Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-05-13 · Administracinė byla Nr. A-261-525-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-13
Bylos Nr.
A-261-525-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Dainius Raižys, Stasys Gagys (pran.)
Pareiškėjas
Uždarosios akcinės bendrovės „Ethical Products Distribution“
Atsakovas
Marijampolės apskrities viršininko administracijai
Advokatai
Egidijus Milašius
Kategorijos
  • 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-261-525/2010Procesinio sprendimo kategorija11.4.2; 79.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Egidijui Milašiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Uždarosios akcinės bendrovės „Ethical Products Distribution“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Ethical Products Distribution“ skundą atsakovui Marijampolės apskrities viršininko administracijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Z. L., L. A., V. K. L., E. L., I. B. ir L. S., dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

UAB „Ethical Products Distribution“ (toliau – ir bendrovė, pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr.SD-11-3251, 1998 m. lapkričio 25 d. protokolą, 1998 m. lapkričio 25 d. aktą ir nuosavybės teise (iki nacionalizacijos) valdytos žemės sklypo dalies, patenkančios į Marijampolės miesto teritoriją bei esančios Marijampolės mieste, (duomenys neskelbtini), ribų schemą; Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. balandžio 21 d. sprendimus Nr.SM-18-1210, Nr.SM-18-1207, Nr.SM-18-1211, Nr.SM-18-1209, Nr.SM-18-1208, Nr.SM-18-1212 bei 2008 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr.ŽM-516.

Pareiškėja nurodė, kad bendrovė 1999 m. kovo 31 d. sudarė valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį N18/99 Nr. 0029, pagal kurią 99 metų laikotarpiui iš valstybės išsinuomavo 4,5596 ha ploto žemės sklypą, esantį Marijampolėje, (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2006 m. rugsėjo 29 d. minėtą žemės nuomos sutartį nutraukė, tačiau jo sprendimą pareiškėjas apskundė teismui. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2008 m. vasario 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą, ir civilinį procesą dėl nuomos sutarties atnaujinimo pareiškėjas pralaimėjo. Ginčijamais aktais buvo atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims į A. M. iki turto nacionalizacijos valdytą 6,33 ha žemę Marijampolės mieste. Nuomotas sklypas patenka į paminėtos grąžintinos žemės sklypą. Bendrovė kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje buvo nustatytas juridinę reikšmę turinti faktas, kad A. M. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 6,33 ha žemės sklypą, esantį Marijampolės mieste. Kadangi šis teismo sprendimas įtakojo pareiškėjo civilines teises ir pareigas, teismas nusprendė atnaujinti procesą. Ši civilinė byla pagal L. A. pareiškimą nagrinėjama iki šiol. Šioje byloje yra aplinkybių, išryškinančių atsakovo neteisėtus veiksmus, atliktus atkuriant nuosavybės teises A. M. įpėdiniams bei priimant neteisėtus sprendimus žemės nuosavybės atkūrimo procese. Skundžiamieji aktai pažeidžia pareiškėjo interesus ir prieštarauja galiojančioms teisės normoms. Panaikinus skundžiamus aktus, pareiškėjui ateityje atsirastų teisinis pagrindas atnaujinti civilinę bylą dėl nuomos sutarties panaikinimo ir siekti tapti 4,5596 ha ginčo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, nuomininku.

Atsakovas Marijampolės apskrities viršininko administracija su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad su pareiškėju 1999 m. kovo 31 d. dėl ginčo žemės sklypo sudaryta Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis N18/99-Nr.0029 vienašališkai buvo nutraukta 2006 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. vasario 5 d. nutartyje pažymėjo, kad apskrities viršininko veiksmai nutraukiant minėtą sutartį buvo pagrįsti ir teisėti bei pripažino ginčo sutarties nutraukimą teisėtu. Todėl nuo to momento pareiškėja neteko bet kokių teisių į ginčo žemės sklypą ir neturi jokio juridinio pagrindo ginčyti šių administracinių aktų.

Žemesnės instancijos teismas

Tretieji suinteresuoti asmenys Z. L., L. A., V. K. L., E. L., I. B. ir L. S. prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pareiškėjas yra praleidęs įstatymu nustatytą terminą skųsti minėtus aktus. Apie šiuos aktus (aktą, sprendimą, ribų schemas) bendrovei buvo žinoma 2008 metais, pateikus pareiškimą Marijampolės rajono apylinkės teismui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kadangi visi šie dokumentai buvo pateikti į minėtą civilinę bylą. Pakartotinai pareiškėjas su minėtais dokumentais galėjo susipažinti Marijampolės rajono apylinkės teismui 2008 m. balandžio 17 d. išreikalavus nuosavybės atkūrimo bylą. O apie skundžiamus sprendimus ir įsakymą, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės, pareiškėjui buvo žinoma jau 2008 m. gruodžio 5 d. Teigė, kad bendrovei nesuteikta teisė ginti viešą interesą. Nuomos sutartis su pareiškėju buvo vienašališkai nutraukta ne dėl to, kad į šį žemės sklypą pretendavo atkurti nuosavybės teises tretieji suinteresuoti asmenys, bet todėl, kad nuomininkas nevykdė sutarties sąlygų ir išnuomotame sklype nevykdė jokios komercinės - ūkinės veiklos.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Ethical Products Distribution“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalies 1 punkte įtvirtinta teisminės gynybos garantija, kuri reiškia teisę kreiptis į teismą su skundu ar pareiškimu, kartu ir teismo pareigą išnagrinėti tokį skundą ir priimti dėl jo teisėtą, teisingą ir pagrįstą sprendimą. Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A556-308/2009 pažymėjo, kad teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą – dvi skirtingos sąvokos. Bylos priėmimo, iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (pareiškimą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (pareiškimo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės, skundas (pareiškimas) turi būti atmestas.

Analizuodamas ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį teismas padarė išvadą, kad asmens teisę paduoti skundą administraciniam teismui suponuoja aplinkybės, kad jis gina (nurodo skunde, kad gina) būtent savo (o ne kitų asmenų ar viešąjį interesą) asmenines teises ar įstatymų saugomus interesus ir (subjektyvus faktorius) kad jis mano, jog šie (tariamai pažeisti) jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Teismas pažymėjo, kad besikreipiančio į teismą asmens nurodyti kaip (tariamai) pažeisti teisės ar įstatymų saugomi interesai tam tikrais atvejais gali visiškai arba iš dalies sutapti su viešuoju interesu, kurį pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir 56 straipsnio 1 dalį gali ginti (įstatymų nustatytais atvejais) tik kiti šiose normose nurodyti subjektai. Tačiau toks interesų sutapimas negali paneigti asmens teisės pačiam kreiptis į teismą dėl savo (tariamai) pažeistų teisių gynimo, nes priešingai nėra nustatyta įstatymų. Nurodyta taisyklė (procesinių teisės normų aiškinimas) yra pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės penkių teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 19 d. nutartyje (administracinėje byloje Nr. A3-64/07). Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pasakyta, kad teismas, sistemiškai vertindamas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 punktą ir 3 punktą, 56 straipsnio 1 dalį, daro išvadą, kad tada, kai pareiškėjas savo reikalavimą grindžia savo privačių subjektyvių teisių ar interesų pažeidimu, vertintina, jog pareiškėjas kreipėsi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies tvarka gindamas savo paties pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymų saugomą interesą. O tais atvejais, kai pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, vertintina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies pagrindu gindamas viešąjį interesą. Asmens subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas yra visų pirma konkretaus asmens vertybė, ji yra reikšminga, reikalinga, vertinga konkrečiam teisės subjektui.

Teismas nustatė, kad UAB „Ethical Products Distribution“ 1999 m. kovo 31 d. sudarė su Marijampolės apskrities viršininko administracija Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį N18/99-Nr.0029. Minėta sutartimi jai buvo išnuomotas 4,5596 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Marijampolėje. Marijampolės apskrities viršininko administracija 2006 m. rugsėjo 29 d. žemės nuomos sutartį vienašališkai nutraukė, kadangi nuomininkas nenaudojo išsinuomoto žemės sklypo pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, taip pažeisdamas žemės nuomos sutarties 6 punktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. vasario 5 d. nutartimi atmetė UAB „Ethical Products Distribution“ kasacinį skundą dėl minėtos nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir paliko galioti Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 18 d. sprendimą, kuriuo teismas pripažino, kad nuomos sutartis nutraukta pagrįstai ir teisėtai. Pareiškėjo anksčiau nuomotas žemės sklypas šiuo metu patenka į žemės sklypą, į kurį atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Nuosavybės teisės atkurtos 2008 m. balandžio 21 d. sprendimais ir 2008 m. balandžio 25 d. įsakymu. Pareiškėjo reikalavimai panaikinti protokolą, aktą, ribų schemą, sprendimus bei įsakymą grindžiami teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių atkūrimą, pažeidimais, o savo subjektinę teisę reikalauti paminėtų administracinių aktų panaikinimo bendrovė sieja su ateityje galinčiu atsirasti teisiniu pagrindu atnaujinti civilinę bylą Nr. 3K-3-662/2007 Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 d. 1, 2 ar 5 punktų pagrindais bei savo teise sudaryti ginčo sklypo nuomos sutartį ateityje.

Teismas pabrėžė, kad būtina sąlyga pripažinti skundą pagrįstu yra asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimo konstatavimo faktas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, siekdamas panaikinti administracinius aktus, kurių pagrindu atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims, nėra šių teisinių santykių dalyvis. Lietuvos Aukščiausias teismas 2008 m. vasario 5 d. nutartyje pažymėjo, kad nuomotojas turėjo pagrindą nutraukti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, nuomos sutartis buvo panaikinta ne dėl to, kad į tą žemės sklypą turėjo būti atkuriamos nuosavybės teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims, o todėl, kad bendrovė pažeidė sutarties sąlygas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas šioje byloje negali reikalauti pašalinti jo teisės ar įstatymu saugomų interesų pažeidimą, kadangi jis tokių teisių nėra įgijęs. Reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu.

Aptartų aplinkybių ir bylos įrodymų viseto pagrindu teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti ir tenkinti skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

III.

Pareiškėjas UAB „Ethical Products Distribution“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas pažeidė ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, kadangi pilnai neįvertino pateiktų byloje įrodymų ir netinkamai taikė įstatymus.

2. Teismas neįvertino skirtumo tarp teisės ir įstatymų saugomo intereso turinio ir neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad buvo pažeisti pareiškėjo turtiniai interesai.

Teisė apibrėžiama kaip socialinis interesas, paverstas visuotinai privalomo elgesio taisykle, skirta norminti žmonių elgesį, derinti priešingus interesus (A.Vaišvila. Teisės teorija. Vilnius, 2000. p. 57). Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį terminas „jų teises“ reiškia konkrečias asmenų subjektinės teises, kurias šioje įstatymo normoje nurodyti asmenys gina pateikdami skundą. Žodis „interesas“ reiškia svarbus, rūpimas dalykas; reikalas, nauda (V. Vaitkevičiūtė. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius, 2002. p. 448). Pareiškėjas turėjo teisę paduoti skundą teismui tik dėl jo pažeistų įstatymais saugomų interesų. Vienas iš pareiškėjo įstatymais saugomų interesų buvo išdėstytas teismo posėdyje, t. y. panaikinus skundžiamus aktus, pareiškėjui ateityje atsirastų teisinis pagrindas atnaujinti civilinę bylą dėl nuomos sutarties panaikinimo ir siekti tapti 4,5596 ha ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, nuomininku.

3. Galimybę realizuoti teisinį interesą tapti šio ginčo sklypo nuomininku ar savininku pareiškėjui garantuoja galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 19 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A3-64/07, suformuotą praktiką, dėl kriterijų skiriant, kada ginamas viešasis interesas, o kada pareiškėjas gina savo subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus.

Pareiškėjas gynė ne tik asmeninės subjektines teisės ir įstatymų saugomus interesus, bet ir viešąjį interesą, kadangi nurodė aplinkybes dėl skundžiamų aktų prieštaravimo galiojantiems LR teisės aktams, imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, esminius procedūrinius pažeidimus atkuriant žemės nuosavybės teises tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas pažeidė LR Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostatą ir neįvykdė teisingumo.

6. Teismas neatkreipė dėmesio, kad skundžiami aktai neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams bei neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeisto pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendime pagrįstumą.

Šalies argumentai

Atsakovas Marijampolės apskrities viršininko administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, kadangi teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys Z. L. ir L. A. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti teismo išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjui įstatymu nėra sutekta teisė ginti valstybės ar kitus viešuosius interesus. Teismas įvertino skundo pagrįstumą, t.y. ar pareiškėjos teisės ar interesai buvo pažeisti. Taigi būtina sąlyga pripažinti skundą pagrįstu yra pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas, kurį privalo įrodyti pareiškėjas. Pareiškėjas privalėjo įrodyti, kad jo teisės bei teisėti interesai buvo pažeisti administracinių aktų priėmimo metu. Skundo pagrįstumas negali būti sietinas su tariamu teisių ar teisėtų interesų pažeidimu ateityje.

Ginčijami administraciniai aktai priimti vadovaujantis įstatymais, reglamentuojančiais nuosavybės teisių atkūrimą. Be to, tai neturi įtakos apibrėžiant pareiškėjo teisę ginti viešąjį interesą.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apelianto atstovas paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas, prašydamas panaikinti atsakovo aktus, ginčija ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teisę į nuosavybės atkūrimą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas šioje byloje negali reikalauti pašalinti jo teisės ar įstatymu saugomų interesų pažeidimo, kadangi jis tokių teisių nėra įgijęs, todėl reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu.

Apeliantas skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino procesines teisės normas, nesivadovavo teismų praktika nagrinėjant analogiškas bylas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Remiantis ABTĮ 13 straipsnio 1 dalimi vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Todėl teismai nagrinėdami administracinės bylas privalo vadovautis LVAT nustatytą teismų praktika panašiose bylose.

Apeliantas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos tesimas nesivadovavo LVAT 2007 m. sausio 19 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-3-64/07, kurioje suformuota praktika dėl kriterijų skiriant, kada ginamas viešasis interesas, o kada pareiškėjas gina savo subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus.

Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Asmens teisė kreiptis dėl teisių pažeidimo viešojo administravimo srityje yra realizuojama remiantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, kuria nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijam teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šios teisės normos formalus pagrindas kreiptis į teismą siejamas su asmens pažeistos teisės ar intereso gynimu. Todėl vien tik formalus ar abstraktus kreipimasis į teismą, nenurodant teisės pažeidimo ir pažeistos teisės gynimo būdo, neatitinka ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatų ir realiai negali būti apgintas. Asmens skundas gali būti pripažintas pagrįstu tik tuo atveju jei nustatoma, kad viešojo administravimo subjekto aktų priėmimo metu jo teisė ar interesas yra pažeistas ir jis turi būti ginamas. Teismas, nustatęs atitinkamą pažeidimą, privalo priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų teisių gynimo sprendimų. Todėl skunde turi būti nurodyta kokia individuali teisė yra pažeista ir kaip ji turi būti apginta (LVAT 2010 m. balandžio 29 d. nutartis adm. byloje Nr. A-261-126/2010).

Pareiškėjas skunde nurodo interesą, dėl kurio skundžia viešojo administravimo subjekto aktus bei veiksmus, tačiau nenurodo konkrečiai kaip jis tiesiogiai keičia jo teises, taip pat nėra pateikęs reikalavimo kaip jis turėtų būti ginamas. Pareiškėjo skundo reikalavimai patvirtina, kad pareiškėjas siekia ateityje tapti ginčo žemės sklypo nuomininku. Tokie reikalavimai turi viešojo intereso gynimo požymių, o ne individualios teisės ar intereso gynimo, nes pareiškėjas pirmumo teisės nuomoti ginčo žemės sklypą neturi ir tiesiogiai tokia teisė pareiškėjui neatsiranda.

Esant šioms aplinkybėms pareiškėjas negali kelti ginčo, kuris tiesiogiai nepažeidžia jo teisių, tame tarpe negali ginčyti ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės į nuosavybės atkūrimą bei nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų.

Galimai padaryti teisės pažeidimai vykdant žemės reformą gali būti skundžiami administraciniam teismui ginant viešąjį interesą.

Pareiškėjas nepatenka į asmenų ratą, numatytų ABTĮ 56 straipsnyje, kuriems suteikta teisė ginti viešąjį interesą, todėl jis tokio savarankiško reikalavimo reikšti negali. Tačiau pareiškėjas turi teisę teikti skundą subjektui, įgaliotam ginti viešąjį interesą dėl galimų pažeidimų, padarytų vykdant žemės reformos procedūras.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A3-64/2007 buvo konstatuota, kad asmuo nepraranda teisės kreiptis į teismą, gindamas savo subjektinę teisę ar įstatymo saugoma interesą, jei tai sutampa ir su viešojo intereso gynimu. Šiuo atveju pareiškėjas pateikė skundą administraciniam teismui ir jis buvo priimtas. Tačiau nagrinėjant ginčą paaiškėjo, jog nėra įrodyta, kad jo individuali teisė pažeista, todėl pagrįstai pareiškėjo skundas atmestas. Esant šiai aplinkybei pirmosios instancijos teismo sprendimas neprieštarauja suformuotai administracinių teismų praktikai nagrinėjant panašias ar analogiškas bylas.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, procesinių pažeidimų nepadarė, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų Z. L. ir L. A. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, negali būti patenkintas, kadangi pateiktas prašymas neatitinka ABTĮ 45 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes nėra pateiktas išlaidų paskaičiavimas. Šia teise suinteresuota šalis gali pasinaudoti pateikdama prašymą su išlaidų paskaičiavimu per 14 dienų nuo procesinio sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Uždarosios akcinės bendrovės „Ethical Products Distribution“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys Dainius Raižys Skirgailė Žalimienė