- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-07
- Bylos Nr.
- I3-435-320/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00392-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Arneiga
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Arneiga“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl ekonominės sankcijos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Arneiga“ (toliau – ir pareiškėja, ir UAB „Arneiga“, ir – Bendrovė) teismui paduotu skundu prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau- ir Departamentas) Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau- ir Departamento skyrius) 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J-13-4, kuriuo Bendrovei paskirta 700 eurų dydžio bauda arba paskirtą baudą ženkliai sumažinti.
Pareiškėja skunde (b.l.1-2) nurodė, kad UAB „Arneiga“ yra paskirta 700 eurų ekonominė sankcija yra per griežta, nes dėl COVID-19 pandemijos paskelbus karantiną ir įvedus ekstremalią situaciją šalyje, nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 20 d. UAB „Arneiga“ veikla buvo sustabdyta, dėl ko Bendrovė yra įtraukta į nukentėjusių nuo COVID-19 įmonių sąrašą. Net ir atnaujinus veiklą po karantino, Bendrovė susiduria su šiuo metu itin nepalankia makroekonomine aplinka - sumažėjusia paklausa, kritusiu vartotojų pasitikėjimo indeksu, rinkos nestabilumu bei ateities neapibrėžtumu, dėl ko Bendrovės pardavimai yra smarkiai sumažėję, o Bendrovės pinigų srautai yra visiškai išsibalansavę. Taip pat įvedus naujus visuomenės sveikatos saugos ir higienos reikalavimus prekybos patalpoms, bei sugriežtinus reikalavimus aprūpinti darbuotojus ir klientus būtiniausiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis, ženkliai išaugo Bendrovės veiklos sąnaudos ir jos veikla šiuo metu yra nuostolinga. Bendrovė yra labai maža, turi viso tik du darbuotojus. Bendrovė visada stengėsi ir laiku mokėjo visus mokesčius, vykdė kitus savo įsipareigojimus tiek biudžetui, tiek darbuotojams, tiek ir visiems savo verslo partneriams. Bendrovė geranoriškai pripažino pažeidimą, kurį padarė ne piktybiškai, bet iš nežinojimo ir informacijos trūkumo, bei bendradarbiavo su tikrintojais, o sužinojusi apie pareigą užsiregistruoti Gamintojų ir importuotojų sąvade, naudojantis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema (toliau– ir GPAIS), dar iki patikrinimo, 2020 m. gegužės 16 d. užsiregistravo kaip pripildytų pakuočių tiekėja į Lietuvos Respublikos vidaus rinką. Prašo švelninti paskirtą baudą.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Savo atsiliepime teismui (b.l.14-16) nurodė, kad 2020 m. liepos 20 d. vykusio planinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Bendrovė 2017-2019 metais vykdė prekybą baldais, dalis baldų buvo importuoti su pakuotėmis ir jie buvo tiekiami vidaus rinkai. Per 2017 metus į Lietuvos rinką buvo išleista 0,10836 t pakuotės, 2018 metais - 0,2162 t, 2019 metais – 0,101475 t. Bendrovė iki patikrinimo pradžios nebuvo užsiregistravusi GPAIS gamintojų ir importuotojų sąvade. Nutarimu pareiškėjai už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 95 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta ekonominė sankcija – 700 Eur bauda. Pažymėjo, kad UAB „Arneiga“ pagrįstai Nutarimu paskirta ekonominė sankcija - paskirta minimali bauda. Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnis numato teismo diskrecijos teisę sumažinti paskirtą baudą, tačiau nenumato galimybės atleisti pažeidėją nuo atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Departamento Apsakitos ir mokesčių departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė 2020 m. liepos 20 d. atliko Bendrovės planinį patikrinimą ir surašė 2020 m. liepos 20 d. Patikrinimo aktą Nr.PA-40/2020 (b.l.23-25), kuriame konstatavo, jog bendrovė nevykdė pakuočių apskaitos naudojantis GPAIS sistema, tuo pažeidė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2016-05-30 įsakymu Nr.D1-397, (toliau- ir Taisyklės) V skyriaus 27 punktą. Departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus vyr. specialistas 2020 m. liepos 20 d. uždarajai akcinei bendrovei „Arneiga“ surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J-13-4 (b.l.19-22) (toliau- ir Protokolas), kuriame nurodyta, jog planinio patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Arneiga“ 2017-2019 metų laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekė gaminiais užpildytas pakuotes. UAB „Arneiga“ iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo registruota Gamintojų ir importuotojų sąvade, o nuo 2018 m. sausio 1 d. nebuvo registruota GPAIS gamintojų ir importuotojų sąvade, kaip to reikalaujama Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio, 1 dalies 1 punkte bei Gamintojų ir importuotoji registravimo taisyklių, kurios buvo patvirtintos 2017 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-813, 5 punkto nuostatose. Tokiais veiksmais Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą (2018 m. sausio 24 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 spalio 4 d. įsakymo Nr. D1-813 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. D1-291 „Dėl Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 5 punkto reikalavimus. Departamento skyriaus 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J-13-4 UAB „Arneiga“ už nustatytus pažeidimus pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalį paskirta 700 eurų dydžio bauda (b.l. 26-28).
Byloje nėra ginčo, kad UAB „Arneiga“ įvykdė Protokole bei Aplinkos apsaugos departamento skyrius 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarime įvardintus pažeidimus, tačiau UAB „Arneiga“ prašo Aplinkos apsaugos departamento skyrius 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą pakeisti ir paskirti Bendrovei švelnesnę sankciją.
Aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalis numato, kad gaminių (alyvų, apmokestinamųjų gaminių, į prietaisus ar transporto priemones įmontuotų baterijų ir akumuliatorių, elektros ir elektroninės įrangos ir transporto priemonių) ir (ar) pakuočių tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai neįsiregistravus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ar Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka užtraukia baudą nuo 700 Eur iki 1400 Eur.
Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Bendrovės atsakomybę lengvina tai, kad pareiškėja padėjo tyrimo metu (geranoriškai bendradarbiavo, teikė reikiamus dokumentus); pareiškėja savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdama užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti (gavusi pranešimą apie planinį patikrinimą užsiregistravo GPAIS gamintojų ir importuotojų sąvade ir iki faktinio mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo suvedė išleistų į rinką pakuočių apskaitos duomenis į GPAIS sistemą).
Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnis nustato, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Šis teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, UAB „Arneiga“ padaryto pažeidimo pobūdį, taip pat įvertinęs faktą, jog Bendrovės veiklos apimtys Aplinkos apsaugos departamento skyriaus 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarime įvardintu aspektu buvo itin mažos, Bendrovė yra maža įmonė, Bendrovė operatyviai ištaisė Aplinkos apsaugos departamento skyriaus 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarime įvardintus pažeidimus, teisės aktų pažeidimo bylos metu geranoriškai bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas Bendrovei paskirti švelnesnę, nei numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje, baudą. Svarbu ir tai, kad nenustatyta pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nėra duomenų, kad dėl padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad dėl Lietuvos Respublikoje paskelbtos ekstremalios padėties bei 2020 m. pradžioje bei pabaigoje įvesto karantino metu nustatytų ribojimų, susidarė verslui nepalanki padėtis, sąlygojusi įmonių finansinius nuostolius. Atsižvelgus į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mažesnio dydžio baudos, nei numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas sprendžia, jog pakankama ir pagrįsta, padarytus teisės pažeidimus atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė yra pareiškėjai UAB „Arneiga“ skiriama 200 Eur dydžio bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. K. 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J-13-4 ir paskirti uždarajai akcinei bendrovei „Arneiga“ 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.