Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėja Lilija Tarčevskaja Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.; 3.12.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. rugsėjo 25 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio, teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Ernesto Rimšelio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo J. G. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 59-130, kuriuo netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. nuteistas 2016-11-17 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus, esant BK 64¹ straipsnyje numatytiems pagrindams, skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir pagal 2016-12-29 to paties teismo nuosprendį už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, esant BK 64¹ straipsnyje numatytiems pagrindams, skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; šiais nuosprendžiais skirtos bausmės subendrintos 2017-03-28 Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 2 mėnesiams, kurią nuteistasis šiuo metu atlieka.

Bausmės vykdymo pradžia 2016-09-19. Bausmės vykdymo pabaiga 2017-11-17. 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2017-02-06. Neatliktos bausmės dalis 2017-07-13 buvo 4 mėnesiai 4 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2017-07-19 priėmė nutarimą Nr. 59-130 netaikyti J. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atmetė nuteistojo J. G. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 59-130, kuriuo netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Atsiliepimo į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. G. skundas atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis teisėta ir pagrįsta.

Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinanti nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šio termino suėjimas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, atlikta pagal OASys metodiką bei kitos aplinkybės. (Lietuvos Respublikos BVK 164 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su teismui pateikta medžiaga ir nuteistojo skundu konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek komisija tinkamai įvertino visas aplinkybes bei jų pagrindu priėmė teisingus ir motyvuotus sprendimus, įstatymų reikalavimai ir nuostatos pažeisti nebuvo. Vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai svarbus yra materialiojo BVK 157 str. 1 d. kriterijaus nustatymas – ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju ir pataisos namų komisija, ir pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pagrindo taikyti J. G. lygtinį paleidimą nėra. Tiek komisijos nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog J. G. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 59 balai, o ne žema, kaip to reikalauja įstatymas. Be to apylinkės teismas vertindamas nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką pagrįstai atsižvelgė į J. G. asmenybę charakterizuojančius duomenis. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad J. G. praeityje teistas 8 kartus, dalis teistumų galiojantys, neišnyko dėl sistemingai darytų naujų nusikalstamų veikų, jo atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nauji nusikaltimai būdavo daromi ir bausmės vykdymo atidėjimo metu, ir neišnykus teistumams. Atsižvelgiant į tai, darytina pagrįsta išvada, jog J. G. turi polinkį nusikalsti, kadangi teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, vėl darė naujus nusikaltimus, nėra linkęs keisti gyvenimo būdo, laikytis įstatymų reikalavimų, visuomenėje nustatytų moralės normų. Šiuo metu J. G. atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus, padarytus bendrininkų grupėje, apsvaigus nuo alkoholio. Be to nuteistasis pažeidimus daro ir būdamas laisvės atėmimo vietoje: režimo reikalavimus pažeidė vieną kartą (už turto gadinimą), nuobauda galioja, skatintas nebuvo, todėl šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas nuteistasis sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. G. pripažino psichiką veikiančių medžiagų vartojimo žalą, tačiau nedalyvavo siūlomose tokių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims programose, nors jam diagnozuotas priklausomas alkoholio vartojimas, keliantis psichikos ir elgesio sutrikimus. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirba. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į nuteistojo skunde nurodytus argumentus, į tai, kad būdamas laisvėje dirbo, kaltę pripažino ir gailisi, išėjęs į laisvę nori dirbti, mokėti mokesčius, padėti motinai ir teismas šias nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertina teigiamai, vis tik tai nesudaro pagrindo vienareikšmiai išvadai, jog yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą nuo likusios bausmės atlikimo, o nustačius, kad J. G. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, o vidutinė, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis J. G. pasitaisė ir nebenusikals, būdamas laisvėje tikrai laikysis įstatymų, o bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, t.y. nubausti

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, tarp kurių yra siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, negali būti pasiekti šiuo metu taikant nuteistajam J. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, be to nebūtų patenkinti ir nukentėjusiųjų lūkesčiai dėl teisingumo įgyvendinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo laikyti ją niekine.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo J. G. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.