Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. e2S-681-253/2016

2016 m. balandžio 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo G. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-02-22 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

FABĮ 6 str. 1 d. numatyta, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. pagrindu, t. y. konstatavęs, kad pastaruosius keletą metų pareiškėjas nesiekė rasti geriau apmokamo darbo ar kitokiu būdu gauti didesnių pajamų ir įvykdyti arba sumažinti prievoles kreditoriams, todėl bankroto bylos iškėlimas neatitiktų fizinio asmens bankroto instituto tikslų. Be to, teismas pripažino, kad pareiškėjas pagal savo finansines galimybes gali per protingą terminą įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams ar bent jau dalį šių įsipareigojimų, todėl atsisakė iškelti bankroto bylą ir FABĮ 5 str. 8 d. 1 p. pagrindu, t. y. pareiškimo nagrinėjimo metu nustačius, kad fizinio asmens būklė neatitinka FABĮ 2 str. 2 d. nurodytosios būklės.

Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nuostatas ir nepagrįstai konstatavo pareiškėjo nesąžiningumą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pareiškėjo skundo argumentais sutinka. FABĮ 6 str. 1 d. numatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė pareiškėjui iškelti bankroto bylą dėl pareiškėjo nesąžiningumo. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad vertindamas pareiškėjo sąžiningumą pirmosios instancijos teismas rėmėsi iki 2016-01-01 galiojusia FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. redakcija, kuri numatė, jog teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 str. nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad nuo 2016-01-01 įsigaliojo nauja FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. redakcija, pagal kurią teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl LR CK 6.67 str. nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pažymėtina, jog naujos redakcijos FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nuostatos turi būti taikomos nepriklausomai nuo to, kada pradėtas fizinio asmens bankroto procesas (LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 25, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo 13 str. 5 d.). Įvertinęs aptartas nuostatas apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi iki 2016-01-01 galiojusia FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. redakcija. Pažymėtina, kad nuo 2016-01-01 įsigaliojusi FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. redakcija nustato aiškiai apibrėžtus kriterijus, kuriais remiantis gali būti konstatuotas fizinio asmens nesąžiningumas. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nemokumą sukėlusios priežastys sąžiningumo aspektu nebuvo vertinamos atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą, todėl konstatuotina, kad bylos aplinkybės dėl pareiškėjo sąžiningumo nebuvo tinkamai atskleistos ir išnagrinėtos.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas su AB SAMPO bankas 2006-05-29 sudarė kredito sutartį, pagal kurią bankas suteikė pareiškėjui 300 000 Lt kreditą būstui remontuoti, o įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymui užtikrinti kreditoriui buvo įkeistas žemės sklypas ir gyvenamas namas, esantys (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2008-08-13 su UAB „Trevena“ sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią laidavo už tinkamą jam priklausančios įmonės įsipareigojimų įvykdymą pagal UAB „Mattia logistics“ su UAB „Trevena“ sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį. Šių sutarčių pagrindu 2010-06-11 teismo sprendimu iš solidarių atsakovų UAB „Mattia logistics“ ir pareiškėjo priteista 23 137,63 Lt skola. Be to, UAB „SEB VB Lizingas“ ir UAB „Mattia logistics“ sudarė lizingo sutartį Nr. L2007-100052, pagal kurią UAB „Mattia logistics“ lizingo būdu įsigijo 89 090 Eur vertės vilkiką, o įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymui užtikrinti 2007-10-11 tarp UAB „SEB VB Lizingas“ ir pareiškėjo buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. L2007-100052. Be to, 2007-10-25 tarp UAB „SEB VB Lizingas“ ir UAB „Mattia logistics“ sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. L2007-100131, o įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymui užtikrinti 2007-10-25 tarp UAB „SEB VB Lizingas“ ir pareiškėjo sudaryta laidavimo sutartis. Iš byloje esančių pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad UAB „Mattia logistics“ bankrotas ir laidavimo sutarčių pagrindu atsiradusios pareiškėjo prievolės atsakyti įmonės kreditoriams už jos prisiimtus įsipareigojimus lėmė pareiškėjo nemokumą. Byloje nebuvo nustatyta, kad sudarydamas kredito bei laidavimo sutartis pareiškėjas neketino vykdyti šiomis sutartimis prisiimamų įsipareigojimų, pateikė kreditoriams klaidingus duomenis dėl savo turtinės padėties ar kitokiais tyčiniais veiksmais suklaidino kreditorius. Byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas sąmoningai siekė bloginti savo turtinę padėtį ir išvengti prievolių kreditoriams vykdymo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie tai, kad bandė ieškoti geriau apmokamo darbo ar ėmėsi kitų aktyvių veiksmų siekdamas įvykdyti ar sumažinti įsipareigojimus kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, jog pareiškėjo nemokumą sukėlė jo nesąžiningi veiksmai, nes galiojanti FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. redakcija nustato aiškius kriterijus, kuriais remiantis gali būti konstatuotas asmens nesąžiningumas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje proceso stadijoje yra sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas. Pažymėtina, kad iškėlus fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjas įgytų pareigą paruošti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, kuriame turėtų būti numatytos jo mokumo atkūrimo priemonės, taip pat nurodytos visos bankroto proceso metu numatomos gauti pajamos, būtinosios išlaidos, kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas ir kiti įstatyme nurodyti duomenys (FABĮ 7 str.). Jeigu pareiškėjo paruoštas mokumo atkūrimo planas neatitiks įstatymo reikalavimų ir jame nebus nurodytos teisingą skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą atitinkančios pareiškėjo mokumo atkūrimo priemonės, teismas turi teisę tokio plano netvirtinti ir fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 str. 1 d. 2 p.). Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sąžiningumo aspektu neanalizavo pareiškėjo veiksmų visumos FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustatytu laikotarpiu ir neįvertino, ar konkretus pareiškėjo elgesys turėjo įtakos pareiškėjo nemokumui atsirasti, ir jei taip, ar šis elgesys atitinka įstatyme nurodytus kriterijus, dėl kurių bankroto byla pareiškėjui negali būti keliama, todėl skundžiamoje teismo nutartyje nustatytos aplinkybės nebuvo pakankamos atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. pagrindu.

Apeliantas atskirajame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas gali vykdyti savo finansinius įsipareigojimus kreditoriams. FABĮ 2 str. 2 d. numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pradelsti pareiškėjo įsipareigojimai kreditoriams sudaro 149 527,67 Eur sumą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,2543 ha žemės sklypas bei jame esantis gyvenamasis namas su kitais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad bendra šio nekilnojamojo turto vertė sudaro apie 74 952 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad šis nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipoteka bei areštuotas išieškojimą vykdančių antstolių, todėl pareiškėjo galimybės realizuoti šį turtą ir iš jo gautomis lėšomis atsiskaityti su kreditoriais yra apribotos. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-01 nutartimi BUAB „Mattia logistics“ bankroto byloje buvo patvirtintas 13 801,48 Eur dydžio pareiškėjo kreditinis reikalavimas. Įvertinus tai, kad pareiškėjo skolininkė yra bankrutuojanti įmonė, o bendra Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-01 nutartimi patvirtintų BUAB „Mattia logistics“ kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 85 543,30 Eur, realaus šios skolos išieškojimo galimybės kelia abejonių. Pareiškėjas šiuo metu vykdo individualią veiklą, o jo gautos pajamos 2015 metais sudarė 2 740 Eur, t. y. apie 228 Eur per mėnesį. Atskirajame skunde apeliantas paaiškino, kad šiuo metu jo pajamos iš individualios veiklos per mėnesį sudaro apie 391,43 Eur, iš kurių pareiškėjas privalo patenkinti savo būtinuosius poreikius bei išlaiko nepilnametę dukrą. Įvertinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad pareiškėjo turimas turtas ir gaunamos pajamos nėra pakankami tam, jog jis per protingą terminą galėtų tinkamai įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 5 str. 8 d. 1 p. pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai neišsiaiškino ir neįvertino visų faktinių aplinkybių, reikšmingų vertinant pareiškėjo nemokumą sukėlusias priežastis bei jo sąžiningumą, neištyrė ir neįvertino visų teisingam klausimo dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, dėl to skundžiama teismo nutartis naikintina ir pareiškimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-02-22 nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.