- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-22
- Bylos Nr.
- 2A-890-524/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01036-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokinio turto padalijimo, atsakovo A. V. priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo, kompensacijos atsakovui priteisimo, institucija teikianti išvadą, – Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius bei atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimo civilinėje byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės; nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su motina; priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 400 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; priteisti asmeninės ieškovės teise bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu įgytus namų apyvokos daiktus: 500 Lt vertės 3 dalių stumdomą rūbų spintą, 500 Lt vertės 2 dalių sekciją, 300 Lt vertės filmavimo kamerą „Sony“, iš viso turto už 1700 Lt; atsakovui priteisti 400 Lt vertės dviratį. Nurodė, kad su atsakovu 2005-08-12 Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką. Santuokos metu 2005-11-29 gimė sūnus T. V.. Po santuokos sudarymo pradėjo nesutapti charakteriai, išryškėjo skirtingas požiūris į šeimą, gyvenimo vertybes, santuokines pareigas. Atsakovas dažna vartoja alkoholį, po to tampa agresyvus ir žiaurus, smurtauja. Atsakovas ieškovę įžeidinėja, žemina vaiko ir pašalinių akivaizdoje, paskutiniu metu nesirūpina šeimos gerove, nuolat girtuokliauja. Teismo prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Nepilnamečio sūnaus T. V. gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja jos gyvenamojoje vietoje. Kadangi sūnaus išlaikymui išleidžia apie 1000 Lt per mėnesį, prašo priteisti iš atsakovo 400 Lt. Prašė padalyti namų apyvokos daiktus. Paaiškino, kad 2009-08-06 šalys sudarė vedybų sutartį, kuria susitarė, jog žemės sklypas Nr. 606, (duomenys neskelbtini), po sutarties pasirašymo tampa jos asmenine nuosavybe. Taip pat sutartyje nustatyta, kad visi kiti kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, įgyti tiek iki santuokos, tiek susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ieškovės vardu yra registruotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)., butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šis turtas yra jos asmeninė nuosavybė, įgytas iki santuokos sudarymo, todėl nedalytinas.
Atsakovas priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; priteisti nepilnamečiam sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt per mėnesį; 2009-08-06 vedybų sutartį pripažinti negaliojančia; iš ieškovės priteisti 30 000 Lt kompensaciją dėl ieškovei tenkančios turto dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka iširo dėl sutuoktinės kaltės, nes ji pradėjo planuoti ištuoką dar 2009 metais, kai jį privertė jam nenaudingomis sąlygomis pasirašyti vedybų sutartį. Ieškovė žemina atsakovą, sudaro jam konfliktines situacijas ir aplinką, dėl kurių jam teko imtis nenumatytų sprendimų dirbtinai sukurtoms gyvenimo situacijoms sušvelninti. Dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatyto ginčo nėra, mano, kad ieškovė nesudarys kliūčių nevaržomai bendrauti su sūnumi. Ieškovės reikalaujamas priteisti išlaikymas nepilnamečiam sūnui yra per didelis, sutinka mokėti po 200 Lt per mėnesį. Nesutinka su ieškovės pateiktu ieškinio reikalavimu dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, nes ieškovė į dalytino turto balansą įtraukė tik namų apyvokos daiktus už 2100 Lt, tuo tarpu 2011-05-16 sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo nurodyti ir kiti daiktai, kaip automobilis, namų ūkio daiktai už 200 Lt, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), pajamos už žemės sklypą Šilutės rajone. Pažymi, kad sudarant vedybų sutartį ieškovė prieš jį vartojo psichologinę prievartą, todėl ši sutartis turi būti panaikinta.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2012-12-16 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė A. V. ir V. V. santuoką, įregistruotą 2005-08-12 Kretingos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.160; nustatė nepilnamečio sūnaus T. V. gyvenamąją vietą jo motinos V. V. gyvenamojoje vietoje; priteisė iš A. V. nepilnamečio sūnaus T. V. išlaikymui po 300 Lt mokamų periodinių išmokų kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant skirtą išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, skiriant ieškovę lėšų, skirtų nepilnamečio sūnaus išlaikymui, tvarkytoja; priteisė asmeninės ieškovės nuosavybės teise 500 Lt vertės spintą, 500 Lt vertės sekciją ir 300 Lt vertės filmavimo kamerą „Sony“; priteisė asmeninės atsakovo nuosavybės teise 400 Lt vertės dviratį; priteisė iš ieškovės kompensaciją atsakovui 1880 Lt; atmetė priešieškinio reikalavimą dėl vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia; po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes; priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas: 2000 Lt ieškovei ir 1091 Lt valstybei. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su motina, nes tarp šalių šiuo klausimu ginčo nekilo. Teismas įvertino visas ieškovės ir atsakovo gyvenimo aplinkybes, nustatė, kad po santuokos nutraukimo skyrium gyvensiantis tėvas neturi kitų išlaikytinių, neturi nustatytų pastovių sveikatos problemų, todėl priteisė po 300 Lt išlaikymą sūnui mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti sudarytą vedybų sutartį negaliojančia. Teismas nenustatė aplinkybių, kad atsakovas vedybų sutartį būtų sudaręs dėl suklydimo, negalėdamas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, kad jam buvo daromas fizinis, psichinis ar kitoks poveikis. Teismo nuomone, yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą jai priteisti prašomus tris namų apyvokos daiktus: spintą, sekciją ir filmavimo kamerą, nes šie daiktai po santuokos nutraukimo labiau reikalingi tam asmeniui, su kuriuo lieka nepilnametis vaikas, o dviratį, kurio vertė 400 Lt, priteisė atsakovui, taip pat atsakovui iš ieškovės priteisė 450 Lt kompensaciją.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimo dalį ir priteisti iš ieškovės atsakovui 30 000 Lt kompensaciją dėl jam netenkančios turto dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Nurodė, kad į dalytino turto balansą nebuvo įtrauktas visas sutuoktinių sugyventas turtas. Teigia, kad vedybų sutartis buvo pasirašyta naudojant prieš atsakovą psichologinę prievartą, t. y. sukurdama šeimoje nuolatinius konfliktus, išsakydama ultimatumus dėl gyvenimo šeimoje kartu. Apelianto nuomone, ieškovės apgaulė ir klasta paaiškėjo, kai ji kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir į dalytiną turtą neįtraukė vedybų sutartyje nurodyto turto. Šių aplinkybių pagrindu, teismas turėjo pripažinti vedybų sutartį negaliojančia. Pripažinus ginčijamą vedybų sutartį negaliojančia, visas turtas turėjo būti padalytas pusiau. Apelianto nuomone, įvertinus bendrosios dalinės nuosavybės vertę, patirtas išlaidas skolos grąžinimui, įdėtas investicijas į ieškovės gerovę, kad šeima iširo dėl ieškovės nesąžiningumo ir apgaulės, atsakovui turėjo būti priteista 30 000 Lt kompensacija dėl jam netenkančios turto dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimą nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo motyvus dėl vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia, kaip sudarytą ieškovei prieš atsakovą vartojant psichologinę prievartą, sukuriant nuolatinius konfliktus šeimoje dėl apgaulės, todėl ji turėtų būti pripažinta negaliojančia.
Sutuoktinių teisė sudaryti vedybinę (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) įtvirtinta CK 3.83 straipsnio 1 dalyje. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Tačiau pagal CK 3.81 str. 1d. sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatytas sutuoktinių sudarytoje vedybinėje (povedybinėje ) sutartyje. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Šioje byloje nustatyta, kad šalims sudarius 2009-08-06 vedybų sutartį ( t.1, b.l.37) šalys susitarė, kad santuokoje įgytas žemės sklypas priklausys ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai dalijo šalių turtą, nutraukdamas jų santuoką, pagal paminėtas įstatymų nuostatas taikė tiek sutartyje, tiek įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Kai nenutraukdami santuokos sutuoktiniai sudaro povedybinę sutartį tai turto daliai, kuri nebuvo įtraukta į sutartį taikytinas bendrosios jungtinės nuosavybės režimas. Kai ginčo šalys pateikia įrodymus apie santuokos metu pasidalytą turtą, sudarytas sutartis dėl tokio turto, toks turtas išbraukiamas iš dalytino buvusių sutuoktinių turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2011), todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė materialinės teisės normas ir dalijo tik tą šalių turtą, dėl kurio šalys nebuvo susitarusios.
Atsakovas neįrodė, kad yra pagrindas pripažinti šią vedybų sutartį negaliojančia nurodytais pagrindais ar kad ji prieštarauja imperatyvioms teisės normoms (CPK 178 str.).Pagal CK 6.154 straipsnį sutartis yra dviejų arba daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Vienas iš esminių yra sutarčių laisvės principas, kuris reiškia, kad sutarties šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, neprieštaraujančias įstatymams (CK 6.156 str.). Sutarties laisvės principas reiškia, kad sutartis yra jos šalių privatus reikalas, todėl, sudarydamos sutartį, šalys savo laisva valia nulemia jos turinį, savo teises ir pareigas. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Tam, kad sutartis galiotų, pakanka dviejų pagrindinių sutarties elementų – veiksnių šalių susitarimo, t. y. suderintos tarpusavyje ir laisvai išreikštos kiekvienos šalies valios ir įstatymų numatytais atvejais – sutarties formos. Apie ginčijamo sandorio teisėtumą turi būti sprendžiama laikantis to sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusių materialinės teisės normų, reglamentavusių sandorio formos bei turinio klausimus bei kitas sandorių galiojimo sąlygas, reikalavimų. Kiekvieno sandorio būtini elementai yra subjektai, jų valia ir jos išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Jeigu bent vienas sandorio elementas neatitinka įstatymo reikalavimų, sandoris laikomas negaliojančiu. Pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles atsakovas privalėjo įrodyti, jog vedybų sutarties sudarymo metu jo valia formavosi ydingai dėl ieškovės apgaulės, psichologinio smurto (CK 1.91 str.), tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Atsakovas nurodo, kad ieškovės veiksmai dėl ieškovės
2009-07 -12-20 dienomis kreipimosi į policiją (t.1, b.l.14-18) dėl atsakovo elgesio turi būti pripažinti veiksmais, įrodančiais jos psichologinį smurtą, tačiau įvertinus visą bylos medžiagą tokios išvados padaryti negalima. Visų pirma įvertintina tai, kad ir po 2009-08-06 vedybų sutarties sudarymo dėl atsakovo elgesio nuo 2010-01-01 iki 2011-05-01 buvo kreipiamasi į policiją (t.1, b.l.61). Atsakovas nenuginčijo bylos įrodymų dėl to, kad 2009-07-13, 2009-09-27, 2010-12-01, 2011-04-06 buvo įspėtas dėl netinkamo elgesio (t.1, b.l.15, 17, 26, 28). 2011-04-05 teikime (t.1, b.l.79) užfiksuotas atsakovo pripažinimas fakto dėl jo netinkamo elgesio buityje, 2011-04-19 atsakovui nustatytas 2,2 promilių girtumas (t.1, b.l.61). Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir ekspertizės akte (t.1, b.l. 22-23) užfiksuotas atsakovo girtumas, šalių muštynės. Šie įrodymai atsakovo yra nenuginčyti, nėra byloje įrodyta, kad ieškovė be jokio pagrindo kreipėsi į policiją dėl atsakovo elgesio, šmeižė atsakovą. Byloje įrodyta, kad ieškovė dėl atsakovo elgesio nuolat tiek prieš sutarties sudarymą, tiek ir po jos kreipėsi į policiją, todėl atsakovo nurodomas psichologinis smurtas sudarant vedybų sutartį yra neįrodytas. Apgaulė - tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių. Apgaulė, formuojant šalių valią, pasireiškia tuo, kad viena iš sandorio šalių tyčia suklaidino kitą šalį tam, kad pastaroji sudarytų šį sandorį. Tokiu atveju vienos sandorio šalies valia sudaryti sutartį suformuojama dėl kitos sandorio šalies nesąžiningų veiksmų įtakos, tačiau atsakovas neįrodė, kad ieškovės veiksmai buvo nesąžiningi. Tiek kreipimasis su pareiškimais į policiją, tiek notarinio mokesčio sumokėjimas už vedybų sutarties patvirtinimą yra teisėti veiksmai. Akivaizdu, kad tokie ieškovės veiksmai atsakovui buvo žinomi, išviešinti, vedami su juo profilaktiniai pokalbiai, jis buvo įspėjamas, byloje nėra jokių įrodymų, kad jis ne laisva valia vyko pas notarą sudaryti vedybų sutarties, todėl tenkinti priešieškinio nėra teisinio pagrindo. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad vedybų sutarties nuostatos prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ar yra pagrindai, nurodyti CK 3.105 str., nes byloje nėra įrodymų, kad ši sutartis pažeidė šalių kreditorių teises, vedybų sutartyje šalys gali susitarti dėl konkretaus turto, tai šioje byloje buvo padaryta. Sutuoktiniai tokioje sutartyje, sudaromoje nenutraukiant santuokos, gali numatyti padalyti savo turtą tiek lygiomis, tiek nelygiomis dalimis. Taip pat jie gali susitarti padalyti visą turtą, jo dalį ar kokį nors turto objektą. Tuo atveju, kai šalių santuoka nenutraukiama, dalis sutuoktinių turto gali likti jų bendrąja jungtine nuosavybe ir tai neturi įtakos turto, dėl kurio padalijimo jie susitaria, dalijimo teisėtumui. Aplinkybė, kad įstatymai nedraudžia sutuoktiniams susitarimu dalijantis bendrą turtą nukrypti nuo lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo turto padalijimo sutartyje, pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2009-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2009).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, koks turtas ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise, įgytas iki 2005-08-12 šalių santuokos sudarymo, t.y. žemės sklypai (duomenys neskelbtini), nes jie įgyti 1997-12-31(t.1, b. l. 46-49) ir automobilis, įgytas 2005-07-26 (t.1, b. l. 51) , todėl šio turto tarp šalių nepadalijo, o atsakovo atsiliepime (t. 1, b. l. 64) nurodytos pajamos iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo yra neįrodytos nei konkretaus dydžio prasme, nei bendrosios jungtinės nuosavybės turto prasme.
Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė dalytiną šalių turtą, teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).
Iš atsakovo ieškovei priteistini 500 Lt advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ( CPK 93 str. 1d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1, 2 dalimis, teisėjų kolegija
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti V. V. iš A. V. 500 Lt advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.