Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-12-13 · Administracinė byla Nr. eAS-708-629/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-13
Bylos Nr.
eAS-708-629/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02996-2023-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas, Milda Vainienė (pran.)
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Kauno rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyriui
Kategorijos
  • 43.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eAS-708-629/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02996-2023-7Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1. 2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2023 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovams Kauno rajono savivaldybės administracijai ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyriui dėl reikalavimo mokėti nuomos mokestį pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja R. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pripažinti neteisėtu atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos rašto reikalavimą mokėti 162,80 Eur nuomos mokestį ir 11,72 Eur delspinigius už naudojimąsi 0,225 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. spalio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą; nurodė nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjai 22,50 Eur (dvidešimt du eurai, 50 ct) žyminį mokestį.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja yra pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl naudojasi pastatams priklausančiu žemės sklypu. Pareiškėja teigė, kad žemės nuomos sutarties nėra sudariusi, tačiau gavo Kauno rajono savivaldybės administracijos raštą, kuriuo reikalaujama mokėti žemės nuomos mokestį.

Teismas pažymėjo, kad Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) nutartyse ne kartą buvo nurodyta jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartį byloje Nr. T-51/2014; 2015 m. liepos 27 d. nutartį byloje Nr. T-83/2015; 2016 m. sausio 15 d. nutartį byloje Nr. T-3/2016). Valstybinę žemę parduodantis (nuomojantis) subjektas, šiuose santykiuose veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 7 d. nutartį byloje Nr. T-5/2020; 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartį byloje Nr. T-58/2017; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį byloje Nr. T-42/2014). Ginčai dėl valstybinio žemės sklypo nuomos mokesčio yra susiję su valstybinės žemės nuomos santykiais ir yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr. pvz. 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį byloje Nr. T-82/2020, 2018 m. birželio 26 d. nutartį byloje Nr. T-59/2018, 2016 m. gegužės 9 d. nutartį byloje Nr. T-43/2016).

Šalies argumentai

Teismas akcentavo, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, nesutikdama su jai apskaičiuotu žemės nuomos mokesčiu, ir nekelia klausimų dėl ginčo sprendimo taikant Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Ginčo rašte prievolę mokėti žemės nuomos mokestį Kauno rajono savivaldybės administracija, be kita ko, grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009, taip pat 2010 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2010, todėl akivaizdu, kad panašaus pobūdžio bylos nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose.

Teismas darė išvadą, kad šis ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, susijusių su valstybinės žemės sklypo nuoma, kuriuose Kauno rajono savivaldybės administracija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, toks ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas išaiškino pareiškėjai teisę pareikšti ieškinį bendros kompetencijos teisme pagal žemės buvimo vietą, t. y. Kauno apylinkės teismui.

III.

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 26 d. nutartį ir pareiškėjos skundą priimti.

Pareiškėjos teigimu, teismas neteisingai nurodė, kad ji nesutinka su apskaičiuotu žemės nuomos mokesčiu. Pareiškėja teigia skundžianti ne nuomos mokesčio apskaičiavimą, o neteisėtą reikalavimą mokėti nuomos mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 26 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad ginčas yra kilęs civilinių teisinių santykių srityje, todėl yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėja nesutinka su tokiu teismo vertinimu ir laikosi pozicijos, kad ji skundžia savivaldybės administravimo subjekto veiksmus.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Administraciniu ginču laikomas asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešojo administravimo sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje – tai teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. ABTĮ 18 straipsnyje išvardytos bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai.

Pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Įvertinusi skundo turinį teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėja kelia ginčą dėl pareigos mokėti valstybinio žemės sklypo nuomos mokestį, ginčas kylantis iš valstybinės žemės nuomos teisinių santykių, yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, pagrįstai nurodė, kad pareiškėjos keliamas ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasVeslava RuskanMilda Vainienė