- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-31
- Bylos Nr.
- II-288-771/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00225-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas (pirm.)
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
- Kategorijos
- 21.9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. C., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl administracinio nusižengimo byloje 2021-02-15 priimto nutarimo Nr. 40-ANR_N-1411-2021,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. C. atžvilgiu 2021-03-10 priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir paskirta 500 Eur bauda, dėl to kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje, tai yra dėl to, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,77 prom. girtumas, 2021 m. sausio 21d. 15.14 val. (duomenys neskelbtini)karantino, paskelto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) laikotarpiu, artimai kontaktavo, bendravo ir vartojo alkoholį su daugiau nei vieno namų ūkio asmenimis – K. S., A. V., A. N., S. K., tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.8.1 papunkčio reikalavimų.
Šalies argumentai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2021-03-15 gautas persiųstas T. C. skundas. Skunde nurodo, kad nesutinka su jam paskirta bauda ir priimtu nutarimu. Buvo išgėręs namuose ir atėjo į draugo namus išsikviesti taksi ir tuo momentu atvažiavo policijos pareigūnai.
Gautame Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus atsiliepime nurodoma, kad nesutinka su T. C. skundo reikalavimais, nes jie nėra pagrįsti. Policijos pareigūnas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nustatė visas objektyvias ir subjektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, davė teisėtą, teisingą ir pagrįstą teisinį įvertinimą. Prašo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti asmenis ir atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusius asmenis galimybę daryti naujus administracinius nusižengimu. nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tai reiškia, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą (Panevėžio apygardos teismo 2017-03-13 nutartis).
Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Antai kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
ANK 45 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų”. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad „Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų“.
ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodytos normos yra blanketinės. Šiuo atveju asmuo padarydamas administracinį nusižengimą nesilaikė teisės normų, įtvirtintų LR Vyriausybės 2020-11-04 nutarime Nr. 1226 ‚Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.8.1. papunkčio reikalavimų, t. y. draudžiama daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus 2.1.8.1.1. – 2.1.8.1.3. papunkčiuose nurodytas išimtis.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš bylos medžiagos T. C. skunde nurodo, kad nesutinka su jo atžvilgiu priimtu nutarimu ir jam paskirta bauda, nes įvykio metu tik užėjo pas draugą išsikviesti taksi ir atvažiavo policijos pareigūnai.
Iš byloje esančių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad gavus pranešimą iš budėtojo dėl bute vykstančių išgertuvių, buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini)kuriame buvo rastas T. C. ir kiti asmenys. T. C. nustatytas 1,77 prom. girtumas. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad buvo savininkė policijos pareigūnams nurodo, kad asmenys, esantys bute neseniai atėjo. Viename iš kambarių ant stalo matosi alkoholinių gėrimų – alaus ir sidro buteliai, aplink stalą sėdi keli vyrai. T. C. sėdi ant fotelio, atrėmęs ramentus į sieną. Buto savininkė nurodo, kad T. C. atėjo pasiklausti kaip marinuoti vištą. T. C. klausia kas į butą įleido policijos pareigūnus, kad to daryti nereikėjo. Buto savininkė pastarajam atsako, kad jo daugiau nebeįsileis. Kol T. C. laukia, kol jam bus patikrintas girtumas, išsitraukia telefoną, kažkam skambina, naršo internete.
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad T. C. administracinis nusižengimas buvo padarytas – 2021-01-21, t. y. karantino laikotarpiu, kurį reglamentuoja LR Vyriausybės 2020-11-04 nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“. Šiuo atveju administracinio nusižengimo kvalifikavimui pakanka nustatyti faktą, kad asmuo nesilaikė reikalavimo - draudžiami daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užkrėtė kitus COVID-19 ar ne. Neabejotina, kad šiuo metu COVID-19 kelia itin didelį pavojų visuomenės sveikatai. Tačiau, dėl kai kurių asmenų lengvabūdiško elgesio, yra pažeidžiamos kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklės, kas sukuria realias galimybes tolesniam pavojingos užkrečiamos ligos plitimui visuomenėje. Toks neatsakingas elgesys, kai nesilaikoma reikalavimo – draudžiami daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, yra pavojingas visos visuomenės sveikatai, ypatingai šiuo metu, kai visoje šalies teritorijoje yra paskelbta ekstremali situacija ir karantinas, todėl šiuo konkrečiu atveju vien tik pats reikalavimo nesilaikymo faktas yra pakankamas ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo inkriminavimui. Taip pat pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių T. C. nurodytą aplinkybę, kad jis tik atėjo išsikviesti taksi. Kaip matyti iš vaizdo įrašų, atvykus policijos pareigūnams T. C. sėdėjo, pasidėjęs ramentus, apie tai, kad ką tik atėjo, jis policijos pareigūnams nieko nesakė. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo su savimi turėjo mobilaus ryšio telefoną, todėl taksi galėjo išsikvieti ir būdamas namuose, ar lauke. Būtinybės eiti į draugo namus, išsikviesti taksi, tikrai nebuvo būtinybės.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad T. C. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje. Tai patvirtina byloje ištirtos ir nustatytos aplinkybės.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad asmuo nesutiko su padarytu pažeidimu, tačiau priimant skundžiamą nutarimą asmuo savo kaltę pripažino, todėl tai buvo pripažinta, kaip atsakomybę švelninanti aplinkybė. Todėl paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, lygi sankcijoje numatytam baudos minimumui, nes byloje buvo nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena sunkinanti aplinkybė, pažeidimą padarė neblaivus asmuo. Paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra tinkama realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto 2021-03-10 priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)yra teisėtas ir pagristas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiškėjo skunde išsakytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 str., 640 str., 642 str.,-
nutaria:
Pareiškėjo T. C. skundo netenkinti.
Palikti galioti Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto 2021-03-10 priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.