Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro bei nuteistųjų P. K. (P. K. ) ir S. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

P. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d., ir, pritaikius BK 54 str. 3 d., nuteistas laisvės atėmimu trejiems (3) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

S. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dešimčiai (10) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir A. J. , tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. , veikdamas bendrininkų grupe su A. J. , Vilniaus rajone, Paberžės seniūnijoje, Akmenos kaime, ir, veikdamas grupe su P. K. , Vilniaus rajone, Kalvelių seniūnijoje, Kalvelių kaime, tikslu platinti narkotines medžiagas – kanapes, 2006 – 2007 m. m. birželio mėn. laikotarpyje, tiksliai nenustatytu laiku, įgijo, gamino, laikė, gabeno ir nenustatytą kiekį kanapių realizavo, o labai didelį kiekį kanapių ir jų dalių, kurių bendra masė 6734,956 g laikė Akmenos kaime esančiame pastate, kol jos buvo 2007-06-15 paimtos įvykio vietos apžiūros metu, ir neteisėtai laikė labai didelį kiekį kanapių, kurių bendra masė 2717,662 g, Kalvelių kaime esančiame pastate, kol jos buvo paimtos 2007-06-22 kratos metu, o būtent:

S. K. , 2006 metų vasarą, tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje su A. J. , tikslu realizuoti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių, Vilniaus rajone, Paberžės seniūnijoje, Akmenos kaime, S. K. tėvams N. ir J. K. priklausančiame pastate, kartu su S. J. specialiai įrengė patalpas neteisėtam kanapių auginimui, S. K. įgijo nenustatytą kiekį kanapių daigų, trąšų ir įrangą kanapių auginimui, padarė padėklus, pripylė žemių, S. K. pasodino kanapes 120 m² plote, S. K. vadovaujant A. J. prižiūrėjo jų auginamas kanapes, jas laistė, tręšė, vėdino patalpas, palaikė tinkamą temperatūrą, sudarė sąlygas jų auginimui, kartu jas džiovino, S. K. nenustatytu laiku ir nenustatytą kiekį išdžiovintų kanapių pardavė, o likusį labai didelį kiekį kanapių ir jų dalių, kurių masė 6734,956 g S. K. su A. J. neteisėtai laikė tame pastate, kol jos policijos pareigūnų buvo paimtos 2007-06-15 įvykio vietos apžiūros metu. Be to, S. K. , 2006 metų vasarą, tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas grupe su P. K. tikslu realizuoti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių, Vilniaus rajone, Kalvelių seniūnijoje, Kalvelių kaime, S. K. tėvams N. K. ir J. K. nuosavybės teisėmis priklausančiame pastate, kartu su P. K. įrengė patalpas kanapių auginimui, S. K. supirko kanapių sėklas, trąšas, įrangą kanapių auginimui ir jų džiovinimui, kartu su P. K. sumontavo įrangą kanapių auginimui ir kartu augino labai didelį kiekį kanapių, jas džiovino, o P. K. dar ir saugojo pastatą, kad niekas į jį nepatektų, abudu neteisėtai laikė labai didelį kiekį 2717,662 g kanapių ir jų dalių minėtame pastate, kol jos buvo paimtos policijos pareigūnų 2007-06-22 kratos metu.

S. K. neteisėtai gamino, laikė tikslu parduoti labai didelį kiekį kanapių, nenustatytą jų kiekį gabeno ir pardavė, likusią dalį labai didelį kiekį kanapių 6734,956 g neteisėtai laikė Akmenos kaime ir labai didelį kiekį 2717,662 g laikė Kalvelių kaime S. K. tėvams priklausančiuose pastatuose. Šiais savo veiksmais, veikdamas grupėje su A. J. Akmenos kaime ir su P. K. Kalvelių kaime, S. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d.

P. K. , veikdamas grupėje su S. K. , neteisėtai gamino (augindamas ir džiovindamas), laikė labai didelį kiekį kanapių, S. K. nenustatytą kiekį kanapių išgabenus ir pardavus, likusią dalį labai didelį kiekį 2717,662 g kanapių neteisėtai laikė Kalvelių kaime. Šiais savo veiksmais P. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d.

Skunde nesutinkama ir su teismo nuosprendžio dalimi dėl turto konfiskavimo. Pasak apelianto, BK 72 str. 5 d. numato, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko priteisia konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija yra pažymėjusi, jog BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jei turto dėl kokių nors priežasčių negalima konfiskuoti natūra, tai išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, o ne šio turto dalis, net ir tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas nepriklauso kaltininkui. Atsižvelgiant į surinktus baudžiamosios bylos duomenis, matyti, kad pastatai, priklausantys N. K. ir J. K. (komercinės paskirties pastatas - valgykla, esanti Kalvelių kaime, Kalvelių seniūnijoje, Vilniaus rajone, bei pastatas - veršidė, esanti Akmenos kaime, Paberžės seniūnijoje, Vilniaus rajone), buvo naudoti vykdyti nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d., t. y., pastatai buvo panaudoti kaip priemonė nusikalstamai veikai ne tik palengvinti, bet ir tiesiogiai ją padaryti. BK 72 str. 2 d. numatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo priemonė. Teismas privalo konfiskuoti perduotus kaltininkui nusikalstamai veikai padaryti materialinę vertę turinčius daiktus, šiuo atveju - minėtus pastatus. Baudžiamojoje byloje nebuvo gauta duomenų, kad N. K. ir J. K. žinojo, kokiu tikslu bus naudojami sūnui S. K. perduoti valdyti pastatai Akmenos ir Kalvelių kaimuose. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad minėti pastatai, kaip ir nurodė teismas apkaltinamajame nuosprendyje, negali būti konfiskuoti. Tačiau turėjo būti pritaikytos BK 72 str. 5 d. nuostatos, numatančios konfiskuotino turto (pastatų) vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, ir išieškota 153900 Lt suma, atitinkanti nekilnojamo turto, esančio Akmenos ir Kalvelių kaimuose, bendrą vertę, nustatytą pagal Registrų centro duomenis.

Byloje dalyvaujantis prokuroras prašo prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo S. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, o nuteistojo P. K. apeliacinį skundą – atmesti. Nuteistieji S. K. ir P. K. bei jų gynėjai prašo nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo S. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistojo P. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas teisus teigdamas, jog jam inkriminuota nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, tačiau kolegijai nekyla abejonių, jog apygardos teismas pagrįstai pripažino S. K. veikus tiesioginės tyčios kaltės forma. Lietuvos Aukščiausiojo teismo senatas 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ir narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas“ 17 punkte išaiškino, kad už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės arba pirmos kategorijos šių medžiagų pirmtakai (prekursoriai), taip pat suvokė, koks yra jų kiekis ir kitas aplinkybes. Akivaizdu, kad S. K. , specialiai įrengdamas tėvų vardu įsigytus ūkinius pastatuose Akmenos ir Kalvelių kaimuose bei specialiai pritaikydamas juos kanapių auginimui ne tik suvokė, kad jo auginamos kanapės yra narkotinė medžiaga bei didelį jos kiekį, bet kaip tik dėl šių narkotizuojančių savybių jis kanapes ir augino. Apygardos teismas, remdamasis įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, liudytojų K. J. , J. K. , N. K. , G. Š. , K. G. , R. M. , V. B. , M. S. parodymais, kurie buvo ištirti teisiamajame posėdyje teisme, padarė pagrįstą išvadą, jog S. K. turėjo tikslą išauginti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jas parduoti. Tuo tikslu jis tėvų vardu įsigijo du apleistus pastatus Akmenos ir Kalvelių kaimuose, juos suremontavo ir paruošė kanapių auginimui. Kaip matyti iš pastato Akmenos kaime apžiūros protokolo, kanapių auginimui šiame pastate buvo sukurtos specifinės sąlygos – įrengtos patalpų šildymo, vėdinimo, drėkinimo sistemos. Kolegija sutinka su nuosprendį priėmusio teismo išvadomis, jog byloje surinkti duomenys įrodo, kad S. K. turėjo tikslą užauginti labai didelį kiekį kanapių ir jas pelningai realizuoti. Pažymėtina, kad pats apeliantas, neigdamas teismo nustatytas aplinkybes, apibūdinančias kaltininko tyčios turinį, viso proceso metu nesugebėjo logiškai paaiškinti, kokiu gi tikslu tokį didelį kiekį kanapių jis augino. Jo paaiškinimas apygardos teisme, kad kanapes augino tik dėl sėklų, kurių galimo panaudojimo klausimo dar neišsprendė, yra nelogiškas ir neįtikinantis. Ypač turint omenyje tai, kad pastatų rekonstrukcijos bei kanapių auginimui specialiai pritaikytai apšvietimo, šildymo, ventiliacijos, drėkinimo įrangai nupirkti bei įrengti neabejotinai buvo panaudotos didelės piniginės lėšos. Akivaizdu, jog S. K. , investavęs dideles pinigines lėšas į kanapių auginimą, tikėjosi, jog investicijos atsipirks užaugintas kanapes pelningai pardavus. Taigi, bylos duomenys patvirtina S. K. veikus tiesiogine tyčia. Jis suprato, kad kanapės yra narkotinė medžiaga už kurių auginimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, suvokė, jog augina labai didelį kanapių kiekį ir norėjo taip veikti.

Nepagrįstai S. K. apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, surašydamas teismo nuosprendį, pažeidė BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, pagal kurias apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išvardinti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvadas ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Apelianto manymu, teismas selektyviai atrinko ir rėmėsi tik kaltinimui palankiais A. J. parodymais, tuo pačiu nemotyvuotai atmesdamas apeliantą teisinančius A. J. parodymus. Tačiau iš teismo nuosprendžio matyti, kad visi teisiamajame posėdyje ištirti A. J. parodymai buvo tinkamai aptarti ir įvertinti. Teismo nuosprendyje, vertinant A. J. parodymus, pasisakyta, jog jie nebuvo vienodi viso proceso metu ir kodėl teismas priima vienus iš jų, o kitus atmeta. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuosprendį priėmęs teismas, surašydamas teismo nuosprendį, BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimų nepažeidė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. spalio 18 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu, dalyvaujant ekspertei R. Juknevičienei, Kalvelių kaime, greta S. K. tėvams priklausančio ūkinio pastato buvo rasti ir paimti du kanapių krūmai su šaknimis ir dirvožemiu. Cheminio tyrimo metu nustatyta, kad vienas iš įvykio vietoje paimtų ir tyrimui pateiktų augalų yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios masė – 1.37 g. Tačiau, apeliantui neteisėtas disponavimas šia narkotine medžiaga nebuvo inkriminuotas ir už tai jis nuteistas nebuvo. Teisiamajame posėdyje ekspertė R. Juknevičienė parodė, kad, vaikščiojant lauke, greta augančių kanapių jų dalelės prie rūbų prilipti negali, tam būtinas rūbų ir kanapių kontaktas. Tokiais parodymais iš dalies paneigiama kaltinamųjų keliama versija, kad kanapių dalelės ant jų rūbų pateko atsitiktinai. Ta aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su ekspertės R. Juknevičienės teisme duotais paaiškinimais, neduoda pagrindo juos vertinti taip, kaip to norėtų skundo autorius.

Deklaratyviais pripažintini apeliacinio skundo teiginiai, jog teismas be pagrindo nuosprendyje nurodė, jog įvykio vietoje rastu fotoaparatu „Canon“ buvo nufotografuoti kanapių augalai; kad pagal 2008 m. sausio 16 d. išvadą Nr. 11-36(08) Kalvelių kaime tyrimui pateiktuose mėginiuose tarp apanglėjusių medžiagų rasta kanapės stiebo, lapo, žiedyno dalių. Apelianto teigimu, šie duomenys nieko neįrodo, o ir teismas dėl jų įrodomosios vertės savo išvadų nepateikė. Pagal BPK 20 str. 2 d., kiekvienu atveju byloje gautų duomenų pripažinimo įrodymais klausimą sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla. Iš BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatų seka, jog teismas bylos duomenis pripažinęs įrodymais kiekvienu atveju turi aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodyti ir kokias reikšmingas teisingam bylos išsprendimui aplinkybes, remdamasis šiais įrodymais, teismas nustato. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apelianto nurodytais duomenimis, teismas jokių bylai reikšmingų aplinkybių nekonstatavo, savo išvadų negrindė, todėl, kaip pagrįstai ir teigiama apeliaciniame skunde, jie įrodymais nelaikytini.

Netenkintinas apelianto prašymas jo nusikalstamą veiką iš BK 260 str. 3 d. perkvalifikuoti į BK 265 str. 1 d., pagal kurį atsako tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką augino didelį kiekį aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ar psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų. Iš šio BK straipsnio redakcijos matyti, jog pagal jį atsako asmuo, kuris augindamas kanapes ar kitus į sąrašą įtrauktus augalus pažeidžia nustatytą specialią tvarką. Taigi, tai blanketinė Baudžiamojo įstatymo norma, nukreipianti į specialias įstatymo uždraustų augalų auginimo taisykles. Tačiau, Lietuvos Respublikoje tokia draudžiamų augalų legalų auginimą reglamentuojančių taisyklių sistema nėra sukurta. Pagal Europos Tarybos 2003 m. rugsėjo 29 d. reglamentą Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemas ūkininkams, auginant kanapes naudojamose veislėse tetrahidrokanabinolio kiekis negali viršyti 0.2 %. Be to, valstybės narės turi sukurti efektyvią sistemą, skirtą tikrinti šios medžiagos kiekį augaluose. Iš 2008 m. liepos 17 d. teismo ekspertizės akto Nr. 11-1517 (08) (t.7 b.l.26-28) matyti, kad S. K. neteisėtai išaugintose kanapėse šios medžiagos kiekis žymiai viršija 0.2 % ribą. Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog S. K. neteisėtai gamino ir laikė labai didelį kiekį kanapių, tuo tarpu BK 265 str. 1 d. numato atsakomybę tik už didelio kiekio kanapių auginimą, pažeidžiant nustatytą tvarką. Dėl pirmiau paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija pripažįsta, jog S. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 str. 3 d., ją perkvalifikuoti į BK 265 str. 1 d., kaip to prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas S. K. kaltu ir nuteisdamas pagal BK 260 str. 3 d., be kita ko nustatė, kad jis 2006 m. – 2007 m. birželio mėnesio laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, įgijo, gamino, laikė, gabeno ir nenustatytą kiekį kanapių realizavo. BPK 305 str. 1 d. 1 p. numato, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės: jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalaujama, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais remiantis teismas atmetė kitus įrodymus. Šioje byloje teismas, pripažindamas S. K. kaltu dėl neteisėto narkotinių medžiagų gabenimo ir realizavimo nenustatytu laiku, šių nuostatų nesilaikė. Nuosprendyje visiškai nenurodyta kada, kokiu maršrutu kaltininkas narkotines medžiagas gabeno ir kada, bei kam jas realizavo. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis vien tik bendro pobūdžio A. J. parodymais apie tai, kad buvo užauginti keli kanapių derliai, o S. K. kanapes ir jų galvutes kažkur išgabeno. Akivaizdu, kad tokių parodymų, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, nepakanka S. K. nuteisimui dėl neteisėto narkotinių medžiagų gabenimo ir realizavimo. Todėl šie S. K. inkriminuoti BK 260 str. 3 d. objektyvieji požymiai iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintini.

Taigi, kolegija, pašalinusi S. K. teismo nuosprendžio nustatytą neteisėtą narkotinių medžiagų gabenimą ir realizavimą, nustato tokias jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes:

S. K. , veikdamas bendrininkų grupe su A. J. , Vilniaus rajone, Paberžės seniūnijoje, Akmenos kaime, ir, veikdamas grupe su P. K. , Vilniaus rajone, Kalvelių seniūnijoje, Kalvelių kaime, tikslu platinti narkotines medžiagas – kanapes, 2006 – 2007 m. m. birželio mėn. laikotarpyje, tiksliai nenustatytu laiku, įgijo, gamino, laikė labai didelį kiekį kanapių ir jų dalių, kurių bendra masė 6734,956 g laikė Akmenos kaime esančiame pastate, kol jos buvo 2007-06-15 paimtos įvykio vietos apžiūros metu, ir neteisėtai laikė labai didelį kiekį kanapių, kurių bendra masė 2717,662 g, Kalvelių kaime esančiame pastate, kol jos buvo paimtos 2007-06-22 kratos metu, o būtent:

S. K. , 2006 metų vasarą, tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe su A. J. , tikslu realizuoti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių, Vilniaus rajone, Paberžės seniūnijoje, Akmenos kaime, S. K. tėvams Nijolei ir J. K. priklausančiame pastate, kartu su S. J. specialiai įrengė patalpas neteisėtam kanapių auginimui, S. K. įgijo nenustatytą kiekį kanapių daigų, trąšų ir įrangą kanapių auginimui, padarė padėklus, pripylė žemių, S. K. pasodino kanapes 120 m² plote, S. K. vadovaujant A. J. prižiūrėjo jų auginamas kanapes, jas laistė, tręšė, vėdino patalpas, palaikė tinkamą temperatūrą, sudarė sąlygas jų auginimui, kartu jas džiovino, labai didelį kiekį kanapių ir jų dalių, kurių masė 6734,956 g S. K. su A. J. neteisėtai laikė tame pastate, kol jos policijos pareigūnų buvo paimtos 2007-06-15 įvykio vietos apžiūros metu. Be to, S. K. , 2006 metų vasarą, tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas grupe su P. K. tikslu realizuoti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių, Vilniaus rajone, Kalvelių seniūnijoje, Kalvelių kaime, S. K. tėvams N. K. ir J. K. nuosavybės teisėmis priklausančiame pastate, kartu su P. K. įrengė patalpas kanapių auginimui, S. K. supirko kanapių sėklas, trąšas, įrangą kanapių auginimui ir jų džiovinimui, kartu su P. K. sumontavo įrangą kanapių auginimui ir kartu augino labai didelį kiekį kanapių, jas džiovino, o P. K. dar ir saugojo pastatą, kad niekas į jį nepatektų, abudu neteisėtai laikė labai didelį kiekį 2717,662 g kanapių ir jų dalių minėtame pastate, kol jos buvo paimtos policijos pareigūnų 2007-06-22 kratos metu.

S. K. neteisėtai gamino, laikė tikslu parduoti labai didelį kiekį kanapių 6734,956 g neteisėtai laikė Akmenos kaime ir labai didelį kiekį 2717,662 g laikė Kalvelių kaime S. K. tėvams priklausančiuose pastatuose. Šiais savo veiksmais, veikdamas bendrininkų grupe su A. J. Akmenos kaime ir su P. K. Kalvelių kaime, S. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d.

Dėl P. K. apeliacinio skundo.

Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, paremtas prielaidomis bei spėlionėmis, o P. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, neįrodyta. Pasak apelianto, jis pastate, esančiame Kalvelių kaime, Vilniaus rajone, buvo S. K. samdomas darbininkas, atlikdavo statybos darbus, prižiūrėjo sodybą ir joje buvusį šunį, apie auginamas narkotines medžiagas – kanapes nieko nežinojo, jų neaugino bei neprižiūrėjo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegiją, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, jog apeliantas pagrįstai nuteistas pagal BK 260 str. 3 d. už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su S. K. , neteisėtai gamino (augindamas ir džiovindamas), laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių. Tai, jog P. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina įvykio vietos apžiūros bei kratos protokolai, specialistų bei ekspertų išvados, liudytojų A. Š. , L. K. , G. Š. , G. M. parodymai.

Iš 2007 m. birželio 22 d. kratos protokolo matyti, jog Vilniaus rajone, Kalvelių kaime esančiame pastate, priestato stogo viduje išklotas žalsva plėvele, sudėti skardiniai ventiliacijos vamzdžiai, iš medžio sukaltas padėklas, nuo žemės pakelta ir pakabinta žalios spalvos vandens žarna, prie pastato pritvirtintas metalinėse grotose plastmasinis vandens bakas. Patalpoje šalia slenksčio mėtėsi sudžiūvusios augalinės kilmės medžiagos dalys. Patalpų grindys, sienos ir lubos padengtos medinėmis plokštėmis, o po jomis sienos apšildytos akmens vata, visoje patalpoje išvedžioti elektros laidai, kurie nupjauti. Grindyse yra anga, už kurios stovi šildytuvas, sukrautos plytos, pagal sienas išvedžioti ventiliacijos vamzdžiai. Ant sienos kabo plastikinė kabykla su įrankiais, ant žemės guli vandens žarna su nukirptu galu. Kitoje patalpoje išvedžiota ventiliacija, sienos, grindys ir lubos išklotos polietilenine stora plėvele. Per visą patalpą išvedžioti elektros laidai, kurie visi nukirpti. Prie kairės pusės sienos stovi apie 16 vnt. iš lentų sukaltų padėklų, ant plėvele padengtų grindų telkšo vandens balos, visoje patalpoje mėtosi sudžiūvusios augalinės kilmės medžiagos, darbo įrankiai. Nusileidus kopėčiomis į apačią, koridoriuje stovi stalai ir sukaltos lentynos, nuo kurių paimtas sandariai užspaudžiamas polietileninis maišelis su augalinės kilmės džiovinta medžiaga, visoje patalpoje ant žemės mėtėsi augalinės kilmės džiovinta medžiaga. Nuo lentynos paimta kartoninė dėžutė su augalinės kilmės medžiaga, kurioje yra peršviečiamas maišelis su kanapės atvaizdu. Patalpoje išvedžioti vandentiekio vamzdžiai ir elektra, grindyse rasta anga į rūsį, leidžiantis į apačią visur matosi augalinės kilmės smulkinta medžiaga. Įėjus į kitą uždarą patalpą stovi sudėti stalčiai ir šaldytuvas. Ant radiatoriaus rasta suvyniota agroplėvele, į kurią įvyniota augalinės kilmės džiovinta medžiaga. Už šildytuvo rastas ir paimtas polietileninis maišas, kuriame yra augalinės kilmės sudžiuvusi medžiaga. Iš dirbtuvės paimtos 3 vėliavėlės su užrašais. Nulipus kopėčiomis į kiemą, prie pastato sudėti maišai su žemėmis. Prie pastato prijungtoje katilinėje ant žemės mėtosi augalinės kilmės sudžiuvusi medžiaga, tokia pati ir šalia sukrautose kartoninėse dėžėse ant dugno, vienoje dėžėje buvo rastas permatomas polietileninis maišelis su augalinės kilmės sudžiuvusia medžiaga, kuri buvo paimta. Iš pastate įrengtų gyvenamųjų patalpų paimtas skaitmeninis fotoaparatas „Canon“ ( t. 1 b.l. 83-112 ). Šio procesinio veiksmo metu taip pat buvo rastos ir paimtos vėliavės – žymėkliai. Analogiškos vėliavos buvo rastos ir paimtos iš įvykio vietos, esančios Akmenos kaime, Vilniaus rajone. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, jog tiek Kalvelių kaime, tiek Akmenos kaime esančiuose pastatuose buvo įrengtos vienodos patalpos, skirtos naarkotinių medžiagų – kanapių gaminimui (auginimui) bei laikymui, todėl akivaizdu, jog abiejuose pastatuose S. K. užsiimė vienoda nusikalstama veika. Tai patvirtina ir panašus elektros energijos sunaudojimas abiejuose pastatuose. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t.1 b.l.113) matyti, jog apžiūrint pastatą bei aplink jį esančią teritoriją, buvo rastos augančios kanapės, įsipynusios į vatą, kas, kaip paaiškino specialistė pirmosios instancijos teisme, rodo, jog augalas toje vietoje buvo ne atsitiktinai išdygęs, o pasodintas specialiai. Taigi, šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog tiek Akmenos kaime, tiek Kalvelių kaime esančiuose pastatuose buvo neteisėtai auginamos narkotinės medžiagos – kanapės. O tai, kad apeliantas ne tik žinojo bei suprato, kad Kalvelių kaime esančiame pastate yra neteisėtai gaminama narkotinė medžiaga – kanapės, bet ir, gaudamas už tai piniginį atlygį iš S. K. , veikė kaip bendravykdytojas bei padėjo atlikti darbus, kuriais buvo siekiama konkretaus rezultato, patvirtina specialisto išvados Nr. 11-20222(07), Nr. 11-2021(07), Nr.140-(9762)ISI-8967.

Iš šių paminėtų specialistų išvadų matyti, jog ant pateiktų tirti visų drabužių, paimtų kratos Kalvelių kaime metu, rasta kanapės lapų, žiedynų ir apyžiedžių dalių (t.1 b.l.141-142). Specialisto išvadoje Nr.11-2021(07) nurodyta, kad ant tirti pateiktų drabužių ir sportinių batų, kurie buvo paimti kratos metu iš P. K. gyvenamosios vietos, adresu Kalvelių kaimas, (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas, yra kanapės lapų, žiedynų ir apyžiedžių dalelių (1 t. 167-169 b.l.). Tai, jog šie pirmiau paminėti daiktai, ant kurių rasta narkotinės medžiagos – kanapių dalių, priklauso būtent apeliantui, patvirtina specialisto išvada Nr.140-(9726)-IS1-8967, kurioje nurodyta, kad ant tyrimui pateiktų kelnių Nr.1 ir Nr.2, marškinėlių Nr.1 ir Nr.2 ir kairiojo sportbačio, kurie paimti kratos metu iš P. K. buto, adresu(duomenys neskelbtini), Kalvelių kaime, rasti žmogaus biologiniai pėdsakai yra tinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant išvardintų daiktų žmogaus biologiniai pėdsakai – genotipas sutampa su P. K. genotipu (1 t. 178-181 b.l.). Specialisto išvadą davusi R. Juknevičienė, apklausta pirmosios instancijos teisme, parodė, jog vaikščiojant lauke paprastai kanapių dalelės prilipti negali, reikia kad būtų kontaktas (t. 7 b.l.96-97). Toks specialistės aiškinimas paneigia apelianto nurodytą aplinkybę, jog ant pastarojo drabužių kanapių žiedadulkių dalių galėjo atsirasti vaikščiojant ir vedžiojant šunį bei šienaujant žolę, ją sunešant į vieną krūvą. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog aplinka prie pastato, esančio Kalvelių kaime, Vilniaus rajone, nesutvarkyta, žolė nenušienauta, priešingai – kieme rasta auganti kanapė. Taip pat ir pirmiau paminėti liudytojai savo parodymuose nepatvirtino, jog apeliantas būtų tvarkęs aplinką prie pastato, jie tik parodė, jog matė, kaip jis atliko įvairius statybinius darbus pastato viduje. Be to, jau minėtoje specialisto išvadoje nustatyta, kad ant pateiktų tirti visų P. K. rūbų ir batų, rasta įvairių kanapės augalo dalių liekanų – lapų, žiedynų ir apyžiedžių dalelių. Iš šios aplinkybės darytina išvada, kad tai turėjo būti ne atsitiktinis kontaktas su kanapėmis, o pakankamai intensyvus, ne vienkartinis, o kontaktuojant rūbams ir kanapėms skirtingose jų augimo ir žiedynų brendimo stadijose.

Taigi, visi šie pirmiau nurodyti duomenys neabejotinai patvirtina, jog P. K. , veikdamas bendrininkų grupe su S. K. , Kalvelių kaime, Vilniaus rajone neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapėmis, o būtent jas gamino bei laikė. Pirmiau paminėti parodymai paneigia S. K. iškeltą versija, kurią pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip gynybinę siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, jog apeliantas nežinojo, kad jo prižiūrimame pastate buvo gaminama bei laikoma narkotinė medžiaga – kanapės, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 3 d.

Nepagrįstas ir apeliacinio skundo teiginys, jog Kalvelių kaime, Vilniaus rajone, esančio pastato krata buvo atlikta neteisėtai, pažeidžiant BPK reikalavimus, kadangi policijos darbuotojai negalėjo tiksliai nurodyti, kada ji buvo padaryta, o dalyvavusios kratos metu seniūnijos darbuotojos protokolą pasirašė žymiai anksčiau, dar nepabaigus atlikti kratos ir išvažiavo anksčiau nei policijos pareigūnai.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo.

Dėl P. K. paskirtosios bausmės.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. K. bausmę, nepagrįstai pritaikė BK 54 str. 3 d. nuostatas ir dėl to paskyrė aiškiai per švelnią bausmę. Kolegijos manymu, prokuroras pagrįstai ginčija BK 54 str. 3 d. taikymą pagal BK 260 str. 3 d. nuteisto P. K. atžvilgiu.

Pagal BK 54 str. 1 d. nuostatas teismas pirmiausia skiria bausmę šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose. Specialiosios dalies straipsnių sankcijų taikymą detalizuoja BK 54 str. 2 d., kurioje nurodytos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės. Kiekviena iš šio straipsnio antroje dalyje nurodytų taisyklių turi svarbią ir savarankišką reikšmę, tačiau pirmuoju punktu įstatymo leidėjas nurodo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Veikos pavojingumo laipsnį pirmiausia nustato įstatymo leidėjas ir konstruodamas BK specialiosios dalies straipsnių sankcijas. Sankcija yra įstatymo nustatytos bausmės skyrimo riba ir pagal bendrąją taisyklę teismas negali peržengti jos ribų. Tik specialiai įstatymo numatytais atvejais teismas gali paskirti švelnesnę bausmę už sankcijoje numatytą. Tokia galimybė įtvirtinta ir BK 54 str. 3 d.. Pagal šią normą teismas gali paskirti kitokią (švelnesnę) bausmę, nei numatyta straipsnio sankcijoje, kai yra išimtinės aplinkybės, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam įstatymo pažeidimui ir aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šios (BK 54 str. 3 d.) normos taikymas taip pat negali prieštarauti BK 41 str. 2 d. nuostatoms.

Siekiant taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas būtina nustatyti, jog padaryto nusikaltimo (šiuo atveju – neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų) pavojingumas, atsižvelgiant į jo vietą, laiką ir būdą, padarytų veiksmų pobūdį, yra daug mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo Baudžiamojo įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą. Taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas, nemažiau svarbios ir kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės. Šiuo atveju svarbus yra kaltininko elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos padarymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo.

Šioje byloje nustatyta, jog P. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 3 d., padarė veikdamas bendrininkų grupe, jo veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. Svarbu pažymėti ir tai, jog P. K. padaryta nusikalstama veika susijusi su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapėmis. Tokios nusikalstamos veikos kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, padeda plisti narkomanijai ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir nepilnamečių. Byloje yra duomenų, jog ir pats nuteistasis linkęs vartoti narkotines medžiagas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iki nusikalstamos veikos padarymo P. K. asmenybė apibūdinama teigiamai - jis dirbo, sukūrė šeimą, turi nedarbingus tėvus, tačiau nemažiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog nei ikiteisminiame tyrime, nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme jis neprisipažino padaręs jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl jos nesigailėjo, todėl pirmosios instancijos teismas nenustatė P. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe.

Vienas iš svarbiausių pagrindų, leidžiančių taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas, yra teismo nustatytos ypatingos aplinkybės, kurios leidžia manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltininkui paskyrus švelnesnę, nei BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą bausmę. Šiuo atveju nuosprendį priėmęs teismas tokių aplinkybių nenurodė, o tik deklaratyviai išvardinęs bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padarė išvadą, jog P. K. atžvilgiu taikytinos BK 54 str. 3 d. nuostatos.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybės, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismas, pritaikydamas BK 54 str. 3 d. nuostatas P. K. atžvilgiu, netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimo taisykles, todėl šioje dalyje Vilniaus apygardos teismo nuosprendis keistinas.

Už BK 260 str. 3 d. įtvirtintą nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog BK 41 str. 2 d. numatyti tikslai bus pasiekti paskiriant P. K. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis lygus BK 260 str. 3 d. numatytam sankcijos minimumui.

Dėl S. K. paskirtosios bausmės.

Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažinęs S. K. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 3 d., paskyrė jam dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Prokuroras savo apeliaciniame skunde nurodo, jog apygardos teismas netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies nuostatas ir S. K. paskyrė aiškiai per švelnią bausmę. Toks prokuroro apeliacinio skundo argumentas pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal BK 54 straipsnio nuostatas teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis, įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvą ir tikslą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. K. bausmę, atsižvelgė į tai, jog padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas veikiant bendrininkų grupe. Teismas taip pat pažymėjo, jog S. K. kaip bendrininko vaidmuo buvo pagrindinis, jis buvo nusikalstamos veikos organizatorius bei vykdytojas. S. K. anksčiau teistas, bet teistumas išnykęs, išlaiko nepilnamečius vaikus ir turi nedarbingus ligotus tėvus. Teismas pripažino vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe, o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Teismas, nurodęs visas šias bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, S. K. paskyrė BK 260 str. 3 d. sankcijoje numatytą minimalią bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai metų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę S. K. , netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies nuostatas, nuosprendyje nurodęs bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, jų tinkamai neįvertino bei paskyrė aiškiai per švelnią bausmę.

Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, S. K. buvo nusikalstamos veikos organizatorius ir vykdytojas, į nusikalstamos veikos padarymą jis įtraukė A. J. bei P. K. , jiems vadovavo, aprūpindavo priemonėmis ir įrankiais, reikalingais nusikalstamą veiką įvykdyti. Vadovaujantis BK 54 str. 6 d. bei 58 str. 1 d. nuostatomis, teismas turi įvertinti kiekvieno nusikalstamos veikos bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, jo veiksmų indėlį į nusikalstamos veikos rezultatą. Šiuo atveju, Apeliacinio teismo teisėjų kolegijai net ir pašalinus kai kuriuos inkriminuotus objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius, akivaizdu, jog S. K. indėlis į nusikalstamos veikos padarymą buvo didžiausias, todėl teisingumo principo įgyvendinimas bus pasiektas tik paskyrus pastarajam griežtesnę, nei kitiems bendrininkams, laisvės atėmimo bausmę. Taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir BK 61 straipsnio nuostatas, pagal kurias teismas, skirdamas bausmę kaltininkui, turi įvertinti, ar nustatyta atsakomybę lengvinančių ir (ar) atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei jų tarpusavio santykį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė tik atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl tokiu atveju švelnesnės, negu BK 260 str. 3 d. sankcijoje numatytas vidurkis, bausmės paskyrimas prieštarauja teisingumo principo įgyvendinimui. Juo labiau, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių ekstraordinarių aplinkybių, kurios galėtų lemti švelnesnės, nei BK 260 str. 3 d. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, bausmės paskyrimą.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog S. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 3 d., skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima BK 260 str. 3 d. sankcijos vidurkiui.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo.

Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo BK 72 str. 5 d. nuostatomis ir nepriteisė iš S. K. konfiskuotino turto – pastatų, kuriuose buvo auginama narkotinė medžiaga – kanapės ir kurie buvo panaudoti kaip priemonė nusikalstamai veikai vykdyti, vertę atitinkančios pinigų sumos.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino turto ar kitokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, jog teismas privalo konfiskuoti darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Nusikalstamos veikos priemonės baudžiamojoje teisėje suprantamos kaip įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas ar palengvina tokios veikos padarymą. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemone laikomi ir pastatai, jeigu kaltininkas jais naudojasi tam, kad susidarytų galimybę padaryti nusikalstamą veiką ar palengvintų jos padarymą.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog S. K. , veikdamas bendrininkų grupe su P. K. , neteisėtai disponavo narkotine medžiaga – kanapėmis, o būtent labai didelį kiekį kanapių gamino (augino bei džiovino), laikė komercinės paskirties pastate – valgykloje, esančioje Kalvelių kaime, Kalvelių seniūnijoje, Vilniaus rajone bei, veikdamas bendrininkų grupe su A. J. , labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių gamino, (augindamas ir džiovindamas) bei laikė pastate – veršidėje, esančioje Akmenos kaime, Paberžės seniūnijoje, Vilniaus rajone. Taigi, kaip pagrįstai nurodyta apeliaciniame skunde, šie abu pastatai buvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 3 d., padarymo pagrindinė priemonė, todėl, pagal BK 72 str. 2 d. nuostatas, šie abu pirmiau paminėti pastatai konfiskuotini. Nuosprendį priėmęs teismas šioje byloje darant nusikaltimą panaudotų priemonių klausimą išsprendė vadovaudamasis BK 72 str. 4 d., kurioje nurodyta, kad kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ar galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

Apygardos teismas padarė išvadą, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad N. K. ir J. K. turtą įgijo iš S. K. nusikalstamu būdu gautų pinigų, tėvai nieko nežinojo, kad įgytuose jų pastatuose Akmenos ir Kalvelių kaimuose, Vilniaus rajone, sūnus įrengė patalpas kanapių auginimui, todėl nėra pagrindo taikyti BK 72 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija sutinka su šia nuosprendį priėmusio teismo išvada, tačiau pažymi, jog tokiu atveju taikytinos BK 72 str. 5 d. nuostatos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs nuteistojo S. K. gynėjas abejojo, ar turi būti konfiskuojama visų pastatų vertę atitinkanti pinigų suma, ar tik tų pastatų dalių, kuriuose neva buvo auginamos kanapės, teigdamas, jog ne visos patalpos buvo naudojamos nusikalstamiems tikslams. Toks teiginys visiškai nepagrįstas. Iš bylos duomenų matyti, jog nors narkotinė medžiaga – kanapės buvo auginamos tik vienose pastatų dalyse, tačiau visos kitos pastatų dalys, nors ir netiesiogiai, bet buvo naudojamos nusikalstamam tikslui pasiekti – medžiagų, reikalingų kanapių auginimui bei gaminimui, laikymui bei sandėliavimui. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. J. bei P. K. atlikti darbai (sienų apšildymas, ventiliacijos įrengimas, elektros įrenginių įrengimas ir kt.) šiuose pastatuose buvo daromi turint tikslą palengvinti bei sukurti reikiamas sąlygas nusikalstamiems ketinimams įgyvendinti. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad minėti pastatai būtų buvę naudojami kitiems tikslams, nesusijusiems su nusikalstama veika. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog pastato, esančio Vilniaus rajone, Akmenos kaime, paskirtis yra pastatas – veršidė, o pastato, esančio Vilniaus rajone, Kalvelių kaime, paskirtis – valgykla (t.3 b.l.29,33). Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šie pastatai būtų buvę naudojami pagal numatytąją paskirti, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog abu šie pirmiau minėti pastatai, o ne jų atskiros dalys, buvo naudojamos kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 3 d., priemonės ir todėl iš S. K. priteistina pinigų suma, atitinkanti visą šių abiejų pastatų vertę, tai yra 153 9000 Lt.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog nuosprendį priėmęs teismas be pagrindo S. K. netaikė BK 72 straipsnio 5 dalies reikalavimų, pagal kuriuos teismas visais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų šio straipsnio kitose dalyse nustatytų asmenų priteisia konfiskuotino turto vertę. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d., 326 str. 1 d. 3 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 328 str. 3 p.,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendį pakeisti.

S. K. iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti įrodytomis pripažintas aplinkybes, kad S. K. 2006 m. – 2007 m. birželio mėnesio laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių neteisėtai gabeno bei nenustatytomis aplinkybėmis realizavo.

S. K. pagal BK 260 str. 3 d. paskirti laisvės atėmimą trylikai (13) metų.

P. K. pagal BK 260 str. 3 d. paskirti laisvės atėmimą dešimčiai (10) metų.

Vadovaujantis BK 72 str. 5 d., iš S. K. priteisti valstybei konfiskuotino turto – nusikaltimo padarymo priemonių – pastatų, esančių Akmenos kaime, Paberžės seniūnijoje, Vilniaus rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir Kalvelių kaime, Kalvelių seniūnijoje, Vilniaus rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 153 900 Lt (šimtą penkiasdešimt tris tūkstančius devynis šimtus litų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo P. K. apeliacinį skundą atmesti.