašo) matyti, jog pareiškėja teismo posėdyje paaiškino, kad ji pateikė pareiškimą su kitu tikslu, todėl pirminis pareiškimas yra nenagrinėtinas, ji jo atsisakanti. CPK 140 str. 1 d. numato, jog bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Sutinkamai su CPK 443 str., šiuos nuostatos taikytinos ir nagrinėjant pareiškimus ypatingosios teisenos tvarka
Duomenų, jog po to, kai pareiškėja pareiškė atsisakanti pirminio savo pareiškimo, teismas būtų jai išaiškinęs jai pareiškimo atsisakymo pasekmes, nėra. Iš 2014-02-18 teismo posėdžio garso įrašo matyti, jog pareiškėja prašė teismo nagrinėti jos pateiktą pareiškimą su pakeistu tikslu. Pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjos žodinį atsisakymą nuo pirminio pareiškimo, tačiau teismo posėdžio metu neišaiškino pareiškėjai pareiškimo tokio atsisakymo procesinių pasekmių. Sykiu pastebima, jog 2014-02-24 teismo posėdyje nedalyvavo pareiškėjos atstovas – advokatas, tad buvo akivaizdu, jog dėl pareiškimo atsisakymo pasekmių ji negali pasitarti .
Šis procesinių teisių pažeidimas sąlygojo neteisingą bylos pareiškimo atsisakymo klausimu išsprendimą, jo ištaisyti apeliacinės instancijos teisme galimybės nėra, tad nutartis priimti atsisakymą ir tuo pagrindu nutraukti bylą naikintina.
Kadangi atsisakymo priėmimas pripažįstamas nepagrįstu, nebeaktualūs teismo motyvai, jog patikslintus ( naujus ) pareiškimus atsisakoma priimti , nes jie teikiami tuo pačiu pagrindu, dėl to paties dalyko ir tarp tų pačių šalių.
Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti patikslintus pareiškimus dėl jų turinio ydingumo.
Sutinkamai su CPK 444 str., teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisų atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Jeigu fakto nustatymas nurodytų pasekmių nesukurs, tokie prašymai teisme nenagrinėtini. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, apibendrindamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, 2005 m. gruodžio 29 d. Nr. 56 Senato nutarime Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje atkreipė teismų dėmesį, jog juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 str.).
Šalies argumentai
CPK 447 str.1 d. reikalauja pareiškime nurodyti tikslą, kuriam nustatyti pateikiamas pareiškimas. Nurodžius tikslą, galima spręsti ar tokius tikslus prašomu nustatyti faktu bus galima pasiekti.
Šiuo atveju pareiškėja kaip juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti tam, kad pagal galiojančius bei ateityje pasikeitusius įstatymus ir teisės aktus, būtų galima atlikti neprieštaraujančius įstatymams veiksmus.
Iš taip deklaruojamo tikslo ir paaiškinimų posėdyje, jog siekiama sprendimo, kuris ateityje gal būt bus bandomas įgyvendinti, pagrįstai padaryta išvada, kad tokie faktai negali būti nustatyti, nes pareiškėjai nesukels teisinių pasekmių. Juridinę reikšmę turintis faktas gali būti nustatomas dėl konkretaus asmens ir dėl konkrečių aplinkybių, kurių negalima nustatyti kitokia nei teisminė tvarka, bet jis negali būti nustatomas kaip ateityje galimai įrodinėjimą palengvinsianti priemonė.
Kadangi prašomas nustatyti faktas teismine tvarka negali būti nustatomas ( CPK 137 str.2 d.1 p.), todėl taip suformuluotus patikslintus pareiškimus priimti teismas atsisakė pagrįstai. Sykiu pastebima, jog procesas ypatingaja teisena nedraudžia tikslinti pareiškimus iki įrodymų tyrimo pabaigos, tad tinkamai patikslinto pareiškimo pateikimui ateityje procesas neužkirstas.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė dalinai nepagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
B.Z. R. atskirąjį skundą tenkinti dalinai.
Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį dalyje dėl civilinės bylos nutraukimo panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą nutarties dalį palikti nepakeista.