Kauno apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Evaldo Tarasevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., Kauno rajono sav., gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kauno rajono sav., teistas:

1. Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, galutinė bausmė – 48 MGL (1807,68 Eur) bauda.

2. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė — laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, gydytis nuo alkoholizmo bei dalyvauti smurtinį elgesį kečiančiose programose. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskirta ir neatlikta bausme — 48 MGL (1807,68 Eur) bauda, jas pilnai sudedant ir paskirti galutine subendrintą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, gydytis nuo alkoholizmo bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bei 48 MGL (1807,68 Eur) dydžio baudą. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. Kaltinamasis T. J. 2023 m. birželio 12 d. apie 14.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, buitinio konflikto su sugyventine D. B. metu, ne mažiau kaip keturis kartus rankos delnu sudavė jai į veido sritį, suėmė už abiejų rankų ir pastūmė, ko pasėkoje ji atsitrenkė į durų rankeną, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis T. J. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikaltimo padarymo. Parodė, kad kartu su sugyventine D. B. kartu gyvena ir bendrą ūkį veda apytiksliai du metus laiko, gyvena nuomotame bute esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. 2023 m. birželio 12 d. būdamas pas tėvus namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, vienas vartojo alkoholį. Apie 14.00 val. grįžo į namus, kuriuose buvo sugyventinė D.. Tarp jų įvyko žodinis buitinis konfliktas, kurio metu jis ne mažiau kaip keturis kartus rankos delnu sudavė į veido sritį ir pastūmė suimdamas jai už abiejų rankų, ko pasėkoje ji atsitrenkė nugara į durų rankeną. Ant jos kūno matė sužalojimus, mėlynes, ji skundėsi skausmu, supranta, kad sukėlė jai fizinį skausmą. Vėliau į namus atvyko policijos pareigūnai, mano juos iškvietė D., kurie užfiksavo įvykį. Šiuo metu su D. susitaikė, jis jos atsiprašė ir ji jam atleido (b. l. 53-59).

3. Kaltinamojo T. J. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

3.1. Nukentėjusiosios D. B. parodymais, kad jos sugyventinis yra T. J., su kuriuo kartu gyvena ir bendrą ūkį veda apytiksliai du metus laiko, gyvena nuomotame bute esančiame (duomenys neskelbtini) , Kaune. 2023 m. birželio 12 d. apie 14.00 val. į namus grįžo neblaivus T., tarp jų įvyko žodinis buitinis konfliktas, kurio metu apie 14.50 val. T. jai ne mažiau kaip keturis kartus rankos delnu sudavė į veido sritį, kur tiksliai pataikė negali detalizuoti, nes neprisimena ir pastūmė suimdamas jai už abiejų rankų, ko pasėkoje ji atsitrenkė nugara į durų rankeną, juto fizinį skausmą. Ant kūno matė sužalojimus, mėlynes. Nenorėdama, kad kiltų tolimesnis konfliktas paskambino policijos pareigūnams, kurie atvykę užfiksavo įvykį. Dėl įvykio ji nukentėjo, tačiau civilinio ieškinio nereikš. Pažymi, kad įvykio metu buvo blaivi, tačiau prieš atvykstant policijos pareigūnams išgėrė alkoholio (b. l. 30-32).

3.2. Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaunas. Tyrimui reikšmingų objektų nerasta. Vaizdo stebėjimo kamerų neužfiksuota (b. l. 13-16).

3.3. Tarnybiniu pranešimu dėl aplinkybių patikslinimo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodoma, kad 2023 m. birželio 12 d. apie 14.56 val. iš Kauno apskr. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvęs sugyventinis muša rankomis, vyksta konfliktas. Tikslinant įvykio aplinkybes nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, pasitiko akivaizdžiai neblaivi pranešėja D. B.. Moteris nurodė, kad sugyventinis, T. J., būdamas neblaivus, keletą kartų rankomis trenkė per ausis, pastūmė, nuo ko susitrenkė nugarą. Pranešėja nurodė, kad kartu su sugyventiniu vartojo alkoholinius gėrimus, tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes sugyventinis jos dukrą pavadino įvairiais negražiais žodžiais. Konflikto metu sugyventinis keletą kartų ranka trenkė per ausis, pastūmė, nuo smūgio atsitrenkė į durų rankeną ir pajuto skausmą. T. J. iš įvykio vietos buvo pasišalinęs (b. l. 1-6).

4. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto pavartojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą.

5. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis T. J. naudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sugyventinės D. B. atžvilgiu, jis 2023 m. birželio 12 d. apie 14.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, buitinio konflikto su sugyventine D. B. metu, ne mažiau kaip keturis kartus rankos delnu sudavė jai į veido sritį, suėmė už abiejų rankų ir pastūmė, ko pasėkoje ji atsitrenkė į durų rankeną, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra artimieji giminaičiai (BK 248 straipsnio 1 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

III. Bausmės skyrimo motyvai

4. Skiriant kaltinamajam T. J. bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

5. Kaltinamojo T. J. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), baigta, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Vertinant kaltinamojo asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis teistas taip pat ir už analogiško nusikaltimo padarymą, baustas administracine tvarka (b. l. 104-105). Kaltinamasis dėl priklausomybės ligų nėra lankęsis ambulatoriškai ar gydęsis stacionare (b. l. 96-97). Registruotas psichiatrinių ligų įskaitoje, tačiau skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b. l. 92, 93-94).

6. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

7. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina prokurorės siūloma BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, su šios bausmės rūšimi ir dydžiu kaltinamasis sutiko, todėl įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, teismo manymu, laisvės apribojimas yra teisinga bausmės rūšis (BK 50 straipsnis). Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, skiriant laisvės apribojimo bausmę kaltinamajam be intensyvios priežiūros skirtina baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 72² straipsnyje, per teismo nustatytą terminą įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei gydytis nuo alkoholizmo.

8. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

9. Vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme.

10. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

11. Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas. Nukentėjusioji informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,

nusprendė:

T. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydytis nuo alkoholizmo bei per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. J. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydytis nuo alkoholizmo bei per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę iš dalies subendrinti su 2023 m. gegužės 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val., būti namuose jeigu tai nesusiję su darbu, gydytis nuo alkoholizmo bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir 48 MGL (1807,68 eurų) dydžio bauda ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant T. J. būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydytis nuo alkoholizmo, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bei 48 MGL (1807,68 eurų) baudą.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

T. J. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.