- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-10-17
- Bylos Nr.
- 2A-424-425/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė (pirm.), Laimantas Misiūnas (pran.), Rimanto Savickas
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- L. L.
- Trečiasis asmuo
- AB DnB NORD bankas, AB DnB NORD bankas bei
- Kategorijos
- 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. L. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16-755/2007 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei L. L., tretiesiems asmenims AB DnB NORD bankas bei Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl nuosavybės teisių į gyvenamąją patalpą (butą) pripažinimo, padalinimo ir naudojimosi tvarkos juo nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. J. su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jam nuosavybės teises į 448/1000 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus numeris 6797-3000-7018:0007), priteisiant kambarį inventorizavimo dokumentuose žymimą indeksu 7-8 (19,38 kv. m), o atsakovei L. L. pripažinti nuosavybės teises į 552/1000 buto dalis, priteisiant kambarius, pažymėtus inventorizavimo dokumentuose indeksais 7-4 (14,43 kv. m) ir 7-5 (9,45 kv. m), kitas patalpas palikti bendram naudojimuisi bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, išlaidas nuomai kompensuoti bei skirti atsakovei maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Savo prašymą motyvavo, jog ieškovas su sugyventine L. L. daug metų gyveno drauge viename būste, kurį iš bendrų lėšų suremontavo bei įrengė, juo abu naudojosi, auklėjo sūnų G., abu grąžino bankui paskolą, vedė bendrą ūkį kaip sutuoktiniai, kūrė bendrą turtą iš pajamų, gautų iš bendro ūkio, asmenines lėšas naudodavo bendrai. Šie faktai, kaip ir kiti įrodymai (bendravimas su giminėmis bei draugais švenčių ir netekčių metu patvirtinti fotonuotraukomis bei šiuos teiginius patvirtinančiais liudytojų parodymais) yra pagrindas (įrodymai) konstatuoti ieškovo ir atsakovės L. L. faktinius santuokinius santykius, šeimos ryšį bei faktinį susitarimą dėl jungtinės veiklos ir sutarimo sukurti bendrąją jungtinę nuosavybę. Buto vidutinė rinkos vertė (pagal 2006-04-03 nekilnojamojo turto registro duomenis) yra 39 900 litų.
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2007-06-05 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino V. J. nuosavybės teisę į 448/1000 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), o L. L. nuosavybės teisę į 552/1000 dalis buto ir nustatė šią naudojimosi butu tvarką: V. J. naudosis patalpa ind. 7-8 (19,38 kv. m. ploto), L. L. naudosis patalpomis ind. 7-4 (14,43 kv. m.) ir 7-5 (9,45 kv. m.). Patalpas 7-7, 7-6, 7-1, 7-2, 7-3 paliko bendram V. J. ir L. L. naudojimuisi. Atmetė ieškinio reikalavimą dėl nuomos išlaidų priteisimo iš atsakovės bei prašymą skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesu. Priteisė iš L. L. 636,26 Lt sumokėto žyminio mokesčio V. J., į valstybės biudžetą 36,90 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, o iš V. J. priteisė į valstybės biudžetą 18,45 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas, vadovaudamasis 1964 m. redakcijos Civilinio kodekso 472 str. nuostatomis, ieškovą V. J. pripažino įsigyto buto bendraturčiu, padaręs išvadą, kad butas įsigytas sugyventinių buitiniams poreikiams tenkinti, t. y. jame gyventi. Ieškovas prisidėjo prie buto įsigijimo pinigais (grąžino dalį paskolos), darbu (remontavo ir tvarkė butą, pritaikė jį abiejų šalių poreikiams). Tai, jog abi šalys laikė vienas kitą turinčiais teisių į ginčo butą rodo faktas, kad ieškovas, pasak pačios atsakovės, netgi be jos sutikimo atliko kai kuriuos buto gerinimo darbus: keitė santechniką, langus, pirko baldus. Atsakovei išvykus dirbti į užsienį, ieškovas ir toliau tebegyveno bute, mokėjo mokesčius už visą butą, rūpinosi paskolos grąžinimu bankui. Teismas nurodė, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo tik po to, kai atsakovė iškraustė ieškovo daiktus ir pakeitė užraktą, nes tik tada ieškovo teisės naudotis butu buvo pažeistos. Teismas motyvavo, kad 2005–2006 m. tarp šalių buvo vedamos derybos dėl pusės buto išpirkimo iš L. L. Ieškovo siūloma naudojimosi tvarka yra racionali, jos iš karto galima laikytis be jokių rekonstravimo išlaidų. Reikalavimą priteisti ieškovo išlaidų nuomai atlyginimą atmetė, nes ieškovas nepateikė jokių nuomos fakto bei turėtų išlaidų įrodymų. Reikalavimą skirti atsakovei maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesu netenkino, nes nenustatyta, jog atsakovė šia teise piktnaudžiavo.
Šalies argumentai
Atsakovė apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teisme prašo teismo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Savo prašymą motyvavo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas dėl materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų, nes:
1. Neatskleista bylos esmė ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė ir ieškovas ketino įsigyti butą kaip bendrąją dalinę nuosavybę. Butas buvo įsigytas vienos atsakovės vardu ir jos bei jos vaikų poreikių tenkinimui. Teismas nenurodė, kokiais įrodymais remiantis buvo nustatyta, kad butas buvo įgytas bendru su ieškovu poreikių tenkinimui. Nei vienas iš teismo apklaustų liudytojų neparodė, kad butas buvo pirktas bendru su ieškovu poreikių tenkinimui ar iš bendrų šalių lėšų. Tai, kad ieškovas padėjo atsakovei remontuoti butą, pirko kai kuriuos bendrojo naudojimo daiktus ar vyko dirbti į užsienį nerodo, kad buvo vedamas bendras ūkis. Vien tai, kad ieškovas yra atsakovės sūnaus G. tėvas, nėra pagrindas teigti, kad atsakovė su ieškovu buvo faktiniuose santuokiniuose santykiuose ir sudarė šeimą. Nei ieškovas nei jo pakviesti liudytojai neparodė, kad jie ketino sudaryti santuoką. Liudytojai A. J., A. J., S. P., I. S., S. P., K. G. faktiškai parodė apie atsakovės gyvenimą su ieškovu jau po buto įsigijimo. Byloje įrodyta, kad kreditą už butą visada mokėjo atsakovė. Atsakovė su ieškovu niekada neketino vesti bendro ūkio, nes ieškovas nesilaikė savo tėviškos pareigos išlaikyti sūnų, bendram šeimos pragyvenimui jokių pinigų neskirdavo. Ieškovas gyveno atskirame kambaryje, mokėjo tik dalį mokesčių už butą. Atsakovė nežino, kokiu pagrindu ieškovas bendrijos pažymoje buvo įrašytas kaip šeimos narys, nes tokio sutikimo ji niekada neišreiškė ir niekada jo savo šeimos nariu nelaikė. Teismas neteisingai vertino liudytojų A. J., A. J., S. P., I. S., S. P., K. G., N. V., V. R., F. J. parodymus. Minimi liudytojai nepatvirtino, kad butas buvo įgytas ir paskola už jį mokama iš bendrų ieškovo ir atsakovės lėšų. Teismas nepagrįstai laikė, kad liudytojams V. R., N. V., F. J. nėra jokio pagrindo kalbėti netiesą, nes jie yra artimuose giminystės santykiuose su ieškovu. Buto pirkimo – pardavimo sutartis nenuginčyta ir yra galiojanti, o atsakovė lieka vienintelė buto savininkė. Notarinę pirkimo –pardavimo sutartį nuginčyti ir įrodinėti jungtinės veiklos santykius liudytojų parodymais yra draudžiama.
2. Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo buto pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo dienos 1996-07-24, kadangi ieškovo reikalavimas kyla būtent iš šios pirkimo –paradavimo sutarties pagrindu įgytos nuosavybės teisės.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme ieškovas V. J. su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog šalių susitarimo dėl bendros gyvenimo sutarties sudarymo metu nebuvo žinomos sandorio sumos dydis, tai buvo tik sprendimas dėl bendro gyvenimo ir bendros nuosavybės, todėl rašytinės formos laikymosi reikalavimas yra nepagrįstas. Apeliantės teiginys, kad asmuo turėjo žinoti apie įvykusį teisės pažeidimą, jeigu jis dar nėra įvykęs, prieštarauja elementariai logikai.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo AB DnB NORD bankas su atsakovės apeliaciniu skundu sutiko. Nurodo, kad ginčo turto įkeitimo sandoris yra galiojantis, todėl visos prievolės, kilusios iš šios sutarties, turi būti vykdomos. Pažymi, kad teismui sprendžiant klausimą dėl restitucijos taikymo, teismo sprendimas šioje byloje neturėtų įtakoti banko, kaip trečiojo asmens teisių į hipoteka įkeitimu apsunkintą turtą. Ginčo turto įkeitimo sandorį patvirtinus notarui bei jį įregistravus tiek hipotekos, tiek ir nekilojamojo turto registre, bankas turi teisę pagrįstai tikėtis, kad įkeitimas galios įkeitimo sandoryje nurodytą laiką.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė pradėjo artimai bendrauti nuo 1993 metų ir tai patvirtina, kad 1994-05-18 šalims gimė sūnus G. J.
Pasvalio rajono savivaldybės valdyba 1996-06-03 „Sprendimu dėl lengvatinių kreditų gyvenamiesiems namas, butams statyti arba pirkti 1996 metų limito paskirstymo“ Nr. 196 paskirstė lengvatinius kreditus gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti 1996 metų limitą“ ir:
1. 1.1p. socialiai remtiniems asmenims, įrašytiems antroje eilėje valstybės paramai gauti apsirūpinant gyvenamosios patalpomis (priedas 1) L. L., kurios šeimos narių skaičius 3, neturinti nuosavo (privatizuoto) ploto, suteikė 32 400 Lt kreditą buto pirkimui (t. 1, b. l. 59),
2. 2.1p. taikė papildomas lengvatas socialiai remtiniems asmenims, tarp jų ir L. L., kaip motinai, vienai auginančiai du nepilnamečius vaikus, įsipareigojo sumokėti 7 proc. dydžio metines palūkanas už suteiktą kreditą (t. 1, b. l. 58).
1996-07-24 pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovė L. L. nusipirko 4 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), (t. 1, b. l.22-23), kurio įsigijimui 1996-07-26 „Kredito sutartimi“ 32 400 Lt pagal paminėtus Pasvalio rajono savivaldybės valdybos sprendimus suteikė tretysis asmuo AB DnB NORD bankas. Galutinis kredito grąžinimo terminas 2018 m. liepos mėnuo (t. 1, b. l. 57).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, liudytojų paaiškinimus teismui, turėjo pakankama pagrindą padaryti išvadai, kad ieškovas ir atsakovė nors ir nebuvo įregistravę santuokos, tačiau jų faktiniai tarpusavio santykiai pilnai atitiko santuokinius santykius, nes nuo 1993 metų gyveno kartu, susilaukė sūnaus G., kurį kartu augino, kartu rūpinosi bendra buitimi, o įsigiję ginčo gyvenamąją patalpą, gauto kredito dalį grąžino kartu. Ieškovo ir atsakovės kaimynai, pažįstami juos vertino kaip vieną šeimą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis 1964 m. redakcijos Civilinio kodekso nuostatomis, ieškovą V. J. pripažino ginčo buto bendraturčiu, padaręs išvadą, kad butas įsigytas sugyventinių buitiniams poreikiams tenkinti, t. y. jame gyventi. Ieškovas prisidėjo prie buto įsigijimo pinigais (grąžino dalį paskolos), darbu (remontavo ir tvarkė butą, pritaikė jį abiejų šalių poreikiams. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada pilnai sutikti negalima, nes, kaip jau buvo nurodyta, atsakovė L. L. ginčo butą įsigijo pasinaudodama Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namas modernizuoti įstatymo (1992-04-07 Nr. I-2455 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) suteiktomis lengvatomis, kaip socialiai remtinas asmuo – „viena augino du nepilnamečius vaikus ir neturėjo nuosavos ar privatizuotos patalpos“. Pasvalio rajono savivaldybės valdyba, kaip socialiai remtiną, L. L. 3 asmenų šeimą įtraukė į socialiai remtinų asmenų antrąją eilę ir suteikė 32 400 Lt kreditą gyvenamosios patalpos pirkimui bei prisiėmė pareigą mokėti bankui 7 proc. metines palūkanas už suteiktą atsakovei kreditą. Atsakovės L. L. 3 asmenų šeimą sudarė: L. L., jos dukra iš ankstesnės santuokos J. B., gim. 1985 m. (t. 1, b. l. 61) ir G. J., gim. 1994m. Kaip jau paminėta, ieškovas V. J. Pasvalio rajono savivaldybės sprendimuose dėl įtraukimo į socialiai remtinų asmenų sąrašą ir paskolos butui įsigyti suteikimą nebuvo nurodytas kaip kartu gyvenantis su atsakove L. L. ir auginantis bendrą vaiką asmuo, todėl atsakovės L. L. šeimai tokiu būdu ir buvo sudaryta galimybė būti pripažintai socialiai remtina ir pasinaudoti valstybės teikiamomis lengvatomis įsigyjant gyvenamąsias patalpas. Tokia ginčo šalių sudaryta situacija tam tikra prasme prieštaravo sąžiningumo ir teisingumo principams, kadangi bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas V. J. nuo 1993 metų faktiškai kartu gyveno su atsakove L. L. ir padėjo auginti bendrą vaiką G. J.
Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad 1996-07-24 pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovės L. L. nusipirktas 4 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio įsigijimui Pasvalio rajono savivaldybės valdyba sprendimais skyrė būtent atsakovės L. L. socialiai remtinai 3 asmenų šeimai (viena augina du nepilnamečius vaikus ir neturi nuosavo ar privatizuoto gyvenamojo ploto) lengvatinę ir tikslinę paskolą, kurią 1996-07-26 „Kredito sutartimi“ 32 400 Lt suteikė tretysis asmuo AB DnB NORD bankas, negali būti pripažįstamas kaip jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendrai įgytas turtas (1964 m. redakcijos Civilinio kodekso 472 str.) ar bendrai įgytas sugyventinių ieškovo V. J. ir atsakovės L. L. turtas (2001 m. redakcijos Civilinio kodekso 3.230 str. 2 d. 1 p.). Ginčo butas įgytas pagal „Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namas modernizuoti įstatymo“ (1992-04-07 Nr. I-2455 redakcija) suteiktą tikslinį kreditą socialiai remtinai L. L. šeimai, kurios šeimos nariu ieškovas V. J. nebuvo, taip pat ir teismo sprendimu nebuvo pripažintas L. L. šeimos nariu (paminėto įstatymo 2 str. 8 p.). Iš daugiabučio namo savininkų bendrijos „Gėlių-5“ pažymos nustatyta, kad net ir 2003-08-21 ieškovas V. J. nebuvo pripažįstamas L. L. šeimos nariu. Ieškovui V. J. šios aplinkybės turėjo būti ir buvo žinomos, tačiau šalims tokia situacija buvo ekonomiškai naudinga, todėl šalys, kol tarpusavio santykiai buvo geri, tokią situaciją toleravo.
Tai, kad ieškovas V. J. ilgą laiką gyveno ginčo bute kartu su atsakove, remontavo butą, grąžino dalį paskolos negali būti pripažįstama pakankamu motyvu pripažinti ieškovui nuosavybės dalį ginčo bute.
Aptartais motyvais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nepagrįstas ieškovo ieškinys pripažinti jam nuosavybės teises į 448/1000 dalis, o atsakovei L. L. pripažinti nuosavybės teises į 552/1000 ginčo buto dalis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti.
Ieškovui paaiškintina jo teisė į panaudotos asmenines lėšas remontuojant atsakovei priklausantį butą ar grąžinant bankui kredito dalį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 98 str., patenkinus apeliacinį skundą ir ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, o į valstybės biudžetą teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antru punktu,
nusprendė:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Atmesti ieškovo V. J. ieškinį atsakovei L. L., tretiesiems asmenims AB DnB NORD bankas bei Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl nuosavybės teisių į gyvenamąją patalpą (butą) pripažinimo, padalinimo ir naudojimosi tvarkos juo nustatymo. Priteisti iš V. J. ,a. k. (duomenys neskelbtini), 543 Lt žyminio mokesčio L. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 72 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.