- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-27
- Bylos Nr.
- 1-1174-1015/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-66652-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- D. B.
- Advokatai
- Stanislovas Nalivaika
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis Vilniaus r., Kalvelių sen., (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių; bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nuosprendžiu skirta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 3 mėnesiams; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį, 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme; taikant BK 63 straipsnio 9 dalį paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams; 2015 m. spalio 9 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B. atvirai pagrobė svetimą, V. Š. priklausantį 316,42 eurų vertės turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2015 m. gruodžio 4 d., apie 12.30 val., Vilniuje, Žirmūnų g. prie namo 101, prabėgdamas iš V. Š. rankos ištraukė dirbtinės odos rankinę - 5 eurų vertės, kurioje buvo dirbtinės odos piniginė - 3 eurų vertės, su AB SEB banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota V. Š. vardu, AB SEB banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota K. Š. vardu, Vilniečio kortele, pensininko pažymėjimu PG Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu V. Š. vardu, TELELOTO loterijos bilietas - 1 euro vertės, 292 eurai įvairiomis kupiūromis ir monetomis bei maisto produktai - 15,42 eurų vertės ir su pagrobtais daiktais pasišalino iš įvykio vietos.
D. B., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog jis su draugu nuvažiavo į Žirmūnų gatvę, vaikštinėjo, draugas nuėjo į parduotuvę, nusipirko atsigerti, jie ėjo toliau. Jis pamatė senyvo amžiaus žmones ir nutarė apiplėšti. Jis prabėgo ir ištraukė rankinę, nukentėjusioji rankinę paleido. Nubėgo į miškelį, išsitraukė pinigus, tačiau išėjus iš miškelio, sulaikė pareigūnai. Mintis pavogti rankinę kilo iš karto, kai pamatė tuos žmones, kadangi jam reikėjo pinigų. Pinigus, paimtus iš rankinės, užkišo už kelnaičių gumytės, juos rado per kratą policijos komisariate. Jis buvo sulaikytas po 15-20 minučių nuo apiplėšimo, jis parodė, kur išmetė daiktus, daiktai buvo rasti. Nurodė, kad gailisi dėl to, ką padarė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis, D. B. prisipažino dėl veikos, nurodydamas, kad vagystę įvykdė vienas. Parodė, kad buvo su A. B., su kuriuo pažįstami neseniai, susipažino per savo brolį, matė jį gal kokį trečią kartą. A. B. važiavo į mokyklą, bet turėjo laiko iki pamokų ir nusprendė pasivažinėti po miestą. Jis su A. B. nuvažiavo į Žirmūnus, užėjo į parduotuvę MAXIMA, o po to ėjo kiemais. Prie pastato pamatė du senukus, moteriškę ir vyriškį. Moteriškė rankoje laikė tašę. Juos pamatęs, nusprendė apvogti. Savo ketinimo A. B. nesakė. Jie nesitarė, kas ką darys, jis tiesiog iš karto pribėgo prie moteriškės ir staigiu judėsiu iš jos rankos ištraukė tašę ir pabėgo. Moteriškės nestūmė, tiesiog iš rankos išplėšė tašę. Jis nematė, bet mano, kad ji nenukrito, pabėgo neatsisukdamas. Jam teko sulėtinti greitį, kad jį pasivytų A. B.. Nubėgo prie upės, prie medžių sustojo ir iš tašės ištraukė piniginę, jį domino tik pinigai. Kiek tiksliai buvo pinigų, neskaičiavo, nes skubėjo, matė, kad pinigai buvo 50 Eur, 20 Eur ir 10 Eur kupiūromis. Pinigus sukišo už kelnaičių gumytės, juos surado komisariato patalpose asmens apžiūros metu. Tašę išmetė krūmuose. Praktiškai iš karto juos pamatė policijos pareigūnai, nes jie po įvykio labai greitai privažiavo ir juos sulaikė. Atvežė į komisariatą, o po to jis sutiko parodyti, kur išmetė tašę su daiktais. Su pareigūnais važiavo ir viską parodė. Su savimi jis turėjo tik kelis eurus, gal apie 5 eurus. Asmens apžiūros metu pas jį rasta parduotuvės MAXIMA nuolaidų kortelė AČIŪ yra svetima, ją pavogė iš moteriškės lapkričio mėnesį ir dėl tos vagystės Vilniaus miesto ketvirtame policijos komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, jam pareikštas įtarimas. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, kodėl taip pasielgė, paaiškinti negali. Galbūt tuo metu suveikė emocijos, visai nepagalvojo apie pasekmes. Tik vėliau suprato, ką padarė, ir todėl pats geranoriškai nusprendė parodyti, kur išmetė daiktus, kad juos surastų ir grąžintų žmogui (t. 1, b. l. 104-105).
Nukentėjusioji V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gruodžio 4 d. apie 12.30 val. kartu su savo vyru K. Š. ėjo iš parduotuvės namo, ji nešė savo tašę, kurioje buvo piniginė ir maisto produktai. Prie Žirmūnų g. 101, Vilniuje namo staiga, ji net nesuprato, iš kur, ar iš priekio, ar iš nugaros pasirodė du vaikinai. Vienas iš jų staigiu judesiu rovė iš jos rankų tašę. Tuo metu ji krito ant pilvo. Ar ją pastūmė, ar nuo stipraus traukimo nukrito, pasakyti negali. Kai nukrito, vaikinas dar kartą stipriai patraukė jos tašę ir ji paleido. Jie abu iš karto puolė bėgti į upės pusę. Jie tikrai nieko nesakė ir tarpusavyje nekalbėjo. Matė juos tik bėgančius iš nugaros, jie bėgo šalia vienas kito. Vyras bandė juos vytis, bet aišku jam nepavyko tai padaryti. Ji iš karto nubėgo namo, nes ją užpuolė prie pat jų namų. Striukėje liko raktai nuo buto, iš namų paskambino į policiją, vyras liko lauke. Greitai atvažiavo policininkai. Kartu važiavo jų ieškoti, bet nerado. Po to pranešė, kad pareigūnai juos sulaikė. Tą pačią dieną jai buvo grąžinti visi pavogti daiktai. Dėl pinigų sumos patikslino, kad prieš eidama į parduotuvę, bankomate ji nuėmė 300 eurų, parduotuvėje išleido 16,42 eurų, pinigai buvo 50, 20 ir 10 eurų kupiūromis. Be tų 300 eurų buvo kažkiek piniginėje. Po apsipirkimo parduotuvėje turėjo likti 283, 52 eurų ir dar piniginėje buvo 7 ar 9 eurai metalinėmis monetomis (eurai ir centai). Dėl AČIŪ nuolaidų kortelės pretenzijų neturi, jau pasiėmė naują. Dar parduotuvėje pirko TELELOTO bilietą. Vagystės metu buvo ir Vilniečio kortelė, kurią grąžino. Pinigai ir kiti daiktai jai grąžinti, materialinis nuostolis nepadarytas. Parodė, kad jokio fizinio skausmo nepatyrė, nesusižeidė. Vienas vaikinas iš kairės pusės traukė, o kitas stovėjo jai iš dešinės, bet jis nieko nedarė ir nesakė (t. 1, b. l. 5, 11).
Įvykio vieta – Žirmūnų g. 101, Vilniuje – buvo apžiūrėta dalyvaujant V. Š., surašant 2015 m. gruodžio 4 d. apžiūros protokolą (t. 1, b. l. 19-22).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas K. Š. parodė, kad 2015 m. gruodžio 4 d. apie 12.00 val., tiksliai pasakyti negali, jis su savo žmona V. Š. ėjo namo iš parduotuvės MAXIMA, ėjo greta vienas kito. Ji nešė tašę su maisto produktais ir pinigine, kurioje buvo ir jo vardu išduota SEB banko mokėjimo kortelė ir 200 eurų jo pinigų, kuriuos prieš tai nuėmė bankomate. Kokiomis kupiūromis bankomatas išdavė pinigus, pasakyti negali, nes niekada nežiūri. V. Š. užpuolė visai netikėtai ir staigiai, jis tik suprato, kad kažkas įvyko, kai ji surėkė. Jis tuo metu ėjo priekyje. Tik atsisukęs pamatė, kad du vaikinai išplėšė iš žmonos rankų tašę ir pabėgo. Bandė juos vytis, bet jie greitai pabėgo, matė juos tik iš nugaros. Vienas iš jų buvo aukštesnis, kitas žemesnis. Žmona iš karto nubėgo namo ir paskambino į policiją. Labai greitai atvažiavo pareigūnai. Kartu važinėjo ir bandė jų ieškoti, bet juos surado kiti pareigūnai. Žmona fiziškai nenukentėjo ir fizinio skausmo nepajuto. Tą pačią dieną vakare jiems visi daiktai buvo grąžinti, o apklausos dieną jiems buvo grąžinti ir visi pinigai. Nei jis, nei jo žmona civilinio ieškinio nereiškia (t. 1, b. l. 13).
Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas A. B. parodė, kad 2015 m. gruodžio 4 d. važiavo į mokyklą, kuri yra prie Lukiškių aikštės, stotyje sutiko pažįstamą D. B., kurį pažįsta neseniai, nuo vasaros, susipažino per pažįstamus. Jis žinojo, kad nespės į pirmą pamoką, turėjo dar šiek tiek laiko iki antros, todėl su D. B. nuvažiavo į Žirmūnus. D. B. jam palaikė kompaniją, nes, kaip sakė, turėjo laiko. Užėjo į parduotuvę MAXIMA, nusipirko atsigerti, išėjęs iš parduotuvės ėjo kiemais. Toliau nuo parduotuvės, prie namo, prie kampo, pamatė du senukus, moteriškę ir vyriškį. Šitų senukų jie parduotuvėje nematė. Jie ėjo vienas šalia kito, moteriškė rankoje laikė tašę. Kai iki jų buvo 2-3 metrų atstumas, staiga D. B. pasakė „Davaj ih grabaniom“ ir iš karto puolė prie moteriškės, staigiu judėsiu iš jos rankos ištraukė tašę ir greitai nubėgo į apačią, į upės pusę. Moteriškė pradėjo panikuoti, bet ji tikrai nenukrito, bent jau jis šito nepamatė. Tik pamatė, kad nuo staigaus judesio ji savo tašę iškarto paleido. Jis nuo to netikėtumo ir šoko liko stovėti vietoje, tai truko sekundes. Senukas pradėjo rėkti, keikti jį. Tuomet jis išsigando ir taip pat pradėjo bėgti. Senukas bandė bėgti paskui juos. Bėgdamas aplenkė D. B. ir nubėgo šiek tiek toliau. Sustojo ir bandė suvokti, ką D. B. padarė. Viskas įvyko labai greitai, jis net nespėjo sureaguoti į D. B. žodžius ir veiksmus, nes galvojo, kad juokais tai pasakė. Maždaug po kelių minučių, gan greitai, prie jo priėjo D. B.. Jis prie savęs nieko neturėjo. Jis nematė, kas buvo pagrobtoje tašėje ir kur ją D. B. išmetė. Staiga privažiavo policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Policininkai klausinėjo, kur jis išmetė tašę, ieškojo, bet tuo metu nerado. Po to juos atvežė į komisariatą. Jau būdamas laikino sulaikymo kameroje, girdėjo, kad pas D. B., atlikus asmens apžiūrą, buvo rasti pinigai, kuriuos jis pavogė iš tų senukų. Kurioje vietoje rado pinigus ir kokią sumą, nežino. Vėliau D. B. ir pareigūnai nuvažiavo dar kartą ieškoti tašės. Jo nepaėmė, nes jis nematė, kur D. B. išmetė tašę. Girdėjo, kad tašė su visais daiktai buvo rasta. Jokio susitarimo dėl vagystės tarp jų nebuvo, D. B. veiksmai jam buvo netikėti (t. 1, b. l. 79-80).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. parodė, kad 2015 m. gruodžio 4 d. apie 12 val. 39 min. gavo iškvietimą, kad Žirmūnų g. 89A, Vilniuje, apiplėšta moteris. Buvo nurodyta, kad du įtariamieji, apsirengę tamsiai, nubėgo link Neries upės. Pradėjo paieškas ir netoli įvykio vietos pamatė du vaikinus, vilkinčius juodas striukes, kurie pakilo nuo Neries pusės tarp Žirmūnų g. 55-uoju ir 57-uoju namų daugiabučiais namais. Jie pasirodė įtartini ir nusprendė juos patikrinti. Priėję pradėjo klausinėti, iš kur jie ir ką čia veikia. Bendraujant su vaikinais, pastebėjo, kad vienas iš jų, nepilnametis A. B. akivaizdžiai nerimauja, todėl jie buvo sulaikyti ir pasodinti į tarnybinį automobilį. Jis pranešė per raciją, kad yra sulaikyti. Kitas ekipažas AP-14 nuvažiavo paimti nukentėjusiąją. Vaikinai iš pradžių viską neigė, sakė, nieko nežino ir nedarė, bet ekipažui AP-14 pasakius, kad tai tikrai šitie vaikinai, jie abu iš karto prisipažino. Nustačius, kad tai tie patys vaikinai, kurie apiplėšė moteriškę, pradėjo juos klausinėti, kur yra pavogti daiktai. Vaikinai pradėjo pasakoti. Prisipažino, kad ką tik abu apvogė moteriškę, pasakė, kad parodys, kur išmetė rankinę. Jie abu rodė, kur bėgo, kur sustojo, bet rankinės tuo metu nerado. Iš įtariamųjų pokalbių jis suprato, kad jie abu dalyvavo apiplėšiant moteriškę. Jie abu į visus klausimus atsakydavo teigiamai. A. B. nebandė teisintis ir aiškintis, kad jis nieko nedarė. Vaikinai buvo sulaikyti ir pristatyti į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą. Tuo metu, kai jiems buvo atlikta asmens apžiūra ir rasti pinigai, jo šalia nebuvo. Porininkas A. K. jam tik pasakė, kad pas D. B. buvo rasti pinigai, t. y. apie 300 eurų (t. 1, b. l. 43).
Tyrėjo A. Z. 2015 m. gruodžio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad D. B. nurodė vietą, kur išmetė pagrobtą moterišką rankinuką su daiktais, bei kad minėta rankinė buvo rasta (t. 1, b. l. 23); rasta rankinė su daiktais buvo apžiūrėta, rezultatus užfiksuojant 2015 m. gruodžio 4 d. apžiūros protokole (t. 1, b. l. 26-30). Rankinė su daiktais grąžinta V. Š. (t. 1, b.l. 31).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio patrulio A. K. 2015 m. gruodžio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Pirmajame policijos komisariate atliekant detalią D. B. apžiūrą, iš už trumpikių iškrito pinigų kupiūros: 3 vnt. – 50 eurų; 4 vnt. – 20 eurų; 5 vnt. – 10 eurų; 1 vnt. – 5 eurų, iš viso – 285 eurai (t. 1, b. l. 41). D. B. apžiūros metu rastų pinigų apžiūra užfiksuota 2015 m. gruodžio 10 d. apžiūros protokole (t. 1, b.l. 32-39), pinigai grąžinti V. Š. (t. 1, b. l. 40).
Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio, įtvirtinančio baudžiamąją atsakomybę už vagystę, 2 dalis numato, be kita ko, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Teismas, sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka ištyręs minėtus baudžiamojoje byloje teisėtai surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad nustatytos šios faktinės aplinkybės: 2015 m. gruodžio 4 d., apie 12.30 val. ties namu Žirmūnų g. 101, Vilniuje, D. B., prabėgdamas pro šalį, iš V. Š. rankos ištraukė dirbtinės odos rankinę, 5 eurų vertės, kurioje buvo dirbtinės odos piniginė - 3 eurų vertės, su AB SEB banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota V. Š. vardu, AB SEB banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota K. Š. vardu, Vilniečio kortele, pensininko pažymėjimu PG Nr. (duomenys neskelbtini) išduotu V. Š. vardu, 1 euro vertės TELELOTO loterijos bilietas, 292 eurai įvairiomis kupiūromis ir monetomis bei 15,42 eurų vertės maisto produktai, ir su pagrobtais daiktais pasišalino iš įvykio vietos. Dėl nurodytų aplinkybių kaltinamasis prisipažino, davė nuoseklius parodymus, kuriuos taip pat patvirtino ir kiti byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiosios V. Š., liudytojų K. Š. ir A. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytoju apklausto policijos pareigūno V. K. parodymai, tarnybiniai pranešimai (t. 1, b. l. 23, 41), apžiūrų protokolai (t. 1, b. l. 26-30, 32-39).
Taigi įvertinus nurodytus įrodymus neabejotinai nustatyta, kad D. B. nurodytą dieną, laiku bei aplinkybėmis iš nukentėjusiosios V. Š. rankos ištraukdamas rankinę ir taip pavogdamas 316,42 eurų vertės turtą, veikė viešai – t. y. nukentėjusiosios V. Š., liudytojo K. Š., liudytojo A. B. akivaizdoje, jiems suvokiant daromos neteisėtos veikos faktą, t. y. konstatuotina, kad buvo įvykdyta atvira vagystė, kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia (D. B. pripažino, kad mintis pagrobti rankinę jam kilo iš karto, nes jam reikėjo pinigų). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad atvirai pagrobdamas nurodytą svetimą, V. Š. priklausantį turtą, D. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota kaip atvira vagystė, t. y. pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teisiamojo posėdžio metu D. B. visiškai prisipažino kaltu dėl jam suformuluoto kaltinamo, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė, taip pat prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu bei nurodė, kad gailisi, sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, buvimą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. B., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad padaryta atvira vagystė – tyčinis (tiesioginė tyčia), apysunkis nusikaltimas, nusikalstama veika baigta, pagrobtas turtas grąžintas nukentėjusiajai, civilinis ieškinys nepareikštas, taip pat į minėtą nustatytą D. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina ir į D. B. asmenybę: išsilavinimas – 9 klasės, gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje keturis kartus, paskutinį kartą 2010 m. rugsėjo 24-27 d., diagnozė: mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas (t. 2, b. l. 55), 2011 m. balandžio 15 d. buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro Apsvaigimo nustatymo med. apžiūros kabinetą, vartojęs kanabinoidus (t. 2, b. l. 53), 2016 m. kovo 7 d. specialisto išvadoje Nr. 90TPK-9/2016 konstatuota, kad nėra pagrindo D. B. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 2, b. l. 63). Be to, D. B. administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 80-82), teistas tris kartus, taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalstamas veikas, dėl kurių teistas, padarė būdamas nepilnametis (t. 2, b. l. 83-98). Todėl įvertinęs visumą šių aplinkybių, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, įtvirtinta Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, bus pasiekta D. B. už padarytą nusikaltimą paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis (BK 61 str. 2 d.). Teismas nagrinėjamu atveju nemato galimybės skirti švelnesnės rūšies bausmę ar, taikant Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kadangi, kaip minėta, D. B. jau ne kartą teistas, iš esmės už nusikaltimus nuosavybei, pirmuosius du kartus laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, trečią kartą jam buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau, atlikęs šią bausmę ir 2015 m. spalio 9 d. išėjęs iš pataisos namų, jis nepraėjus ir dviem mėnesiams (2015 m. gruodžio 4 d.) vėl padarė apysunkį nusikaltimą nuosavybei. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas, tačiau nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, nurodė, kad nusikalstamą veiką padarė, nes reikėjo pinigų. Taigi darytina išvada, kad asmuo nekeičia savo elgesio, nekeičia savo neigiamų nuostatų visuomenėje susiklosčiusių ir teisės aktais nustatytų taisyklių atžvilgiu, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo.
Skirtina laisvės atėmimo bausmė, kadangi D. B. prisipažino kaltas ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas D. B. suėmimo laikas nuo 2015 m. gruodžio 4 d. (t. 2, b. l. 6-8) iki 2016 m. balandžio 27 d. (BK 66 str.).
D. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti – kardomoji priemonė naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. B. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2016 m. balandžio 27 d.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2016 m. balandžio 27 d.
D. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – ją panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.