Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios O. M. įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus M. Ž., ieškinį atsakovui O. M. dėl nuostolių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (įteikti viešo paskelbimo būdu), tačiau ji per nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Nesant atsakovo atsiliepimo į ieškinį ir prašymo nepriimti sprendimo už akių, o ieškovui prašant tokį sprendimą priimti, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2017 m. kovo 29 d. Šiaulių apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje iškėlė bankroto bylą O. M. įmonei, administratoriumi paskyrė M. Ž.. Iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad nuo 1995 m. kovo 15 d. bankrutavusios O. M. įmonės savininkė buvo atsakovė O. M..

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Atsakovė O. M. iki šiol neįvykdė Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartyje dėl O. M. įmonės bankroto bylos iškėlimo, nurodyto įpareigojimo dėl įmonės turto perdavimo paskirtam įmonės administratoriui, t. y. O. M. bankroto administratoriui iki šiol neperdavė įmonės turto pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat visų dokumentų, iki 2017 m. balandžio 26 d..

Pagal įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas bei savininkas (savininkai) turi pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t.y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), t. y. įmonei tapus nemokiai. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Kai įmonės vadovas, sužinojęs apie realų įmonės nemokumą, delsia kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidžiami tiek pačios įmonės, tiek kreditorių interesai. Šiuo atveju įmonės vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų, imperatyvių teisės aktuose nustatytų pareigų (pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai) pažeidimu bei fiduciarinių pareigų pažeidimu (pareigos veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 str.).

Juridinių asmenų registro duomenimis, nustatyta, kad O. M. įmonei nuo 1995 m. kovo 15 d. iki 2017m. kovo 29 d., t.y. iki teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, vadovavo O. M.. Įmonė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui (toliau VSDFV Šiaulių skyrius) priskaičiuotų mokesčių nemokėjo nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio. Nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio įmonei nevykdant įsipareigojimų VSDFV Šiaulių skyriui susidarė 4578,36 Eur įsiskolinimas. Būdama įmonės vadove ir žinodama, kad įmonė yra nemoki, atsakovė nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, taip leisdama didėti skoloms, elgėsi neatsakingai ir priešingai įmonės interesams, todėl padarė įmonei turtinę žalą. Atsakovės O. M. padaryta ieškovei žala sudaro 9578,36 Eur, tai yra 4578,36 Eur VSDFV Šiaulių skyriui ir 5000,00 Eur įmonės bankroto administratoriaus atlyginimas. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė.

Sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės administracijos vadovui ir įmonės savininkams taikymo, būtina nustatyti šių asmenų civilinės atsakomybės sąlygas. Įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovė, t.y. bendrovės vadovė (( - ) straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas; Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G. , bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.).

O. M. kaip įmonės administracijos vadovė, turėjo visas galimybes ir turėjo žinoti bei domėtis bendrovės finansine padėtimi, o pradelstiems įmonės įsipareigojimams viršijus pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, privalėjo vykdyti IBĮ 8 straipsnio įpareigojimą ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi bendrovės vadovo ar kito asmens, turinčio pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai bendrovei, kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), iš pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovė patyrė turtinę žalą, atsakovei delsiant kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovės skoliniai įsipareigojimai tik didėjo, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti ieškinį pagrįstu ir tenkinti – priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 9578,36 Eur žalos atlyginimo (CK 2.87 str., 6.245 str., 6.263 str.).

18 Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2017 m. rugsėjo 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą. Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 10 p.), todėl valstybei iš atsakovės priteistini 216,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str.1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui bankrutavusiai O. M. įmonei, įmonės kodas 145071316, 9578,36 Eur (devynių tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 36 euro centų) nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9578,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 216,00 Eur (dviejų šimtų šešiolikos eurų) žyminio mokesčio.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.