Kauno apygardos teismo nutartis

2011-10-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1384-238/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-18
Bylos Nr.
1S-1384-238/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Egidijus Jonas Grigaravičius
Nuteistasis
S. M.
Advokatai
Vytautas Antanas Vilutis
Kategorijos
1S-1384-238/2011;
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Vytautui Antanui Vilučiui, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo S. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl S. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. nuteistas už nusikaltimų padarymą laisvės atėmimo bausme ir bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje. Baumės pradžia- 2010-07-10, bausmės pabaiga – 2014-07-29.

Šalies argumentai

2011-08-02 Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos administracija su teikimu kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą dėl nuteistojo S. M. paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011-09-23 nutartimi atmetė pataisos namų administracijos teikimą. Nutartyje nurodyta, kad LR BVK numato galimybę lygtinai paleisti asmenis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, t. y. turinčius mažamečius vaikus, jei jiems nėra apribota tėvo valdžia, bet tai nėra būtinybė. Pažymėjo, jog spręsdamas ar lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes – nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį bei į tai, kiek jis prisidėjęs prie vaikų išlaikymo, auklėjimo, ar mokymo. Teismas nustatė, jog bausmės atlikimo metu S. M. du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, tris kartus paskatintas, pataisos namų administracijos charakterizuojamas patenkinamai, likusi neatlikta bausmės dalis dar yra didelė – 2 metai 10 mėnesių 6 dienos. Įvertinęs tai, jog nuteistojo nepilnamečiai vaikai yra prižiūrimi motinos, jų gyvenimo sąlygos geros, šeima naudojasi nuteistojo sąskaita banke, teismas sprendė, jog nepilnamečių vaikų interesai nėra stipriai pažeisti. Kadangi nuteistojo sugyventinė lanko nuteistąjį, laukiasi 4 vaiko, dukra su motina gyvena užsienyje, teismas laikė, jog nuteistojo socialiniai ryšiai nenutrūkę, bausmės atlikimas netrukdo palaikyti nuteistajam ryšius su šeima. Esant didelei neatliktai bausmės daliai ir atsižvelgiant, kad vaikų interesai šiame etape nėra pažeisti, teismas sprendė, kad šiuo metu nuteistojo S. M. dar nėra pagrindo lygtinai paleisti atlikus tik 1/3 dalį bausmės ir toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Nuteistas S. M. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-09-23 nutartį, prašo ją panaikinti ir tenkinti pataisos namų administracijos teikimą dėl lygtinio paleidimo. Teigia, jog teismo nutartis nemotyvuota, pasiremta vien formalia išvada, jog nebus pasiekti bausmės tikslai. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė, jog nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra smurtinė, atlyginta nusikalstama veika padaryta žala, skundo autorius augina tris nepilnamečius vaikus, o jo sugyventinė laukiasi ketvirto vaiko, nuteistasis prisideda prie vaikų išlaikymo tiek materialiai, tiek betarpiškai (pasimatymuose, laiškais, telefoniniais pokalbiais), yra paskatintas ir pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai, laisvėje turėtų kur gyventi ir dirbti. Neteisingai spręsta, jog taikius lygtinį paleidimą, nuteistasis liktų nenubaustas, nes nepažymėta, jog į bausmės laiką yra įskaityti laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės suėmimo laikotarpiai.

Teismo posėdyje gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti.

Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. M. skundas atmestinas.

LR BVK 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš įstatymo normos matyti, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, taip pat ir padarytos veikos, už kurią atlieka bausmę, pavojingumas bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Nuteistasis S. M. yra atlikęs LR BVK 157 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą 1/3 dalį paskirtosios bausmės ir turi tris nepilnamečius vaikus. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka. Būtina pagrįsti išvadą, jog įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, tai yra teismas privalo visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei psichologinės tarnybos išvadą.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į skatinimus, į tai, kad 2 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, kad padeda išlaikyti vaikus ir palaiko ryšius su šeima. Teismas įvertino nusikaltimų, už kuriuos nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą ir pobūdį, didelę neatliktos bausmės dalį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas vertino visas aplinkybes, kurias vertinti yra privalu, jos nurodytos teismo nutartyje. Nurodytos aplinkybės pagrįstos, jas patvirtina teismui pateikta medžiaga.

Teismo išvada, jog šiuo metu nėra galimybės taisyti toliau nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, padaryta įvertinus visas anksčiau paminėtas aplinkybes, kiekvienos jų reikšmę bei jų visumą, todėl skundo argumentas, jog teismas rėmėsi vien formalia išvada dėl bausmės tikslų, nepagrįsta. Ta aplinkybė, kad nuteistasis buvo skatintas, turi tris nepilnamečius vaikus, padeda juos išlaikyti, dalyvauja reabilitacijos programose, atlygino nusikaltimu padarytą žalą, turės kur gyventi, dar neduoda pagrindo teigti, kad yra privalu taikyti lygtinį paleidimą. Kaip minėta anksčiau, vertinamos ir kitos jau paminėtos aplinkybės, jų visuma.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog S. M. atlieka bausmę už kelis nusikaltimus, o neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė, konstatuoja, jog teismo išvada, kad nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis, pagrįsta ir motyvuota.

LR BK 41 straipsnyje išdėstyta nuostata kas yra bausmė ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui ir bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas vertino LR BK 41 straipsnio nuostatas, medžiagos duomenis, ir šiuo atveju pasisakė, kad ir toliau turi būti vykdomas reikalavimas dėl bausmės paskirties. Teismo išvada, jog taikant lygtinį paleidimą S. M., nebūtų įgyvendinta LR BK 41 straipsnyje nustatyta bausmės paskirtis, nepasiekti bausmės tikslai, pagrįsta.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam S. M. nėra pagrindo taikyti LR BVK 157 straipsnį ir lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos.

Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teisėjų kolegijai nekelia. Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai, tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti nutartį nėra įstatyminio pagrindo. Todėl nuteistojo S. M. skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo S. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėTeisėjai Egidijus Jonas GrigaravičiusValdas Vitunskas