Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovams J. S. (J. S.), ERGO Versicherung A.G. ir Amlin Europe N.V. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Atsakovai Amlin Europe N.V. ir J. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Byloje nustatyta, kad ieškovui M. J. dėl eismo įvykio nustatytas dešinės peties rotatorių dalinis plyšimas (pagrindinė diagnozė M62.11 (kitas raumens plyšimas (netrauminis), peties sritis); vėliau M75.9 (peties pažeidimas, nepatikslintas); M25.51 (sąnario skausmas, peties sritis)). Lėtinė kaklinė radikulopatija C6-C7 disko išvarža (pagrindinė diagnozė M50.1 (kaklo diskų liga su radikulopatija)). Ieškovui 2016 m. buvo atlikta peties operacija, nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. vasario 14 m. jis gydėsi reabilitacijoje. Medicininiai dokumentai patvirtina ieškovui diagnozuotą pasikartojantį depresijos sutrikimą (e. bylos t. 1, b. l. 42-53). Nurodoma, kad ieškovas nuo 2013 m. kelis kartus gydėsi psichiatrijos stacionare (e. bylos t. 1, b. l. 43).

a. reikalavimo priteisti 47 000 Eur neturtinės žalos, kuri apima paties ieškovo patirtą fizinį skausmą ir nepatogumus dėl patirtų sveikatos sužalojimų, bei dvasinius išgyvenimus, patirtus dėl sutuoktinės L. J. mirties (patikslintas ieškinys ir ieškovo bei jo atstovo paaiškinimai 2023 m. gegužės 12 d. teismo posėdyje, įrašo laikas 25.30-26 min.);

10. Teismas, neviršydamas ieškinio ribų, pasisakys dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

Dėl materialiniams santykiams taikytinos teisės

11. Žala dėl eismo įvykio atsirado Vokietijoje, todėl vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. liepos 11 d. reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“) 4 straipsnio 1 dalimi, iš delikto atsirandančiai nesutartinei prievolei taikoma Vokietijos teisė.

12. Šalys buvo informuotos apie tai, kad teismas žalos atlyginimo klausimą spręs pagal Vokietijos teisę ir joms buvo pasiūlyta pateikti įrodymus apie Vokietijos teisės turinį (e. bylos t. 1, b. l. 172-174).

13. ERGO Versicherung A.G. pateikė teisininko C. T. nuomonę dėl taikytinos Vokietijos teisės turinio (e. bylos t. 1, b. l. 198, t. 2, b. l. 29-39).

15. Teismas savo iniciatyva ir ieškovo prašymu surinko įrodymus apie Vokietijos teisę, t. y. gavo Vokietijos Teisingumo ministerijos 2023 m. vasario 15 d. paaiškinimus dėl Vokietijos teisės aktų ir teismų praktikos turinio. Be kitų aplinkybių paaiškinimuose nurodoma, kad oficialūs Vokietijos teisės aktų tekstai yra skelbiami internete https://www.gesetze-im-internet.de (e. bylos t. 4, b. l. 1-73).

Dėl ieškinio reikalavimų, kurie negali būti patenkinti

a) visi reikalavimai priteisti žalą iš atsakovo ERGO Versicherung A.G.

17. Ieškovui yra žinoma, kad atsakovas ERGO Versicherung A.G. nėra sudaręs sutarties dėl eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo.

18. Byloje nustatyta, kad Deutsches Büro Grüne Karte E.V. paskyrė ERGO Versicherung A.G. kaip korespondentą nagrinėti pretenzijoms dėl (duomenys neskeltbini) eismo įvykio, įvykusio Vokietijoje (e. bylos t. 1, b. l. 91, ERGO Versicherung A.G. atsiliepimo priedas Nr. 1, DOK-47574). Deutsches Büro Grüne Karte E.V. yra automobilių civilinės atsakomybės draudikų asociacija, įkurta įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. rugsėjo 16 d. direktyvos 2009/103/EB reikalavimus. Direktyvos 21 str. Europos Sąjungos valstybėms narėms numato pareigą imtis priemonių, kad draudimo įmonės kiekvienoje valstybėje narėje paskirtų atstovą žalos sureguliavimo reikalams. Toks atstovas yra atsakingas už reikalavimų, susijusių su eismo įvykių, įvykusių kitoje valstybėje narėje nei nukentėjusios šalies gyvenamoji vieta ir transporto priemonės registracijos vieta, nagrinėjimą ir sureguliavimą.

20. Lietuvos teismų praktikoje yra konstatuota, kad atsakingo draudiko atstovas žalų sureguliavimo reikalams, nors ir turi pakankamai įgaliojimų kitoje valstybėje narėje atstovauti draudikui prieš nukentėjusiuosius, tačiau nevertintinas kaip draudiko filialas ar draudimo įmonės įstaiga, todėl, kilus ginčui, procese netraukiamas atsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-27-895/2017 ir kt.) Lietuvos teismų praktika yra pagrįsta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimais (ESTT 2013 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Spedition Welter GmbH prieš Avanssur SA, C - 306/12, 18, 21 punktai, ESTT 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje A. J. Vieira de Azevedo ir kt. prieš CED Portugal Unipessoal, Lda, C-558/15, 26, 30, 33, 39 punktai). Tai, kad Deutsches Büro Grüne Karte E.V. paskirtas korespondentas nedalyvauja materialiniuose santykiuose, nėra draudimo išmokos mokėtojas ir negali būti atsakovu, patvirtina Vokietijos Teisingumo ministerija 2023 m. vasario 15 d. paaiškinimuose apie Vokietijos teisę.

21. Teismas atkreipia dėmesį, kad pasirinkti atsakovą yra ieškovo teisė. Šiame civiliniame procese ieškovas nesutiko pakeisti atsakovą ERGO Versicherung A.G. į tinkamą atsakovą Deutsches Büro Grüne Karte E.V.

22. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti žalą iš ERGO Versicherung A.G. atmetamas, kaip pareikštas netinkamam atsakovui.

b) reikalavimas priteisti 95 704,64 Eur netiesioginių nuostolių

23. Patikslintame ieškinyje ieškovas reikalavimą priteisti 95 704,64 Eur turtinės žalos formuluoja kaip teisę į „materialinį išlaikymą“, bet realiai šį reikalavimą sieja ne su savo teise gauti išlaikymą iš žuvusios sutuoktinės L. J., bet su teise gauti pusę sutuoktinės pajamų, kurias ji būtų uždirbusi.

24. Vokietijos Teisingumo ministerijos 2023 m. vasario 15 d. paaiškinimuose nurodyta, kad negautų darbo pajamų, kurias žuvusysis būtų gavęs iki statistinio pensinio amžiaus, kompensavimo, Vokietijos teisė nenumato (e. bylos t. 4, b. l. 48).

25. Vokietijos Teisingumo ministerijos paaiškinimuose nurodyta, kad netiesiogiai dėl kito asmens gyvybės atėmimo nukentėjęs asmuo gali reikšti reikalavimus atsakingam asmeniui dėl prarasto išlaikymo priteisimo. Vokietijos civilinio kodekso (BGB) 844 straipsnio 2 dalis reglamentuoja bendrą deliktų teisę ir Kelių eismo įstatymo (StVG) 10 straipsnio 2 dalis reglamentuoja atsakomybę dėl reikalavimų atlyginti išlaikymą, prarastą dėl žuvusiojo mirties. Reikalavimai yra susiję su žalos atlyginimu pinigine pensija. Tokie reikalavimai kyla tiems maitintojo netekusiems asmenims, dėl kurių asmuo, žuvęs dėl neteisėtų veiksmų arba vairuodamas motorinę transporto priemonę, buvo arba dar galėjo tapti teisiškai išlaikomas ir kurių teisė į teisinį išlaikymą buvo atimta dėl žuvusiojo mirties. Atlygintinas yra taip vadinamasis fiktyvus išlaikymas, kurį tikimasi užtikrinti pagal šeimos teisės aktus, tai yra išlaikymas, kurį žuvęs asmuo tikriausiai būtų turėjęs mokėti teisėtam gavėjui per tikėtiną savo gyvenimo trukmę.

26. Teismo posėdžio metu ieškovui buvo paaiškina, kad jo suformuluotas ieškinio reikalavimas neatitinka reikalavimo dėl prarasto išlaikymo priteisimo, paaiškinta, kokios sąlygos taikomos reikalavimui dėl netiesioginių nuostolių priteisimo pagal Vokietijos įstatymus. Tačiau ieškovas teigė, kad jis remiasi būtent savo ieškinyje nurodyta turtinės žalos paskaičiavimo formule, o ne taip, kaip pagal Vokietijos įstatymus (2023 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 41.30 min.).

27. Nors teismo vaidmuo yra aktyvus, kai sprendžiamos bylos, turinčios viešą interesą, įskaitant civilines bylas dėl žalos atlyginimo dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, tačiau ir tokiose bylose teismas neformuluoja už ieškovą ieškinio pagrindo. Paminėtina, kad šioje byloje ieškovas patvirtino, kad jis yra darbingas, šiuo metu iš samdomo darbo gauna pajamas (2023 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 51 min.). Ieškovas taip pat patvirtino, kad sutuoktinė L. J. eismo įvykio metu, t. y. (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį nedirbo, oficialių pajamų neturėjo, tik ketino įsidarbinti. Dėl to teismas vertina, kad nėra pagrindo manyti, jog ieškovas akivaizdžiai turi teisę pretenduoti į išlaikymą dėl maitintojo netekimo, ir kad tokios teisės nerealizuoja tik dėl to, kad nesugeba tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindo. Teismas vertina, kad šiuo atveju teismui nekyla pareiga savo iniciatyva spręsti dėl ieškovo interesų gynimo, dėl kurių gynybos jis į teismą nesikreipė.

Dėl ieškinio reikalavimų atsakovui J. S.

28. Atsakovas Olandijos pilietis J. S. (duomenys neskelbtini) apie 10.40 val. vairavo lengvąjį automobilį Renault Megane, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir juo padarė žalą, t. y. sutrikdė ieškovo sveikatą ir sukėlė jo sutuoktinės L. J. mirtį.

29. Vokietijos Teisingumo ministerijos 2023 m. vasario 15 d. paaiškinimuose nurodoma, kad transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė yra numatyta Kelių eismo įstatyme (StVG). Pagal šio įstatymo 7 straipsnį transporto priemonės valdytojas eismo įvykio atveju atsako už kūno sužalojimus, gyvybės atėmimą ar materialinę žalą, padarytą kitam eismo įvykio dalyviui eksploatuojant transporto priemonę. Transporto priemonės valdytojo atsakomybė pagal Kelių eismo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį yra suformuluota kaip griežta atsakomybė be kaltės, kuria siekiama atlyginti žalą, padarytą dėl keliamų pavojų transporto priemonės eksploatacijos metu. Tas, kas būdamas transporto priemonės valdytojas, savo interesais laiko motorinę transporto priemonę, taigi ir ypatingą pavojaus šaltinį, yra atsakingas už bet kokią sukeltą žalą be kaltės. Transporto priemonės valdytojas yra tas, kas ne tik laikinai naudojasi motorine transporto priemone savo vardu ir savo sąskaita, bet ir turi teisę kontroliuoti motorinę transporto priemonę. Nustatant valdytoją nėra svarbu, kieno vardu transporto priemonė buvo įregistruota ir apdrausta civilinės atsakomybės draudimu, ar kam ji priklauso.

30. Byloje esantys įrodymai patvirtina kad Renault Megane, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra Olandijoje registruota įmonė Wietferink B.V., o šios transporto priemonės valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo draudikas eismo įvykio metu buvo Almin Europe N.V., draudimo poliso Nr. FO173017 (šie duomenys nurodyti Deutsches Büro Grüne Karte E.V. 2013 m. birželio 12 d. rašte, e. bylos t. 1, b. l. 91, ERGO Versicherung A.G. atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 1, DOK-47574). Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad J. S. buvo šios transporto priemonės teisėtas valdytojas eismo įvykio metu. Todėl teismas sprendžia, kad jis buvo atsakingas už transporto priemonės kontrolę ir kad jam taikytina atsakomybė pagal Kelių eismo įstatymo (StVG) 7 straipsnį.

31. Kaip minėta, Vechta apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu J. S. yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, susijusios su eismo įvykiu, padarymo („neatsargus nužudymas“ ir „neatsargus kūno sužalojimas“). Neteisėta atsakovo veika pasireiškė Kelių eismo taisyklių pažeidimu, t. y. tuo, kad jis nesilaikė reikalavimo sukant į kairę, praleisti iš priekio važiuojančias transporto priemones, vairuodamas automobilį Renault Megane susidūrė su automobiliu Mercedes, kurio keleiviais buvo ieškovas ir jo sutuoktinė. Vokietijos Teisingumo ministerijos 2023 m. vasario 15 d. paaiškinimuose nurodoma: jei žmogus, sukantis į kairę, susiduria su priešpriešinio eismo dalyviu, dažniausiai bent jau didesniu mastu, jei ne visa atsakomybė, tenka sukančiajam. Pagal Vokietijos kelių eismo taisyklių 9 straipsnio 3 dalies 1 punktą sukantys į kairę asmuo privalo praleisti pro šalį atvažiuojančias transporto priemones. Dėl šios priežasties, jeigu nėra išankstinio šviesoforo reguliavimo, sukantieji į kairę asmenys privalo laukti. Šios pareigos nevykdymas pagal Vokietijos teisę priskiriamas ypatingai sunkiam Kelių eismo taisyklių pažeidimui. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad J. S. veikos neteisėtumas, kaip jo civilinės atsakomybės pagrindas, yra įrodytas.

32. Teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra faktinių duomenų, rodančių, jog eismo įvykiui reikšmingos įtakos galėjo turėjo kitos transporto priemonės, t. y. Mercedes, vairuotojo veiksmai. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovui J. S. tenka visa atsakomybė už eismo įvykio metu sukeltą žalą. Byloje neįrodyta kitos transporto priemonės, t. y. Mercedes vairuotojos bendra kaltė.

33. Vokietijos Teisingumo ministerijos 2023 m. vasario 15 d. paaiškinimuose nurodoma, kad transporto priemonės valdytojo atsakomybės dydžiui taip pat turi reikšmę bendra kaltė su nukentėjusiuoju, t. y. atsakomybė mažinama, jei prie žalos prisidėjo pats nukentėjusysis. Jeigu eismo įvykyje nukentėjęs asmuo nebuvo prisisegęs saugos diržu, tokia situacija gali sudaryti pagrindą pripažinti nukentėjusiojo bendrą kaltę (e bylos t. 4, b. l. 43). Apie nukentėjusiojo kaltės reikšmę atlygintinos žalos dydžiui taip pat nurodo ir teisininkas C. T. (e. bylos t. 1, b. l. 198), t. y. nurodo, kad Vokietijos Kelių eismo taisyklių 21 straipsnis nustato, kad važiavimo metu turi būti užsisegami saugos diržai. Saugos priemonių nenaudojimas gali būti laikomas paties nukentėjusiojo neatsargumu. Kadangi saugos diržų neužsisegimas laikomas paties nukentėjusiojo neatsargumu, reikalaujama atlyginti žala sumažinama tik tai žalai, kurios priežastimi tapo saugos priemonių nenaudojimas (FTT 1980 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. VI ZR 40/79). Ir atvirkščiai – ta žala, kuriai toks saugos priemonių nenaudojimas neturėjo įtakos, turi būti visiškai kompensuojama. Saugos diržo naudojimas faktiškai negali padėti išvengti absoliučiai visų sužalojimų. Iki šiol FTT rėmėsi tam tikromis bylos aplinkybėmis, kuomet prima facie įrodymai patvirtina, jog nepakankama apsauga prisidėjo prie sužalojimų (FTT 1980 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. VI ZR 40/79). Taip yra eismo įvykių atveju, kurių metu saugos diržas gali turėti sulaikomąjį poveikį (priešpriešiniai susidūrimai, antriniai susidūrimai po galinių susidūrimų ir 1.1.); eismo įvykiai, kurių metu vairuotojas arba keleiviai yra išmetami; eismo įvykiai, kurių metu patiriama galvos trauma arba sužalojamos viršutinės ir apatinės galūnės. Praktiškai (t. y. pagal Vokietijos teismų praktiką), atsižvelgiant į bylos aplinkybes, paties nukentėjusiojo neatsargumas sudaro 20-50 %. Paprastai laikoma, kad saugos diržo neprisisegimas turėjo reikšmę žalai, jeigu neprisisegęs asmuo patiria galvos ir galūnių sužalojimus.

34. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad automobilio Mercedes vairuotoja O. E., kuri eismo įvykio metu buvo prisisegusi saugos diržą, patyrė mažesnius sužalojimus (sumušta krūtinė ir kairioji koja), nei gale važiavęs ieškovas M. J. ir jo sutuoktinė L. J., kurie nebuvo prisisegę saugos diržų. Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad saugos diržų neprisisegimas tikėtinai padarė įtaką jo ir jo sutuoktinės sužalojimų dydžiui 10 - 20 procentų apimtyje (teismo posėdžio 2023 m. gegužės 12 d. garso įrašo laikas 24 min.). Eismo įvykio metu ieškovas ir jo sutuoktinė patyrė galvos traumas, o vairuotoja O. E. tokios traumos nepatyrė. Todėl teismas vertina, kad saugos diržų neprisisegimas iš tikrųjų turėjo reikšmės sveikatos sužalojimų dydžiui ir kad ši aplinkybė patvirtina bendrą nukentėjusiųjų ir atsakingo už žalą asmens kaltę. Tačiau teismas taip pat įvertina, kad pagal transporto priemonių susidūrimo mechanizmą, pagrindinis smūgis teko į Mercedes automobilio galinės dalies šoną, kur sėdėjo keleivė L. J., todėl didesni gale sėdėjusių keleivių žalojimai negali būti laikomi išskirtinai patirtais tik dėl saugos diržų neprisisegimo. Teismas nustato 20 procentų nukentėjusiųjų kaltę dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų.

35. Ieškovas prašo priteisti 47 000 Eur neturtinės žalos, kuri apima paties ieškovo patirtą fizinį skausmą ir nepatogumus dėl patirtų sveikatos sužalojimų, bei dvasinius išgyvenimus, patirtus dėl sutuoktinės L. J. mirties.

36. Vokietijos Teisingumo ministerijos 2023 m. vasario 15 d. paaiškinimuose nurodoma, kad nukentėjusi šalis turi teisę į pagrįstą teisingą atlyginimą už skausmą ir kančias pagal Kelių eismo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį susiejant su Vokietijos civilinio kodekso 253 straipsnio 2 dalimi. Tai taip pat taikoma, jei nukentėjusioji šalis vėliau mirė dėl patirtų sužalojimų. Mirtis pati savaime nėra savarankiška (paveldima) neturtinė žala. Atsakydama į teismo klausimus dėl Vokietijos teisės, Vokietijos Teisingumo ministerija nurodė, kad Vokietijos teisė nenumato jokios teisiškai įpareigojančios kompensacijos už skausmą ir kančias įvertinimo lentelės, pagal kurią būtų nustatyta reikalavimo suma už konkrečius klasifikuotus sužalojimus. Tačiau praktikoje naudojamos neįpareigojančios kompensacijos už skausmą ir kančias lentelės, kurios atspindi iki šiol formuojamą teismų praktiką. Be lentelių, sudarytų atsižvelgiant į daugybės teismų sprendimus, orientuojantis dėl atlyginimo už skausmą ir kančias dydį padeda ir atskiri teismų sprendimai, atvaizduojantys panašias faktines aplinkybes. Tačiau ir šiuo atveju būtina kritiniu būdu palyginti nurodytą sprendimą, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kurios turi būti sprendžiamos kiekvienu atveju. Bet kuriuo atveju, kitose panašiose bylose priteistos sumos nėra nei viršutinė, nei apatinė riba, kurias turi taikyti teismas. Tai visada priklauso nuo individualių kiekvieno atskiro atvejo aplinkybių. Pavyzdžiui, pagal Vokietijos teismų praktiką buvo skirta 8 000 Eur kompensacija už skausmą ir kančias dėl mentikaulio lūžio (Kammergericht 2018 m. balandžio 16 d. nuosprendis byloje Nr. 22 U 168/16), 15 000 Eur suma buvo priteista už peties rotatoriaus manžetės plyšimą su hospitalizavimu ir keliomis operacijomis (Brandenburgo Aukščiausiojo žemės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendis byloje Nr. 7 U 133/17). Už kairiojo peties sąnario sužalojimą „Tossy I“ (lengvi raiščių ar kapsulių pažeidimai), daugybinius įdrėskimus, nežymų kaukolės sumušimą ir kaklo slankstelių distorsiją, dėl kurios atsirado vidutinio sunkumo ir net sunkus depresinis sutrikimas, buvo priteista 20 000 Eur (Šlėzvigo-Holšteino aukštesniojo apygardos teismo 2019-01-10 nuosprendis byloje Nr. 7 U 74/13). Už rimtą peties kraujosruvą su peties sąnario atšokimu arba peties sąnario lūpos plyšimu ir peties sąnario išnarinimu, kaklo slankstelių sindromą, kaukolės sumušimą, nuolatinius judėjimo ir apkrovos apribojimus pečių srityje, dėl kurių atsirado nedarbingumas, o taip pat už skausmo sindromą ir depresiją buvo priteista 50 000 Eur (Diuseldorfo aukštesniojo apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendis byloje Nr. 2014 (1-1 U 52/12). Tuo atveju, kai nelaimingo atsitikimo auka mirė nuo patirtų sužalojimų, o prieš tai būdama visiškoje sąmonėje bent dvi valandas patyrė ir kentėjo didelį skausmą, buvo nustatyta, kad 4 000 Eur kompensacija už skausmą ir kančias yra teisinga, darant prielaidą, kad priežastinis ryšys sudaro 20 % (Karlsruhe apygardos teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis byloje Nr. 3 O 172/08). Devynių dienų gydymo stacionare atveju, po kurio nelaimingo atsitikimo auka mirė, buvo priteista 5 600 Eur suma, darant prielaidą, kad bendros kaltės dalis sudaro 20 % (Wuppertal apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendis byloje Nr. 2013 - 2 O 407/10). Už 22 mėnesius trukusią komą ir po to įvykusią mirtį be sąmonės atgavimo po motociklo avarijos, dėl kurios kaltas trečioji šalis, kaip tinkama kompensacija už skausmą ir kančias buvo pripažinta 75 000 Eur suma (Miuncheno aukštesniojo apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nuosprendis byloje Nr. 10 U 2848/19). Pareiga mokėti kompensaciją apribojama iki maksimaliu sumų pagal Kelių eismo įstatymo 12 straipsnį ir paskesnius paragrafus. Pagal Kelių eismo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto 1 papunktį atlyginti žalą privalantis šalis atsako tik iki penkių milijonų eurų, jei per tą patį įvykį miršta arba buvo sužaloti vienas ar daugiau žmonių. Atsakomybė už turtinę žalą ribojama iki vieno milijono eurų.

37. Teisininko C. T. (e. bylos t. 1, b. l. 198) nuomonėje pateikiami duomenys apie tokią Vokietijos teismų praktiką nustatant neturtinę žalą: 5000 Eur buvo priteisti už dešiniojo peties sukamosios manžetės sužalojimą, kaklinės stuburo dalies 1 laipsnio iškreipimą, nedidelį smegenų sutrenkimą, viršutinės krūtinės dalies sumušimą dėl saugos diržo, kairiojo kelio ir kojos apatinės dalies iki kulkšnies sumušimą bei atlyginant už skausmą ir kančias (Hamm aukštesniojo apygardos teismo 2001 m. vasario 28 d. sprendimas (13 U 191/00)), 10 000 Eur suma buvo priteista už dešiniojo peties sukamosios manžetės trūkimą, kaklinės stuburo dalies 1 laipsnio iškreipimą ir stuburo ties juosmeniu iškreipimą, sumažėjimas praradus darbingumą: 1 savaitė - 100 %, 1 mėnuo - 70 %, 2 mėnesiai - 40 %, praradus darbingumą visam laikui - 20 % (Miuncheno I apygardos teismo 2004 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. 19 0 17143/02); 4 000 Eur suma priteista už psichologinį stresą dėl potrauminio streso sutrikimo, 4 dienų stacionarinį gydymą ir esant anksčiau nustatytai depresijai (Konstanz apygardos teismo 2013 m. spalio 30 d. sprendimas Nr. 61 S 27/13).

38. Vokietijos Teisingumo ministerijos 2023 m. vasario 15 d. paaiškinimuose taip pat nurodoma, kad netiesiogiai nukentėjusieji asmenys gali pareikšti ir kitus reikalavimus atlyginti nematerialiąją žalą, kuri kilo dėl per eismo įvykį įvykusios mirties (Schockschaden). Teismų praktikoje paprastai patenkinami tik artimų giminaičių reikalavimai atlyginti šoko žalą. Remiantis Vokietijos civilinio kodekso (BGB) 253 straipsnio 2 dalimi arba Kelių eismo įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, už neturtinę žalą, tai yra už žalą, kuri nėra finansinė žala, gali būti reikalaujama teisingos kompensacijos pinigais, jeigu yra kūno sužalojimas, sveikatos sutrikdymas, laisvės ar seksualinės orientacijos pasirinkimo pažeidimas. Kalbant apie netiesiogiai nelaimingo atsitikimo paveiktus asmenis, tai ypač svarbu, jeigu pagal aukščiau aptartas sąlygas buvo padaryta atlygintina šoko sukelta žala. Vyriausybės projekte dėl teisės į maitintojo netekimo pensiją įvedimo (Bundestago leidinys 18/11397, 11 psl.) už žalą, patirtą žuvus artimam giminaičiui, skiriama 10 000 eurų suma, kurią teismai vidutiniškai priteisia kaip atlyginimą už skausmą ir kančias.

39. Atsižvelgiant į nurodytas Vokietijos teisės nuostatas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra iš dalies pagrįstas ir tenkintinas:

a. byloje nustatyta, kad M. J. dėl eismo įvykio patyrė dešinio peties rotatorių dalinį plyšimą (pagrindinė diagnozė M62.11 (kitas raumens plyšimas (netrauminis), peties sritis); vėliau M75.9 (peties pažeidimas, nepatikslintas); M25.51 (sąnario skausmas, peties sritis)). Lėtinė kaklinė radikulopatija C6-C7 disko išvarža (pagrindinė diagnozė M50.1 (kaklo diskų liga su radikulopatija)). Ieškovui 2016 m. buvo atlikta peties operacija, nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. vasario 14 m. jis gydėsi reabilitacijoje. Medicininiai dokumentai patvirtina ieškovui diagnozuotą pasikartojantį depresijos sutrikimą. Teismo įsitikinimu, šie ieškovo sveikatos sutrikimai labiausiai atitinka Šlėzvigo-Holšteino aukštesniojo apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendyje byloje Nr. 7 U 74/13 aptariamus sveikatos sužalojimus, už kuriuos teismas nustatė 20 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Kaip minėta, pagrindinė ieškovo trauma yra susijusi su peties rotatorių daliniu plyšimu, be to, ieškovui buvo reikalinga operacija ir ji buvo atlikta, jam buvo skirtas reabilitacinis gydymas. Tačiau ieškovas nepateikė įrodymų apie netektą darbingumą dėl sveikatos sužalojimų, nurodė, kad šiuo metu yra darbingas. Todėl teismas neturi pagrindo nustatyti didesnį neturtinės žalos įvertinimą. Teisinis šios žalos atlyginimo pagrindas yra numatytas Kelių eismo įstatymo (StVG) 11 straipsnyje.

b. Neturtinę žalą, kurią patyrė ieškovo sutuoktinė L. J. dėl patirtų sužalojimų, dėl kurių ji vėliau, praėjus 4 dienoms mirė, ir į kurią ieškovas turi teisę pretenduoti, teismas vertina atsižvelgdamas į Karlsruhe apygardos teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartyje byloje Nr. 3 O 172/08 ir Wuppertal apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendyje byloje Nr. 2013 - 2 O 407/10 nurodytas aplinkybes, t. y. kad ieškovo sutuoktinės gyvybę buvo bandoma išgelbėti 4 dienas, po patirtų sužalojimų ji buvo gydoma stacionare. Neturtinės žalos dydį teismas vertina 6 000 Eur. Teisinis šios žalos atlyginimo pagrindas yra numatytas Kelių eismo įstatymo (StVG) 10 straipsnio 1 dalyje.

c. Teismas taip pat konstatuoja, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą (Schockschaden) dėl dalyvavimo eismo įvykyje, kuriame jis pats patyrė sveikatos sužalojimus ir kuriame buvo mirtinai sužalota jo sutuoktinė L. J.. Kaip minėta, ieškovui yra diagnozuotas pasikartojantis depresijos sutrikimas, dėl kurio ieškovas gydosi po eismo įvykio. Medicininiai įrašai patvirtina, kad ieškovas kelis kartus dėl to gydėsi stacionare. Teismas vertina, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra pakankamos pripažinti, kad toks sveikatos sutrikimas yra susijęs su ieškovo patirtais išgyvenimais dėl eismo įvykio ir yra pakankamai rimtas kad būtų kompensuojamas kaip šoko žala. Tokią žalą teismas vertina 10 000 Eur suma, t. y. tai, kaip ji paprastai ir yra vertinama Vokietijos teismų praktikoje. Teisinis šios žalos atlyginimo pagrindas yra numatytas Kelių eismo įstatymo 11 straipsnyje.

40. Pagal nurodytas nuostatas ieškovui priteistina 36 000 Eur neturtinės žalos, kuri mažinama atsižvelgiant į bendrą 20 procentų dydžio nukentėjusiojo kaltę (Vokietijos Civilinio kodekso 846 straipsnis, 254 straipsnis, Kelių eismo įstatymo 9 straipsnis). Tenkindamas ieškinį iš dalies teismas patvirtina atsakovo J. S. atsakomybę dėl 28 800 Eur padarytos neturtinės žalos.

41. Teismas netaiko ieškinio senaties šiam reikalavimui, nes atsakovas J. S. nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir nėra pareiškęs prašymo dėl senaties taikymo.

Dėl privalomojo civilinės atsakomybės draudiko atsakomybės

42. Ieškovas prašo priteisti žalos atlyginimą subsidiariai iš J. S. ir Amlin Europe N.V., t. y. transporto priemonės valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudiko.

43. Vokietijos Teisingumo ministerijos 2023 m. vasario 15 d. paaiškinimuose nurodoma, kad nukentėjusysis gali reikšti savo reikalavimą atlyginti žalą tiesiogiai civilinės atsakomybės draudikui pagal Draudimo sutarties įstatymo (vok. Versicherungsvertragsgesetz, VVG) 115 straipsnio 1 dalies 1 punkto 1 papunktį, jeigu tai yra civilinės atsakomybės draudimas, skirtas įvykdyti draudimo pareigą pagal privalomojo draudimo įstatymą. Pareiga sudaryti ir laikytis transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą kyla iš Privalomojo draudimo įstatymo (vok. Pflichtversicherungsgesetz, PAG) 1 straipsnio. Draudikas privalo atlyginti žalą sumokėdamas pinigus (Draudimo sutarties įstatymo 115 str. 1 d. 3 p.). Draudikas ir atlyginti žalą privalantis draudėjas atsako solidariai (Draudimo sutarties įstatymo 115 str. 1 d. 4 p.).

44. Pagal Draudimo sutarties įstatymo 117 straipsnio 3 dalies 1 punktą draudikas privalo mokėti tik neviršydamas nustatytos minimalios draudimo sumos ir jo prisiimtos rizikos. Minimalios transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo sumos apskaičiuojamos pagal Privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą atsižvelgiant į Privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio priedą. Pagal priedo 1 dalį, minimali motorinių transporto priemonių, įskaitant priekabas, draudimo suma vienam draudimo atvejui sudaro a) septyni su puse milijono eurų už asmens sužalojimą, b) 1 120 000 eurų už turtinę žalą ir c) 50 000 eurų už finansinius nuostolius, kurie nėra nei tiesiogiai, nei netiesiogiai susiję su asmens sužalojimu ar turtinės žalos padarymu (grynieji finansiniai nuostoliai).

45. Draudimo sutarties įstatymo 117 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad draudikas atleidžiamas nuo išmokų mokėjimo, jeigu trečioji šalis gali gauti žalos atlyginimą iš kito žalos draudiko arba socialinio draudimo įstaigos.

46. Teismas vertina, kad ieškovo ieškinys draudikui atitinka paminėtas teisės aktų nuostatas ir turi būti tenkinamas. Draudiminio įvykio pripažinimo pagrindas pagal privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą yra civilinės atsakomybės kilimo faktas. Šioje byloje yra konstatuota, kad transporto priemonės Renault Megane, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir kurios valdytojo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi įmonė Amlin Europe N.V., valdytojui kyla civilinė atsakomybė 28 800 Eur apimtyje. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo sprendimu nustatyta žala neviršija draudimo sumos ir pagal įstatymą prisiimtos rizikos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad žala ieškovui yra kompensuota ar gali būti kompensuota iš socialinio draudimo. Į bylą pateikti Vokietijos ir Lenkijos socialinio draudimo įstaigų atsakymai įrodo, kad socialinio draudimo išmokos dėl eismo įvykio ir dėl L. J. mirties ieškovui nebuvo skirtos. Atsakovai neįrodė, kad ieškovas turi teisę į socialinio draudimo išmokas pagal Vokietijos ar Lenkijos įstatymus. Lenkijos socialinio draudimo įstaiga, įvykdžiusi teismo prašymą dėl teisinės pagalbos, patvirtino, kad L. J. socialinio draudimo pabaiga buvo 2013 m. balandžio 11 d., ir kad M. J. ar kiti asmenys neturi teisės gauti ilgalaikių pašalpų po L. J. mirties. Vokietijos socialinio draudimo įstaiga taip pat yra priėmusi sprendimą nepripažinti nelaimingo atsitikimo draudžiamuoju įvykiu dėl to, kad L. J. įvykio metu nedirbo samdomo darbo ir nebuvo apdrausta socialiniu draudimu Vokietijoje (e. bylos t. 1, b. l. 29-33).

47. Teismas taip pat nenustatė, kad ieškovas būtų praleidęs ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą draudikui kaip solidariam atsakovui. Vokietijos Teisingumo ministerijos 2023 m. vasario 15 d. paaiškinimuose dėl taikytinos teisės nurodoma, kad pagal Draudimo sutarties įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, reikalavimui pagal Kelių eismo įstatymo 7, 18 straipsnius, kurį trečioji šalis pareiškia tiesiogiai žalą padariusios šalies draudikui pagal Draudimo sutarties įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 1 punkto 1 papunktį, taikomas trečiojo asmens pareikšto reikalavimo kaltininkui senaties terminas. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas Amlin Europe N.V. nepareiškė prašymo taikyti ieškinio senatį, o ERGO Versicherung A.G. neatstovauja šio atsakovo ir negali reikšti tokio procesinio prašymo už atsakovą. Taigi nėra pagrindo senaties taikymui.

48. Vokietijos Teisingumo ministerijos 2023 m. vasario 15 d. paaiškinimuose taip pat nurodoma, kad Kelių eismo įstatyme numatytiems reikalavimams galioja Kelių eismo įstatymo 15 straipsnis, kuriame numatyta speciali taisyklė dėl reikalavimo atmetimo. Pagal Kelių eismo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį nukentėjusioji šalis nebegali reikšti savo reikalavimų, jeigu ji per du mėnesius nuo sužinojimo apie žalą ir atlyginti žalą privalantį asmenį nepraneša apie eismo įvykį atlyginti žalą privalančiam asmeniui. Kelių eismo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos dvi išimtys: joks apribojimas netaikomas, jeigu nukentėjusysis nepranešė apie žalą ne dėl savo kaltės arba jeigu atlyginti žalą privalantis asmuo sužinojo apie įvykį kitu būdu. Teisinė normos pasekmė yra tai, kad reikalavimas nebegali būti reiškiamas. Jeigu Kelių eismo įstatymo 15 straipsnio numatytos sąlygos tenkinamos, kreditorius neprivalo aiškiai remtis šia norma. Pakanka, kad jis pateiktų atitinkamus faktus. Tokiu atveju teismas savo iniciatyva gali atsižvelgti į Kelių eismo įstatymo 15 straipsnį.

49. Teismas vertina, kad Kelių eismo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatos taikymui nėra pagrindo, nes ieškovas M. J. pranešė apie žalą kreipdamasis dėl draudimo išmokos į Deutsches Büro Grüne Karte E.V., kuri paskyrė ERGO Versicherung A.G. kaip korespondentą nagrinėti pretenzijoms dėl (duomenys neskelbtini) eismo įvykio, įvykusio Vokietijoje (ERGO Versicherung AG atsiliepimo į ieškinį 1 priedas, DOK-47574). Kaip minėta ERGO Versicherung A.G. kaip draudiko korespondentas nėra tinkamas atsakovas dėl draudiminės išmokos priteisimo, tačiau pagal Europos sąjungos ir Vokietijos teisę yra pripažįstamas tinkamu subjektu priimti dokumentus už draudiką. Iš atsakovo ERGO Versicherung A.G. atsiliepime į ieškinį nurodytų paaiškinimų nustatyta, kad pretenziją apie žalą 2013 m. birželio 11 d. pateikė ieškovo atstovė advokatė Christiane Tölke. Nors atsakovas ERGO Versicherung A.G. teigia, kad advokatė Christiane Tölke teikė pretenziją tik dėl eismo įvykyje nukentėjusios O. E., tačiau tolimesnis susirašinėjimas patvirtina, kad ERGO Versicherung A.G. prašė patikslinti įgaliojimus ir kad su advokate Christiane Tölke susirašinėjo kaip su M. J. atstove. Nustatyta, kad Ergo informavo advokatę apie išmokėtą 3 000 Eur sumą (žr. ERGO Versicherung A.G. atsiliepimo į ieškinį 7, 8 priedai, DOK-47574, e. bylos t. 1, b. l. 910). Todėl teismas vertina, kad žalą atlyginti privalantis asmuo sužinojo apie įvykį Kelių eismo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytu būdu nepažeidžiant 2 mėnesių termino.

50. Žala iš draudiko Amlin Europe N.V. priteisiama solidariai. Teisinis solidarios atsakomybės pagrindas numatytas Vokietijos Draudimo sutarties įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

Dėl procesinių palūkanų

51. Ieškovas paršo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (procesines palūkas).

52. Vokietijos Teisingumo ministerijos 2023 m. vasario 15 d. paaiškinimuose nurodyta, kad proceso palūkanos skaičiuojamos pagal Vokietijos civilinio kodekso 291 straipsnį. Pagal Vokietijos civilinio kodekso 291 straipsnį, 288 straipsnio 1 dalies 2 punktą palūkanų norma sudaro penkiais procentiniais punktais daugiau už bazinę normą. Bazinė palūkanų norma nustatoma pagal Vokietijos civilinio kodekso 247 straipsnį. Pagal Vokietijos civilinio kodekso 247 straipsnio 2 dalį galiojančią bazinę palūkanų normą Vokietijos Federalinis bankas skelbia Federaliniame leidinyje. Bazinę palūkanų normą galima pasitikrinti internete adresu https://www.bundesbank.de/de/bundesbank/organisation/agb-und-regelungen/basiszinssatz-607820. Nuo 2023 m. sausio 1 d. bazinė palūkanų norma yra 1,62 proc.

53. Neviršydamas ieškinio reikalavimo teismas tenkina ieškovo prašymą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo, kurios skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

54. Šios bylos jurisdikcijos klausimą, t. y. ginčo priskyrimą Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai, yra pripažinęs Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 8 d. nutartimi. Šiuo metu bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo peržiūrėti teismingumo klausimo. Atsakovo ERGO Versicherung A.G. nurodytos aplinkybės, kad jis nėra tinkamas atsakovas, bylos teismingumo nekeičia.

55. Ieškovas patvirtino, kad ERGO Versicherung A.G. yra išmokėjęs jam 3 000 Eur dėl eismo įvykio. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, mokėjimas atliktas nepripažinus draudiminio įvykio ir nėra galimybės nustatyti, kad šiuo mokėjimu buvo kompensuota neturtinė žala. ERGO Versicherung A.G. 2014 m. gegužės 14 d. rašte ieškovui nurodė, kad atlieka pavedimą 3 000 Eur, tačiau „pasilieka teisę šią sumą laisvai įskaityti į savo vėlesnius mokėjimus ir teisę pareikalauti ją grąžinti“. Todėl teismas vertina, kad nėra pagrindo spręsti, kad minėta išmoka yra kompensuota ta pati žala, dėl kurios yra nuspręsta šiuo teismo sprendimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

56. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

57. Ieškovo ieškinys atsakovų J. S. ir Amlin Europe N.V. atžvilgiu yra patenkintas iš dalies, todėl ieškovas turi teisę reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš šių atsakovų.

58. Ieškovas yra sumokėjęs 130 Eur už procesinių dokumentų įteikimą Olandijoje (2 x 65 Eur). Taip pat ieškovas prašo priteisti išlaidas, patirtas dėl dokumentų vertimo, bet jas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Įrodytas išlaidas (130 Eur) teismas priteisia iš atsakovų J. S. ir Amlin Europe N.V., nepaisant to, kad ieškinys yra patenkintas iš dalies, nes tokių išlaidų dydis nepriklausė nuo ieškinio reikalavimų apimties. Bylinėjimosi išlaidos iš kiekvieno atsakovo priteisiamos lygiomis dalimis.

59. Atsakovas ERGO Versicherung A.G. prašo priteisti 9 349 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba byloje. Ieškinio reikalavimai šio atsakovo atžvilgiu yra atmesti, todėl atsakovas turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovo. Tačiau teismas vertina, kad atsakovo išlaidos yra neekonomiškos ir neprotingos. Atsakovas gynėsi tik nuo jam pareikšto reikalavimo ir jo procesinė pozicija buvo itin paprasta, t. y. kad jis nėra tinkamas atsakovas. Be to, atsakovas yra Vokietijos juridinis asmuo, o šioje byloje teismas kaip tik ir taikė Vokietijos teisę, kuri atsakovui yra gerai žinoma. Tai, kad atsakovas savo valia nusprendė rinkti įrodymus apie Vokietijos teisę per Lietuvoje veikiančius advokatus ir dėl to patyrė dideles teisinės pagalbos išlaidas, nagrinėjamu rodo, kad pats atsakovas veikė neekonomiškai ir todėl pats turi prisiimti dėl to kilusias pasekmes. Atsižvelgiant į tai, atsakovo ERGO Versicherung A.G. prašymas tenkinamas iš dalies – atsakovui pripažįstama teisė į 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias teismas šiuo atveju laiko protingomis.

60. Ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio reikalavimus priteisti žalą, patirtą dėl sveikatos sužalojimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis, apskaičiuotas nuo patenkintų reikalavimų sumos, sudaro 648 Eur (3 procentai nuo priteistos sumos, ir mokesčio suma mažinama įvertinant tai, kad dokumentai buvo pateikti elektronine forma). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šis nesumokėtas žyminis mokestis priteisiamas Lietuvos valstybei iš atsakovų, kurie nėra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal Lietuvos teismo praktiką, keliems atsakovams tenkanti pareiga mokėti bylinėjimosi išlaidas laikoma daline, o ne solidaria prievole, todėl žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovų J. S. ir Amlin Europe N.V. lygiomis dalimis.

61. Atsakovai J. S. ir Amlin Europe N.V. bei trečiasis asmuo Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

62. Ieškovas yra sumokėjęs užstatą į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą. Išnagrinėjus bylą yra fiksuotas 20 Eurų likutis nepanaudoto užstato. Užstatas grąžinamas ieškovui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo M. J. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų draudimo bendrovės Amlin Europe N.V. (Olandijoje registruotas juridinis asmuo, adresas, p. d. 2190 1180 ED Amstelveen, Olandija), ir Olandijos piliečio J. S., gim. (duomenys neskelbtini), 28 800 Eur (dvidešimt aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti ieškovui M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo draudimo bendrovės Amlin Europe N.V. (Olandijoje registruotas juridinis asmuo, adresas, p. d. 2190 1180 ED Amstelveen, Olandija) 65 Eur (šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Olandijos piliečio J. S., gim. (duomenys neskelbtini), 65 Eur (šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui ERGO Versicherung A.G., Vokietijoje registruoto juridinio asmens kodas HRB36466, iš ieškovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovo draudimo bendrovės Amlin Europe N.V. (Olandijoje registruotas juridinis asmuo, adresas, p. d. 2190 1180 ED Amstelveen, Olandija), 324 Eur (tris šimtus dvidešimt keturis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovo Olandijos piliečio J. S., gim. (duomenys neskelbtini), 324 Eur (tris šimtus dvidešimt keturis eurus) žyminio mokesčio.

Išaiškinti, kad Lietuvos valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai ), pasirenkant vieną iš nurodytų sąskaitų ir nurodant įmokos kodą „5660“. Mokėjimo įrodymą reikia pateikti teismui.

Grąžinti M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos 20 Eurų nepanaudoto užstato. Išaiškinti, kad ieškovas turi nurodyti kredito įstaigos sąskaitą, į kurią būtų grąžinamas užstatas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Sprendimo dalis dėl užstato grąžinimo neskundžiama.