- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-14
- Bylos Nr.
- 2-8-155/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- N. K.
- Atsakovas
- O. G.
Dalyvaujant ieškovei N. K. ir jos atstovui advokatui A. T. ( pagal atstovavimo sutartį)
Dalyvaujant atsakovui O. G. ir jo atstovui advokatui E. K. ( pagal atstovavimo sutartį)
Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir kitų reikalavimų pagal ieškovės N. K. ieškinį pareikštą atsakovui O. G.
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Civilinėje byloje Nr. 2-8-155/2012 ieškinį pateikė dvi ieškovės: K. T. ir N. K.. Mirus pirmąjai ieškovei ir atsiradus teisių perėmimui liko byloje viena ieškovė N. K.. Ji pateikė byloje ieškinį ( b.l. 21), vėliau tikslindama ieškinį pateikė antrą ieškinį ( b.l. 57) kurio reikalavimai atitinka pradinį.
Šalies argumentai
Ieškovė prašo nustatyti naudojimosi butu, kurio unikalus Nr. 1094-0100-9010:0008, esančio Geležinkelio gt. Nr. 5-10, Vilniuje, tvarką tokiu būdu: ieškovei kambariais, pažymėtais indeksu 10-5 (kurio plotas 17,62 kv.m.); 10-4 (kurio plotas 11,30 kv.m.), o atsakovui 10-3 (kurio plotas 11,30 kv.m.); prašo bendrai palikti naudotis patalpomis : vonia, plane pažymėta indeksu 10-8 (kurios plotas 2,90 kv.m.), tualetu plane pažymėtu indeksu 10-7 (kurio plotas 2,90 kv.m.), virtuve, plane pažymėta indeksu 10-6 (kurios plotas 8,20 kv.m.), koridoriais, pažymytais indeksu 10-1(kurio plotas 3,97 kv.m.) ir “10-2” (kurio plotas 5,55 kv.m.); prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės buto, kurio unikalus Nr. 1094-0100-9010-0008, adresu Geležinkelio gt. Nr. 5-10, Vilniuje, patalpas, tokiu būdu:po atidalijimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise palikti kambarius, plane pažymėtus indeksais “10-5” (kurio plotas 17,62 kv.m.) ir “10-4” (kurio plotas 11,30 kv.m.), o atsakovui 10-3 (kurio plotas 11,30 kv.m.); prašo atsakovui iš ieškovės priteisti 5923 lt. kompensaciją pinigais; prašo įpareigoti atsakovą savo lėšomis atkurti buvusią padėtį bute: atstatyti kambarių, plane pažymėtų indeksais 10-5 ir 10-4 vidinės sienos, elektros tiekimo šildymo sistemos, įstatyti duris; prašo grąžinti senovinį grindininį laikrodį, įėjimo durų raktą; priteisti bylinėjimosi išlaidas ( b.l. 21, 57
Byloje yra atsakovo atsiliepimas į ieškinį.
Teismui ieškovė paaiškino, kad jai priklauso 2/3 dalys buto, esančio Geležinkelio gt. Nr. 5-10. Buto priklausančia dalimi naudotis negali. Atsakovas jos neįleidžia,raktų neduoda, savivaliauja, tvarkosi bute vienas pats. Ji gyvena Ukrainoje, tačiau pastoviai atvažiuoja į Lietuvą, lanko kapus. Jos velionė motina dėl atsakovo elgesio irgi negalėjo gyventi jai priklausančioje buto dalyje. Teigia, kad atsakovas pertvarkė butą, pakeitė baldus, viską pasisavino. Atsakovas neleido jai naudotis butu, jokių buto išlaikymui reikalingų paslaugų negavo, už jas mokėti neturi. Kadangi su atsakovu geruoju susitarti nepavyko, todėl ieškinio reikalavimus prašo tenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovas sutiko su ieškiniu iš dalies. Sutiko, kad būtų nustatyta naudojimosi butu tvarka, tačiau prašė atsižvelgti į tai, kad jis moka visus mokesčius, kad ieškovė prie buto išlaikymo neprisideda, prašo jam skirti didesnį kambarį, pažymėtą indeksu 10-5, turintį 17,62 kv.m. plotą, o kitus kambarius prašo palikti naudotis ieškovei. Teigia, jog pertvarkymų nepadarė, atliko einamąjį remontą, keitė elektros instaliaciją, langus. Su kitais ieškovės reikalavimais nesutinka, prašo juos atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys yra tenkinamas iš dalies dėl žemiau išdėstyto:
Ginčo objektas - butas, esantis Geležinkelio gt. Nr. 5-10, Vilniuje. Tai trijų kambarių butas, turintis bendrą naudingą plotą 62,70 kv.m. Iš 2012-09-06 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad teismo sprendimo priėmimo dienai nuosavybės teisė į ginčo butą yra registruota dviejų asmenų vardu: ieškovės N. K. vardu įregistruota nuosavybės teisė į 2/3 dalis šio buto, o kita dalis - 1/3 dalis yra registruota G. G. vardu. G. G. yra miręs asmuo ( b.l. 5). Po jo mirties įgyvendinta paveldėjimo teisė, bylos atsakovui O. G. yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ( b.l. 23). Gavęs paveldėjimo liudijimą jis Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 2 punkto pagrindu įgijo mirusio tėvo G. G. turėtą nuosavybės teisę į 1/3 dalį buto, Geležinkelio gt. Nr. 5-10.
Šalys neginčija, kad 2/3 dalys buto, esančio Geležinkelio gt. Nr. 25-10 priklauso ieškovei N. K., o 1/3 dalis priklauso atsakovui O. G., kad atitinkamai ieškovei priklauso ( 62,70 x 2 : 33) 41,80 kv.m. ploto, o atsakovui priklauso ( 62,70 : 3) 20,9 kv.m. bute.
Ieškovė prašo ginti jai priklausančią nuosavybės dalį dviem būdais, atidalijant jai tenkančią dalį ( CK 4.80 str. pagrindu) ir nustatant naudojimosi butu tvarką ( CK 4.81 str. pagrindu).
Civilinio kodekso 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio rėžimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu bendraturčiu. Atidalijant iš bendrosios nuosavybės pasikeičia bendro daikto teisinis rėžimas- yra suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia. Aiškinant 1964 m. CK 126 straipsnio ( 1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. I-459 redakcija) normas buvo formuojama teismų praktika, kad tik visiškas turto dalies atidalijimas, t.y. nepaliekant bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas bendraturčio atidalijimas ( LAT 2000-04-11 nutartis Nr. 3K-3-316/2000; Teismų praktika 14). Analogiškai aiškinamos ir 2000 m. CK 4.80 straipsnio normos, reglamentuojančios atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės ( pvz. LAT 2002-06-15 nutartis Nr. 3K-3-836/2002; 2003-01-15 nutartis Nr. 3K-3-93/2003; 2006-10-13 nutartis Nr.3K-3-536/2006; 2006-10-30 nutartis Nr. 3K-3-473/2006; 2008-07-18 nutartis Nr. 3K-3-359/2008 ir kt.). Tokia teismų praktika, kai siekiama visiškai atidalyti bendraturtį iš bendrosios dalinės nuosavybės yra teisinga, nes visiškas daikto atidalijimas yra prioritetą geriausiai užtikrinantis maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą ( Teismų praktika Nr.30, psl.24).
Iš ieškovės reikalavimo matyti, kad ji nesiekia visiškai atidalinti savo turimos nuosavybės dalies, nes bute esančias patalpas, pažymėtas indeksais 10-8; 10-7; 10-6; 10-1 ir 10-2 arba atitinkamai vonią, tualetą, virtuvę, koridorius prašo palikti bendram naudojimui. Pastarosios patalpos atlieka būtinas buto naudojimą užtikrinančias funkcijas. Tiek ieškovės pareikštas reikalavimas, tiek ir buto techninės apskaitos byla rodo, kad butas yra nedalus, natūra jo padalinti nepadarius esminės žalos nėra galimybės, nėra galimybės padalinti ginčo butą taip, kad kiekvienas iš savininkų turėtų galimybę realiai atsiskirti, turėti atskiras patalpas ir atskirus patogumus. Taigi, ginčo atveju nustatyta, kad atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir turi būti atidalijama išmokant kompensaciją pinigais. Kaip pažymėta teismų praktikoje, tokiu atveju teismas privalo teikti prioritetą ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui (LAT nutartis 2011-12-16 Nr. 3K-3-512/2011).
Sprendžiant naudojimosi tvarką butu , esančiu Geležinkelio gt. Nr. 5-10, yra atsižvelgiama į šiame bute esančių patalpų paskirtį, į jų išsidėstymą, į nusistovėjusią naudojimosi tvarką, į kiekvienam savininkui priklausančios nuosavybės dalį ir į kitus dėmesio vertus kriterijus.
Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ginčo butas turi 62,70 kv.m. plotą, iš jų 40,22 kv.m. gyvenamąjį plotą. Vadinasi, buto negyvenamos patalpos yra iš viso ( 62,70-40,22) 22,48 kv.m. Byloje esančioje buto, Geležinkelio gt. Nr. 5-10 techninės apskaitos byloje esantys duomenys atitinka nekilnojamojo turto registro duomenis.
Iš ginčo buto techninės apskaitos byloje esančio plano ir patalpų eksplikacijos matyti, kad ginčo bute yra 3 kambariai, atitinkamai turintys 11,30 ir 11,30 ir 17,62 kv. m. ( kas sudaro ( 11,30+11,30+17,62 = 40,22 kv.m.) ir negyvenamos patalpos, kurias sudaro trys koridoriai, turintys: 4,26; 5,55; 1,57 kv.m. ; virtuvė turinti 8,2 kv.m. ir vonia su tualetu,turinti 2,90 kv.m.( kas sudaro 4,26+5,55+1,57+2,90= 22,48 kv.m.).
Pagal turimas nuosavybės dalis ieškovės tenkanti naudotis dalis sudaro ( 62,70 x 2 : 3) 41,80 kv.m. , iš jų gyvenamo ploto dalis sudaro ( 40,22 x 2 : 3) 26,81 kv.m. ir negyvenamo ploto dalis sudaro ( 22,48 x 2 ; 3 ) 14,99 kv. m. Atitinkamai antrąjam savininkui turinčiam teisę į 1/3 dalį ginčo buto priklauso ( 62,70 :3) 20,90 kv.m. ploto ginčo bute, iš jų gyvenamo ploto atžvilgiu ( 40,22 : 3) 13,41 kv.m. , o negyvenamo ploto atžvilgiu ( 22,48 : 3) 7,49 kv.m.
Paskyrus ieškovei naudotis kambariu pažymėtu 10-5 ir turinčiu 17,62 kv.m. plotą ir kambarį pažymėtą 10-4, turinčiu 11,30 kv.m. plotą gaunama gyvenamo ploto dalis ( 17,62+11,30= 28,92) yra ( 28,92-26,81) 2,11 kv.m. didesnis už jai tenkančią pagal nuosavybės dalį gyvenamo ploto dalį, o antrąjam savininkui paskyrus naudotis gyvenamąjį kambarį , pažymėtą 10-3 ir turintį 11,30 kv.m. plotą gaunasi ( 13,40-11,30) 2,1 kv.m. mažesnė dalis. Atsižvelgiant į tai, kad negyvenamųjų patalpų atskirti ir išskaidyti dalimis nėra galimybės, į tai, kad šiomis patalpomis abu savininkai turi naudotis lygiai, kiekvienam iš jų realiai naudotis tenka po ( 22,48 : 2 )11,24 kv.m. Pagal turimą nuosavybės dalį ir pagal aukščiau įvardytą skaičiuotę, ieškovei tenkanti negyvenamųjų patalpų dalis yra 14,99 kv.m. ( 14,99-11,24= 3,75) didesnė, o antrajam savininkui, atsakovo paveldėtai buto daliai tenkanti negyvenamųjų patalpų dalis 7,49 kv.m. yra mažesnė už realiai skirtiną naudotis ( 11,24-7,49=3,75).
Taip skaičiuojant, atskirai išskiriant gyvenamas ir negyvenamas patalpas, ieškovei tenkanti naudotis dalis nėra didesnė ( 17,62+11,30 gyvenamo ploto + 11,24 negyvenamojo ploto= 40,16 kv.m.), o priešingai yra mažesnė už jai tenkančią dalį (41,80 kv.m. ) , o atsakovui tenkanti naudotis dalis yra didesnė ( 11,30 kv.m. gyvenamasis plotas + 11,24 negyvenamasis plotas =22,54 kv.m. ) už jam tenkančią nuosavybės dalį ( 20,90 kv.m.). Taigi, paskyrus ieškovei naudotis kambariais 10-5 ir 10-4 , atitinkamai turinčiais 17,62 kv.m. ir 11,30 kv.m. plotą sudaromos optimaliausios sąlygos naudotis tenkančia nuosavybės dalimi tiek gyvenamo , tiek ir negyvenamo ploto atžvilgiu ir nei vienai iš šalių nesudaromos išskirtinai palankesnės naudojimosi sąlygos, kadangi ieškovei naudojantis ( 17,62+11,30=28,92; 28,92-26,81 =) 2,11 kv.m. didesne gyvenamo ploto dalimi, atsakovui atsiranda teisė naudotis ( 11,24 -7,49 =) 3,75 kv.m. didesnio dydžio buto negyvenamosiomis patalpomis.
Nustačius ginčo buto naudojimosi tvarką paskiriant ieškovei, šio buto 2/3 dalių savininkei kambarius 10-5 ir 10-4 atitinkamai turinčius 17,62 kv.m. ir 11,30 kv.m. , o antrajam savininkui, turinčiam bute 1/3 dalį kambarį, pažymėtą indeksu 10-3 ir turintį 11,30 kv.m. plotą nėra akivaizdžiai pažeidžiami nei vienos iš šalių interesai, o toks naudojimasis patalpomis geriausiai atitinka savininkų poreikius. Pažymėtina, kad abu ginčo buto savininkai nėra deklaravę bute gyvenamos vietos: ieškovė gyvena Ukrainoje, o atsakovas yra deklaravęs gyvenamąją vietą Pušų gt. Nr. 6-26, Vilniuje. Atsakovo paaiškinimai, jog jis moka buto išlaikymo išlaidas nesuteikia jam teisės naudotis neproporcingai didesnio dydžio negu turima nuosavybės teisės dalis kambariu, o suteikia jam teisę atskiro proceso tvarka reikalauti iš bendrasavininkio išlaidų atlyginimo priteisimo.
Iš buto plano matyti, kad kambariai, pažymėti 10-5 ir 10-4 yra susiję funkciniu ryšiu, yra praeinami kambariai, iš kambario 10-5 patenkama į kambarį 10-4. Tuo tarpu kambarys 10-3 yra izoliuotas kambarys, į jį patenkama iš koridoriaus, pažymėto 10-2 . Tokiu būdu, paskyrus ieškovei naudotis kambariais, pažymėtais 10-5 ir 10-4, o atsakovui kambariais 10-3 yra garantuojama privatumo teisė, bendrasavininkiams užtikrinama savarankiška ir nepriklausoma nuo kitų bendrasavininkių valios galimybė tikslingai naudoti turimą nuosavybės dalį.
Dėl aukščiau išdėstyto naudojimosi butu tvarka yra nustatoma pagal ieškovės reikalavimą.
Reikalavimas priteisti mokėjimą už didesnio gyvenamo ploto dalį nėra tenkinamas, kadangi butas tarp savininkų neatidalomas, nuosavybės dalys nesikeičia, nuosavybė nepadalinama, todėl kompensacijos mechanizmas netaikomas.
Pagrindo atsakovui duoti įpareigojimą nėra. Byloje neįrodyta, jog atsakovas atliko pertvarkymus, jokie pertvarkymai nėra registruoti, liudytojos parodymai tokių pertvarkymų fakto nepatvirtina. Pakeista elektros tiekimo įranga, šildymo sistema yra sukurta buto gerbuviui įsisavinus pažangesnes, patikimesnes ir ekonomiškesnes technologijas, todėl prašomas atstatymas į buvusią padėtį pažeistų protingumo kriterijų, taptų neracionalus ir dėl senos įrangos pirkimo - per brangus.
Ieškovės paaiškinimai, duoti teisme, rodo, kad ji leido atsakovui pasiimti bute buvusį senovinį grindininį laikrodį. Pasikeitus jos ir atsakovo santykiams, jiems tapus priešiškais ji keičia savo valią ir prašo grąžinti laikrodį. Tokie veiksmai rodo, kad ieškovė žodinio sandorio pagrindu , savo valia perleido teisę atsakovui naudoti ir turėti bute esantį senovinį laikrodį. Toks sandoris vienašališkai nėra nutraukiamas ir nepakeičiamas. Vien pasikeitusi valia nėra pagrindas nutraukti sandorį, nėra pagrindas duoti atsakovui įpareigojimą grąžinti senovinį laikrodį. Todėl šioje dalyje ieškinys nėra tenkinamas.
Kaip matyti iš atsakovo parodymų, ginčo bute buvo darytas remontas, buvo keičiamos durys. Pakeitus duris akivaizdžiai pasikeitė įėjimo į butą raktai. Atsakovas, būdamas naujų raktų savininkų nesudarė jokių sąlygų bendrasavininkiams gauti ar kitaip įgyti buto raktą. Todėl atsakovui duodamas įpareigojimas perduoti ieškovei buto, esančio Geležinkelio gt. Nr. 5-10, įeinamųjų durų raktą atlygintinai už jo pagaminimo kainą.
Dėl aukščiau išdėstyto pareikštas ieškinys yra tenkinamas iš dalies. Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio pagrindu iš atsakovo priteisiama dalis ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra proporcinga dalis sumokėto žyminio mokesčio, ieškovės kelionės išlaidų. Ieškovė sumokėjo ( 417,00 +139) 556,00 lt. ( b.l. 13;22) žyminį mokestį. Tesimo sprendimu patenkinti 2 neturtinio pobūdžio reikalavimai ( prašymas nustatyti naudojimosi įtvarką, prašymas duoti įpareigojimą perduoti raktą , šių patenkintų reikalavimų dalyje tenkanti žyminio mokesčio suma sudaro (143 x 2) 286,00 lt., kuri priteisiama iš atsakovo ieškovės naudai. Ieškovė pateikė mokėjimus patvirtinančius kvitus ir bilietus apie kelionės išlaidas, kurios yra (35,23+28,52+75,99+73,94) 213,68 lt. ir kurie priteisiami iš atsakovo ieškovės naudai. Byloje ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių advokato pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovę, tiek ir atsakovą byloje atstovavo advokatai, kad atsakovas, kurio atžvilgiu dalyje buvo pareikštas nepagrįstas ieškinys irgi turėjo bylinėjimosi- advokato pagalbos išlaidų todėl advokato pagalbos išlaidos įskaitomos ir atskirai nepriteisiamos. Tokiu būdu, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama ( 286,00+213,68) 499,68 lt. bylinėjimosi išlaidų. Bylos pašto išlaidos sudaro 37,25 lt., kurie priteisiami iš atsakovo valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, buto, esančio Geležinkelio gt. 5-10, Vilniuje naudojimosi tvarką sekančiai:
Ieškovei N. K., a.k. 16242110005, turinčiai bute esančiame Geležinkelio gt. Nr. 5-10, Vilniuje, 2/3 nuosavybės dalis paskirti naudotis kambariais, pažymėtais indeksu 10-5, turinčiu 17,62 kv.m. ir kambariu, pažymėtu 10-4 , turinčiu 11,30 kv.m. plotą, o atsakovui O. G., a.k. (duomenys neskelbtini), įgijusiam paveldėjimo teisės pagrindu 1/3 dalį šio buto paskirti naudotis kambarį , pažymėtą 10-3 ir turintį 11,30 kv.m. plotą. Kitas patalpas: koridorių, pažymėtą 10-1 ir turintį 4,26 kv.m., koridorių, pažymėtą 10-7 ir turintį 1,57 kv.m. ir koridorių, pažymėtą 10-2, turintį 5,55 kv.m. ir vonią su tualetu, pažymėtą 10-8 ir turintį 2,90 kv.m. ir virtuvę, pažymėtą 10-6 ir turinčią 8,20 kv.m. plotą palikti naudotis bendrasavininkiams bendram naudojimui.
Įpareigoti atsakovą O. G., a.k. (duomenys neskelbtini) , per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovei N. K. buto, esančio Geležinkelio gt. Nr. 5-10, įeinamųjų durų raktą atlygintinai už jo pagaminimo kainą, pagal pateiktą kvitą.
Priteisti iš O. G., a.k. (duomenys neskelbtini), 499,68 lt. ( keturis šimtus devyniasdešimt devynis litus ir šešiasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų N. K. naudai ir 37,25 lt. ( trisdešimt septynis litus ir dvidešimt penkis centus) pašto išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.