Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. K., jos atstovui advokatui Giedriui Bučinskui, institucijos, surašiusios protokolą ir priėmusios nutarimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovui Renatui Ivanauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo panaikinimo (nukentėjusysis asmuo V. V.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau –Vilniaus apsk. VPK KPV) Kelių policijos rinktinės patrulis vyr. policininkas 2009-09-04 V. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F 269198 už Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 4, 113 punktų reikalavimų pažeidimą, kuriame nurodė, jog ji 2009-09-04 7 val. 20 min. Šiltnamių – Oslo g. sankirtoje, Vilniuje, vairuodama automobilį „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi ir įvažiuodama į kelių sankirtą ir išvažiuodama iš jos atsidūrė priešpriešinio eismo juostoje, susidūrė su ten važiuojančiu automobiliu, sugadino abu automobilius, todėl savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d. (b.l. 10).

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus apsk. VPK KPV administracinės veiklos skyriaus įgaliotas pareigūnas, 2009-09-22 nutarimu Nr. F 269198 V. K. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d. padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 150 Lt (b.l. 6 ).

Atvykus policijos pareigūnams, V. V. neneigė, kad lenkė savo važiavimo kryptimi važiuojančius kitus automobilius. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis 2009-09-04 Vilniaus aps. VPK KPV patrulio, vyr. policininko J. O. tarnybinis pranešimas (b. l. 14). Vėliau V. V. savo parodymus pakeitė, neigė, kad buvo išvažiavusi į priešingo eismo juostą.

Grįsdama faktines aplinkybes taip pat nurodė, jog eismo įvykio vietos plane (b.l. 15) nenurodyta nei susidūrimo vieta, nei važiavimo vėžės, todėl nėra neaišku, kokiu būdu nutarimą priėmęs pareigūnas nustatė, jog automobilis „Peugeot 306“ sankryžoje išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Iš eismo įvykio vietos plano aiškiai matosi, jog automobilis „MB C 220“ po susidūrimo nuvažiavo 10 metrų už sankryžos ir sustojo priekiniu ratu nuo šaligatvio 0,8 m, o galine dalimi 1,4 metro. Taip šis automobilis galėjo sustoti tik tuo atveju, jeigu suko į dešinę ne iš savo eismo juostos, o iš priešpriešinės eismo juostos. Kaip tarnybiniame pranešime pažymi patrulis J. O., automobilio „MB C 220“ vairuotoja, pradėjusi lenkimą jo baigti tinkamai, t.y. grįžti į savo eismo juostą iki viengubos ištisinės linijos pradžios nesugebėjo. Vadinasi, automobilio „MB C 220“ vairuotoja, jau būdama sankryžoje, važiavo nutolusi toliau nuo dešinio kelio krašto kirsdama viengubą ištisinę liniją, tuo pažeisdama ir KET 145.1 p. Taip pat eismo įvykio vietos plane neteisingai nurodyti Šiltnamių gatvėje abiejų eismo juostų pločiai. Turėdama bylos kopiją įvykio vietoje pati pamatavo abiejų eismo juostų pločius. Abi juostos turėjo po 4 m. Policijos patrulių sudarytoje įvykio schemoje nurodyti matmenys nesutapo su jos pačios darytais išmatavimais. Taip pat nurodė, jog eismo įvykio vietos plano juodraštyje (b. l. 18), matomi pataisymo požymiai. Automobilis „Peugeot 306“, eismo įvykio vietos plano juodraštyje yra patrauktas nuo kelio dešinio krašto į kelio vidurį, nors po įvykio minėtas automobilis nestovėjo taip, kaip pavaizduota plano juodraštyje. Įvykio vietoje automobilis „Peugeot 306“ buvo arčiau dešinio kelio krašto, o ypač automobilio galinė dalis. Su eismo įvykio plano juodraštyje darytais taisymais nebuvo supažindinta, o pasirašydama ant eismo įvykio vietos plano buvo suklaidinta policijos pareigūnų. Buvo nurodyta, jog pasirašyti privalau, nepriklausomai nuo to, ar sutinku, ar ne su plane nurodytais matavimais.

Pažymėjo, jog jeigu ji, važiuodama nuo Oslo gatvės link Šiltnamių gatvės, įvažiuodama į kelių sankirtą ir išvažiuodama iš jos būtų atsidūrusi priešpriešinio eismo juostoje ir atsirėmusi tiesiai į dešinį kelio kraštą, kaip tai kelių policijos patruliai pavaizdavo eismo įvykio vietos plane, tuomet ji būtų atsitrenkusi ne į kairį automobilio „MB C 220“ šoną, o į dešinį, arba būtų sugadinta visa automobilio „MB C 220“, priekinė dalis. Tokių sugadinimo žymių nebuvo, o buvo slystamuoju būdu sugadintos abi automobilio „Peugeot 306“ kairės pusės durelės. Skundžiamame nutarime liudytojų parodymai nepagrįstai įvertinti kritiškai bei visiškai į juos neatsižvelgta, motyvuojant tuo, jog atvykus policijos pareigūnams eismo įvykio vietoje liudytojų nebuvo bei tuo, jog liudytojai dirba toje pačioje įstaigoje kaip ir ji pati. Todėl mano, jog tokie nutarimo motyvai neatitinka realybės.

Teismo posėdžio metu V. K. neprieštaravo, kad šiuo atveju visapusiškam bylos išnagrinėjimui reikalingos specialiosios žinios. Palaikė skunde išdėstytus motyvus, papildomai paaiškino, jog nukentėjusioji važiavo vidurio keliu per liniją, ją „apžergusi“. Tačiau nematė, kad automobilis MB būtų lenkęs kitą automobilį. Jei ji būtų kirtusi kampą, tuomet iki vidurio sankryžos ji nebūtų pavažiavusi. Kai darė posūkį į kairę, bandė išvengti susidūrimo, todėl pasuko vairą į dešinę. Kai automobilis sustojo jis dar lanku pajudėjo į priekį.

Vilniaus apskrities VPK KPV atstovas nurodė, kad priimtas nutarimas yra teisėtas. Automobilių važiavimo trajektoriją nustatė remiantis visa bylos medžiaga, schema, vairuotojų parodymais, buvo atliktas eksperimentas. Automobilio „Peugeot 306“ vairuotoja turėjo važiuoti arčiau kelio vidurio ir neįvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto saugaus eismo centro direktorius V. S. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino raštu byloje pateiktą specialisto išvadą (dėl V. K. raštu pateiktų klausimų), kurioje nurodyta, kad policijos pareigūnų parodymų patikrinimo vietoje (b.l. 30-33) nurodyti važiuojamųjų kelio dalių sankirtoje pažymėti pagal automobilio „Peugeot 306“ judėjimo kryptį taškai Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. l, kuriuos jų nuomone, automobilio „Peugeot 306“ vairuotoja, darydama posūkį į kairę, privalėjo apvažiuoti iš dešinės pusės, reikalavimas apvažiuoti iš dešinės važiuojamųjų kelio dalių sankirtos viduryje pažymėtą tašką Nr. 3 yra perteklinis. Automobilio Peugeot 306 vairuotojai būtų pakakę įvažiuojant į važiuojamųjų kelio dalių sankirtą ir išvažiuojant iš jos apvažiuoti iš dešinės pagal jos judėjimo kryptį taškus Nr. 2 ir Nr. l. Tas pat galioja ir automobilio MB C 220 vairuotojai. Kadangi įvykio vietos schemoje užfiksuotos tik automobilių padėtys (nėra užfiksuota (rasta) stiklo šūkių, stabdymo ar skersinio slydimo pėdsakų), todėl nėra galimybės nustatyti tikslią automobilių susidūrimo vietą.

Atlikus išsamų eismo įvykio tyrimą, t.y. apžiūrėjus automobilių sugadinimus bei įvertinus automobilių susidūrimo pobūdį, įvertinus eismo įvykio schemoje užfiksuotas automobilių padėtis ir galimas automobilių judėjimo trajektorijas bei susidūrimo vietą, - yra pagrindas vertinti vairuotojų veiksmus Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) reikalavimų atžvilgiu. Atsižvelgiant į automobilio „Peugeot 306“ padėtį įvykio vietoje tikėtina, kad automobilio „Peugeot 306“ vairuotoja išvažiuojant iš važiuojamųjų kelio dalių sankirtos tašką Nr. l (b.l. 30-33) bandė apvažiuoti ne iš dešinės pagal savo judėjimo kryptį, o iš kairės pusės, arba tikėtina, kad per šį tašką Nr. 1 galėjo būti pervažiuota, t. y. įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą nesilaikyta KET 113 punkto reikalavimų. Atkurti automobilio „MB C 220“ judėjimo trajektoriją yra sudėtinga, nes, kaip nurodyta byloje, automobilis „MB C 220“ po susidūrimo iškart nesustojo, o pavažiavo toliau į priekį nuo susidūrimo vietos. Todėl šio automobilio vairuotoja turėjo didesnę techninę galimybę nei automobilio „Peugeot 306“ vairuotoja po susidūrimo pakeisti automobilio judėjimo kryptį ir padėtį važiuojamųjų kelio dalių sankirtos bei gatvės, vedančios link Oslo gt., pločio atžvilgiu. Taip, kaip eismo dalyviai elgėsi artėdami iki sankryžos, tai negali turėti tiesioginės įtakos eismo įvykio kilimui. Kadangi įvyko eismo įvykis įvyko, todėl galimai KET 111 p. nesilaikė abu automobiliai.

Teismo posėdžio metu V. S. parodė, kad negalima nustatyti kokia buvo automobilio „MB C 220“ važiavimo trajektorija. Tačiau jei automobilis „MB C 220“ būtų sukęs pagal važiuojamosios dalies kraštą, įvykis galėjo ir neįvykti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

LR ATPK 9 str. straipsnyje pateikiama administracinio teisės pažeidimo sąvoka, kur nurodoma, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

LR ATPK 256 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t.y. turi būti nustatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių.

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek nukentėjusysis galimai pažeidė Kelių eismo taisykles, tačiau byloje surinktų įrodymų nepakanka padaryti vienareikšmiškai ir neginčytinai išvadai. Juo labiau byloje nepakanka įrodymų patvirtinančių, kad V. K. galimai padarytas KET pažeidimas nulėmė eismo įvykio kilimą.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Nagrinėjamos situacijos įrodymų šaltiniai (t.y. pirminiai oficialūs duomenys apie eismo įvykį surašyti 2009-09-04) yra (eismo įvykio laikas – 2009-09-04 7.20 val.): 2009-09-04 administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame pažeidimo esmė aprašyta - V. K. 2009-09-04 7.20 val. Šiltnamių – Oslo g. sankirtoje, Vilniuje, vairuodama automobilį „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi ir įvažiuodama į kelių sankirtą ir išvažiuodama iš jos atsidūrė priešpriešinio eismo juostoje, susidūrė su ten važiuojančiu automobiliu, sugadino abu automobilius, todėl savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d. (b.l. 10); policijos pareigūno J. O. 2009-09-04 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodė, jog eismo įvykio dalyviai nenukentėjo, pašalinių liudytojų nėra ir yra aprašyta situacija iš eismo įvykio dalyvių (transporto priemonių vairuotojų) paaiškinimų; eismo įvykio vietos 2009-09-04 planas (b.l. 15, 16, 18 – plano juodraštis), kuriame nurodyta automobilių sugadinimai (b.l. 25 - iš nuotraukos matyti, jog automobilis „Peugeot 306“ sugadintas slystamuoju būdu ir abiejų automobilių aprašyti sugadinimai nepagrindžia V. K. KET 113 p. pažeidimo fakto) ir plane surašyti matavimo duomenys; eismo įvykio dalyvių V. V. ir V. V. 2009-09-04 paaiškinimai, foto nuotrauka (b.l. 10, 15, 16, 16, 17, 18, 22-25).

Iš šių pirminių eismo įvykio momentu fiksuotų duomenų, darytina išvada, jog nėra įtikinamos informacijos apie automobilio „MB C 220“ judėjimo trajektoriją, nėra eismo įvykio vietos plane (b.l. 15-16) užfiksuota (rasta) automobilių susidūrimo vietoje stiklo šukių, dažų ir t.t., automobilių stabdymo ar skersinio slydimo pėdsakų. Pripažintina, jog eismo įvykio vietos plane užfiksuota tik matavimai ir automobilių padėtis policijos pareigūnų atvykimo momentui (nėra duomenų kaip automobiliai judėjo iki susidūrimo ir po jo, nėra duomenų ar po susidūrimo automobiliai manevravo, siekiant automobilių vairuotojams norimų rezultatų ir t.t.). Dėl eismo įvykio vietos plane paminėtų duomenų trūkumo (automobilis „MB C 220“ po įvykio iš karto nesustojo, važiavo ir nežinoma jo tolesnė važiavimo kryptis, trajektorija), darytina išvada, jog nėra įtikinamų įrodymų, jog nagrinėjamoje situacijoje V. K. pažeidė KET 4 p., 113 p. ir dėl pastarosios veiksmų galėjo kilti eismo įvykis.

Vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-06 nutarties nurodymus, ginčo šalys nesiekė, kad būtų atlikta ekspertizė (tik paskutiniame teismo posėdyje institucijos atstovas neprieštaravo ekspertizės atlikimui, jei byla būtų grąžinta papildomam tyrimui – 2010-02-10 posėdžio protokolas). Esant tokiai situacijai, teismo iniciatyva buvo pakviestas specialistas iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto Saugaus eismo centro (b.l. 93, Specialisto 2011-02-09 išvada – Nr. 4; pastaba- išvadoje vietoje KET 133 p. turi būti 113 p. – rašybos klaida).

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Saugaus eismo centro specialisto 2011-02-09 išvadoje Nr. 4 konstatuota, jog pagal oficialiai fiksuotus pirminius duomenis nėra galimybės patvirtinti, jog automobilio „Peugeot 306“ vairuotojos veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Teismo posėdžio metu (žr. teismo posėdžio protokolą) specialistas taip pat pažymėjo, jog ir ekspertizė negalės atkurti tikslios eismo įvykio situacijos, nes trūksta duomenų apie automobilio „MB C 220“ judėjimo kryptį po susidūrimo - eismo įvykio vietos plane tai nefiksuota (taip pat nefiksuotas automobilio „Peugeot 306“ slydimas, automobilių susidūrimo vietoje automobilio dažai, detalių šukės).

Kiti prie eismo įvykio tyrimo medžiagos teikti prašymai, kitų asmenų paaiškinimai, įrodymai (t.y. 2009-09-22 foto nuotraukos – b.l. 30-34 ir jų aprašymo turinys bei nuotraukose fiksuota procedūra nėra pagrįsta teisės aktais) yra surašyti ne eismo įvykio momentu, t.y. 2009-09-04 bei yra nepakankamai informatyvūs, adekvatūs pirminiams fiksuotiems duomenims (b.l. 10, 15, 16, 16, 17, 18, 25), todėl negali būti vertintini kitų pirminių oficialių įrodymų apimtyje.

Įvertinus byloje surinktą medžiagą, darytina išvada, jog V. K. inkriminuojamas pažeidimas, nesant pakankamai surinktų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jos veiksmai nulėmė eismo įvykį, todėl ginčijamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pažeidimas turi būti grindžiamas objektyviais įrodymais, atitinkančiais LR ATPK 256 str. nuostatas. LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p. numato, kad ATP bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Šiuo atveju nesant V. K. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties, skundžiamas nutarimas naikintinas ir pastarosios atžvilgiu byla nutrauktina.

Dėl pasakyto nusižengimo faktas nepatvirtintas ir todėl darytina išvada, kad V. K. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p., 128 str.,

nutarė:

patenkinti skundą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009-09-22 nutarimą Nr. F 269198 V. K. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.