- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-08-21
- Bylos Nr.
- N1-122-927/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-00841-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Kaltinamasis
- R. L., K. D.
- Kategorijos
- 1.2.4.5Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.10.1Neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas (BK 165 str.)
- 1.2.14.10Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.7Kiti su civiliniu ieškiniu susiję klausimai
- 2.3.2.2.11Nagrinėjimo teisme ribos ir kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimas teisme (BPK 255, 256 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka baustas, ir
K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka baustas,
kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 187 str. 1 d. (dėl dviejų nusikalstamų veikų),
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. ir K. D. neteisėtai įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, nesunkiai sužalojo žmogų ir sugadino svetimą turtą, o būtent:
1) jie, 2013 m. gegužės 16 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami grupe, išlaužė V. S. (V. S.) priklausančio namo įėjimo dvejas duris: išorines - 600 Lt vertės ir vidines 800 Lt vertės, dvi po 40 Lt vertės spynas, bendros 80 Lt vertės, ir du po 5 Lt durų kabliukus, bendros 10 Lt vertės ir tuo padarė nukentėjusiajam V. S. 1490 Lt turtinę žalą, bei neteisėtai įsibrovė į nukentėjusiojo V. S. gyvenamąjį namą
t .y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 str. 1 d. ir 165 str.;
2) jie, 2013 m. gegužės 16 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami grupe, neteisėtai įsibrovę į nukentėjusiojo V. S. namą, sumušė nukentėjusįjį V. S. (V. S.), t. y. sudavė jam nedaugiau trijų smūgių bei R. L. metęs į nukentėjusįjį vazą, padarė V. S. žaizdą ir nubrozdinimus nosies srityje, nubrozdinimą viršugalvyje, kraujosruvas abiejų akių vokuose, muštines žaizdas lūpose, nosies kaulų lūžį, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą,
t .y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d.;
3) jie, 2013 m. gegužės 16 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami grupe, supykę, jog nukentėjusysis užsirakino ir neįsileidžia jų į namą, sulaužė namo tvorą, t.y. jos dalis (sekcijas), kurių bendras ilgis sudaro 10 metrų, išdaužė verandos stiklus: 2 - 19x48 cm dydžio, 3 – 20x48 cm dydžio, 7 – 61x17 cm dydžio, 1 – 25x15 cm dydžio, 5 įvairių dydžių trikampinius stiklus; išdaužė namo kambario langų stiklus: 1 – 94x95 cm dydžio, 1 langą 106x106 cm dydžio bei sulaužė jo rėmą ir virtuvės lango stiklą 76x107 cm dydžio bei sulaužė jo rėmą, taip bendrais veiksmais sugadino V. S. priklausantį turtą bei padarė jam 7385 Lt turtinę žalą,
t .y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 str. 1 d.
Kaltinamasis R. L. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2013-05-16 po 18 val., jis su K. D., bei jo draugu D. K. nusipirkę alaus nuvažiavo dviračiais prie ežero, esančio (duomenys neskelbtini). Važiuojant link jo reikia pravažiuoti V. S. namus. Prie ežero su vaikinais išgėrė alaus. Važiuojant atgal jis vaikinams papasakojo apie tai, koks įvykis buvo tarp jų pažįstamų R. R. ir V. S., t.y. kad nukentėjusysis buvo prieš savaitę ar dvi sumušęs R. R., ir jie visi nutarė sustoti prie V. S. namų bei jį paauklėti. Jis taip pat buvo išgėręs gal 2,5 – 3 l alaus, t.y. buvo girtas. Jie paliko dviračius atokiau. Niekas neturėjo nukentėjusiojo telefono numerio, nes su tuo žmogum nebendrauja, jis tikrai nukentėjusiajam neskambino. Liudytojas D. K. taip pat buvo kartu, o teisme nurodydamas, kad nebuvo meluoja. Ikiteisminio tyrimo metu sakė kitaip dėl D. K. dalyvavimo, nes norėjo jį išgelbėti, kadangi jam tai būtų pakenkę dėl tarnybos kariuomenėje. Priėję prie namo, pasiliko Napoleono butelį už teritorijos ribų. Jis turėjo du telefonus. P. V. (nukentėjusįjį), bet niekas neatsiliepė, pas nukentėjusįjį namuose buvo tamsu. T. K. perlipo per tvorą, o jis - iš paskos. Buvo apie 10 valanda vakaro. Ten vartai buvo užrišti, ir dar D. K. ėjo paskui jį. Visi trys per tvorą perlipo, pateko į V. kiemą. K. D. priėjo prie durų, jos buvo užrakintos. Jis (kaltinamasis) priėjo, stipriau patraukė duris, ir kabliukas lūžo. Tačiau gali būti, kad išlaužė duris. Įėjo pro pirmas duris dviese, o vėliau, kai atidarė antras duris, dar pasišvietė telefonais. Antros durys, jo manymu, nebuvo uždarytos. K. stovėjo lauke. Jis įėjo į vidų, kada jau atidarė antras duris. Įėjęs jis atsistojo per vidurį, K. D. - iš kairės, D. K. - iš dešinės. Nukentėjusiajam bešviesdami pasakė, kad keltųsi, žmogus kažką sakė. Jis gal išsigando, pačiupo žibintuvėlį nuo stalo, ir ten gulėjo peilis. Nukentėjusysis užsidegė žibintuvėlį. Jis (kaltinamasis) pirmas išbėgo, o K. apie stalą apibėgo, ir nukentėjusysis su peiliu, turbūt, į ranką pataikė. D. K. paskutinis išbėgo ir jam kliuvo bakstelėjimas į šoną. V. S. užrakino antras duris. Vėliau išėję į lauką galvojo eiti ir pastebėjo, kad jo telefonas iškrito. Jis rankoje laikė savo telefoną, kai bandė pro duris išbėgti, jie susidūrė, ir telefonas iškirto. Išėjęs į lauką, bandė su K. D. atidaryti duris, bet jos jau buvo užrakintos. Sakė nukentėjusiajam „atiduok telefoną“, žmogus persigandęs nesužiūrėjo, yra ar nėra. Kol jis vis dar bandė atidaryti duris, kurių atidaryti nepavyko, K. D. nuėjęs išdaužė pirmąjį langą. Toliau buvo rėmų laužymas. Jis asmeniškai nelaužė rėmų, K. laužė. Rėmai yra maži, telefonas gulėjo ant žemės. Jie V. S. prašė, kad šis išmestų telefoną, bet jis neklausė. Tada tuos rėmus jie laužė ir metė į vidų. Bandydamas jau vėliau įlipti, K. nuėjo antro lango išdaužti, kad nukreipti nukentėjusiojo dėmesį, kad jis įlipęs pasiimtų telefoną. V. S. mosikavo kirviu, vėliau pastebėjo, kad jis skambino pagalbos, pasakė adresą. K. pasakė, kad ne tą adresą nurodė, ir jie toliau tęsė. Berods, tvoros lentas išlaužė. Jis tvoros nelaužė. Žibinto nupjauti nebuvo su kuo. Po įvykio buvo nuėję su K. D. susitarti su nuketėjusiuoju. Bandė atsiprašyti, bet neišėjo, nes žmogus buvo po emocinio streso. Sakė, kai įvertins žalą, tada apmokėsite. Name buvo vienas momentas, kai jis stovėjo per vidurį, ant stalo stovėjo vaza, V. S. šoktelėjo link K., jis (kaltinamasis) tą vazą metė į nukentėjusįjį ir pradėjo bėgti. Mano, pataikė į galvos sritį. Nosis lūžo gal dėl rėmų ir vazos mėtymo, tiksliai negali pasakyti. Mano, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys per didelis. Jokių daiktų iš namo jie nevogė. Buvo su mama nuvykę pasikalbėti, atsiprašyti. Jo manymu, reikia ieškinį padalinti į tris dalis: jam, D. K. ir K. D.. K. K. gali būti ne kaltinamasis, jeigu jis buvo tame name, dalyvavo tame visame įvykyje. Ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad K. nedalyvavo nusikaltime, nes jis prašė, jam reikėjo į kariuomenę stoti (t. 2, b.l. 61-62).
Kaltinamasis K. D. kaltu prisipažino iš dalies ir teisme paaiškino, kad 2013-05-16 apie 20 val. jis susitiko su savo draugais R. L. ir D. K., bei visi nusprendė nuvažiuoti prie ežero, kuris yra netoli (duomenys neskelbtini) kaimo. Pakeliui užėjo į parduotuvę ir nusipirko alaus. Prie ežero jis gėrė nedaug. Atgal jie važiavo pro V. S. namą. Jį pažįsta iš matymo, kadangi gyvena netoliese, jį ne kartą matęs, žino, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu, ne kartą yra sumušęs vietinius gyventojus ir tą visi žino, todėl jie nusprendė užeiti pas V., kai važiavo pro jo namą, ir paklausti, kodėl jis taip elgiasi. Įėjimo į namą durys buvo uždarytos, tačiau neužrakintos. Jie su R. L. įėjo į namo vidų, D. K. liko lauke. Pirmiausia vardu šaukė V.. Niekas neatėjo. Įėjo prie vartelių, atidarė duris, R. L. paėmė už rankenos patraukė, ir durys atsidarė, o antros durys buvo praviros. Mažame kambariuke degė šviesa, nes viskas matėsi. Kai jie užėjo į namą, tuo metu V. sėdėjo ant lovos, pašoko iš lovos, griebė iš po lovos kirvį su peiliu ir šoko ant jo, o R. paėmė vazą ir metė jam. Jie stovėjo skirtingose stalo pusėje. Kur pataikė V. S., nematė, bet pataikė. V. S. ėjo link jo, dar spėjo perpjauti jam ranką kirviu ar peiliu, nežino. Jie išbėgo iš nukentėjusiojo namų. Pastebėjo, kad kraujas gana stipriai jam bėga. Jie nuėjo, o nukentėjusysis namuose užsirakino. R. pamatė, kad jo telefonas ten liko (pas nukentėjusįjį namie). Jie beldėsi, rėkė per langą, kad telefoną atiduotų. Per langą matėsi, kad telefonas guli. Tačiau V. S. nekreipė į juos dėmesio, tada jie išmušė stiklą. Išdaužė gal kokius tris langus. Paskui V. S. mojavo kirviu. R. L. bandė įlipti pro langą. Pirmą langą išdaužė kartu su R.. Vienu metu daužė pagaliu. Paskui V. S. išmetė telefoną. Tai buvo po trečio lango išmušimo. K. R. bandė įlipti, lango rėmai išlūžo. Metė rėmus į vidų, tam kad atkreipti nukentėjusiojo dėmesį. Tuo metu visi buvo išgėrę. D. K. į namo vidų neėjo, jis liko prie tvoros. Dėl pavogtų daiktų neprisipažįsta, nes nieko neėmė. Sutinka tik dėl turto sugadinimo, tik tvoros jie nelaužė, nedaužė verandos, tačiau jo manymu langai negali tiek kainuoti. Sutinka su 5000 Lt ieškiniu. Buvo atėję atsiprašyti nukentėjusiojo, buvo nupirkę naują telefoną, kad jis ieškinį atsiimtų, bet nukentėjusysis pagrasino, kad dar apkaltins dėl metalinių dubenų vagystės. Žibintuvėlio jie neėmė (t.2, b.l. 65-68).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų kaltė, be jų prisipažinimo, įrodyta tokiais įrodymais ir duomenimis:
Nukentėjusiojo V. S. protokolu-pareiškimu (t. 1 b. l. 2) ir parodymais teisme, kad 2013-05-16 po 23 val. ėjo miegoti. Buvo pavargęs, užmigo, net neišgirdo, kaip įsibrovė. Kai pro antras duris įsirovė, tada pamatė. Jie buvo trise: kaltinamieji ir D. K.. Įsibrovė ir pasipylė smūgiai, iš pradžių su kažkuo per galvą trenkė. Butelis buvo kraujuotas. Žibintuvėlis voliojosi, laukė, kad šviesa nedegtų ir paskui nosį sulaužė. Mušė dviese, o trečias prie durų stovėjo. Durys buvo sulaužytos. Verandoje išlaužė duris, antras duris jis buvo užrakinęs „ant kabliuko“. Kai mušė, jis suprato, kad praranda sąmonę, tai trenkė kirviu, kuris gulėjo po lova. Kambaryje buvo tamsu, jie švietė telefonais jam į akis. Nematė nei vieno iš jų veido. Po to, kai antrą kartą pradėjo mušti, jis uždegė šviesą. Jis juos buvo išvaręs, uždegė šviesą, ir R. L. per langą bandė įlipti, o tas kitas laužė rėmus ir į jį mėtė. R. L. bandė pro langą įlįsti. Vienas ir kitas iš pradžių langus daužė. Po to sakė „atiduok telefoną“. Kokį prašė grąžinti telefoną – nesuprato. Jis (nukentėjusysis) norėjo paskambinti 112, žiūri, jog telefono nėra, nors prieš tai telefonas gulėjo šalia lovos ant stalo. Paskambino iš kito telefono, nes prisiminė, kad dar vieną turi. Po įvykio apžiūrėjęs namą nerado telefono, žibintuvėlio, vazos. Stiklų nuo vazos nebuvo. Ekspertas ieškojo, tik butelis buvo sudaužytas, vazos šukių nerado. Jie girti buvo, neadekvačiai elgėsi, ant kirvio net šoko. Kai jį mušė nieko nesakė ir nieko iš jo nereikalavo. Po įvykio buvo atėję du kaltinamieji, atsiprašinėjo, kad buvo girti. Sakė, kad kalti, dėl girtumo padarė. Atsiprašė ir viskas. Jis nelabai atleido, pasakė, kad turi padaryti langus, duris. Palaiko savo ieškinį. Jis pasamdė firmą, kuri paskaičiavo, kiek nuostolių padaryta. Langai ir darbai brangūs. Reikia ne tik nupirkti, reikia dar atvežti ir įstatyti. Sulaužyti penki langai: vienas verandos langas, keturi namų langai. Dabar tik laikinai padaryti darbai namuose. Brolis paskolino langus ir iš šonų langus užkalė, nepadarė remonto, nes neturi pinigų. Kokia jam padaryta žala tiksliai atsakyti negali, nes dar nėra padaręs remonto, o viską jam paskaičiavo firma tuo užsiimanti. Ieškinio dydį nurodė pagal jam pateiktą sąmatą. Prašo priteisti iš kaltinamųjų 9025 Lt (2 t., b.l. 59-61).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis iš esmės paaiškino tas pačias aplinkybes, kurias tvirtino teisme. Paaiškino, kad pabudo, kai į jį švietė mobiliojo ryšio telefonais. Kai tik jis atsimerkė, jį iš karto pradėjo mušti gulintį lovoje. Kas konkrečiai jį mušė, jis nesuprato, nematė. Kuo jį mušė, taip pat pasakyti negali, kažkokiu kietu daiktu. Smūgiai buvo suduoti į veidą ir į galvą. Kiek jam buvo suduota smūgių, pasakyti negali, neturėjo galimybės suskaičiuoti, tačiau ne mažiau 10 kartų. Ar jį mušė vienas žmogus, ar keletas žmonių, pasakyti negali, nesuprato. Jam skaudėjo po kiekvieno suduoto smūgio. Po lova jis laiko kirvį, jam pavyko išsisukti nuo vaikinų smūgių, griebti kirvį iš po lovos. Kai vaikinai pamatė jo rankose kirvį, jie išsigando ir pabėgo į lauką, o jis spėjo raktu užrakinti lauko duris. V. S. įjungė šviesą ir pamatė, kad vaikinų trys. Vienas vaikinas jam pažįstamas iš matymo, jo vardas R., pavardės nežino, gyvena (duomenys neskelbtini), jo motina yra vardu L.. V. S. apžiūrėjo namą ir pastebėjo, kad nuo staliuko stovinčio kambaryje pavogtas žibintuvėlis, kurio vertė 10 litų, mobiliojo ryšio telefonas (duomenys neskelbtini), imei Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 90 litų, krištolinė vaza, kurios vertė 50 litų. Pavogtame telefone buvo įstatyta „Tele 2“ operatoriaus išankstinio apmokėjimo kortelė „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą jis naudojosi savo telefonu 2013-05-16 po 14.00 val. kai jis įjungė šviesą, vaikinai pradėjo daužyti langų stiklus, laužyti lango rėmus, duris. Sulaužė tvorą. Vaikinai laužė rėmus ir daužė stiklus kol neišgirdo, kad jis skambina į policiją. Vėliau jie išsigando ir pabėgo. Vaikinai buvo labai jauni apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vieno vaikino veido ji nematė, todėl atpažinti negalės. R. jis atpažino. Trečias vaikinas vidutinio ūgio, kresno kūno sudėjimo, plaukai tamsūs. Mano, kad pamatęs galės jį atpažinti, kaip vaikinai buvo apsirengę, neatsimena. Jo name sudaužyti visi langų stiklai, sulaužyti rėmai bei durys. Kiek kainuos sulaužyto turto remontas, pasakyti negali. (t. 1 b. l. 22-23).
Liudytojo D. K. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 61-62) ir teisme, kad 2013-05-16 jam paskambino K. D. ir pasikvietė pas save į svečius, kadangi jis prašė padėti remontuoti automobilį. Po to prie jų kompanijos prisijungė ir R. L., jie trise nusprendė nuvažiuoti prie ežero. Važiuodami dviračiais prie ežero, jie užsuko į parduotuvę, kur nusipirko alaus. Prie ežero jie išgėrė, grįždami atgal nusipirko dar alaus, kurį išgėrė. Ten jie paliko R. L., o su K. D. nuvažiavo į jo namus paimti dar išgerti. Grįždami atgal, jie sutiko R., kuris važiavo link jų. R. jiems pradėjo pasakoti, kad kaimo gyventojas vardu V., primušė jo kaimyną, tad R. nusprendė tą žmogų pamokyti. Iš pradžių skambino V. S., tačiau jis nekėlė ragelio. Nusprendė nuvažiuoti pas jį. Nuvažiavo dviračiais, žinojo kur jis gyvena. Tada jis draugams sakė, kad nepažįsta to V., ko jam kištis. Jie nuėjo, o jis liko laukti takelyje link namo. Jie nuėjo, jis girdėjo, kai stiklai dužo. Atstumas nuo namo buvo apie 50 metrų iki jo. Girdėjo, kad kaltinamasis R. L. pametė telefoną, nes rėkė „atiduok mano telefoną“. Po 10 minučių jie grįžo, tada visi nuėjo iki dviračių ir nuvažiavo namo, išsiskirstė. Jis namo nuvažiavo, jie liko namie (duomenys neskelbtini) kaime. K. D. iš rankos kraujas bėgo, kai jie atėjo, kodėl - nežino. Tamsu jau buvo, teritorija nebuvo apšviesta. Jie telefonu pasišvietė. Kai jie grįžo, neturėjo su savimi jokių daiktų. Dėl telefono, tai kažkoks pas R. toks pat buvo. Kažkuris turėjo telefoną ir supainiojo, ne tą paėmė (t.2, b.l. 57-58).
Liudytojo R. R. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 59-60) ir teisme, kad 2013 metais jis bendravo su V. S. ir šis jų bendravimo metu liudytoją pastūmė. Maždaug po mėnesio ar pusantro, kai R. L. buvo pas R. R., jie kažkaip išsikalbėjo apie V. S., R. R. jam pasakė, kad žmogui norėjo padaryti gerą darbą, o jis supyko, pastūmė ir išėjo. R. R. suprato, kad R. turėjo kažkokių pykčių šio žmogaus atžvilgiu nuo senesnių laikų ir sakė, kad jį reikėtų pamokyti, tačiau R. R. pasakė, kad šis nelįstų prie šio žmogaus, nes jis yra nestabilios psichikos. R. L. jam sakė, kad reikia V. S. pamokyti, kad save valdytų, nes jis su visais taip elgiasi. Pasakė R. L., kad nereikia prasidėti su V. S., gal jis turi psichikos problemų. Tuo jų pokalbis baigėsi. Ar R. ėjo su nukentėjusiuoju pasikalbėti, nežinojo, kol nebuvo apklaustas pas tyrėją (t. 2, b.l58-59).
Liudytojos L. L. paaiškinimu teisme, kad sūnus yra neblogas, padeda ir jai, ir broliams bei seserims: nuveda juos į mokyklą. Sūnus jai pasakojo, kad buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį į namus, nes norėjo pakalbėti su juo dėl elgesio su kitais kaimo gyventojais.
Įvykio vietos apžiūros protokole, fotolentelėse užfiksuota įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio teritorija yra aptverta medine tvora. Artėjant prie namo takeliu, nustatyta, kad tvora sugadinta, jos dalis (sekcija) guli ant takelio, vedančio prie namo. Namas yra medinis vieno aukšto. Verandos lauko durys turi laužimo pėdsakų ties vidine spyna. Verandoje sudaužyti langai: 2 stiklai 19x48; 3 stiklai 20x48; 7 stiklai 61x17 cm, 1 stiklas 25x15 cm; 5 trikampiniai stiklai įvairių dydžių. Ant grindų kaip lauke, taip ir verandoje guli stiklo šukės. Priešais lauko duris yra durys į kambarį, užėjus į kambarį iš dešinės pusės prie sienos stovi spinta. Spintos durys atidarytos. Ant grindų prie spintos guli drabužiai. Už spintos stovi televizoriaus spintelė su televizoriumi. Vidury kambario stovi stalas. Kairiau įėjimo prie sienos yra lentelė, už kurios yra langas, kurio dydis 94 cm x 95 cm. Langas turi dvigubą rėmą. Lange sudaužyti 6 stiklai, kurių dydis 25x65 cm. Iš kairės pusės yra langas, kuriame buvo dvigubas rėmas. Vidinis rėmas guli prie lango ant grindų. Rėmo dydis 106 cm x 106 cm, visi stiklai yra sudaužyti. Prie rėmo ant grindų guli arbatinukas. Apžiūrimo lango rėmas iš lauko pusės yra visiškai sulaužytas, stiklai sudaužyti. Už lango stovi komoda. Priešais įėjimo duris stovi sofa. Ant grindų išmėtyta daug stiklų šukių. Ant grindų prie stalo aptiktas kirvis. Šalia sofos yra įėjimas į virtuvę. Ant grindų nuo sofos iki praustuvo veda takelis raudonos spalvos lašų, panašių į kraują. Priešais duris iš kairės į dešinę stovi sofa, šaldytuvas, praustuvas, spintelė. Iš kairės yra langas, kurio dydis 76 cm x 107 cm. Lange buvo dvigubas rėmas. Rėmas yra sulaužytas, stiklai sudaužyti. Įvykio vietos apžiūros metu paimta: degtinės butelio stiklo dalis, 1 daktiloplokštelė su rankų pėdsakais ir 1 nuoplova su galimais kraujo pėdsakais (t. 1 b. l. 6-19);
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad V. S. padaryta žaizda ir nubrozdinimai nosies srityje, nubrozdinimas viršugalvyje, kraujosruvos abiejų akių vokuose, muštinės žaizdos lūpose, nosies kaulų lūžis, paveikus kietais bukais daiktais, mažiausiai 3 trauminiais poveikiais paros laikotarpyje iki patekimo į ligoninę 2013-05-17. Nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes nosies kaulų lūžis gyja ilgiau 10 d. Sužalojimuose užsifiksavo plačios grupinės priklausomybės požymiai, todėl tiksliau identifikuoti žalojimo įrankį nėra galimybės. Sužalojimai nebūdingi pačiam nukentėjusiajam nukritus ant žemės ir atsitrenkiant į kietus paviršius. Nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. Tikimiausia, kad nukentėjęs ir užpuolikas buvo priešprieša (1 t., b. l. 30-31);
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad K. D. padaryta pjautinė žaizda kairio dilbio viršutinio trečdalio užpakaliniame vidiniame paviršiuje, paveikus aštriu pjaunančiu daiktu ar įrankiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2013-05-16. K. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimo vietoje nėra požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie konkretaus žalojusio įrankio formą, dydį. (t. 1 b. l. 188-189).
Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikacija.
Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinime nurodyta kaltinamųjų veikos kvalifikacija neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
1) kaltinamieji R. L. ir K. D. bendrai sumanė ir nutarė nuvykti į nukentėjusiojo V. S. namus, tam kad išsiaiškintų jo elgesį su kitais kaimo gyventojais, o būtent dėl R. R.;
2) 2013 m. gegužės 16 d., apie 23 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, jie atvyko į (duomenys neskelbtini), ir veikdami grupe, neteisėtai, neturėdami leidimo įsibrovė į V. S. priklausantį namą, o įsibrovimo metu tyčia išlaužė namo įėjimo dvejas duris, dvi spynas, du durų kabliukus;
3) neteisėtai įsibrovę į nukentėjusiojo namą, jie susirado nukentėjusįjį, švietė jam telefonais į veidą, ir šiam pabudus iš karto jį puolė mušti, sudavė ne daugiau trijų smūgių, o V. S. norint apsiginti ir pastvėrus kirvį, R. L. pastvėręs vazą nuo stalo sviedė į nukentėjusįjį ir pataikė į nosies sritį, dėl ko pastarajam buvo padaryti sužalojimai: žaizda ir nubrozdinimai nosies srityje, nubrozdinimas viršugalvyje, kraujosruvos abiejų akių vokuose, muštinės žaizdos lūpose, nosies kaulų lūžis, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.
4) kai kaltinamieji mušė nukentėjusįjį, nieko jam nesakė ir jokių daiktų nereikalavo;
5) kaltinamiesiems pabėgus iš nukentėjusiojo namo, pastarasis jį užsirakino, tačiau kaltinamiesiems pastebėjus, kad bebėgant vienas iš jų pametė savo mobiliojo ryšio telefoną, jie prašė nukentėjusiojo jį grąžinti, o šiam neatidarius durų tyčia sulaužė namo tvorą, t.y. jos dalis (sekcijas), kurių bendras ilgis sudaro 10 metrų, išdaužė verandos stiklus: 2 - 19x48 cm dydžio, 3 – 20x48 cm dydžio, 7 – 61x17 cm dydžio, 1 – 25x15 cm dydžio, 5 įvairių dydžių trikampinius stiklus; išdaužė namo kambario langų stiklus: 1 – 94x95 cm dydžio, 1 langą 106x106 cm dydžio bei sulaužė jo rėmą ir virtuvės lango stiklą 76x107 cm dydžio bei sulaužė jo rėmą;
Dėl plėšimo įsibrovus į gyvenamąją patalpą.
Vertindamas kaltinimo pagrįstumą šioje dalyje ir atsižvelgęs į bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamieji neteisėtai įsibrovė į nukentėjusiojo gyvenamąjį namą, įsibraudami sugadino svetimą, nukentėjusiajam priklausantį turtą ir sumušė nukentėjusįjį.
Įsibrovimas į būstą pasireiškia aktyviais veiksmais, kai kaltininkas patenka į jį prieš būsto savininko, jo įgaliotų asmenų, būste legaliai esančių žmonių valią ir neturint tam teisėto pagrindo.
Kaltinamieji R. L. ir K. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme vienareikšmiškai tvirtino, kad jie brovėsi į nukentėjusiojo namus, turėdami tikslą jį neva pamokyti dėl netinkamo elgesio, bet ne apiplėšti pastarąjį. Apie tai, kad jie turėjo teisėtą pagrindą patekti į nukentėjusiojo namus nebuvo nurodyta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Taip pat jie tvirtino, kad nemušė nukentėjusiojo, o tik R. L. sviedė į pastarąjį vazą ir, matyt, sulaužė nosį.
Nukentėjusysis V. S. teisme patvirtino tik, kad kaltinamieji įsibrovę į jo namus, jį pradėjo iš karto mušti. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis jo sumušimo aplinkybes išdėstė panašiai, tik nurodė, kad įsibrovę asmenys jį iš karto pradėjo mušti gulintį lovoje. Kas konkrečiai jį mušė, jis nesuprato, nematė. Kuo jį mušė, taip pat pasakyti negali, kažkokiu kietu daiktu. Smūgiai buvo suduoti į veidą ir į galvą. Kiek jam buvo suduota smūgių, pasakyti negali. Ar jį mušė vienas žmogus, ar keletas žmonių, pasakyti negali, nesuprato. Jam skaudėjo po kiekvieno suduoto smūgio. Teisme nukentėjusysis patvirtino, kad kai buvo mušamas, iš jo niekas jokių daiktų neprašė ir nereikalavo, o kad dingo telefonas ir kiti kaltinime nurodyti daiktai jis pastebėjo tik po to. Kaltinamieji dėl dingusio telefono tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jiems išbėgant iš nukentėjusiojo namo vienas iš jų, t. y. R. L. pametė savo telefoną, todėl jie antrą kartą grįžo pas nukentėjusįjį ir reikalavo jį grąžinti. Šias aplinkybes panašiai teisme paaiškino ir pats nukentėjusysis V. S., nurodęs, kad jie prašė grąžinti mobiliojo ryšio telefoną, kai antrą kartą beldėsi į jo namus.
Aukščiau aprašyti kaltinamųjų veiksmai įrodo, kad jie įsibrovę į svetimą namą turėjo tikslą tik ,,pamokyti“ nukentėjusįjį, dėl ko pastarąjį ir sumušė. Jų tyčia buvo nukreipta į nukentėjusiojo asmenį, bet ne į jo turto pagrobimą. Nors nukentėjusysis ir tvirtina, kad iš jo buvo pagrobti kaltinime nurodyti daiktai, tačiau teismas laiko, kad šios aplinkybės paties nukentėjusiojo yra nurodomos labai nekonkrečiai (nurodo, kad galimai buvo sužeistas vaza, o gal šviestuvu, kad šukių nuo vazos nerado pas jį namuose, tačiau tvirtina namie buvus tik vieną vazą, patvirtina, kad kaltinamieji reikalavo galimai savo telefoną grąžinti, o ne nukentėjusiojo telefoną atiduoti), kitų įrodymų, galinčių patvirtinti šių daiktų vagystę iš nukentėjusiojo ir kad tai padarė būtent kaltinamieji byloje nebuvo pateikta.
Be to nukentėjusysis nurodė, kad tai, jog dingę daiktai, jis pastebėjo vėliau, kad kaltinamieji būtų paėmę tuos daiktus jis nematė. Esant tokioms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad kaltinamųjų versija, jog jie ėjo pas nukentėjusįjį tik aiškintis santykių, o ne jo apiplėšti ir kad jie jokių daiktų iš jo nepavogė, teisminio nagrinėjimo metu liko nepaneigta. Visos galimybės išaiškinti nusikalstamos veikos aplinkybėms išnaudotos, o abejonės, kurių negalima pašalinti, teisme aiškinamos kaltinamojo naudai, todėl iš kaltinimo pašalintina žibintuvėlio, telefono (duomenys neskelbtini) su „Tele 2“ sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bei krištolinės vazos pagrobimas.
Vertindamas kaltinimo pagrįstumą dėl smurto panaudojimo siekiant pagrobti svetimą turtą, teismas pripažįsta įrodymų visuma nustatyta, kad prieš nukentėjusįjį smurtas buvo panaudotas ir nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, įvardinti kaltinamajame akte. Tačiau teismas, įvertinęs kaltinimo pagrįstumą, pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad kaltinamieji neteisėtai įsibrovę į nukentėjusiojo namą jį sumušė dėl įvykių praeityje. Specialisto išvada patvirtina nukentėjusiajam padarytų sužalojimų sunkumą, jų lokalizaciją, kuri atitinka tiek nukentėjusiojo nurodomas jo sumušimo aplinkybes, tiek kaltinamųjų paaiškinimus, kad visgi vaza buvo mesta į nukentėjusįjį, tačiau patikslintinas kaltinime suduotų smūgių skaičius, t. y. pripažintina, kad buvo suduota nedaugiau 3 kartų, ir atsižvelgus į tai, kad kaltinamųjų veikos aplinkybės išdėstytos netiksliai, o veikos kvalifikacija neatitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų, bei kad kaltinančioji pusė prašymo pakeisti kaltinimą šioje dalyje teisme nepateikė, todėl įvertinęs įrodymų visumą, teismas keičia kaltinimą lengvesniu, pašalindamas iš jo neįrodytas aplinkybes (nukentėjusiojo turto pagrobimą plėšimo būdu), o esančias patikslintame kaltinime apjungdamas ir nuosekliai išdėstydamas. Todėl pripažinus, kad nebuvo padarytas plėšimas, kaltinamieji pripažintini neteisėtai įsibrovę į nukentėjusiojo V. S. gyvenamąjį namą, nesunkiai sutrikdę jo sveikatą ir sugadinę jam priklausantį turtą t.y. padarę po vieną nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 165 str., 138 str. 1 d. ir du nusikaltimus, numatytus BK 187 str. 1 d. (BPK 256 str. 3 d.).
Dėl turto sugadinimo.
Nors kaltinamieji teisme neigė sugadinę tvorą ir nedaužę tiek daug langų, tačiau teismas jų poziciją vertina kaip norą sušvelninti atsakomybę ir sumažinti prašomą priteisti ieškinį. Kaltinamieji tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu neneigė, kad išbėgę iš nukentėjusiojo namų ir aptikę, kad vienas iš jų, būdamas pas nukentėjusįjį namuose, pametė savo mobilaus ryšio telefoną, vėl norėjo įsiveržti į jo namus, bet nebuvo įleisti, dėl ko supyko, elgėsi dėl girtumo neadekvačiai, brovėsi į nukentėjusiojo namus visomis išgalėmis, pagaliais daužė langus. Įvykio vietos apžiūra atlikta neužilgo po nukentėjusiojo pranešimo apie įvykdytą nusikaltimą, t. y. 2013-05-17 4.25/5.40 ir joje užfiksuota kokie langai ir tvora buvo sugadinti bei koks jų kiekis. Duomenų, kad langus ar tvorą galėjo per tokį trumpą laikotarpį (4 valandas) išdaužti dar kiti asmenys, byloje nepateikta, o įrodymų, kad nukentėjusysis turėjo tyčią apkalbėti kaltinamuosius dėl šių aplinkybių, nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad kaltinamieji sugadino kaltinime įvardintą nukentėjusiajam V. S. priklausantį turtą, o būtent: pirmą kartą - namo įėjimo dvejas duris: išorines ir vidines, dvi spynas, du kabliukus, antrą kartą - namo tvorą, t.y. jos dalis (sekcijas), kurių bendras ilgis sudaro 10 metrų, verandos stiklus: 2 - 19x48 cm dydžio, 3 – 20x48 cm dydžio, 7 – 61x17 cm dydžio, 1 – 25x15 cm dydžio, 5 įvairių dydžių trikampinius stiklus; namo kambario langų stiklus: 1 – 94x95 cm dydžio, 1 langą 106x106 cm dydžio bei jo rėmą ir virtuvės lango stiklą 76x107 cm dydžio bei jo rėmą.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto veikdami grupe bei apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 ir 9 p.).
Dėl turto vertės, civilinio ieškinio.
Spręsdamas klausimą dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, teismas pripažįsta įrodyta, kad nukentėjusysis dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų patyrė turtinę žalą. Nukentėjusysis V. S. pateiktame ieškinyje (t. 1, b.l. 46-57) bei teismo posėdyje nurodė, kad prašo priteisti iš kaltinamųjų 9025 Lt turtinės žalos, kurią sudaro pagrobtų daiktų (mobilaus ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“ – 90 Lt, vazos – 50 Lt, žibintuvėlio – 10 Lt), bei sugadintų durų, spynų, kabliukų, tvoros, bei išdaužtų langų ir sugadintų rėmų vertės (8875 Lt). Teismo posėdžio metu nurodė, kad vadovavosi atstatymo darbų sąmata, nes šiuo metu pinigų neturi ir negali pasidaryti remonto. Dalį senų langų paskolino brolis.
Kaltinamieji nesutiko su ieškiniu, teisme nurodė, kad reikalaujamą sumą laiko per didele, galimai sutiktų su 5000 Lt suma.
Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žalos ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Pagal Lietuvos Respublikos BPK, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos BPK taisykles, bet žalos atlyginimo klausimams, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, išspręsti taikomos ir baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos.
BPK 109 str. nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 str. 1 d. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Bylose, kuriose nusikalstamos veikos (kėsinimosi) dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 str. 5 d. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Civilinio ieškovo teisė įvertinti prarasto turto vertę atsižvelgiant į tuo metu esančios rinkos vertę ar remiantis kitais turto vertinimo standartais. Be to, baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės ir faktai dėl nusikalstamos veikos padarymo, yra būtent tas pagrindas, kuriuo remiantis sprendžiami ir civilinio ieškinio bei žalos atlyginimo klausimai. Nustatyti kokių nors kitų, papildomų faktų, kurių pagrindu galėtų būti sprendžiamas žalos atlyginimo ir civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje klausimas, nei baudžiamasis, nei baudžiamojo proceso įstatymai nereikalauja.
Kaltinamieji byloje nustatytomis aplinkybėmis ir laiku sugadindami turtą, padarė nukentėjusiajam V. S. turtinę žalą. Nukentėjusysis, remdamasis pateikta teismui darbų sąmata, įvertino jam padarytą nuostolį 9025 Lt (žala kartu su pavogtais daiktais, kuriuos teismas pripažino šalintinais iš kaltinimo, neįrodžius, kad kaltinamieji kalti dėl jų pagrobimo). Vertindamas ieškinio sumos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad įvykio vietos apžiūros protokolu yra užfiksuota namo ir langų būklė iš karto po nusikaltimų įvykdymo ir šie įrodymai patvirtina, kad tvora, langai ir jų rėmai apžiūros metu yra sugadinti, pateikta byloje sąmata patvirtina, kad išdaužtų langų atstatymo darbai galimai kainuotų 8875 Lt. Todėl įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad turtinė žala įrodyta visiškai, o jos dydis, t. y. sąmatoje nurodyta kaina yra protinga ir ieškinio kaina sumažinus iki 8875 Lt ji priteistina iš kaltinamųjų solidariai (BPK 115 str. 1 d.). Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
Bausmės skyrimas.
Skiriant bausmę atsižvelgta į kaltinamųjų padarytų nusikaltimų skaičių, pavojingumo laipsnį, pobūdį, kurių visi priskiriami nesunkiems (BK 11 str. 3 d.), jų padarymo aplinkybes, motyvus ir tikslą ir pavojingumą visuomenei, kaltės formą-tiesioginę tyčią, į nukentėjusiojo amžių ir jam padaryto sužalojimo sunkumą, jo liekamąsias pasekmes ir sugadinto turto vertę, į kaltinamųjų asmenybes, t.y., kad: R. L. administracine tvarka baustas, neteistas, nedirba, mokosi (duomenys neskelbtini), nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, o K. D. - administracine tvarka baustas, neteistas, niekur nedirba, nesimoko, todėl atsižvelgus į kaltinamųjų amžių, sveikatos būklę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į dvi sunkinančias aplinkybes ir kitas turinčias reikšmę bausmių skyrimui aplinkybes (BK 54 str., 55 str., 61 str.), todėl jiems skirtinos su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, kurios tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu, esant idealiai sutapčiai (įsibrovimas ir turto sugadinimas) bei iš dalies sudedant su bausmėmis, paskirtomis už likusias veikas (BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., 4 d.).
Daiktiniai įrodymai nuosprendžiui įsiteisėjus – CD diskas, paliktinas byloje, o degtinės butelio stiklo dalis, viena daktiloplokštelė su rankų pėdsakais ir viena nuoplova su kraujo pėdsakais, - sunaikintinos (BPK 94 str. 1 d. 3, 4 p.).
Atsižvelgęs į įrodymų tyrimo teisme metu nustatytas aplinkybes: t. y. nurodžius nukentėjusiajam V. S., kad D. K. buvo kartu įsibrovęs į jo namus, bei kaltinamojo R. L. parodymus, kad D. K. buvo kartu su jais, o išbėgo iš namo paskutinis), teismas pripažįsta, kad nusikalstamas veikas kaltinamieji R. L. ir K. D. galėjo įvykdyti veikdami grupėje su D. K., apie ką praneština Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiajai prokurorei (BPK 257 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.
nusprendė:
R. L. pripažinti kaltu padarius po vieną nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. bei du nusikaltimus, numatytus BK 187 str. 1 d. ir nuteisti:
-pagal BK 165 str. 1 d. – laisvės apribojimu 5 mėnesiams;
-pagal BK 187 str. 1 d. – laisvės apribojimu 6 mėnesiams;
-pagal BK 138 str. 1 d. – laisvės apribojimu 7 mėnesiams;
-pagal BK 187 str. 1 d. – laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant šiuo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nebendrauti su K. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. subendrinti paskirtas bausmes už BK 165 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. (turto sugadinimas įsibraunant į V. S. namą) apėmimo būdu, o po to su kitomis bausmėmis iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nebendrauti su K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką (1 parą) 2013 m. gegužės 17 d.
K. D. pripažinti kaltu padarius po vieną nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. bei du nusikaltimus, numatytus BK 187 str. 1 d. ir nuteisti:
-pagal BK 165 str. 1 d. – laisvės apribojimu 6 mėnesiams;
-pagal BK 187 str. 1 d. – laisvės apribojimu 8 mėnesiams;
-pagal BK 138 str. 1 d. – laisvės apribojimu 10 mėnesių;
-pagal BK 187 str. 1 d. – laisvės apribojimu 12 mėnesių, įpareigojant šiuo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nebendrauti su R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. subendrinti paskirtas bausmes už BK 165 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. (turto sugadinimas įsibraunant į V. S. namą) apėmimo būdu, o po to su kitomis bausmėmis iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti - laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nebendrauti su R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti abiems kaltinamiesiems iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiojo V. S. (V. S.) civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš R. L. ir K. D. solidariai 8875 Lt (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis litus) turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Daiktinius įrodymus nuosprendžiui įsiteisėjus – CD diską, palikti byloje, o degtinės butelio stiklo dalį, vieną daktiloplokštelę su rankų pėdsakais ir vieną nuoplovą su kraujo pėdsakais, - sunaikinti.
Pranešti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiajai prokurorei, kad D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) galimai padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 165 str. 1 d., 138 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. (du nusikaltimai) veikdamas kartu su R. L. ir K. D..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.