- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-18
- Bylos Nr.
- 1S-44-919/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Nuteistasis
- M. V.
- Advokatai
- Aušra Ručienė
nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. V. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau - Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo M. V. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti M. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. M. V., nuteistas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė, nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 15 d.
2. Bausmės pradžia – 2022 m. kovo 9 d., pabaiga – 2024 m. kovo 7 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2023 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta M. V. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, motyvuojant tuo, kad atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant ,,OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatyta priemones ši rizika gali būti mažinama). Komisija pažymėjo, kad vis dar išskiriamas nemažas skaičius nuteistojo kriminogeninių veiksnių. Pažymima, kad nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų (jų nevykdo), yra pažeidęs bausmės atidėjimo sąlygas, nevykdė teismo paskirtos kardomosios priemonės, rašytinio pasižadėjimo išvykti, individualiame resocializacijos plane numatytas priemones vykdo tik iš dalies, praeityje teistas 10 kartų (šeši teistumai išnykę, trys fiksuoti užsienyje), laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą, turi menką darbinę patirtį. Komisijos vertinimu, dėl šių aplinkybių nuteistojo pataisos procesas turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.
Šalies argumentai
5. Nuteistojo M. V. gynėja advokatė Aušra Ručienė skundu prašo Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutartį ir Komisijos 2023 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir M. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nurodoma, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas atsisakydamas M. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Pažymima kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir tinkamai nemotyvuota. Tiek Komisija, tiek apylinkės teismas nuteistojo M. V. asmenybę vertino šališkai.
5.2. Skunde nurodoma, kad nuteistasis M. V. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Atkreipiamas dėmesys, kad likusi neatliktos bausmės dalis yra labai maža – 2 mėnesiai ir 18 dienų.
5.3. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis M. V. atitinka formalųjį ir materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindus, deda pastangas keisti savo mąstymą ir gyvenimo būdą, nusikalstamo elgesio rizika mažėja, ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, nuteistasis M. V. nuoširdžiai gailėjosi dėl nukentėjusiojo atžvilgiu padarytų nusikalstamų veiksmų, juos stipriai kritikavo, žalą atlygino. Nuteistasis M. V. nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė, tai patvirtina faktą, kad jis gailisi dėl nusikalstamos veikos, neigiamai vertina savo elgesį. Pažymima, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam M. V. turi reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra.
5.4. Skunde nurodoma, kad kriminogeninis veiksnys – kriminalinė istorija yra priskiriamas prie statinio veiksnio, t. y. nuteistasis šio veiksnio savo teigiamu elgesiu bausmės vykdymo metu negalės koreguoti. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis nuo 2014 m. jokių nusikalstamų veikų neįvykdė. Todėl, gynėjos nuomone, negalima daryti kategoriškos išvados, kad jo požiūris į įstatymų laikymąsi ir tinkamą elgesį yra išimtinai neigiamas. Be to, rizikos elgesio mažinimo pažanga turėtų būti vertinama atsižvelgiant į aplinkybes po nusikalstamos veikos padarymo, o ne išimtinai referuojant į ankstesnių padarytų nusikaltimų pobūdžius ir pavojingumus bei kitas tuo metu charakterizuojančias savybes. Pažymima, kad nuteistojo M. V. padarytų nusikalstamų veikų sunkumas bei pavojingumas, padarymo aplinkybės, atliktos bausmės dalis negali turėti esminės reikšmės. Lietuvos teisminėje praktikoje pripažįstama, kad nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis nėra veiksniais darančiais įtaką lygtinio paleidimo taikymui. Nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis, padarymo aplinkybės, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, yra reikšmingi tik tiek, kiek kartu su kitais reikšmingais duomenis, apibūdinančiais nuteistojo elgesį pataisos namuose, leidžia įvertinti jo asmenybę, galimybes būti taisomam neizoliuotam nuo visuomenės, įvertinti, ar jis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau savaime, nėra pakankamas pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo.
5.5. Skunde nurodoma, kad nuteistasis yra atlyginęs nukentėjusiajam padarytą žalą, todėl nesuprantama apie kokias skolas kalbama skundžiamoje nutartyje. Gynėja pažymi, kad kalėjime yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys šį faktą. Tačiau, gynėjos nuomone, ieškoma bet kokių kliūčių tam, kad nuteistasis išbūtų visą paskirtą bausmės laiką įkalinimo įstaigoje.
5.6. Skunde nurodoma, jog tai, kad nuteistasis pripažįsta negebėjęs pasimokyti iš klaidų, pernelyg pasitikėdavo savimi ir savo tiesioginiu patyrimu, todėl pirmiausia imdavosi veiksmų, neapgalvodamas kokias pasekmes jie gali sukelti, patvirtina faktą, jog nuteistasis suvokia, suprato savo neigiamas savybes, kurios privesdavo prie nusikalstamų veikų padarymo. Gynėjos nuomone, šios aplinkybės priešingai nei nurodė apylinkės teismas, turėtų teigiamai charakterizuoti nuteistąjį.
5.7. Skunde nurodoma, kad nei skundžiamame nutarime nei skundžiamoje nutartyje lieka neaišku kokius būtent neigiamus bruožus ar savybes M. V. turi pakeisti ar kokiu nors veikimu/neveikimu turi pasiekti/atitikti kriterijų, kad teisme lygtinis paleidimas būtų taikytinas. Pažymima, kad nuteistasis kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliųjų tradicijų nepalaiko, nėra įtakojamas jokių asmenų, asmuo suvokdamas savo elgesio pasekmes sau ir visuomenei, nori gyventi pagal priimtas moralės, visuomenės elgesio normas. Bausmės atlikimo metu stengėsi ir stengiasi laikytis režimo reikalavimų, nuobaudų neturi, formuoja gerus ir pagarbius santykius su priežiūrą vykdančiais pareigūnais. Nuteistasis yra perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, pabaigė tiek pykčio agresijos programas, tiek ir elgesio korekcijas programas, yra teigiamai charakterizuojamas - bausmės atlikimo metu nebaustas drausmine tvarka. Nuteistasis dalyvavo programose, kurios yra numatytos individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane, įvykdęs beveik visą laisvės atėmimo bausmę, negana to yra prastos sveikatos būklės. Bendras nuteistojo M. V. elgesys sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Be to, skundžiamoje nutartyje akcentuojamas alkoholio vartojimas, tačiau nuteistasis jo nevartoja nuo 2020 m., t. y. jau beveik treji metai.
5.8. Skunde nurodoma, kad nuteistasis palaiko ryšius su šeimos nariais, turi nepilnametę dukrą, turi ateities planų kurti šeimą, gyventi pilnavertį gyvenimą. Išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą, yra pasitvirtinęs įsidarbinimo galimybes paleidimo iš pataisos namų atveju, todėl jis turės finansinį stabilumą.
5.9. Skunde nurodoma, kad skundžiamame nutarime nustatyta pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo M. V. galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos data – 2024 m. balandžio 13 d. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistojo laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2024 m. kovo 7 d., todėl toks komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
5.10. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į nacionalinę teismų praktiką dėl lygtinio paleidimo, taip pat į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pagal kurią nuteistasis nuo pat bausmės pradžios turi žinoti, ką jis privalo daryti, kad būtų išleistas į laisvę. Šiuo atveju formalus teismo požiūris į visą bausmės atlikimo laikotarpį rodo teismo bandymą dirbtinai sumenkinti nuteistojo pastangas pasitaisyti, nors tai yra vienas iš pagrindinių laisvės atėmimo bausmės paskyrimo tikslų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. V. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundas atmetamas.
6. Išnagrinėjus nuteistojo gynėjos skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinus pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad Alytaus apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis M. V. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimtas nutarimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau - BPK) nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistojo gynėja, nėra jokio pagrindo.
7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.
9. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su nuteistojo gynėjos skundo argumentu, jog Alytaus apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nevertinto teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybių bei išimtinai vertino nuteistojo kriminalinę istoriją. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas vertino byloje esančių duomenų visumą – nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, padarytą pažangą, socialinius ryšius, kriminogeninius veiksnius, teistumus ir kt. Be to, teismas įvertino ne tik M. V. asmenybę nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau ir jo asmenybės bruožus, elgesį šiuo metu, turimus paskatinimus, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose.
10. Įvertinus M. V. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais nekyla, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos įstaigos rengiamuose užsiėmimuose ir renginiuose, bausmės atlikimo metu skatintas vieną kartą, laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu stengiasi laikytis nustatytų elgesio taisyklių, drausmine tvarka nebaustas. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama M. V. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo gynėjos skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamų asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
11. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog M. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų M. V. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
12. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad 2023 m. spalio 16 d. socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam M. V. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jam buvo nustatyta ir pirmojo vertinimo, atlikto 2023 m. sausio 9 d. metu, bei antrojo vertinimo, atlikto 2023 m. kovo 22 d. metu. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika visų vertinimų metu vis tik išliko vidutinė, akivaizdžių rizikos pokyčių neužfiksuota. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta.
13. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo/netaikymo būtina atsižvelgti į M. V. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą, praeityje buvusius teistumus, kadangi nors nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo atveju M. V. atlieka jau ketvirtą laisvės atėmimo bausmę už sunkios nusikalstamos veikos padarymą, susijusį su žmogaus sveikata – veikdamas su bendrininku miške tyčia sunkai sužalojo asmenį. Pažymėtina, kad šį nusikaltimą nuteistasis padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Minėtos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto sunkaus nusikaltimo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje.
14. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad M. V. vis dar nustatomas gana didelis skaičius dinaminių kriminogeninių veiksnių – nepastovi gyvenamoji vieta; turi nestabilią darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu; impulsyvus, spontaniškas elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių. Nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (10 teistumų); smurtinio elgesio istorija; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas praeityje. Nustatyti apsauginiai veiksniai – teigiama nuostata į darbą, dalyvavimas elgesio korekcijos priemonėse. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo M. V. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą ir dar gali būti mažinamos esant nustatytai vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai.
15. Abejonių tinkamu M. V. pasirengimu toliau savo elgesį koreguoti laisvėje, apeliacinės instancijos teismui kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas, kuris šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės stadijoje yra itin aktualus. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, iki įkalinimo nuteistasis yra dirbęs Airijoje, tačiau oficialių duomenų apie darbą užsienyje nėra. Iki išvykimo į užsienį pajamos buvo nestabilios, oficiali darbinė patirtis nedidelė ir nepastovi. Iš 2023 m. spalio 16 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis suvokia teigiamą darbo naudą, kreipėsi dėl įdarbinimo, tačiau įdarbintas nebuvo dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių. Aplinkybė, kad finansiniai įsipareigojimai šiuo metu, pagal nuteistojo žodžius, yra atlyginti savanoriškai, turimų finansinių įsipareigojimų fakto nepaneigia. Byloje yra gauti antstolio vykdomieji raštai dėl skolos apmokėjimo, kuriuose nurodyta, jog nuteistasis išieškotojams pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 3 853 eurų sumą, šiuo metu išieškota 0,00 eurų. Taip pat, iš Administracinių registrų išrašo matyti, kad nuteistasis turi nesumokėtą 160 eurų baudą. Nuteistasis teigia šias skolas apmokėjęs, nuteistojo artimieji yra pateikę dokumentus apie šių skolų sumokėjimą, tačiau šie dokumentai nėra originalūs, antstolis vykdomųjų raštų nėra atšaukęs. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, esant minėtoms aplinkybėms dėl finansinių įsipareigojimų ir mažos oficialios darbinės patirties turėjimo, abejotina, jog nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
16. Pirmiau padarytas išvadas patvirtina ir kitos socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, nustatytos įvertinus ne tik praeityje buvusį nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įsitraukimą į resocializacijos procesą, atsižvelgus į paties nuteistojo išsakytą nuomonę, mintis, jo požiūrį, siekius bei tikslus. Šiame kontekste nėra pagrindo nesutikti su nuteistojo gynėjos skunde akcentuojamomis aplinkybėmis, kad M. V. drausminių nuobaudų neturi, buvo vieną kartą skatintas. Aukštesnės instancijos teismas sutinka, kad paminėti duomenys teigiamai charakterizuoja nuteistąjį M. V., tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, gali būti perkeltas bausmę atlikti į drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes.
17. Sutiktina, jog santykiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas ir darbas lygtinio paleidimo atveju gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio. Nuteistasis M. V. teigia, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju laikinai apsigyventų (duomenys neskelbtini) nakvynės namuose, yra gautas teigiamas atsakymas dėl nuteistojo laikino apsistojimo. Pasibaigus probacijos laikotarpiui nuteistasis planuoja grįžti gyventi į Airiją. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis šiuo metu palaiko gerus santykius su šeimos nariais. Tačiau, aukštesnės instancijos teismo nuomone, aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta ir artimaisiais egzistavo ir nuteistajam M. V. inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesustabdė. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog M. V. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o galimos gyvenamosios vietos turėjimas ir palaikomi artimi santykiai su šeimos nariais analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje M. V. laikysis įstatymų ir nebenusikals.
18. Nors skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje yra duomenų, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis planuoja dirbti įmonėje (duomenys neskelbtini) arba įsidarbinti pas sesers vyrą autoservise Lietuvoje, tačiau oficialių duomenų apie galimybę dirbti laisvėje nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis bus įdarbintas. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, M. V., nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis gali realiai ir ženkliai ją sumažinti. Taigi, galima daryti pagrįstą išvadą, kad M. V. deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog M. V. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Be to, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismui abejonių dėl teigiamos nuteistojo darbinės motyvacijos laisvės atėmimo vietų įstaigoje nekilo, su darbine veikla susijusios aplinkybės nebuvo vertinamos ir kaip riziką nusikalsti pakartotinai didinantis kriminogeninis veiksnys.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įvertinus pateiktą medžiagą byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų Komisijos ir apylinkės teismo šališkumą, neobjektyvumą, išankstinį nusistatymą, be to, byloje nėra pateikta šiuos nuteistojo gynėjos teiginius pagrindžiančių dokumentų. Jokių kitų, objektyviais duomenimis grindžiamų aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti Komisijos ar apylinkės teismo nešališkumu, skunde nenurodyta. Vien tik tai, kad teismas medžiagą apibūdinančią nuteistąjį įvertino ne taip, kaip pageidavo nuteistasis, bei priėmė sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, negali būti pagrindas spręsti dėl teismo šališkumo.
20. Skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, netinkamai taikė BVK ir BPK nuostatas dėl lygtinio paleidimo, neatsižvelgė į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose bei Europos Žmogaus teisių Teismo praktiką. Tačiau jokie teisiniai argumentai, pagrindžiantys tokius teiginius, skunde nėra nurodyti, o vien tik deklaratyvus teisės normų bei teismų praktikoje suformuotų nuostatų citavimas, nesusiejus jų su konkrečia situacija bei nenurodžius konkrečių teismo padarytų pažeidimų, nėra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir dėl nuteistojo M. V. priimti kitokį sprendimą. Iš nuteistojo gynėjos skundo argumentų matyti, kad nesutikimas su nutartyje padarytomis išvadomis yra susijęs su lygtinio paleidimo taikymui reikšmės turinčių duomenų vertinimu nurodant, kad teismas šiuos duomenis vertino neteisingai ir išdėstant poziciją dėl to, kaip duomenys turėjo būti vertinami. Vis tik subjektyvi nuteistojo gynėjos nuomonė dėl duomenų vertinimo neteisingumo, kurios nepagrindžia jokie objektyvūs faktiniai duomenys, skundžiamoje nutartyje išdėstyto vertinimo nepaneigia. Tai, kad teismas su nuteistojo pataisos procesu, jo resocializacija susijusius duomenis vertino kitaip, nei juos vertina nuteistojo gynėja ir priėmė nuteistajam nepalankų sprendimą, savaime nepagrindžia, kad teismas duomenis įvertino neteisingai.
21. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Komisija 2023 m. lapkričio 13 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam M. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nutarime pateikė nuteistajam resocializacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones – dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo programose ir nustatė šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos datą 2024 m. balandžio 13 d. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu Komisija priėmusi nutarimą netaikyti nuteistajam M. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nepažeidė BVK 85 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, jog pakartotinis svarstymas negali vykti vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo lygtinio paleidimo komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
22. Atmetant nuteistojo gynėjos skundą, pažymėtina, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad M. V. dar nėra pasiruošęs grįžti į visuomenę, todėl jo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje.
23. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Komisijos ir Alytaus apylinkės teismo priimtais sprendimais nuteistajam M. V. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus M. V. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
24. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija ir Alytaus apylinkės teismas, atsisakydamas taikyti nuteistajam M. V. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gruodžio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo skunde, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. V. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gruodžio 18 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.