Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2024-06-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1665-408/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-06-18
Bylos Nr.
1-1665-408/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48002-2023-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Kalkauskas
Kaltinamasis
A. A.
Nukentėjusysis
O. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1665-408/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48002-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.3; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 18 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas,sekretoriaujant Amandai Viktoravičiūtei,dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei,kaltinamajam A. A.,nukentėjusiajai O. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvena ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas: 2022-03-01 Kauno miesto apylinkės Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -BK ) 187 str. 1 d., 284 str., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. – laisvės apribojimu 6 mėnesiams. 2022-05-31 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2022-03-01 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis ir A. A. veiksmai perkvalifikuoti į BK 284 str. ir paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, išskyrus jei tai susiję su darbu ar mokslu; pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamasis A. A. 2023 m. gruodžio 17 d. apie 16.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia, vieną kartą ranka sudavė savo šeimos narei - sesei O. A. į kairį veido skruostą ir kairę ausį, padarydamas nukentėjusiajai O. A. trauminį kairės ausies būgnelio plyšimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltas pripažino visiškai. Jis paaiškino, kad gyvena kartu su mama, tėčiu ir sese viename bute. 2023 m. gruodžio 17 d. apie 16.00 val. jis būdamas išgėręs alkoholinių gėrimų grįžo į namus. Kadangi į namus grįžo neblaivus, tarp jo ir sesės O. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis, būdamas supykęs, ranka sudavė O. per ausį. Dėl savo poelgio labai gailisi

Kaltinamajam A. A. visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė yra visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais žemiau išdėstytais įrodymais:

Nukentėjusioji O. A. 2023-12-17 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir apklausta parodė, kad gyvena kartu su mama K. A., tėvu V. A., broliu A. A. ir dukra S. A.. Brolis A. A. yra konfliktiško būdo, impulsyvus, kaltinantis kitus, nepriimantis kritikos, pagalbos, nuolatos kelia konfliktus su ja ir kitais namiškiais. Konfliktai būna žodiniai, jų metu brolis A. A. dažnai daužo daiktus, duris. Konfliktai kyla su broliu A. A. dėl to, kad šis neturi darbo, šio neieško, neprisideda prie buto išlaikymo, yra susidėjęs su jam blogą įtaką darančiais asmenimis, kartais neša daiktus iš namų, šiuos kažkur palieka, pamiršta. Šiandien, t. y. 2023-12-17 jai būnant namuose kartu su mama K. A. ir broliu A. A. vėl kilo žodinis konfliktas tarp jos ir brolio dėl jam išsakytos kritikos, pastabų, dėl kurių šis pradėjo ją įžeidinėti įvairiais žodžiais, vartoti necenzūrinius žodžius, liepė jai tylėti. Pasakius šiam, kad iškvies policiją šis iš jos atėmė jai priklausantį telefoną, toliau vyko žodinis konfliktas, kurio metu brolis A. A. jai delnu vieną kartą trenkė į galvos sritį, kairės pusės ausį, skruostą taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Skausmą jaučia dar ir apklausos metu, ausis yra užgulusi. Mama K. A. išgirdusi žodinį konfliktą ir susistumdymą paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Brolį A. A. nuo jos atitraukė mama. Kažkur po 5 min. atvyko policiją ir greitoji medicinos pagalba. Greitosios medicinos darbuotojams ją apžiūrėjus šie rimtų sužalojimų nenustatė, nurodė, kad tai bus galimai sumušimas, pablogėjus sveikatai pačiai kreiptis į gydymo įstaigą. Mama pačio įvykio nematė, tik išgirdusi pranešė policijai (b. l. 27–37).

Iš nukentėjusiosios O. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2023-12-17 apie 16:30 val. į namus akivaizdžiai neblaivus grįžo brolis A. A.. Jam grįžus į namus, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, dėl to, kad jis gyvena kartu su jais, t. y. su ja, tėvais, o prie mokesčių neprisideda. Dažnai grįžta į namus išgėręs, o niekur nedirba. Kuomet minėtą dieną A. grįžo į namus išgėręs, ji jam sakė, kodėl jis į namus grįžta girtas, kur geria, tegul ten jis ir būna. A., kuomet būna išgėręs alkoholinių gėrimų, dažnai jai „drasko“ akis, nesupranta kas jam yra sakoma. Konflikto metu su juo jie apsistumdė, jis ją pastūmė du kartus, o galiausiai jis ją apspjovė, ji brolį nuo savęs nustūmė, nes toks jo elgesys jai visiškai nepriimtinas. Kuomet jį nuo savęs nustūmė, jis jai delnu vieną kartą labai stipriai sudavė į kairį veido skruostą, ausį. Nuo suduoto smūgio jai pradėjo spengti galvoje, akyse susiliejo vaizdas. Kadangi jai buvo silpna, ji pritūpė ant grindų. Po smūgio A. jai sakė, kad ji neapsimetinėtų ir nevaidintų. Jis netikėjo, kad jai labai nuo jo suduoto smūgio spengia ausyse. Kuomet ji tupėjo ant grindų, į kambarį atėjo mama ir jai padėjo atsistoti. Klausė, kas buvo, kas įvyko, nes nei ji, nei kas kitas, nematė, kuomet A. jai delnu sudavė į ausį. Mama išsigando ir iš karto kvietė policijos pareigūnus. Kuomet mama jau buvo iškvietusi policija, A. nuo jos vis tiek neatstojo ir toliau ją įžeidinėjo įvairiausiais žodžiais: kad ji yra „šliūcha, „žiurkė, melagė“. Su A. dažniausiai kyla konfliktai, kuomet jis į namus grįžtas neblaivus. Šeimoje ji yra viena dirbanti, kartu gyvena ir tėvas, kuris yra pirmos grupės invalidas, mama bedarbė, o brolis A. „laisvo oro direktorius“, jis dėl nieko nesistengia, niekur nedirba ir nuolat kaltina šeimos narius, kad jam nesiseka. Pats dėl nieko nesistengia. Po įvykusio konflikto A. jos atsiprašė, jis pripažįsta, kad jai delnu sudavė į ausį. Šiuo metu jis namuose būna „šilkinis“. Nori paminėti, kad ji po įvykio, praėjus apie parai laiko vyko į (duomenys neskelbtini), nes jai labai skaudėjo ausį, iš ausies bėgo kraujas. Atvykusi į (duomenys neskelbtini) buvo nusiųsta į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje ją apžiūrėjo ir pasakė, kad yra plyšęs ausies būgnelis (b. l. 42–45).

Iš liudytojos K. A. parodymų matyti, kad ji gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su neįgaliu vyru ir dviem vaikais, t. y. O. ir A. Taip pat kartu gyvena ir dukros O. dukra, kuriai yra 3 metai. 2023 m. gruodžio 17 d. apie 16.00 val. ji kartu su dukra O. ir neįgaliu vyru buvo namuose. Tuo metu O. mergaitės namuose nebuvo. Būnant namuose ji girdėjo, kad į namus grįžo sūnus A. Jai būnant bute, tačiau kitoje patalpoje, girdėjo, kad jos sūnus A. konfliktuoja su dukra O. Konflikto metu girdėjo nuolatinius keiksmažodžius tiek iš O., tiek iš A. Ji net nesuprato dėl ko jie konfliktuoja. Tarp jų konflikto metu išgirdo smarkų „bumtelėjimą“. Toks garsas buvo, kad kažkas nukrito. Ji iš karto nuėjo pažiūrėti kas atsitiko. Nuėjusi į kitą kambarį, ji pamatė, kad ant žemės guli dukra O. Ji puolė prie savo dukros ją kelti. Iš karto dukros klausė, kas atsitiko, kodėl ji guli ant žemės, jai dukra sakė, kad A. jai vieną kartą delnu sudavė. Dukra ranka parodė, kad į veidą. O. sakė, kad jai cypia ausyje, bei sakė, kad jaučia nemalonumą ausyje, nes iš ausies bėga skysčiai su krauju. Ji pačio įvykio nematė, tik girdėjo konfliktą. Po įvykio jos sūnus O. atsiprašė, savo kaltę pripažino, kad blogai padarė (b. l. 68–71).

2024-03-18 akistatos protokole tarp įtariamojo A. A. ir nukentėjusios O. A. nurodyta, kad atlikus akistatą, A. A. laikosi savo pirminių parodymų ir nurodo, kad 2023 m. gruodžio 17 d. apie 16.30 val. grįžo į namus ir dėl to, kad buvo išgėręs alkoholinių gėrimų įvyko konfliktas tarp jo ir sesės O. A., po ko jiems susistumdžius, jis gal iš rankos jai pataikė į veidą. Nekentėjusioji O. A. nurodė, kad laikosi savo pirminių parodymų, kad 2023 m. gruodžio 17 d. 16.30 val. tarp jos ir brolio A. A. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu tyčia gavo vieną smūgį iš delno į kairę ausį, po ko broliui skundėsi, kad jai „zvimbia“ ausyse ir negali atsistoti (b. l. 161–164).

2023-12-17 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nurodoma, kad apie įvykį pranešė K. A., kuri ir pasitiko atvykusius pareigūnus. K. A. nurodė, kad į namus grįžo jos sūnus A. A. stipriai neblaivus ir pradėjo šūkauti, konfliktuoti su jos dukra O. A.. Būdama kitame kambaryje ji išgirdo duslų garsą ir atėjusi į kambarį, kuriame buvo O. A. ir A. A., pastebėjo, kad O. A. yra nukritusi ant grindų. Pareigūnams išėjus į laiptinę su A. A. pasikalbėti apie įvykio aplinkybes, šis nurodė, kad tarp jo ir sesers kilo buitinis konfliktas, tačiau šis neigė, kad būtų sudavęs bent vieną smūgi O. A.. Bendravus su O. A., ši nurodė, kad šiandien dieną jos brolis paėmė 5 eurus ir išėjo. Vėliau grįžęs pradėjo konfliktuoti. Kilus žodiniam konfliktui, A. A. spjovė į veidą ir dešine ranka trenkė O. A. į kairę veido pusę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po suduoto smūgio O. A. nukrito ant žemės, o jos brolis dar kartą spjovė jai į veidą. Atvykusi greitoji med. pagalba apžiūrėjo O. A., ši į gydymo įstaigą vykti atsisakė. Alkoholio kiekio matuokliu A. A. nustatyta 2,54 prom., O. A. 0,21 prom. neblaivumas (b. l. 83–86).

2023-12-17 asmens apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad atlikta O. A. apžiūra, kurios metu užfiksuota, kad kairėje veido pusėje ties skruostu matomas paraudimas (b. l. 87–89, 90–93).

2024-02-02 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad O. A. konstatuotas trauminis kairės ausies būgnelio plyšimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu pataikius į kairės ausies sritį uždarant išorinės ausies ertmę ir atitraukiant. Tokiu būdu susidaręs viršslėgis pažeidė silpniausią jungtį - būgnelį, viršijęs fiziologines anatominių struktūrų ribas. Sprendžiant pagal aprašytus morfologinius sužalojimų požymius, plyšimas padarytas dviejų parų laikotarpyje iki apžiūros gydymo įstaigoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi vieną nurodytos kūno srities trauminį kontaktą su kietu buku daiktu ar įrankiu. Remiantis ,,Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 7.1 punktu dėl konstatuoto būgnelio plyšimo, kuris sugyja per ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį O. A. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Konstatuotas sužalojimas savęs žalojimui ar griuvimui nebūdingas (b. l. 105–106).

2024-01-06 daiktų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame užfiksuota, kad liudytoja K. A. kviečia policiją dėl sūnaus A., nes jis parėjęs į namus adresu (duomenys neskelbtini), „skandalina“ ir jos dukrai nosį prakirto (b. l. 75–77).

2024-03-13 daiktų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtos policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašai, kuriose užfiksuota, kad policijos pareigūnai bendrauja su liudytoja K. A., kuri nurodo, kad jos sūnus pradėjo staugti, rėkti, keiktis. Policijos pareigūnams bendraujant su A. A. šis nurodo, kad jis niekam netrenkė, tai yra tik šeimyninis barnis ir kitą kartą tai nepasikartos. Policijos pareigūnams bendraujant su nukentėjusiąja O. A., ši nurodo, kad brolis grįžo namo ir iš jos dukros taupyklės išsiplėšė 5 eurus. Po ko įvyko žodinis konfliktas ir jis jai spjovė į veidą, ji jam „žuvį“ davė ir jis iš jėgų sudavė jai į ausį. Po to, atėjo mama ir brolį atitraukė, tada jis vėl jai spjovė į „snukį“. Čia ne pirmas kartas, amžinai terorizuoja, amžinai grįžta ir visus „kolioja“ (b. l. 78–80, 81–82).

2023-12-17 alkotesterio parodymuose užfiksuota, kad A. A.2023-12-17 17.05 val. nustatytas 2,54 promilių girtumas, O. A. 2023-12-17 17.12 val. nustatytas 0,21 promilių girtumas (b. l. 107–108).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvada

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Taigi, nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. Kaip matyti iš tyčinių kaltinamojo A. A. veiksmų, jis sąmoningai suprato, kad suduodamas ranka į veidą savo seseriai O. A., tokiais savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus (savo sesers) sveikatą, numatė, kad gali ją sužaloti ir tokių padarinių siekė. Tarp sukeltų padarinių ir kaltinamojo atliktų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, o kaltinamojo tiesiogiai atlikti nusikalstami veiksmai sukėlė konkrečius padarinius, t. y. nesunkiai sutrikdė O. A. sveikatą.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad kaltinamajame akte išdėstytos visos faktinės aplinkybės pasitvirtino. Kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, rašytiniais dokumentais nustatyta, kad A. A. 2023 m. gruodžio 17 d. apie 16.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia, vieną kartą ranka sudavė savo šeimos narei - seseriai O. A. į kairį veido skruostą ir kairę ausį, padarydamas nukentėjusiajai O. A. trauminį kairės ausies būgnelio plyšimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę A. A., atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį (padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikiant tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalto siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę.

Lengvinančiomis aplinkybėmis laikytinas kaltinamojo prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos. Sunkinančiomis kaltinamojo atsakomybę aplinkybėmis laikytinas apsvaigimas nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis praeityje buvo teistas, administracine tvarka baustas, psichiatrinio gydymo ir priklausomybių ligų gydymo įskaitoje neregistruotas.

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų, todėl ši bausmės rūšis ir skirtina kaltinamajam, tačiau teismas atsižvelgė į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes bei vadovaujasi teisingumo, proporcingumo, protingumo principais, todėl kaltinamajam nustato mažesnį nei vidurkis bausmės terminą

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra mažintina vienu trečdaliu (BK 64 ¹ straipsnio 2 dalis).

Teismas, įvertinęs minėtų tiek teigiamai, tiek neigiamai A. A. apibūdinančių aplinkybių visumą, priėjo prie išvados, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. A. skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta didelė neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams – jis prarastų gyvenamąją vietą, galimai nutrūktų ryšiai su šeima. Taip pat byloje esantys duomenys apie veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, nuteistojo elgesį rodo, kad A. A. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgdama į tai, teismas kaltinamajam skiria ne vieną tarpusavyje suderinamą BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

V. Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje. nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 50,19 eurus už nukentėjusiajai O. A. suteiktas gydymo paslaugas (1 t., b. l. 60–65).

Kaltinamasis su ieškiniu sutinka.

Teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas pilnai.

Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos civilinė ieškovė patyrė turtinę žalą, kadangi buvo nukentėjusiajai buvo suteikta medicininė pagalba. Žala neatlyginta. Tarp kaltinamojo padarytų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, todėl civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas visiškai.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinės plokštelės, paliktinos saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu, 276 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-303 straipsniais, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. A. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. A. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalimi, 72² straipsniu, A. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis privalo atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš A. A. Kauno teritorinei ligonių kasai 50,19 eurų už nukentėjusiosios O. A. gydymą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktines plokšteles, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Virginijus Kalkauskas