Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas Marijus Kursevičius Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.; 3.12.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. sausio 26 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio, teisėjų Reginos Pocienės, Angelės Ikasalienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. 59-312 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2013 m. lapkričio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuria pakeista Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis, kuria subendrintos Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu ir Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės, paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant bei prie 2013 m. lapkričio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi paskirtos vienerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – aštuonis mėnesius – šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir S. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės vykdymo pradžia – 2012 m. gruodžio 14 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2015 m. birželio 13 d., 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis atliko 2013 m. spalio 13 d. Neatliktos bausmės dalis 2014 m. lapkričio 20 d. – 6 mėnesiai ir 23 dienos.

S. K. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pirmą kartą buvo svarstytas 2014 m. birželio 5 d. Komisija tuokart nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo.

Pakartotinai apsvarsčius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. K. galimybę, 2014 m. lapkričio 27 d. Komisijos priimtu nutarimu Nr. 59-312, jam siūlyta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kartu taikant šias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2015 m. birželio 13 d., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2015 m. birželio 13 d., gydytis priklausomybės ligas, esant nuteistojo rašytiniam sutikimui, iki 2015 m. birželio 13 d., taip pat kitas pareigas – teismo nuožiūra.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. 59-312 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. K..

Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo nuteistasis S. K. prašo tenkinti skundą ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį. Nuteistasis S. K. prašo atsižvelgti į tai, kad jis be sargybos būna 9 mėnesius, tad laisvėje prabūna visą dieną, dirba statybose, kad iki bausmės pabaigos likę penki mėnesiai bei tai, kad jis pasirengęs integruotis į visuomenę.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. K. skundas atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartis teisėta ir pagrįsta.

Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, atlikta pagal OASys metodiką bei kitos aplinkybės. (LR BVK 164 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.

Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su teismui pateikta medžiaga, asmens byla, nuteistojo skundu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes bei jų pagrindu priėmė teisingą nutartį. Su tokiu apylinkės teismo sprendimu apeliacinės instancijos teismas sutinka. Nagrinėjamu atveju nuteistojo teisės, įstatymų reikalavimai ir nuostatos pažeistos nebuvo. Nežiūrint į tai, kad šiuo atveju faktiškai yra formalusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 str. numatytą lygtinį paleidimą. Įstatymas suteikia teismui teisę ir pareigą įvertinti ar nuteistasis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, tik visapusiškai įvertinus jo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo vietoje, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, socialinius ryšius ir kitos svarbias aplinkybės.

Aukštesnės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistasis dirba statybose, pasirengęs integruotis į visuomenę, į tai, kad nuteistasis S. K. yra atlikęs būtiną dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę programose, savarankiškai vykdė asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo socialinės reabilitacijos programą, bausmės atlikimo laikotarpiu, iki nutarimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priėmimo, nebaustas, palaiko socialinius ryšius su mama ir broliu, išėjęs į laisvę turėtų gyvenamąją vietą. Į šias bei skunde nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir vertina teigiamai, tačiau pažymi, kad nagrinėjamu atveju šių aplinkybių nepakanka, kad teismas padarytų išvadą, jog nuteistasis S. K. pasitaisys, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis S. K. praeityje teistas net dvylika kartų, daugiausiai – už nusikaltimus nuosavybei, šiuo metu taip pat atlieka bausmę už nusikaltimus nuosavybei, vienas iš jų - smurtinio pobūdžio – plėšimas, taip pat yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamą veiką, kuria kėsinamasi į viešąją tvarką, nusikalstamas veikas darė apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholis turėjo įtakos ir jo smurtiniam elgesiui, be to, S. K. baustas administracine tvarka, jam vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, du kartus taikytas lygtinis paleidimas ir S. K. vieną kartą sąlygas pažeidė. Atsižvelgiant į tai, darytina pagrįsta išvada, jog S. K. turi polinkį nusikalsti, kadangi teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, vėl darė naujus nusikaltimus, nėra linkęs keisti gyvenimo būdo, laikytis įstatymų reikalavimų, visuomenėje nustatytų moralės normų. Be to pažeidimus daro ir būdamas pataisos namuose. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. K. Alytaus pataisos namuose, režimo reikalavimus pažeidė penkis kartus (nevykdė administracijos nurodymų) ir už tai penkis kartus buvo baustas drausmine tvarka, todėl šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas nuteistasis sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų. Be to, nuteistojo S. K. pagal OAsys metodiką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė – 84 balai. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis turi nemažų skolinių įsipareigojimų, o finansiniai sunkumai asmens socialinio tyrimo išvadoje įvardinti kaip vienas iš veiksnių, galinčių nulemti jo nusikalstamą elgesį. Neabejotinai šios aplinkybės yra ypač svarbios darant išvadą, ar nuteistasis gali būti toliau taisomas neizoliuojant jo nuo visuomenės, bet prižiūrint. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis S. K. pasitaisė, o bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, t.y. nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jau pasiekti. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo S. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.