Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2S-1298-431/2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-10-15
Bylos Nr.: 2S-1298-431/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-02-3-05292-2012-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laima Gerasičkinienė
Ieškovas: UAB „Vilniaus energija“
Atsakovas: E. K., I. K.
Trečiasis asmuo: UAB „Provisus“, V. M., O. A. V. M., UAB „Delfa“, E. K., M. P., E. B.-T., I. U., E. C., L. G., UAB „Naujamiesčio būstas“

Kategorijos

119.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2S-1298-431/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-05292-2012-0 Procesinio sprendimo kategorija: 119.1.; 122.4.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams E. K. ir I. K. dėl skolos už šlumos energiją ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys UAB „Provisus“, V. M., O. A. V. M., UAB „Delfa“, E. K., M. P., E. B.-T., I. U., E. C., L. G., UAB „Naujamiesčio būstas“, išvadą teikianti institucija – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašė priteisti iš atsakovų E. K. ir I. K. 617,92 Lt skolos už bendrojo naudojimo patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2012-04-30, 19,73 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog name, (duomenys neskelbtini), dalis butų (patalpų) yra atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos, tačiau ir šiems pastato bendraturčiams, kaip ir neatsijungusiems, priskiriama apmokėti už pastato bendroms reikmėms priskiriamą šilumos energijos dalį, taip kaip numato šilumos paskirstymo metodas Nr. 5. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė – tiekė šilumos energiją pastatui, įskaitant ir atsakovams priklausantį butą. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas, pripažindamas nutartį, kuria ieškovo patikslintas ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, neteisėta, jau išsprendė klausimą dėl pasinaudojimo išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, todėl diskusijų šiuo klausimu neturėtų būti. Pagal Energetikos įstatymo 34 str. pasinaudoti išankstine ginčo sprendimo tvarka užtenka vienos šalies kreipimosi, nėra nustatyta, jog kreiptis turi abi ginčo šalys. Kadangi 2011 m. atsakovai pasinaudojo išankstine ginčo sprendimo tvarka, turi būti laikoma, jog šia tvarka buvo pasinaudota, todėl ieškovas neturi pareigos dėl ginčo kreiptis pakartotinai.

Atsakovai E. K. ir I. K. su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog nepaisant gyvenamojo namo butų savininkų sprendimo priskirti minėto namo šilumos kiekio dalį bendrosioms reikmėms nuliniam koeficientui, ieškovas ir toliau reikalauja iš atsakovų sumokėti už paslaugas, kurios atsakovams nėra teikiamos. Atsakovai prašė įvertinti, ar ieškovas tinkamai pasinaudojo arba nepasinaudojo išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, prieš 2012-06-25 teismui pateikiant ieškinį, o nustačius, jog ieškovas šia išankstine tvarka nepasinaudojo, prašė ieškinį palikti nenagrinėtu. Nurodė, jog nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2013-03-05 nutartyje išdėstyta pozicija, kad atsakovų kreipimasis į Seimo kontrolierių yra pasinaudojimas išankstine ginčo sprendimo tvarka, kadangi tai ne ikiteisminė ginčo sprendimo institucija, o parlamentinės kontrolės įstaiga. Be to, privalomoji ginčo sprendimo tvarka atsirado nuo 2012-01-01, todėl kreipimasis į atitinkamas institucijas laikytinas tik kreipimusi į viešojo administravimo subjektą. Vilniaus apygardos teismas 2013-04-11 sprendimu atmetė E. K. ir I. K. ieškinį dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atsisakymo nagrinėti jų ieškinį prieš UAB „Vilniaus energija“ dėl įpareigojimo perskaičiuoti šilumos paskirstymą. Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad jo nagrinėjamoje ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7181-596/2012 (šioje byloje) nagrinėjami ginčai yra tapatūs, todėl abu nagrinėtini Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-7181-596/2012. Atsakovų nuomone, UAB „Vilniaus energija“ ieškinys yra pareikštas dėl apmokėjimo už šilumos energiją, todėl šis ginčas nėra tapatus atsakovų ginčui dėl šilumos paskirstymo metodo taikymo, nes ieškovo ieškinys yra siauresnis. Vilniaus apygardos teismas 2013-03-05 nutartyje nurodydamas, kad ieškovo 2012-06-25 pateiktam ieškiniui dėl įsiskolinimo, susidariusiam iki Energetikos įstatymo 34 str. pataisų (t. y. iki 2011-12-31), netaikytina išankstinė privaloma ginčo sprendimo ne teisme tvarka, kurios nuostatos taikomos nuo 2012 m. sausio 1 d., nes ginčo įsiskolinimas susidarė iki 2012-01-01, pažeidė CPK 3 straipsnio 8 dalies nuostatą, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskiru procesiniu veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Pažymi, kad ginčo laikotarpis iš tiesų apima nuo 2010-12-01 iki 2012-04-30, kuomet jau galiojo Energetikos įstatymo 34 str. pataisos. Vilniaus apygardos teismas neteisėtai ir nepagrįstai atsakovams perkėlė šilumos tiekėjos prievolę pasinaudoti Energetikos įstatymo 34 str. nustatyta privaloma išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Šią išankstinę tvarką pažeidė būtent šilumos tiekėja (ieškovas), kreipdamasi tiesiogiai į teismą 2012-06-25, nors privalėjo pirmiau kreiptis į Energetikos inspekciją pagal Energetikos įstatymo 34 str. 2 d. ir Komisiją pagal Energetikos įstatymo 34 str. 3 d. Šio ieškovo įvykdyto procesinio teisės pažeidimo nepanaikina atsakovų kreipimasis į Komisiją pagal Energetikos įstatymo 34 str. 3 d., nes skiriasi ginčo pobūdis ir laikotarpis. Valstybinės energetikos inspekcijos 2010-2011 m. pateikti atsakymai į jų paklausimus negali būti prilyginami išankstinei bylos sprendimo ne teisme tvarkai dar ir dėl to, kad negaliojant Energetikos įstatymo 34 str. 2 d. pataisai, šios institucijos atsakymai negalėjo turėti sprendimo išankstine tvarka galios.

Žemesnės instancijos teismas

Išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija teismui pateiktoje išvadoje nurodė, jog ieškovas taiko tinkamus šilumos paskirstymo metodus. Paaiškino, jog nereikėtų palikti ieškinio nenagrinėtu arba stabdyti bylos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-30 nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą.

Teismas nustatė, kad ginčas tarp šalių kilo dar 2011 m. pradžioje. Vilniaus apygardos teismo 2013-03-05 nutartyje buvo vertinami atsakovų veiksmai dėl ginčo nagrinėjimo ikiteismine tvarka, tačiau nebuvo vertinti ieškovo veiksmai. Be to, buvo vertinami atsakovų veiksmai iki Energetikos įstatymo 34 str. pataisos įsigaliojimo ir atsakovų kreipimąsis į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisiją jau galiojant Energetikos įstatymo 34 str., kuomet byla jau buvo iškelta teisme, t. y. kuomet nagrinėjant ginčą teisme minėto įstatymo nuostata netaikytina. Teismas padarė išvadą, kad atsakovų prašymas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu yra nagrinėtinas ir nelaikytinas tapačiu, t. y. pareikštu 2012-12-06 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, dėl kurio buvo priimta 2012-12-13 teismo nutartis, kadangi naujai pareikštas prašymas yra grindžiamas kitais argumentais – prašoma įvertinti, ar išankstine ginčo sprendimo tvarka, prieš kreipdamasis į teismą, privalėjo pasinaudoti ieškovas, taip pat prašoma įvertinti iki prašymo pateikimo susiformavusią teismų praktiką šiuo klausimu.

Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, kad išankstine ginčo sprendimo tvarka 2011 m. jau pasinaudojo atsakovai, ir ieškovas UAB „Vilniaus energija“ neturėjo pareigos dėl ginčo kreiptis pakartotinai. Atsakovų kreipimaisi 2010-2011 metais į Valstybinę energetikos inspekciją ir jos atsakymai, gauti iki 2011-12-31, negali būti prilyginti išankstinei ginčų sprendimo ne teisme tvarkai, nes minėtu laikotarpiu dar negaliojo Energetikos įstatymo 34 str. 2 d. pataisa, numatanti ginčų išankstinio nagrinėjimo tvarką.

Iš į bylą pateiktos 2011-09-01 Seimo kontrolieriaus pažymos Nr. 4D-2011/1-269 matyti, kad atsakovai buvo kreipęsi į Seimo kontrolierių dėl nepagrįstai skaičiuojamo mokesčio už šilumą bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Tačiau šis paklausimas nelaikytinas atsakovų pasinaudojimu išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, kadangi Energetikos įstatymas nenumato tokios išankstinės skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarkos ir tokios juos nagrinėjančios institucijos. Be to atsakovai kreipėsi į Seimo kontrolierių dar iki 2011-12-31, t. y. neįsigaliojus Energetikos įstatymo 34 straipsniui, kuris reglamentuoja ikiteisminę skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarką.

Teismo vertinimu, atsakovų kreipimasis į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisiją jau iškėlus civilinę bylą teisme, nelaikytinas tinkamu ginčo sprendimu ikiteismine tvarka, kaip neatitinkantis Energetikos įstatymo 34 str. ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos aprašo, patvirtinto komisijos 2011-07-01 nutarimu Nr. O3-162, 22.3. punkto, kuriame numatyta, kad komisija atsisako priimti prašymą išspręsti ginčą, jeigu tų pačių šalių ginčą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėja kita ginčus nagrinėjanti institucija ar teismas.

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas ne tik dėl pažeidimų ieškovui paskaičiuojant apmokėjimui už bendrojo naudojimo patalpoms suvartotą šilumos energiją prašomą priteisti sumą, kurie yra siejami su tuo, ar minėto gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpos šildomos centralizuotai, ir ar taikomas tinkamas šilumos paskirstymo metodas, teismas sprendžia, jog šis ginčas patenka į ginčų sritį, kurių išsprendimui Energetikos įstatymo 34 str. 2 d. ir 3 d. numato privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką. Iš ieškovo ieškinyje nurodomų aplinkybių ir teismui pateiktų įrodymų matyti, jog jam buvo žinoma apie atsakovų atsijungimą nuo šilumos perdavimo tinklų, jų prieštaravimus dėl ieškovo taikomo šilumos paskirstymo metodo ir nurodomus atitinkamus pažeidimus ieškovui paskaičiuojant mokestį už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, todėl prieš ieškovui kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo (2012-06-25), jis turėjo pareigą pasinaudoti Energetikos įstatymo 34 str. nustatyta privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, kurios nuostatos taikomos nuo 2012-01-01 ir dėl ginčo kreiptis į atitinkamas institucijas (t.y. dėl ginčo, susijusio su paskaičiuoto apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų – į Valstybinę energetikos inspekciją, dėl ginčo paskirstant šilumos energiją - į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją). Energetikos įstatymo 34 str. nėra imperatyviai nurodyta, ar energijos vartotojas, ar energetikos įmonės turi kreiptis į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisiją ar Valstybinę energetikos inspekciją dėl kilusių ginčų, apibrėžtų minėtame straipsnyje. Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtent ieškovas turėjo pareigą pasinaudoti išankstine ginčo sprendimo tvarka, kadangi jis kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl skolos už bendrojo naudojimo patalpų šildymą priteisimo už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2012-04-30 (ieškovas įsiskolinimą skaičiavo už 2010 m. gruodžio mėn., 2011 m. sausio-balandžio bei spalio – gruodžio mėnesius ir 2012 m. sausio – balandžio mėnesius imtinai) ir iniciavo civilinės bylos iškėlimą. Ieškovas privalėjo pasinaudoti ikiteismine tarp šalių kilusio ginčo sprendimo tvarka, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ginčų sprendimu ikiteismine tvarka nepasinaudojo, todėl nebuvo išlaikyta Energetikos įstatyme numatytų privalomų atlikti ikiteisminių procedūrų tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad šalių ginčas patenka į Energetikos įstatymo 34 str. taikymo sritį, į tai, kad ieškovas nepasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, nors tokia pareigą turėjo, į Lietuvos Respublikos CPK 296 str. 1 d. 1 p., numatantį, jog teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą tuomet, kai dar galima pasinaudoti ikiteismine ginčų sprendimo tvarka, ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 34 str. kreipimosi į vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančią instituciją terminai nėra nustatyti, todėl privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka dar galima pasinaudoti.

Teismas įvertino aplinkybę, kad teismų praktika, esant analogiškoms aplinkybėms, ieškinį paliekant nenagrinėtą, jau yra susiformavusi ir tokia praktika pripažinta teisinga (Šiaulių apygardos teismo 2013-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-69-154/2013, Kauno apygardos teismo 2013-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-481-436-2013, Vilniaus apygardos teismo 2013-03-19 nutartis Nr. 2S-254- 798/2013 ir kt.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-30 nutartį.

Žemesnės instancijos teismas

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2013-01-08 raštu Nr. R2-66 oficialiai ieškovei atsakė, kad susidariusią Energetikos įstatymo bei Šilumos ūkio įstatymo kolizija turėtų būti sprendžiama pagal Energetikos įstatymo 1 str. 2 d. įtvirtintą teisės normų, reglamentuojančių energetikos sektoriaus veiklą, kolizijų sprendimo taisyklę. Tačiau vadovaujantis Aprašo 22.3 Komisija atsisako priimti skundą ar prašymą išspręsti ginčą, jeigu tų pačių šalių skundą ar ginčą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėja kita ginčus nagrinėjanti institucija ar teismas. Komisija atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į tai, kad sprendžiant iš bylos dokumentų atsakovų pažeidimas yra tęstinis, už bendrųjų patalpų šildymą nemokama nuo 2010-12-01 iki 2011-02-11, manytina, kad atsakovai yra pasinaudoję savo teise kreiptis į Komisiją su prašymu išankstine skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėti jų skundą. Vilniaus apygardos teismas 2013-03-05 nutartimi nurodė, jog ieškovas kreipėsi į teismą esant ginčui dėl apmokėjimo už bendrojo naudojimo patalpoms tiekiamą šilumos energiją, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog piktnaudžiauja savo procesine padėtimi. Pažymėtina, jog dėl tokio pobūdžio reikalavimai sprendžiami pirmosios instancijos teisme, išnagrinėjus bylą iš esmės.Komisija 2013-01-09 raštu Nr. R2-77 nurodė, jog Komisija nenagrinėja ginčų tarp pačių bendraturčių, o šiuo atveju jie kilo. Ieškovas negali inicijuoti bylos dėl šilumos kiekio nulinio koeficiento priskyrimo teisėtumo/neteisėtumo, o ir pats Komisijos nutarimas, numatantis šalių susitarimą dėl koeficiento bendroms reikmėms taikymo yra pakeistas nuo 2013 m. vasario (liko tik rekomendacija bei auditas), eliminuojant bendraturčių galimybę susitarti koeficiento dydžio taikymo klausimais. Ieškinys pateiktas 2012-06-12 dėl skolos atsiradusios iki Energetikos 34 str. įsigaliojimo. Kai Seimo kontrolierius kreipiasi į institucijas, pastarosios tiesiogiai pradeda veikti kaip ginčą nagrinėjančios institucijos, kadangi veikia pagal 2011 m. patvirtintas asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarkas, kurios 2012 m. buvo pakeistos, priderinant prie Energetikos įstatymo 34 str. Vilniaus apygardos teismas 2013-03-05 nutartyje teisingai nurodo, kad pakartotinis ginčo nagrinėjimas pažeistų CPK 7 str. įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Būtų skatinama situacija dėl tapačių ginčų teikimo įvairioms institucijoms, nors būtent teismas turėtų analizuoti bendraturčių tarpusavio ginčus. Be to, šilumos paskirstymo metodikos niekas ir neginčija, tiek ieškovas, tiek atsakovai sutinka su metodo Nr. 5 taikymu, tik nėra išspręstas nesutarimas dėl rekomendacijos ar nulinio koeficiento taikymo. Skundžiamoje pirmos instancijos teismo nutartyje neteisingai nurodyta (nors pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo iš esmės nebuvo), kad tarp ieškovo ir atsakovų yra kilęs ginčas ir dėl šilumos paskirstymui taikytino metodo taikymo, bendrojo naudojimo patalpų šildymo būdo pakeitimo teisėtumo (šioje byloje kalba eina apie šilumos energiją bendroms reikmėms). Reikalavimai pakartotinai įgyvendinti visą ikiteisminio nagrinėjimo procedūrą didina administracinę naštą, bylinėjimosi sąnaudas bei prieštarauja optimaliam ir koncentruotam ginčo nagrinėjimui, esant panaudotai CPK numatytai priemonei – patraukti išvadą teikiančią instituciją, kuri yra pateikusi išvadą.Ieškovas įžvelgia ir finansinį atsakovų atstovo suinteresuotumą didinti bylinėjimosi išlaidas, kadangi siekdami savo tikslų ir naudodamiesi procesinėmis teisėmis atsakovai piktnaudžiauja, tai yra naudojasi per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai. Sugalvojami vis nauji pagrindai dėl kurių ieškinys galėtų būti paliktas nenagrinėtu – esą reikalinga įvertinti, ar užtenka vienos šalies kreipimosi į išankstine ginčo tvarka nagrinėjančias institucijas, ar tai turi būti privalomai abiejų šalių kreipimaisi, nesprendžiant ginčo iš esmės, ieškant teisėto ir objektyvaus sutarimo su savo kaimynais bendraturčiais. Ieškovas mano, kad priteista pinigų suma akivaizdžiai per didelė, nepagrįsta reikiamais duomenimis. Be to, ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismą įvertinti, kad visos šalys šioje byloje buvo neapdairios ir nepakankamai rūpestingos, kalbant apie teismų praktikos nesureguliuotus Energetikos 34 str. taikymo atvejus ir atsižvelgiant į tai pritaikyti šioje byloje bent jau išlaidų mažinimo koeficientą.Ieškovas nurodo, jog kraštutiniu atveju šioje byloje taikytini CPK 27-28 str., numatantys rūšinį Vilniaus apygardos teismo teismingumą, nors CPK 34 str. reglamentuoja, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo skundą atsakovai prašo atmesti atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-30 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog pagal Energetikos įstatymo 34 str. laikytina, kad išankstinė ginčo nagrinėjimo tvarka taikytina abiem ginčo pusėms, o ja pasinaudoti, kreipiantis į išankstinio ginčų sprendimo institucijas, privalo ta ginčo šalis, kuri inicijuoja ginčą. Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa visi šie elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Ieškovo ieškinys yra pareikštas dėl apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimų, todėl šis ginčas nėra tapatus atsakovų ginčui dėl šilumos paskirstymo metodikos taikymo, nes ieškovo ieškinys yra siauresnis, nei atsakovų ginčas dėl šilumos paskirstymo metodikos taikymo, todėl šie ginčai nėra laikyti tapačiais. Jai būtų laikytina, kad atsakovai jau pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka ir todėl ieškinys yra nagrinėtinas teisme iš esmės, tuomet šis ginčas nėra teismingas Vilniaus apylinkės teismui, nes Energetikos įstatymas nustato, jog šie ginčai yra nagrinėtin tik Vilniaus apygardos teisme. Vilniaus apygardos teismo 2013-03-05 nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta bei prieštarauja teismų praktikai.

Atsiliepimu į ieškovo skundą išvadą teikianti institucija – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija prašo tenkinti atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkįs teismo 2013-04-30 nutartį panaikinti. Nurodo, jog teismo teiginys, kad atsakovo kreipimasis į ikiteisminę ginčų nagrinėjimo instituciją iki įsigaliojant Energetikos įstatymo 34 str. 3 d. pakeitimui, nelaikytinas išankstiniu ginčo sprendimu ne teismo tvarka, yra negagrįstas. Vilniaus apygardos teismas 2013-03-05 nutartyje konstatavo, kad Komisija atsakovo pateiktą skundą 2012-12-05 sprendimu R2-2829 išnagrinėjo ir nurodė, kad atsakovas pasinaudojo ikiteismine tvarka, nors į Komisiją ir buvo kreiptasi iki Energetikos įstatymo 34 str. 3 d. pakeitimo ir pažymėjo, kad pakartotinis ginčo nagrinėjimas dėl tęstinio įsiskolinimo už teikiamą šilumos energiją ikiteismine tvarka pažeistų CPK 7 str. įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Vilniaus miesto apylinkės teismas neturi teisės kvestionuoti apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties. Nepagrįstas teismo teiginys, kad ieškovas turėtų atskirai kreiptis į Komisiją išankstine privaloma ginčo nagrinėjimo tvarka dėl to paties ginčo, kaip jau anksčiau buvo kreipęsis atsakovas. Komisija jau pasisakė dėl šilumos paskirstymo metodų taikymo ir prievolės mokėti už bendrų patalpų šildymą. Ieškovas neprivalo atskirai iš naujo kreiptis į Komisiją, nes dėl ginčo esmės jau yra pasisakyta, ir jei kreiptųsi ieškovas dėl to paties skundo ar ginčo, tai jau būtų pakartotinis ginčo nagrinėjimas, o tai pagal Energetikos įstatymo 34 str. 5 d. 2 p. bei Aprašo 22 p. 2 d. nėra leidžiama. Nei Energetikos įstatyme, nei Apraše nėra numatyta, kad dėl skundo ar ginčo nagrinėjimo į ikiteisminį nagrinėjimą atliekančią instituciją privalo kreiptis abi šalys. Atmestinas teismo teiginys, kad ieškovas dėl skolos priteisimo pirmiausia turėjo kreiptis į Komisiją, nes pastaroji nenagrinėja ginčų dėl skolos priteisimo, o dėl šilumos paskirstymo metodų taikymo ir prievolės sumokėti už bendrų patalpų šildymą Komisija jau buvo pasisakiusi. Teismas nepagrįstai rėmėsi nutartyje nurodyta teismų praktika, kadangi teismo minimose nutartyse skundai ar ginčai anksčiau nebuvo nagrinėti ikiteismine tvarka, be to, nebuvo apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties, kuria pasisakyta, kad laikoma, jog išankstine tvarka jau pasinaudota ir ginčas grąžintas iš naujo nagrinėti į pirmos instancijos teismą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, kadangi ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-30 nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes, susijusias su bylos šalių pasinaudojimu išankstine tos kategorijos byloms nustatyta bylos sprendimo ne teisme tvarka, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovė ieškinį teismui pateikė 2012-06-25. Prašė priteisti iš atsakovų skolą, susidariusią nuo 2010-12-01 iki 2012-04-30. Ieškovas tiekė šilumos energiją pastatui, kuriame yra atsakovams priklausantis butas. Pastatui yra taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 ir Nr. 5. Už bendrojo naudojimo patalpas pastatui šildyti suvartota šiluma butų savininkams paskirstoma vadovaujantis 2005-07-22 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-41 patvirtintu šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5 nustatyta tvarka. Atsakovų butas yra atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos, tačiau ieškovas nurodo, jog pagal minėto metodo Nr. 5 3 ir 3.1 punktus atsakovai turi pareigą mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Tuo tarpu atsakovai nesutinka su ieškovo reikalavimu, kadangi pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutarimo Nr. O3-41 3.1 punktą pastato butų savininkų dauguma 2011-12-04 viešo aptarimo metu nusprendė, kad minėto namo šilumos kiekio dalis bendrosioms reikmėms priskiriama nuliniam koeficientui, todėl visas name suvartotas šilumos kiekis turi būti paskirstomas tik centralizuotai šildomų butų savininkams.

Atsakovas dar 2011-02-01 kreipėsi į Seimo kontrolierių su skundu prieš Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos. Iš 2011-09-01 Seimo kontrolieriaus pažymos Nr. 4D-2011/1-269 (t. B.l. 101-107) matyti, jog skundo nagrinėjimo metu buvo kreiptasi į minėtas institucijas dėl tarp šalių kilusio ginčo sprendimo būdo, tai yra dėl skolos už teikiamą šilumos energiją apskaičiavimo būdo pagrįstumo.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-6748-823/2013 pagal ieškovų (nagrinėjamame skunde esančių atsakovais) E. K. ir I. K. ieškinį Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. R2-2829, kuriuo komisija atsisakė nagrinėti privaloma išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka ieškovų ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus energija“ dėl įpareigojimo perskaičiuoti šilumos paskirstymą daugiabučiame name, panaikinimo.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-12-13 nutartimi jau buvo ieškinį palikęs nenagrinėtu, kadangi ieškovas, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2013-03-05 nutartimi panaikino minėtą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį, kadangi išvadą byloje teikianti institucija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsakovų skundą 2012-12-05 sprendimu Nr. R2-2829 išnagrinėjo bei nurodė kokių teisės aktų pagrindu ir kodėl atsakovams kyla pareiga mokėti už bendrųjų patalpų šildymą, todėl pakartotinis ginčo nagrinėjimas dėl tęstinio įsiskolinimo už teikiamą šilumos energiją ikiteismine tvarka pažeistų CPK 7 str. įtvirtintus proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus.

2012-01-01 įsigaliojo Energetikos įstatymo 34 straipsnis, kuris reglamentuoja skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarką. Minėto straipsnio 2 dalyje (2011-12-22 įstatymo redakcija Nr. XI-1888) nustatyta, jog Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo; 3 dalyje nurodyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Tačiau cituojamo straipsnio 5 d. 3 p. taip pat nustato, jog Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija atsisako priimti prašymą nagrinėti skundą ar ginčą, jeigu skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija, teismas ar arbitražas jau nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Pirmos instancijos teismo nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo faktiškai dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutarimo Nr. O3-41 nuostatų, susijusių su šilumos kiekio bendrojo naudojimo patalpoms koeficiento nustatymu, tinkamu taikymu ir aiškinimu. Nes tik nustačius tinkamą taikytiną koeficientą, bus galima spręsti ir dėl reikalavimo priteisti skolą už šilumos energiją pagrįstumo ir dėl pačios skolos dydžio. Aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovai, tiek iki ieškinio teismui pateikimo, tiek ieškinio nagrinėjimo metu ne kartą kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl nagrinėjamos problemos sprendimo būdo, skundė pastarosios ir kitų institucijų veiksmus Seimo kontrolieriui bei Vilniaus apygardos teismui.

Pirmos instancijos teismas nutartyje nurodo, kad būtent ieškovas turėjo pareigą pasinaudoti išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, kadangi jis pateikė teismui ieškinį ir inicijavo civilinės bylos iškėlimą. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiuo argumentu, tačiau tuo pačiu pabrėžia, kad taikant ir aiškinant įstatymus, svarbiausia yra tikslo, kurio siekė įstatymo leidėjas, įgyvendinimas. Tiek CPK, tiek kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, tame tarpe ir Energetikos įstatyme, numatytos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos tikslas turėtų būti suprantamas kaip galimybė kilusius nesutarimus tarp šilumos tiekėjo ir vartotojo išspręsti be kreipimosi į teismą. Ikiteismine tvarka dėl nagrinėjamo ginčo priimtas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimas neturi teismui prejudicinės galios, jo pagrindu nėra išduodamas vykdomasis dokumentas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esminis klausimas yra atsakovams teikiamos šilumos kainos apskaičiavimo koeficiento tinkamas nustatymas, todėl ginčo tinkamam sprendimui šiuo atveju neturi esminės reikšmės, ar dėl šio klausimo kreipėsi ieškovas ar atsakovai. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovams kreipusis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją ir pastarajai 2012-12-05 sprendimu Nr. R2-2829 atsisakius nagrinėti privaloma išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka ieškovų ieškinį atsakovui UAB “Vilniaus energija”, toks kreipimasis ir minėto atsisakymo gavimas yra vertintinas kaip pasinaudojimas išankstine įstatymo nustatyta bylos sprendimo ne teisme tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad kartą nagrinėjamoje byloje jau buvo 2013-03-05 priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis, kurioje buvo pasisakyta dėl šalių pasinaudojimo išankstine bylos nagrinėjimo ne teisme tvarka. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad Energetikos įstatymo 34 str. 5 d. 3 p. faktiškai suteikia teismui prioritetą dėl straipsnyje nurodytų ginčų sprendimo, tai yra, teismui jau pradėjus nagrinėti šalių ginčą, Komisija atsisako pati nagrinėti šalių skundą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-30 nutartis, kuria ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, panaikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmos instancijos teismui iš esmės.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti tam pačiam pirmos instancijos teismui nagrinėti bylą iš esmės.

Teisėja Laima Gerasičkinienė